b2d0f910-68da-4f6f-a94b-046484fbbd82 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-887-569/2016 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01010-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.5; 3.3.1.21(S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 17 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų L.

P. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių R. A., O. R., R. N. ieškinį atsakovams L. P., Kelmės rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pagal L. P. priešieškinį atsakovėms pagal priešieškinį R.

A., O. R., R. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, su trečiuoju asmeniu VĮ Registrų centro Šiaulių filialu dėl 1995-01-25 Kelmės rajono valdybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo iš dalies negaliojančiu, Šiaulių apskrities valdytojo 1995-06-16 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo iš dalies negaliojančiu, 1997-07-29 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo iš dalies negaliojančiu, dėl 2013-06-05 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo iš dalies negaliojančiu, dėl įrašų nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovės R. A., O. R., R. N. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia 1996 m. lapkričio 14 m. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. P. iÅ¡ valstybės įsigijo 0,0975 ha namų valdos žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodo, kad valstybė pardavė atsakovės tėvui R. P. valstybei nepriklausančiÄ Å¾emę – ieÅ¡kovėms nuosavybės teise priklausančio 11,43 ha žemės sklypo dalį - 0,0975 ha (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovės nurodė, kad į Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį yra įregistruotos ieÅ¡kovių ir atsakovės nuosavybės teisės. IeÅ¡kovės ginčija atsakovės nuosavybės teisę į – 0,0975 ha namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris patenka į ieÅ¡kovėms nuosavybės teise priklausantį sklypÄ .

2. Atsakovė L. P. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 1995-01-25 Kelmės rajono valdybos sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å iaulių apskrities valdytojo 1995-06-16 įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiais, dalyje, kuria R. N., O. R. bei atsakovių pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį R. A., R. N. ir O. R. palikėjoms A. P. ir P. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. P. iki nacionalizacijos valdytÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ bei perduotas jų nuosavybėn 11,43 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) toje dalyje, kuriÄ faktiÅ¡kai užėmė ieÅ¡kovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L.

P. palikėjo R. P. 0,0975 ha ploto namų valda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti 1997-07-29 Paveldėjimo teisės liudijimÄ negaliojančiu dalyje, kurioje palikėjos A. P. įpėdinėms P. P., O. R. ir R. N. buvo perduotos nuosavybės teisės į 11,43 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuriÄ faktiÅ¡kai užėmė ieÅ¡kovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L. P. palikėjo R. P. 0,0975 ha ploto namų valda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti 2013-06-05 Paveldėjimo teisės liudijimÄ negaliojančiu dalyje, kurioje palikėjos P. P. įpėdinei R.

A. buvo perduotos nuosavybės teisės į 11,43 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuriÄ faktiÅ¡kai užima ieÅ¡kovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L. P. 0,0975 ha ploto namų valda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Pripažino negaliojančia 1996 m. lapkričio 14 m. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R.

P. iÅ¡ valstybės įsigijo 0,0975 ha namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); atmetė L. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį; panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Kelmės rajono apylinkės teismo 2016-01-08 dienos nutartimi; priteisė R. A. 320,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ L. P.; priteisė R. A. 320,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos; priteisė R. A. 320,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ Kelmės rajono savivaldybės administracijos; priteisė valstybei iÅ¡ L.

P. 7,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; priteisė valstybei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 7,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; priteisė valstybei iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos 7,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

4. Teismas pripažino įrodytu ieÅ¡kinio argumentÄ , kad R. P. priklausęs 0,0975 ha kitos paskirties žemės sklypas buvo parduotas jau atkÅ«rus nuosavybės teisę ieÅ¡kovėms į 11,43 ha žemės sklypÄ : 1995 metais ieÅ¡kovėms buvo atkurtos nuosavybės teisės į 11,43 ha sklypÄ (duomenys neskelbtini), ir jų nuosavybės teisė buvo įregistruota vieÅ¡ame registre, o atsakovės tėvas R. P. su praÅ¡ymu parduoti jam 0,0975 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kreipėsi tik 1996 m. liepos 25 d. Jam Å¡is žemės sklypas parduotas 1996-11-14.

