Legislator Case Law & Legislation
b2d2f585-ee34-4749-bb7f-c010533b530e AI generated

b2d2f585-ee34-4749-bb7f-c010533b530e · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number b2d2f585-ee34-4749-bb7f-c010533b530e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam R. J., institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovei E. K.,

Legislator headnote

AI generated

b2d2f585-ee34-4749-bb7f-c010533b530e · Klaipėdos apylinkės teismas: vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018-05-10 nutarimo Nr. 30-ANR_N-5782-2018 panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ naujo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-54-659/2019

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01614-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.10.4

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė,

sekretoriaujant Linai Beniušienei, Kristinai Matiuchovai, Robertai Idzelytei-Baniulienei,

dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam R. J.,

institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovei E. K.,

ekspertui V. P.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018-05-10 nutarimo Nr. 30-ANR_N-5782-2018 panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teismas

n u s t a t ė :

Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas Ž. S. 2018-03-26 surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 30-ANR_P-10061-2018 R. J. už tai, kad jis 2018-02-16 20.02 val. Taikos pr. ir Sausio 15-osios gatvių Å¡viesoforo reguliuojamoje sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio ir su juo susidÅ«rė. Eismo įvykio metu nukentėjo „Mercedes Benz“ keleivė, kuriai nustatytas fizinio skausmo sukėlimas.

Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas E. R. 2018-05-10 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5782-2018 R. J. už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, paskyrė galutinę administracinę nuobaudÄ - 75 Eur baudÄ .

R. J. skundu praÅ¡o panaikinti Institucijos 2018-05-10 nutarimÄ Nr. 30-ANR N-5782-2018 ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti. Skunde nurodoma, kad 2018-05-10 nutarime nurodomos aplinkybės yra neatitinkančios realiai konkrečiu atveju susiklosčiusių aplinkybių. Eismo įvykio metu Lietuvos Respublikos nepriklausomybės 100-mečio proga 2018-02-16 miesto centrinėje dalyje (Å¡viesų festivalis ir kt.) vyko daug renginių ir eismo sÄ lygos buvo sudėtingos, buvo pilna eismo dalyvių ir konkreti eismo sankryža buvo sausakimÅ¡a.

Jis atvažiavo Sausio 15-osios gatve nuo Å ilutės plento ir sankryžoje iÅ¡ ketvirtos juostos suko į kairę, į Taikos prospektÄ . Automobiliai Å¡ia juosta judėjo labai lėtai, nes sankryža buvo užkimÅ¡ta, buvo praleidžiami ir degant draudžiamam signalui manevro į kairę nepabaigę automobiliai. Tačiau visi eismo dalyviai elgėsi kultÅ«ringai ir kantriai laukė, kol atsilaisvins jų eismo juosta ar jiems užsidegs žalias Å¡viesoforo signalas. TÄ stebėjo ilgÄ laikÄ , nes tik po kelių Å¡viesoforo ciklų iÅ¡važiavo į sankryÅ¾Ä ir atsistojo pirmas, turintis teisę sukti į kairę - turėjo idealiÄ galimybę stebėti tiek Å¡viesoforÄ , tiek iÅ¡ priekio prieÅ¡prieÅ¡inės juostos tiesiai važiuojančius automobilius.

IÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡os automobiliai irgi suko į kairę (link centro), jis įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inės krypties 4 eismo juostÄ , pradėjo mirksėti žalias Å¡viesoforo signalas, užsidegė geltonas. IÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡inės trečios juostos važiuojantis automobilis sustojo prieÅ¡ais sankryÅ¾Ä , praleisdamas jį - tuo metu jau užsidegė raudonas Å¡viesoforas. Jis, turėdamas teisę užbaigti manevrÄ , privažiavo prie prieÅ¡prieÅ¡inės antros eismo juostos, įsitikino, kad ji laisva, ir pradėjo važiuoti, pabaiginėdamas manevrÄ .

Tuo metu dideliu greičiu tiesiai atlėkė automobilis ir trenkėsi į jo automobilio galinę dalį, nuo smÅ«gio jo „Mercedes Benz“ S klasės automobilį, sveriantį 2,5 tonos, apsuko 180 laipsnių kampu - Å¡i aplinkybė patvirtina, kad M. S. prieÅ¡ sankryÅ¾Ä ne tik kad nestabdė, bet ir važiavo dideliu greičiu. Kaip suprato po autoįvykio iÅ¡ M. S. automobilio keleivių tarpusavio pokalbių, jie važiavo Sausio 15-osios gatve trečia juosta, kelis Å¡viesoforo ciklus dėl eismo intensyvumo neprivažiavo ir nepravažiavo sankryžos.

