b2d1f1aa-8636-411a-82cc-8d0b4a4d8ea2 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1203-460/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09986-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.3.; 2.6.16.9; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos MisiÅ«nienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valda“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieÅ¡kinį atsakovui R. L. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo R. L. 1 909,80 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro 529,25 Eur skola, 1 327,63 Eur delspinigiai, 52,93 Eur bauda, 5 procentų metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu už akių tenkino dalį ieÅ¡kinio: priteisė ieÅ¡kovei UAB „Kapitalo valda“ iÅ¡ atsakovo R.

L. 529,25 Eur skolos, 190,53 Eur delspinigių, 52,93 Eur baudos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (772,71 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 17,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 2.1. Teismas nustatė, jog tarp pirminės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo 2007 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta IÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovas iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du įsigijo kampÄ (duomenys neskelbtini).

Atsakovas įsipareigojo per sutartyje numatytÄ 18 mėnesių turto iÅ¡pirkimo laikotarpį iki 2009 m. vasario 15 d. pagal Å¡alių suderintÄ mokėjimų grafikÄ ir sÄ lygas mokėti mokėjimo grafike numatytas įmokas ir vykdyti kitas sutarties sÄ lygas. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal minėtÄ sutartį tinkamai nevykdė, liko nesumokėta 1 827,40 Lt (529,25 Eur) dydžio suma. Pradinė kreditorė 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perleido naujajai kreditorei ieÅ¡kovei reikalavimo teises į atsakovo skolÄ . 2.2.

Teismas konstatavo, jog, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 529,25 Eur nesumokėtos skolos sumos. 2.3. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 1 327,63 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 2007 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. birželio 10 d. už 5 017 dienų. Kaip nurodo ieÅ¡kovė, atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. rugsėjo 15 d.

Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieÅ¡kovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieÅ¡kinys teisme gautas tik 2021 m. birželio 16 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau nei vienuolikai metų, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pakankamai ilgÄ laikÄ nesiėmė visų galimų veiksmų skolai iÅ¡ieÅ¡koti, bet už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Nors ieÅ¡kovė savanoriÅ¡kai sumažino sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,2 procento iki 0,05 procento, praÅ¡oma priteisti jų suma (1 327,63 Eur), palyginus su pagrindine skola (529,25 Eur), yra akivaizdžiai per didelė ir prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti ir pažeidžia teisėtus atsakovo interesus (CK 1.2 straipsnis). 2.4.

Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatyme nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali bÅ«ti pripažįstama orientacine, vertinant ir iki įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės nei 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. 2.5. Ä®vertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju praÅ¡oma priteisti delspinigių suma daugiau nei du kartus virÅ¡ija pagrindinę skolÄ , sutartis kilusi iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, ieÅ¡kovė nepagrįstai ilgÄ laikÄ (daugiau nei 11 metų) delsė kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo ir leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti netesybų dydis neatitiktų Å¡alių interesų pusiausvyros, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų, todėl sumažino netesybas ir iÅ¡ atsakovo priteisė delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų, taikydamas Å¡alių sutartyje (jos 11.1 punkte) nustatytÄ 0,2 proc. delspinigių normÄ â€“ 190,53 Eur (529,25 Eur x 0,2 proc. x 180 dienų).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo – iÅ¡ atsakovo R. L. ieÅ¡kovei priteistÄ delspinigių sumÄ padidinti iki 1 327,63 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.); patikslinti, kad priteistos procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo 529,25 Eur dydžio skolos sumos, 1 327,63 Eur dydžio delspinigių sumos, 52,93 Eur dydžio baudos, kitų sumų; likusiÄ sprendimo už akių dalį palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 3.1. Apeliantė pažymi, kad ginčijamame sprendime, priteisdamas delspinigius, teismas faktiÅ¡kai savo iniciatyva pritaikė sutrumpintÄ 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių senaties terminÄ . Apeliantės nuomone, toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, netgi neteisėtas, pažeidžiantis teisės aktų nuostatas ir teismų praktikÄ . 3.2. Pirmosios instancijos teismas praÅ¡omÄ priteisti delspinigių sumÄ sumažino, motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji sutarties Å¡alis, turėjusi ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų.