Teismas sprendė, kad Kelmės rajono valdyba 1996-10-08 jau neturėjo teisės priimti sprendimÄ parduoti 975 kv.m. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Å iaulių apskrities valdytojo administracija negalėjo 1996-10-31 priimti įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) leisti įsigyti privatinės nuosavybės teise R. P. 975 kv.m. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) Å iaulių apskrities valdytojo administracija neturėjo teisės parduoti R. P. 9,75 arų sklypÄ (duomenys neskelbtini), nes Å¡ioje vietoje žemės sklypas nuo 1995 metų valstybei nepriklausė, Å¡ioje vietoje jau buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę ieÅ¡kovėms ir jų palikėjoms, todėl 1996 m. lapkričio 14 m. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R.

P. iÅ¡ valstybės įsigijo 0,0975 ha namų valdos žemės sklypÄ turi bÅ«ti panaikinta.5. Teismas sprendė, kad nėra jokių duomenų apie R. P. nuosavybės teise priklausiusius statinius, įrenginius ar kitokius objektus Kelmės rajono teritorijoje 975 kv.m. sklype, kuriems eksploatuoti R. P. bÅ«tų turėjęs teisę įsigyti atitinkamÄ Å¾emės sklypÄ .6. Teismas vertino, kad ginčo sklype nėra jokių statinių, jokių prižiÅ«rėtų želdinių, byloje nėra įrodymų, kada ir kokiu bÅ«du yra atsiradęs vandens telkinys, todėl atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentÄ , kad Å¡is vandens telkinys turi patekti į R.

P. namų valdÄ .7. Teismas atmetė atsakovės L. P. prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentÄ , jog R. A., R. N., O. R. ir jų palikėjoms neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į 11,43 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės plotÄ toje dalyje, kuri susijusi su jos nuosavybės teise valdomu 0,0975 ha kitos paskirties žemės sklypu, kadangi toje vietoje iki 1995 m. nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir Å¡iuo metu yra jai, L. P., priklausantis namų valdos žemės sklypas ir Å¡is plotas nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu turėjo bÅ«ti įtraukiamas į neprivatizuotinus žemės plotus kaip užstatyta teritorija, kadangi teismas iÅ¡ nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 11,43 ha žemės sklypÄ Â ir 0,0975 ha žemės sklypo privatizavimo dokumentų turinio vertino, jog ieÅ¡kovėms nuosavybės teisės į žemę buvo atkuriamos laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatų, bei nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra buvo pradėta ir baigta pirmiau, negu R.

P. suformuotas 0,0975 ha kitos paskirties žemės sklypas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė 8. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – ŽŪM) praÅ¡o pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo dalis, kuriomis iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM priteista 320,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės R. A. naudai ir 7,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybės naudai, t. y. perskirstyti Å¡ių iÅ¡laidų dydžius tarp atsakovų sumažinant mokėtinų iÅ¡laidų dydį Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:8.1. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai ir neproporcingai didelės. Teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalies nuostatų, pagal kurias teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Apeliantės nuomone, yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų taisyklių. Teismas neatsižvelgė į apeliantės procesinį suinteresuotumÄ ieÅ¡kinį tenkinti ir kitų atsakovų aktyvumÄ byloje. Apeliantės Kelmės skyrius ėmėsi visų turimų teisinių priemonių iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ ikiteismine tvarka bei pasinaudojus vieÅ¡ojo intereso gynimo institutu, tačiau to padaryti nepavyko. Ä®vertinus bÅ«tent tokiÄ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM pozicijÄ byloje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė apeliantei lygiomis dalimis kartu su prieÅ¡taravusioms ieÅ¡kinio patenkinimui atsakovėmis atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų 320,33 Eur ieÅ¡kovės naudai ir 7,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas valstybei.9.