Todėl susinervino, kai prie geltono signalo priekyje buvę automobiliai vėl sustojo (praleisdami jį (R. J.) ir jau užsidegus draudžiančiam geltonam arba raudonam signalui). Tuo metu atsilaisvino antra eismo juosta, ir jie tada skubiai persirikiavo į laisvÄ antrÄ eismo juostÄ ir kuo skubiau norėjo pravažiuoti sankryÅ¾Ä , nepaisant, kad jam jau degė raudonas Å¡viesoforo signalas. BÅ«tent todėl ir nebuvo automobilio stabdymo žymių, bei buvo didelis jų automobilio greitis. Å ias aplinkybes patvirtina ir pats vairuotojas M.

S. savo paaiÅ¡kinime: iÅ¡ pradžių raÅ¡o, kad važiavo antra eismo juosta, po to iÅ¡taiso kad pirma, po to vėl iÅ¡taiso kad antra (čia jis turi mintyje juostas, kuriomis galima važiuoti tiesiai), nurodo, kad nesimatė trečioje prieÅ¡prieÅ¡inėje juostoje sukančiųjų į kairę, kas yra absoliutus blefas - eismo juostos yra plačios ir matomumas sankryžoje yra pakankamas. IÅ¡ kitos pusės, tai, kad M. S. trenkiasi į jo automobilio galinę dalį, bei tai, kad paaiÅ¡kinime pripažįsta, kad jam degė ar mirksėjo žalia Å¡viesoforo spalva, įrodo, kad jis skubėjo pabaigti pervažiuoti sankryÅ¾Ä , todėl, neįsitikinęs saugumu, nepristabdydamas įvažiavo į sankryÅ¾Ä , nes leistinu greičiu važiuojant, negali nepastebėti sukančio į kairę ir laiku sustabdyti.

Å ias aplinkybes jis (R. J.) nurodė pareigÅ«nams ir, susipažinęs su byla, prašė papildomai jas iÅ¡siaiÅ¡kinti - apklausti kitus eismo dalyvius, kuria gi eismo juosta važiavo M. S. (nes nei vienas iÅ¡ jų Å¡ios aplinkybės paaiÅ¡kinime nenurodo), tačiau į šį jo praÅ¡ymÄ nebuvo atsižvelgta, o tai yra esminė bylos aplinkybė. Juo labiau, kad niekaip nepaaiÅ¡kinamas ir kitas faktas: Å¡alia M. S. keleivio vietoje sėdėjęs, įvykį puikiai matęs V. L. savo paaiÅ¡kinime nurodo, kad tariamai jie vienÄ automobilį, sukantį į kairę, praleido, o po to trenkėsi į jį.

Kadangi sankryža buvo sausakimÅ¡a, tai akivaizdu, kad to negalėjo bÅ«ti (nes jis stovėjo pirmas eilėje sukti į kairę). IÅ¡ kitos pusės tai patvirtina, kad jie važiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui - nes sausakimÅ¡ose sankryžose paprastai leidžiama sukti į kairę tik vienam automobiliui, kai tiesiai važiuojančiam jau dega raudonas signalas. Å ios aplinkybės ir įrodymų analizė patvirtina, kad M. S. nepaisė tuo metu sankryžoje susidariusio eismo intensyvumo, tinkamai neįvertino eismo sÄ lygų, įvažiavo į sankryÅ¾Ä jau degant raudonam Å¡viesoforo signalui, virÅ¡ijo saugų greitį ir nors matė, kad dar jis nebaigė manevro, nemėgino iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nemažino greičio ir nestabdydamas, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 160 p., atsitrenkė į jo automobilio galÄ .

KET numatyta, kad jei manevras pradėtas esant leidžiamai situacijai, net jai pasikeitus, privalu leisti užbaigti manevrÄ . Jokiu bÅ«du nelaikomas priimtinu vairuotojo sprendimas jau sankryžoje manevruojančias transporto priemones mėginti aplenkti, pralenkti, apvažiuoti, o tuo labiau į jas atsitrenkti. M. S. atsitrenkė į jo automobilio galinį ratÄ , kas patvirtina, kad jis jau buvo bebaigęs manevrÄ , kas akivaizdžiai paneigia bet kokius jo paaiÅ¡kinime nurodytus teiginius, kad į sankryÅ¾Ä jis iÅ¡niro iÅ¡ niekur.

M. S. į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, nepraleido ir neleido jam užbaigti manevro, virÅ¡ijo leistinÄ greitį ir sukėlė avarijÄ . PrieÅ¡ingai, nei raÅ¡oma pareigÅ«no Ž. S. tarnybiniame praneÅ¡ime, jis savo paaiÅ¡kinime iÅ¡ karto nurodė, kad „Opel“ važiavo degant raudonam signalui, be to, buvo įsitikinęs, kad sankryža filmuojama ir jo nekaltumÄ patvirtins vaizdo įraÅ¡as. Tačiau tik po gero mėnesio, pabendravęs su pareigÅ«nu, kuris nusprendė jį apkaltinti, įsitikino, kad sankryža nėra filmuojama, todėl ir kreipėsi į spaudÄ , ieÅ¡kodamas autoįvykio liudininkų.

Ne tik jis, bet ir kartu važiavusi jo žmona, bei dar vienas byloje apklaustas liudininkas taip pat patvirtino, kad „Opel“ markės automobilis važiavo per draudžiamÄ signalÄ .