IÅ¡perkamosios nuomos sutartis nėra vartojimo kredito sutartis (Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovÄ laikyti vartotoju. Be to, teismas neturėjo jokio pagrindo ieÅ¡kovės laikyti kredito davėja. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad sumažina delspinigių normÄ , atsižvelgdama į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus dydžius, nors pats Vartojimo kredito įstatymas Å¡ioje situacijoje netaikytinas. 3.3. Remiantis teismų praktika, faktinėmis bylos aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį.

Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant Å¡alies reikalavimo, ex officio (savo iniciatyva) taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. 3.4. Teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Ä®gijusi reikalavimÄ atsakovui, ieÅ¡kovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ikiteisminiu bÅ«du: 2009 m. kovo 23 d. atsakovui buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pasikeitimÄ ir reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį arba kreiptis į ieÅ¡kovę nurodytais kontaktais, siunčiami raginimai ir siekiama iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai, vėliau pradėtas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas ikiteisminiu bÅ«du (keliu) per skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonę UAB „Sergel“, o nepavykus iÅ¡ieÅ¡koti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismÄ .

Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas ne tik nesirÅ«pino skolos grÄ Å¾inimu, bet ir elgėsi nesÄ Å¾iningai, visais įmanomais bÅ«dais sÄ moningai vengdamas įvykdyti prievolę. 3.5. Apeliantė mano, kad visa atsakomybės naÅ¡ta negali bÅ«ti perkelta vien tik kreditorei, kurios interesai akivaizdžiai yra pažeisti; ne tik kreditorė turi realizuoti pareigÄ ginti savo pažeistas teises. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pats skolininkas nevykdė savo pareigų, nebendradarbiavo su kreditore, nebuvo aktyvus, nesidomėjo, nesiekė susitarti. 3.6.

Apeliantė neginčija tos aplinkybės, kad yra stipresnioji sutarties šalis, tačiau mano, kad atsižvelgė į tai delspinigių dydį ieškinyje savo inciatyva sumažindama nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc. 3.7. Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ši teisės norma yra imperatyvi; nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieškinio senaties taikyti negali.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas bÅ«tų pateikęs praÅ¡ymÄ taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senatį. Aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje buvo priimtas teismo sprendimas už akių, neturi jokios įtakos kilusiam klausimui iÅ¡spręsti, nes pats atsakovas nesirÅ«pino proceso eiga, nebendradarbiavo. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsakovui nepraÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senaties, nepagrįstai pritaikė ieÅ¡kinio senatį savo iniciatyva ir delspinigius paskaičiavo tik už 6 mėnesius.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentai 4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Kadangi apeliaciniame skunde atsakovė kelia klausimÄ dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo, teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu pasisakys kitoje nutarties dalyje.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

6. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad tarp pirminės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo R. L. 2007 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta IÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ atsakovas iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du įsigijo kampÄ (duomenys neskelbtini). Atsakovas įsipareigojo per sutartyje numatytÄ 18 mėnesių turto iÅ¡pirkimo laikotarpį iki 2009 m. vasario 15 d. pagal Å¡alių suderintÄ mokėjimų grafikÄ ir sÄ lygas mokėti mokėjimo grafike numatytas įmokas ir vykdyti kitas sutarties sÄ lygas. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal minėtÄ sutartį tinkamai nevykdė, liko nesumokėta 1 827,40 Lt (529,25 Eur) dydžio suma. Pradinė kreditorė 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 reikalavimo teises į atsakovo skolÄ perleido naujajai kreditorei – ieÅ¡kovei.

7. Atsakovas skolos fakto ir jos dydžio neginčijo, ieÅ¡kovė teismo sprendimo už akių dalies, kuria priteista nurodyta skolos suma, taip pat neskundžia, todėl kolegija skolos dydžio klausimu nepasisakys. Apeliantė ginčija tik teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas sumažino priteistinÄ delspinigių sumÄ .

8. Nuspręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti 1 327,63 Eur delspinigių (apskaičiuodama delspinigių sumÄ , ieÅ¡kovė taikė ne sutartyje numatytÄ 0,2 proc., bet 0,05 proc. tarifÄ ir delspinigių sumÄ apskaičiavo už 5 017 dienų – nuo 2007 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. birželio 10 d.), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju praÅ¡oma priteisti delspinigių suma daugiau nei du kartus virÅ¡ija pagrindinę skolÄ , sutartis kilusi iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, ieÅ¡kovė nepagrįstai ilgÄ laikÄ (daugiau nei 11 metų) delsė kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo ir leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, taigi teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti netesybų dydis neatitinka Å¡alių interesų pusiausvyros, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų, todėl sumažino priteistinų delspinigių sumÄ , apskaičiuodamas juos už 180 dienų ir taikydamas Å¡alių sutartyje nustatytÄ 0,2 proc. delspinigių normÄ , Teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 190,53 Eur delspinigių (529,25 Eur x 0,2 procento x 180 dienų), o likusiÄ reikalavimo dėl delspinigių dalį atmetė.

9. Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas praÅ¡omų priteisti delspinigių sumÄ sumažino, motyvuodamas tuo, jog atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji sutarties Å¡alis, turėjusi ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų. Atsakovės teigimu, IÅ¡perkamosios nuomos sutartis nėra vartojimo kredito sutartis (Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovÄ laikyti vartotoju. Be to, teismas neturėjo jokio pagrindo ieÅ¡kovės laikyti kredito davėja. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad sumažina delspinigių normÄ , atsižvelgdama į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus dydžius, nors pats Vartojimo kredito įstatymas Å¡ioje situacijoje netaikytinas.

10. Kolegija konstatuoja, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis). IÅ¡perkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovo, prekę sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iÅ¡ juridinio asmens – verslo subjekto – įsigijo asmeniÅ¡kai fizinis asmuo.

11. Nagrinėjamu atveju dėl praÅ¡omų priteisti netesybų dydžio pagrįstumo teismas nusprendė atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovas yra vartotojas ir sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų, ir nustatydamas, kokia delspinigių suma Å¡iuo atveju laikytina pagrįsta ir pakankama, rėmėsi Vartojimo kredito įstatyme nustatytais netesybų dydžiais kaip orientaciniais.

12. Sutartinių netesybų paskirtis – iÅ¡ anksto numatyti bÅ«simus kreditoriaus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiÅ¡kiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir kita, jos gali bÅ«ti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

13. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos bylos individualias aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, pavyzdžiui, Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, Å¡alių statusÄ (ar Å¡alys yra vartotojos, ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

14. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatyme nurodytas maksimalus delspinigių dydis gali bÅ«ti taikomas kaip orientacinis vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatų, o vadovavosi jomis kaip orientacinėmis, leidžiančiomis įvertinti praÅ¡omų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių visumÄ .

Taigi apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, atmestinas kaip nepagrįstas. Kolegija akcentuoja, jog teismas sprendime už akių aiÅ¡kiai nurodė, kad konkrečiu atveju Vartojimo kredito įstatymas netaikytinas, nes sutarties sudarymo momentu jis negaliojo, taip pat, nesant kitos Å¡alies praÅ¡ymui, netaikytina ieÅ¡kinio senatis, todėl teismas konkrečiu atveju turi teisę ir pareigÄ vadovautis Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, kuriose įtvirtinta, kad jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti.

Taigi apeliantė, teigdama, jog teismas neturėjo pagrindo laikyti jos kredito davėja, neteisingai interpretuoja teismo sprendimo motyvus. Teismas aiÅ¡kiai nurodė, jog sutartis yra vartojimo sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis; Vartojimo kredito įstatymas tiesiogiai nėra taikomas, o jame numatytas maksimalus delspinigių dydis yra taikytinas kaip orientacinis Å¡alių sudarytai vartojimo (ne vartojimo kredito) sutarčiai. Pažymėtina, jog teismo sprendimo motyvai dėl Vartojimo kredito įstatymo nuostatų dėl delspinigių dydžio taikymo kaip orientacinių vartojimo sutartims atitinka aktualiÄ paskutinių metu formuojamÄ teismų praktikÄ .

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, Vartojimo kredito įstatymo nuostatas ir taikydamas jas netiesiogiai, tik atsižvelgdamas kaip į orientacinį kriterijų, vertindamas delspinigių dydžio klausimÄ CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste (t. y. jei netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti), pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti delspinigių dydis yra aiÅ¡kiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės Å¡alies, interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio Å«kine komercine veikla, interesus.

Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistinÄ delspinigių sumÄ , nenukrypo nuo teismų Å¡iuo klausimu formuojamos praktikos, atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra vartotojas, o delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis (Å¡iuo atveju jis daugiau nei du kartus virÅ¡ijo skolos sumÄ ), priteistinų netesybų dydį pagrįstai apskaičiavo už 180 dienų, pritaikydamas sutartyje numatytÄ delspinigių tarifÄ â€“ 0,2 proc. Apeliantė duomenų, kad bÅ«tų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteista delspinigių suma, teismui nepateikė.

Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nuspręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per didele suma, ir kad pirmosios instancijos teismo pasirinkta delspinigių apskaičiavimo formulė neužtikrina šalių interesų pusiausvyros, proporcingos sutarties pažeidimo mastui skolininko atsakomybės.

16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siÅ«lomas sÄ lygas. Dėl Å¡ių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, interesai turi bÅ«ti ginami teismo iniciatyva, nes Å¡ios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; kt.).

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio delspinigius, kurių suma iÅ¡ esmės daugiau nei du kartus virÅ¡ija skolos sumÄ , tenkinimas prieÅ¡tarautų pagrindiniams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo), bÅ«tų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui, iÅ¡kreiptų Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ .

17. IeÅ¡kovė teigia, jog, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja. Å i teisės norma yra imperatyvi; nesant ginčo Å¡alies praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieÅ¡kinio senaties taikyti negali. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas bÅ«tų pateikęs praÅ¡ymÄ taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senatį. Taigi, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsakovui nepraÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senaties, nepagrįstai pritaikė ieÅ¡kinio senatį savo iniciatyva ir delspinigius paskaičiavo tik už 6 mėnesius. Kolegija atmeta šį apeliantės argumentÄ kaip nepagrįstÄ .

18. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiÅ¡kiai nurodė, jog ieÅ¡kinio senatis, nesant kitos Å¡alies praÅ¡ymo, netaikytina, todėl, kaip teisiniu netesybų mažinimo pagrindu teismas rėmėsi Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, kuriose įtvirtinta, kad, jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti. Taigi teismas, apskaičiuodamas delspinigių dydį už 180 dienų, rėmėsi aiÅ¡kiai per didelių netesybų mažinimo institutu ir sprendė dėl to, koks delspinigių dydis bÅ«tų pagrįstas, o ne taikė įstatyme numatytÄ sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ delspinigiams priteisti.

19. Vartojimo kredito įstatyme, kurio nuostatomis kaip orientacinėmis vadovavosi teismas, nuspręsdamas dėl priteistinų delspinigių dydžio, 11 straipsnio 8 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas įstatyme nustatytÄ delspinigių skaičiavimo terminÄ , kaip orientacinį, Å¡alių sudarytai vartojimo sutarčiai pritaikė, motyvuodamas tuo, jog kreditorė į teismÄ dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2021 m. birželio 16 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau nei 11 metų; teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pakankamai ilgÄ laikÄ nesiėmė visų galimų veiksmų skolai iÅ¡ieÅ¡koti, bet už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, paaiÅ¡kinimų ir nepateikė įrodymų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismÄ dėl skolos priteisimo. Kolegija visiÅ¡kai sutinka su Å¡iais pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvais. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo pasirinktas delspinigių tarifas ir skaičiavimo terminas užtikrina abiejų Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

20. Apeliantei laikantis pozicijos, jog teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, pažymėtina, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pastangomis ikiteisminiu bÅ«du iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ . Sutiktina su ieÅ¡kove, jog svarbu įvertinti skolininko elgesį – tai, kad skolininkas negrÄ Å¾ino skolos ir nebendradarbiavo su ieÅ¡kove, tačiau skolininko nebendradarbiavimo faktas negali pateisinti ieÅ¡kovės neveikimo, kai ji net vienuolika metų nesiima pakankamų priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ (suvokdama, jog ikiteisminis bÅ«das neefektyvus ir neduoda rezultatų, galėjo pasirinkti teisminį bÅ«dÄ ir kreiptis į teismÄ anksčiau) ir už visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį skaičiuoja delspinigius.

Tokia nepagrįstai ilga delspinigių skaičiavimo trukmė, ieÅ¡kovei nesiimant pakankamų priemonių iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ , lemtų neproporcingÄ skolininko atsakomybę.

21. Papildomai pažymėtina, jog, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali bÅ«ti mažinamos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ už akių, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti ar pakeisti.

23. Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo netenkintinas, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo. Dėl bylos procesinės baigties 24. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ už akių, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 25. IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas ieÅ¡kovei nepriteistinas (CPK 93, 98 straipsniai). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėjos Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Erika MisiÅ«nienė