Apeliaciniu skundu atsakovė L. P. praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovių R. A., O. R. ir R. N. ieÅ¡kinį atmesti; apeliantės (atsakovės) L. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; priteisti L. P. iÅ¡ ieÅ¡kovių visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Teismas nepagrįstai atmetė apeliantės prieÅ¡ieÅ¡kinį. Nuosavybės teisės į J. P. iki nacionalizacijos valdytÄ 11,43 ha ploto žemės sklypÄ pretendentams yra atkurtos nepaisant to, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu bei Å¡iuo metu yra palikėjui R.

P. priklausiusi, o apeliantei priklausanti namų valda, į kuriÄ nuosavybės teisės negalėjo bÅ«ti atkurtos. Tiek ieÅ¡kovių nuosavybės teisių atkÅ«rimo, tiek ieÅ¡kovių ginčijamos namų valdos žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties galiojimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas, prieÅ¡ingai nei skundžiamu sprendimu sprendė pirmosios instancijos teismas, nenumatė besÄ lygiÅ¡ko pretendento į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ teisių gynimo, neatsižvelgiant į kitų žemės naudotojų interesus.9.2.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad 0,0975 ha ploto žemės sklype nebuvo R. P. nuosavybės teise priklausančių statinių, įrenginių ar kitokių objektų, kuriems eksploatuoti R. P. bÅ«tų turėjęs teisę įsigyti atitinkamÄ Å¾emės sklypÄ . Žemės sklype dar iki 1990 m. palikėjas R. P. iÅ¡kasė tvenkinį, sutvirtino tvenkinio krantus – susodino gluosnius, kasmet pjovė žolę, kirto mažareikÅ¡mius krÅ«mynus. Tai, kad R. P. ženkliai padidino ginčo žemės sklypo vertę ir prižiÅ«rėjo ginčo žemės sklypÄ 20 metų yra konstatuota LR Generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo vieÅ¡ojo intereso gynimo medžiagoje.

Nepagrįstas teismo argumentas, jog teismui nėra žinoma, kas ir kada ginčo sklype įrengė tvenkinį. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – 1994 m. R. P. namų valdos žemės sklypo planas – patvirtina, kad 1994 m. ginčo žemės sklype jau buvo suformuotas tvenkinys. 9.3.Teismo sprendimas prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. IeÅ¡kovėms ir jų palikėjams ir kitiems pretendentams buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. P. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emės sklypÄ .

Vienas iÅ¡ pretendentų atkurti nuosavybės teises į J. P. iki nacionalizacijos valdytÄ turtÄ buvo J. P.. Å ias aplinkybes patvirtina prie Å¡ios civilinės bylos prijungta vieÅ¡ojo intereso gynimo medžiaga iÅ¡ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros. J. P. iki 1973 m. faktiÅ¡kai gyveno ir naudojosi J. P. nuosavybės teise priklausiusia namų valda, kuriÄ pagal Pastatų pirkimo - pardavimo sutartį pardavė B. J.. B. J. 1984-03-27 dienos dovanojimo sutartimi sodybÄ padovanojo R. P.. Tokiu bÅ«du susidaro tokia faktinė situacija, kad J.

P. įpėdinis (J. P.) jau pardavė namų valdÄ ir skundžiamu sprendimu jiems yra grÄ Å¾inama dalis tos pačios jų atlygintinai parduotos namų valdos.9.4.Teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ , todėl nepagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties instituto Å¡ioje byloje. R. P. mirė 2007 metais, todėl apie jo atvirÄ ginčo žemės sklypo valdymÄ ieÅ¡kovėms buvo žinoma dar iki 2007 metų. Po palikėjo R. P. mirties žemės sklypÄ atvirai ir nepertraukiamai valdo ieÅ¡kovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį L.