Klaipėdos AVPK atsiliepimu praÅ¡o R. J. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2018-05-10 priimtÄ nutarimÄ . Atsiliepime nurodyta, kad R. J. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimÄ â€“ vairuodamas transporto priemonę per reguliuojamÄ Å¡viesoforu sankryÅ¾Ä , sukdamas į kairę pusę nepraleido automobilio važiuojančio tiesiai ir su juo susidÅ«rė. Ä®vykio metu nukentėjo kartu važiavusi keleivė, kuriai nustatytas fizinio skausmo sukėlimas. Administracinėje byloje yra surinkti visi įrodymai dėl R. J. padaryto administracinio nusižengimo, nutarimas priimtas teisėtai ir objektyviai įvertinus visus įrodymus (policijos pareigÅ«nų tarnybinis praneÅ¡imas, paaiÅ¡kinimai), todėl R. J. skunde nurodytos aplinkybės byloje nėra reikÅ¡mingos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. teismo posėdžio metu skundÄ palaikė ir paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ buvo Å¡ventė, jis vyko į kino premjerÄ , buvo didžiuliai kamščiai, vyko Å¡viesos festivalis, buvo labai intensyvus judėjimas. Kadangi nepavyko nusukti į RumpiÅ¡kės gatvę, jis nuvažiavo iki Sausio 15-osios ir Taikos pr. ir ten laukė 2-3 Å¡viesoforo ciklus, kad pasukti į kairę, link PC „Akropolis“. Ä®važiavęs į sankryÅ¾Ä , baiginėjo atlikti manevrÄ , laukė kol pravažiuos kiti automobiliai, važiuojantys link Å ilutės pl. Per tÄ laikÄ , kol pravažiavo tÄ 3-iÄ jÄ eismo juostÄ užsidegė raudonas Å¡viesoforo signalas. Sustojo prieÅ¡ 2-Ä jÄ eismo juostÄ ir apsidairė ar nėra maÅ¡inų, ir pradėjęs važiuoti pajautė kaip į jo vairuojamo galinę automobilio dalį trenkėsi kitas automobilis, kuris atsirado labai staigiai, ir jo automobilį apsuko 180 laipsnių. Tas automobilis važiavo jau per draudžiamÄ Å¡viesoforo signalÄ , nors M. S. ir tvirtino prieÅ¡ingai. Svarbi aplinkybė ir ta, kad M. S. mėtosi nurodydamas, kuria eismo juosta važiavo, be to M. S. privalėjo pristabdyti važiuodamas per sankryÅ¾Ä , kai važiavo jau esant draudžiamam Å¡viesoforo signalui ir leisti jam - PareiÅ¡kėjui pabaigti atlikti manevrÄ . 2018-03-19 paaiÅ¡kinime A. J. nurodė ir turėjo omeny, kad M. S. buvo raudona, o jiems žalia.

Ekspertas V. P. paaiÅ¡kino, kad ekspertizės 11 lape dėl nurodyto nuvažiuoto atstumo - 12 m, negali atsakyti, nes jis darė tyrimÄ pagal pateiktÄ medžiagÄ , tokių detalių iÅ¡aiÅ¡kinimų jam pateikta nebuvo, nes tai yra kitos aplinkybės, kurias reikia tirti. Jis negali atsakyti, kur kada ir kaip R. J. sustojo, kadangi automobilis jokių pėdsakų toje sankryžoje nepaliko. Tai, kas buvo tirta, pateikė schemÄ prie plano, ji atitiktų bendrai normaliÄ , įprastÄ situacijÄ ir automobilio Mercedes-Benz važiavimas buvo analizuotas bÅ«tent tomis juostomis nuo vietos, kur įvažiuojama į sankryÅ¾Ä iki vietos, kur įvyksta susidÅ«rimas.

Dėl Opel greičio, tai transporto priemonių susidÅ«rimas ir jų greitis Å¡iuo atveju analizuotas naudojant specializuotÄ eismo įvykių tyrimo programÄ , kuri įvertina PareiÅ¡kėjo minimus faktorius: ir kelio dangÄ , ir automobilių susidÅ«rimo pobÅ«dį, ir ekspertizės 6 lape pateikė pasiskirstymÄ â€“ greičių reikÅ¡mes. Optimaliausias variantas transporto priemonių susidÅ«rimo yra tuo atveju, kai „Opel Insignia“ vairuotojas juda 30 km/h greičiu. Judėjimas ir laikas iki susidÅ«rimo vietos skaičiuojamas pagal nustatytÄ susidÅ«rimo greitį, o susidÅ«rimo laikas nustatomas pagal susidÅ«rimo vietÄ , pobÅ«dį, pagal automobilių vietÄ , kontaktÄ ir automobilių iÅ¡sidėstymÄ po įvykio.

Visos tos minimos aplinkybės buvo nustatinėjamos modeliavimo metu, kiek ten įsibėgėjo ar nuvažiavo, bet važiavimo greitis susidÅ«rimo metu turėjo bÅ«ti apie 24 km/h. PareiÅ¡kėjo automobilio greitis ar turėjo įtakos automobilio apsukimui, nustatinėjant Opel automobilio greitį, tai nustatinėjant greitį programoje buvo ieÅ¡komi kiti galimi variantai, imant greitį nuo 10 -50 km/h (tose ribose), atsitiktinai parenkant greičio reikÅ¡mes ir Opel nuo 10-80 km/h (tose ribose), ir visuose Å¡iuose greičio intervaluose tam susidÅ«rimui, kuris įvyko pagal sugadinimus ir pagal automobilių iÅ¡sidėstymÄ po įvykio, optimaliausiu variantu yra greičiai, kuriuos jis paminėjo iÅ¡vadoje, t.y. 24 km/h Mercedes-Benz automobiliui ir 30 km/h Opel automobiliui, nes važiuojant kitokiu greičiu nei jam – ekspertui, pavyko nustatyti, PareiÅ¡kėjo automobilis tiek neapsisuks arba apsisuks gerokai daugiau.

Jo – eksperto, tikslas atliekant šį tyrimÄ buvo ne kad kas tinka kažkaip, o surasti variantÄ , kuris bÅ«tų optimaliausias tai situacijai, kuri buvo atrasta atvykus policijos pareigÅ«nams, nustatant automobilių važiavimo greitį. Dėl 5 p. padarytos iÅ¡vados, patvirtina savo iÅ¡vadÄ pagal tas aplinkybes, kurios jam buvo pateiktos ir kurias jis tyrė.

Liudytojas Ž. S. parodė, kad tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, jog PareiÅ¡kėjas įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant geltonam Å¡viesoforo signalui, tiksliai pasakyti negali, bet greičiausiai paaiÅ¡kinimuose buvo daugiau nurodyta, kad degė žalia spalva, o PareiÅ¡kėjas tik vienas nurodė kitaip. Atsimena, kad PareiÅ¡kėjas buvo sakęs, kad nebus problemų nustatant įvykio aplinkybes, nes sankryža filmuojama, bet jis taip pat atsimena, kad atsakė PareiÅ¡kėjui, jog ta sankryža nėra filmuojama, kreipėsi ir į Å¡alia esančiÄ AvitelÄ parduotuvę, bet Å¡ios parduotuvės kameros neapima sankryžos. Neprisimena, kuriÄ eismo juostÄ nurodė važiavęs Opel vairuotojas. Patvirtina, kad eismo įvykio metu eismas intensyvus buvo, nes Å¡ventė buvo pasibaigusi. KÄ nurodė liudytoja A. J. jis dabar tikrai neatsimena, bet kÄ tarnybiniame praneÅ¡ime parašė, vadinasi taip ir buvo. Ä®vykis buvo 2018-02-16, o administracinio nusižengimo protokolÄ surašė tik 2018-03-26 dėl to, kad PareiÅ¡kėjas su žmona buvo iÅ¡važiavęs, ir negalėjo duomenų iki galo surinkti, nes A. J. paaiÅ¡kinimas buvo tik 2018-03-19 gautas.

Liudytojas M. S. parodė, kad važiavo Sausio 15-osios gatve, buvo automobilių spÅ«stis 3-oje eismo juostoje. Jis važiavo nuo Signalo pusės, jau buvo pakankamai arti sankryžos, antra eismo juosta buvo laisva, degė žalias Å¡viesoforo signalas, kadangi nematė kliūčių persirikiavo į laisvÄ , antrÄ jÄ eismo juostÄ , ir važiavo ja tiesiai ir net nepamatė kitos maÅ¡inos tik pajuto smÅ«gį, net nespėjo sustabdyti. Jis trenkėsi su priekiu PareiÅ¡kėjui į galinį ratÄ . PareiÅ¡kėjo automobilis posÅ«kio manevrÄ darė, suko į kairę.

Jo – M. S., automobilio greitis galėjo bÅ«ti apie 50 km/h, nes buvo tikėtina, kad Å¡viesoforas greit pradės mirkčioti. Su Mercedes-Benz vairuotoju dėl kaltės nelabai ir diskutavo, tiesiog iÅ¡sikvietė policijÄ ir tiek, nes buvo stresas. Jo automobilyje viso važiavo keturi asmenys, sužalotų nebuvo. Kai atsilaisvino antra eismo juosta, jis nuo sankryžos buvo gal 5-10 maÅ¡inų atstumu, negali pasakyti tiksliai. Dėl eismo juostų iÅ¡taisymo, tai jį pataisė policijos pareigÅ«nas, nes jis klaidingai įvardino deÅ¡inio posÅ«kio pirmÄ juostÄ , t.y. neužskaitė jos kaip pirmosios.

Tuo momentu, kai persirikiavo iÅ¡ trečios eismo juostos į antrÄ jÄ , jis buvo pirmas, t.y. vienas. PrieÅ¡ jį niekas nevažiavo. Sukančių automobilių nematė todėl, kad visa trečia eismo juosta buvo užimta. PrieÅ¡ sankryÅ¾Ä jis buvo beįsibėgėjantis, matė, kad nieko nėra, todėl negali atsakyti ar pristabdė, nes Mercedes-Benz labai staigiai atsirado. Trečioje juostoje automobiliai buvo sustoję prieÅ¡ sankryÅ¾Ä ne dėl to, kad degė draudžiamas Å¡viesoforo signalas, o dėl to, kad spÅ«stys buvo ir jie negalėjo pajudėti.

SusidÅ«rus, jo automobilyje iššoko priekinės saugos pagalvės, buvo apgadintas priekinis bamperis, automobilį pats patraukė iÅ¡ įvykio vietos, nes jis važiavo, jokių skysčių nebėgo, iÅ¡skyrus vandens bakelis. Po pačio smÅ«gio, sankryžoje jį į deÅ¡inį Å¡onÄ nustÅ«mė. Jis įsitikinęs, kad nebuvo sukančių automobilių į kairę. Kai jis rikiavosi, tikrai degė žalias Å¡viesoforo signalas, bet kai įvyko eismo įvykis, jis nebegali pasakyti, koks tuo metu degė Å¡viesoforo signalas.

Iš ten, kur jis važiavo, matėsi šviesoforo signalai priekyje. Jis automobilį pamatė, kai smūgio nebebuvo galima išvengti, nes būtų tikrai stabdęs iš anksčiau.

Liudytoja I. S. parodė, kad ji sėdėjo automobilio Opel gale. Važiavo trečia eismo juosta, antra buvo laisva, todėl jie persirikiavo į jÄ ir važiavo, nes degė žalias Å¡viesoforo signalas ir tada pajuto smÅ«gį. SmÅ«gis pačioje sankryžoje įvyko. Automobilyje važiavo 4-iese: 2 priekyje ir 2 gale. Važiavo ramiai, muzika garsiai negrojo. Apie kÄ kalbėjo, negali pasakyti, bet važiavo namo. Eismas intensyvus buvo, nes Å¡ventė mieste vyko. Ji sėdėjo už keleivio sėdynės. Kiek per priekį gali matyti, tiek ir matėsi. Kokiu atstumu iki sankryžos persirikiavo iÅ¡ trečios eismo juostos į antrÄ , negali pasakyti, bet gal apie 12 maÅ¡inų buvo atstumas. Kai persirikiavo eismo juosta buvo laisva iki pat sankryžos, priekyje nebuvo automobilių, bet už sankryžos negali pasakyti ar buvo automobilių. Trečia eismo juosta buvo užimta ir priekyje, ir gale. PrieÅ¡ juos, kad bÅ«tų kažkas rikiavęsis, ji nepastebėjo. Privažiuojant ji sankryžos nestebėjo, bet automobilis atsirado staiga. Jų greitis nebuvo didelis – 40 km/h gal. Ä®sibėgėjimas, kad greičiau pravažiuoti sankryÅ¾Ä kažkiek buvo. SmÅ«gis buvo prie Mercedes-Benz automobilio galo. Negali pasakyti ar stabdė. Å viesoforÄ iÅ¡ kairės pusės stebėjo. PrieÅ¡ sankryÅ¾Ä stebėjo Å¡viesoforÄ . Automobilis į kairę ar pravažiavo, negali pasakyti, nematė.

Liudytojas A. B. parodė, kad rado skelbimÄ â€žKlaipėda“ dienraÅ¡tyje dėl Å¡io įvykio. Pamena, kad jis pats tÄ vakarÄ važiavo ir sustojo ties Å¡viesoforu, jam užsidegė geltonas Å¡viesoforo signalas. Važiavo nuo Tilžės g. link Sausio 15-osios ir suko į Taikos pr., į kairę ir sankryžoje jau buvo įvažiavę trys automobiliai sukti, kadangi buvo didelė automobilių spÅ«stis, nes vyko „Šviesos festivalis“, ir tie automobiliai laukė, kad iÅ¡sukti iÅ¡ sankryžos. Kaip tik užsidegė geltona, jis sustojo ir matė, kaip Mercedesas pradėjo iÅ¡važinėti ir po kiek sekundžių smÅ«gis buvo. Mercedesas pirmas buvo, už jo dar pora maÅ¡inų ir tada jis jau stovėjo prieÅ¡ sankryÅ¾Ä . Kai Mersedesas judėjo ten jau raudonas Å¡viesoforo signalas turėjo degti. Jis matė, kad degė raudonas signalas. Patį smÅ«gį matė. Sausio 15-osios g. ketvirtoje eismo juostoje nieko nebuvo, trečioje juostoje stovėjo automobilis, antra tuščia buvo, ir tada kai jis sustojo, iÅ¡ tos antros eismo juostos maÅ¡ina pasirodė. Neleido pabaigti Mercedes-Benz vairuotojui manevro. Jis po įvykio nesustojo, bet ten užtruko, nes matė kaip žmonės iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos. Policijos pareigÅ«nų jis nematė. PrieÅ¡ Mercedes-Benz maÅ¡inų nebuvo, jis buvo pirmas. Trečioj juostoj automobilių nematė.

Liudytoja A. J. parodė, kad 2018-02-16 proga važiavo su vyru į kinoteatrÄ . Pajudėjo 19.45 val. iÅ¡ namų iÅ¡ Tilžės g. į Sausio 15-osios. Kai priartėjo prie sankryžos pamatė, kad eismas yra užkiÅ¡tas, didžiausias srautas buvo nuo PC „Akropolis“ link centro, sankryžoje vis likdavo automobilių. Važiavo visi lėtai, leisdavo užbaigti manevrÄ , tai jie labai lėtai judėdami privažiavo prie sankryžos, jie suko į kairę, bet jie įvažiavo gal 5 ar 6 Å¡viesoforo ciklÄ . Kai galėjo įvažiuoti į sankryÅ¾Ä , 4-Ä ja juosta jie suko link PC „Akropolis“, tada pradėjo mirksėti žalias Å¡viesoforo signalas, ji su vyru atsidÅ«rė jau trečiojoje eismo juostoje ir automobilis 2-ojoje eismo juostoje sustojo, jie pradėjo judėti ir staiga pajuto smÅ«gį iÅ¡ savo pusės į automobilio galÄ . SmÅ«gis buvo visiÅ¡kai netikėtas, ji galva trenkėsi į stiklÄ ir automobilis buvo apsuktas 180 laipsnių kampu. Judėjimo metu jie užbaiginėjo manevrÄ Ä¯ PC „Akropolis“ pusę, o po smÅ«gio jų automobilis atsidÅ«rė į centro pusę. Jos tvirtinimu, asmens, kuris į juos atsitrenkė, automobilio greitis buvo labai didelis, virÅ¡ijantis tuo metu esančiÄ faktinę situacijÄ kelyje, ir nepaskaičiuotas atsižvelgiant į eismo sÄ lygas. Eismas intensyvus buvo iÅ¡ visų pusių, bet viena juosta, nepasakys kuri tiksliai, buvo tuščia. PrieÅ¡ juos nebebuvo automobilių, kurie suko į kairę, nes jie praleidinėjo automobilius iÅ¡ priekio. Jie įvažiavo degant žaliam, o ne geltonam Å¡viesoforo signalui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimÄ Ä¯statymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė institucija (pareigÅ«nas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

ANK 417 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė asmenims už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymÄ ar kitÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Minėto straipsnio 3 dalis be kita ko numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia reikalavimo duoti keliÄ pradedant važiuoti, įvažiuojant į keliÄ , persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi 2016-11-04 iki 2018-06-27) 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti. Minėtų taisyklių 157 punktas nustato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Skundu R. J. nesutinka padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir tvirtina, kad įvykio metu ties Sausio 15-osios ir Taikos pr. sankryžos buvo labai intensyvus eismas, dėl kurio jis praleido kelis Å¡viesoforo ciklus ir kai galiausiai lėtai įvažiavo į sankryÅ¾Ä , jis baiginėjo manevrÄ ir tuo metu jau degė eismÄ draudžiantis, geltono Å¡viesoforo signalas, kai staiga pajuto smÅ«gį iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡ais atsiradusio automobilio. Tai, kad sankryžoje jis baiginėjo manevrÄ , patvirtina ir įvykęs kontaktas tarp automobilio, t.y. kad smÅ«gis buvo į galinę automobilio Merced-Benz dalį. R. J. tvirtinimu, automobilio Opel vairuotojas nebuvo atsargus, į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo esant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, todėl ne administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu eismo įvykiu. Vis dėlto teismas, iÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus: paties PareiÅ¡kėjo parodymus, liudytojų parodymus, ekspertizės iÅ¡vadas, negali sutikti su tokiais R. J. teiginiais.

Policijos pareigÅ«nas Ž. S. 2018-02-16 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad nuvykus į įvykio vietÄ R. J. paaiÅ¡kino, kad važiuojant nuo Sausio 15-osios g. (nuo Tilžės g. pusės) sankryžoje suko į Taikos pr., į kairę, posÅ«kio manevrÄ baiginėjo degant geltonam Å¡viesoforo signalui. M. S. paaiÅ¡kino, jog važiavo Sausio 15-osios g. nuo Pilies g., link Tilžės g. , į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui ir nepastebėjo posÅ«kio manevrÄ atliekančio automobilio Mercedes-Benz (b. l. 11).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ž. S. patvirtino tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes bei tai, kad eismas buvo intensyvus. Liudytojas M. S. teisme parodė, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ važiavo Sausio 15-osios gatve, nuo Minijos g. pusės, buvo automobilių spÅ«stis 3-oje eismo juostoje, kadangi antra eismo juosta buvo tuščia, jis persirikiavo į jÄ ir pradėjo didinti greitį, kad spėtų pravažiuoti sankryÅ¾Ä degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Greitis buvo apie 50 km/h. Kai persirikiavo iki sankryžos buvo likęs apie 10 automobilių atstumas, prieÅ¡ jį niekas nevažiavo.

Sukančių automobilių jis nematė todėl, kad visa trečia eismo juosta buvo užimta. Mercedes-Benz automobilį pamatė, kai smÅ«gio nebebuvo galima iÅ¡vengti, nes bÅ«tų tikrai stabdęs iÅ¡ anksčiau. Liudytoja I. S. taip pat patvirtino, kad eismas buvo intensyvus, todėl M. S. važiavo ramiai, niekur neskubėjo, likus iki sankryžos apie 12 automobilių atstumui, M. S. iÅ¡ trečios eismo juostos persirikiavo į antrÄ jÄ . Kai persirikiavo eismo juosta buvo laisva iki pat sankryžos, priekyje jų nebuvo automobilių.

Kai persirikiavo, M. S. greitį Å¡iek tiek padidino, bet vis tiek greitis nebuvo didelis – apie 40 km/h. Liudytojos tvirtinimu automobilis Mercedes-Benz atsirado staiga. Liudytoja A. J. nurodė, kad 4-ojoje eismo juostoje jie suko link PC „Akropolis“, tuo metu pradėjo mirksėti žalias Å¡viesoforo signalas, sankryžoje prieÅ¡ais juos, 2-ojoje eismo juostoje buvęs automobilis sustojo, juos praleisti, kai jie pradėjo judėti, staiga pajuto smÅ«gį į automobilio galÄ . Siekiant paÅ¡alinti bet kokius prieÅ¡taravimus, teismo posėdžio metu buvo apklaustas ekspertas V.

P., kuris paaiÅ¡kino, kad pagal pateiktÄ medžiagÄ atliko tyrimÄ , pasitelkiant specializuotÄ eismo įvykių tyrimo programÄ ir nustatė, jog įvedus programoje atsitiktines greičio reikÅ¡mes Mercedes-Benz nuo 10 -50 km/h (tose ribose), ir Opel nuo 10-80 km/h (tose ribose), visuose Å¡iuose greičio intervaluose tam susidÅ«rimui, kuris įvyko pagal sugadinimus ir pagal automobilių iÅ¡sidėstymÄ po įvykio, optimaliausiu variantu yra greičiai, kuriuos jis paminėjo iÅ¡vadoje, t.y. 24 km/h Mercedes-Benz automobiliui ir 30 km/h Opel automobiliui, nes važiuojant kitokiu greičiu nei jam – ekspertui, pavyko nustatyti, PareiÅ¡kėjo automobilis tiek nebÅ«tų apsisukęs arba bÅ«tų apsisukęs gerokai daugiau.

Taip pat ekspertas patvirtino iÅ¡vados 5 p., kuriame įvertinęs tiek PareiÅ¡kėjo bei liudytojos A. J. nurodytas aplinkybes, tiek liudytojų M. S. bei I. S. nurodytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad tiesioginį priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu sÄ lygojo automobilio Mercedes-Benz vairuotojo veiksmai (b. l. 86). Atlikus pakartotinę ekspertizę, nustatyta, kad automobiliu „Opel Insignia“ buvo galima persirikiuoti iÅ¡ trečios eismo juostos į antrÄ jÄ ir įsibėgėjant iki 40-50 km/h greičio privažiuoti sankryÅ¾Ä degant žaliam Å¡viesoforo signalui (b. l. 134, 138).

Taigi Å¡i eksperto nustatyta aplinkybė atitinka liudytojų M. S. ir I. S. nurodytas aplinkybes, t.y. kad važiavimo greitis iki susiduriant automobiliams nebuvo didelis, ir kad jie į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant eismÄ leidžiančiam Å¡viesoforo signalui. Be to, minėtos specialisto iÅ¡vados 1 punktas, kuriame konstatuota, kad esant nurodytoms automobilio Mercedes-Benz judėjimo prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ aplinkybėms, vairuotojas M. S. neturėjo techninės galimybės užstabdyti „Opel Insignia“ automobilį ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo, atitinka M.

S. ir I. S. nurodytÄ aplinkybę, kad automobilis Mercedes-Benz atsirado labai staigiai, dėl to teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ių asmenų parodymais. Pažymėtina ir tai, kad net ir atlikus pakartotinę ekspertizę, pateikiant naujai paaiÅ¡kėjusias (galimas) Mercedes-Benz judėjimo aplinkybes, ekspertas padarė analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad tiesioginį priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu ir sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ Mercedes-Benz vairuotojo R. J. veiksmai (b. l. 137). Pabrėžtina, kad Å¡ios minėtos ekspertizės nėra prieÅ¡taringos net ir pateikus kitas įvykio aplinkybes, bet prieÅ¡ingai, jos dar iÅ¡samiau papildo viena kitÄ ir pateikia analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl Å¡io eismo įvykio priežastinio ryÅ¡io.

Nors teismas antrosios ekspertizės atlikimui nepateikė papildomų duomenų, bÅ«tinų persirikiavimui iÅ¡ trečios eismo juostos į antrÄ laikui nustatyti, tačiau atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Å¡io atsakymo nepateikimas, Å¡iuo konkrečiu atveju nėra itin reikÅ¡mingas nustatant eismo įvykio priežastinį ryšį.

Teismas, analizuodamas R. J. bei A. J. parodymus atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek PareiÅ¡kėjas, tiek liudytoja nurodė, jog jiems įvažiavus į sankryÅ¾Ä , prieÅ¡ais, kitoje sankryžos pusėje 2-ojoje eismo juostoje (iÅ¡ jų pusės) stovėjęs automobilis, juos praleido, tačiau iÅ¡ Sausio 15-osios ir Taikos pr. sankryžos judėjimo eismo juostomis krypčių (8 pav. b. l.

80) matyti, kad automobiliai, važiuojantys Sausio 15-osios g. nuo Minijos g. pusės, sankryžoje tiesiai gali važiuoti tiek iÅ¡ antrosios, tiek iÅ¡ trečiosios eismo juostų, todėl R. J., atlikdamas manevrÄ , privalėjo įsitikinti, kad jį praleidžia ne tik trečiojoje juostoje esantis automobilis, bet ir antrojoje eismo juostoje kliūčių nėra. IÅ¡ teisme apklaustų eismo įvykyje dalyvavusių liudytojų parodymų matyti, kad buvo tamsus paros metas, eismas buvo intensyvus ir matomumas dėl trečiojoje eismo juostoje esančios automobilių spÅ«sties buvo prastas tiek M.

S., tiek prieÅ¡ais, iÅ¡ sausio 15-osios g. nuo Tilžės pusės, važiavusiam R. J., dėl ko vienas kito važiuojančio nei M. S., nei R. J. nematė. Tačiau pareiga duoti keliÄ tokioje situacijoje (sukant į kairę) buvo R. J.. Nors PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad automobilių kontaktas įrodo, jog jis – R. J., baiginėjo manevrÄ bÅ«damas sankryžoje ir tuo metu užsidegus eismÄ draudžiančiam signalui, tačiau pirma, Å¡ie R. J. teiginiai paneigti ekspertizės aktais, ir 2) tai neÅ¡alina jo atsakomybės, sukant į kairę, praleisti prieÅ¡ais atvažiuojančius automobilius, kaip tai numato Kelių eismo taisyklių 157 punktas.

Tai, kad R. J. nėra pavyzdingas, atsargus ir atidus vairuotojas, patvirtina ir administracinių nusižengimų iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad R. J. yra ne kartÄ baustas administracine tvarka, dalis baustumų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, iÅ¡ kurių vienas labai Å¡iurkÅ¡tus – lenkė kitÄ transporto priemonę, sustojusiÄ prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kad praleistų pėsčiÄ jį, į jÄ Ä¯važiavo ir sukėlė pavojų pėsčiajam, po ko ant perėjos sustojo ir paliko stovintį automobilį (b. l. 53-62).

Taigi pareiÅ¡kėjÄ charakterizuojanti medžiaga patvirtina, kad Å¡is eismo įvykis yra dėsningas, jo neatidaus elgesio rezultatas.

Kadangi byloje nustatytos priešingos faktinės aplinkybės nei nurodė liudytojas A. B., teismas šio asmens nurodytas aplinkybes vertina kritiškai ir nesiremia jo parodymais.

Tokiu bÅ«du aukščiau aptartų įrodymų visuma neabejotinai pagrindžia PareiÅ¡kėjo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio, tokia jo veika atitinka nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, todėl kvalifikuota tinkamai, nuobauda už Å¡io nusižengimo padarymÄ paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.

R. J. taip pat buvo kaltinamas ir nusižengimu, numatytu ANK 417 straipsnio 8 dalyje, t.y. numatančiu atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Byloje nustatyta, kad R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktÄ , dėl ko įvyko eismo įvykis. Å ie Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra tiesiogiai susijęs su eismo įvykio kilimu, ir patenka į ANK 417 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, numato griežtesnę atsakomybę, todėl papildoma veikos kvalifikacija pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, teismo vertinimu, yra perteklinė ir dėl to papildomai ANK 417 straipsnio 8 dalis neinkriminuotina.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-05-10 nutarimas Nr. 30-ANR_N-5782-2018 keistinas. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, R. J. paskirta nuobauda už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, naikintina ir administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje R. J. atžvilgiu nutrauktina.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 ir 6 dalimis,

n u t a r i a :

R. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-05-10 nutarimÄ Â Nr. 30-ANR_N-5782-2018 ir R. J. paskirtÄ nuobaudÄ už nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ Å¡ioje dalyje R. J. atžvilgiu nutraukti.

KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Violeta Balčiūnienė