P.. Tuo tarpu ieÅ¡kovės savo kaip savininkių teisių į ginčo žemės sklypÄ neįgyvendino: netvarkė, neprižiÅ«rėjo Å¡io žemės sklypo, nesinaudojo juo. T. y. ieÅ¡kovės nepateisinamai ilgai neįgyvendino savo kaip savininkių teisių, negynė savo interesų teismine tvarka.9.5. IeÅ¡kovės Å¡ioje byloje ginčija ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau neginčija administracinių aktų, kurių pagrindu buvo sudaryta ginčo sutartis. Esant nepanaikintiems ir galiojantiems Å¡iems administraciniams aktams, pripažinti negaliojančia ieÅ¡kovių ginčijamÄ Å¾emės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį nėra teisinio pagrindo.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį reiÅ¡kia apeliantei (atsakovei) kaip palikėjo R. P. įpėdinei. Atsakovė L. P. žemės sklypÄ Ä¯gijo paveldėjimo teisės liudijimo bei paveldimo turto padalijimo tarp įpėdinių sutarties pagrindu. Tačiau ieÅ¡kovės nei paveldėjimo teisės liudijimo nei paveldimo turto pasidalijimo sutarties neginčija. Todėl ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti negaliojančia valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau galiojant tiek paveldėjimo teisės liudijimui, tiek paveldimo turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarčiai, ieÅ¡kovėms nesukels jokių teisinių pasekmių.9.6.

Skundžiamu sprendimu patenkinus ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį, t. y. žemės sklypui atitekus ieÅ¡kovių nuosavybėn, sumažėjo R. P. paveldimo turto apimtis, todėl apeliantė atitinkamai įgijo teisę reikÅ¡ti reikalavimus kitiems R. P. įpėdiniams dėl paveldimo turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties pripažinimo negaliojančia ir reikalauti padalinti paveldimÄ turtÄ kitu bÅ«du. Dėl Å¡ios priežasties ne tik apeliantė, bet ir kiti R. P. įpėdiniai – pirmos eilės įpėdinis A.

P. – turi teisinį suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi, tačiau jis nėra įtrauktas į bylÄ nei Å¡alimi, nei trečiuoju asmeniu. Teismui Å¡ioje byloje nusprendus dėl neįtrauktų į bylÄ R. P. įpėdinių teisių ir pareigų, teismo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis.9.7. Teismas skundžiamu sprendimu klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo iÅ¡sprendė formaliai vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Teismas nenustatė jokių neteisėtų R.

P. ar apeliantės veiksmų. PrieÅ¡ingai – iÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas yra valstybės ir savivaldos institucijų padarytų klaidų sprendimo pasekmė, todėl Å¡ių klaidų sprendimo neigiamos pasekmės nepagrįstai yra perkeliamos apeliantei. Teismas turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, ir iÅ¡ apeliantės jokių bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisti. 10. Atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinį skundÄ atsakovė Kelmės rajono savivaldybės administracija praÅ¡o Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:10.1. Apeliantės teiginys, kad atsakovės buvo aktyvios procese, nesutiko su ieÅ¡kovių reiÅ¡kiamais reikalavimais ir prašė ieÅ¡kinį atmesti, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ne žemės pirkėjas turi įsitikinti, ar parduodama valstybinė žemė iÅ¡ tikrųjų priklauso valstybei, o valstybinės žemės savininko funkcijas vykdanti ir valstybinę žemę parduodanti institucija. Kelmės rajono savivaldybės administracija liko atsakove pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestas.11.

Atsiliepimu į atsakovės L. P. apeliacinį skundÄ atsakovė Kelmės rajono savivaldybės administracija praÅ¡o Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

12. Atsiliepimu į atsakovės L. P. apeliacinį skundÄ atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM praÅ¡o atsakovės L. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:12.1. Pretendentai į J. P. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), turėtÄ Å¾emę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę natÅ«ra(duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai pateikė 1991-10-22 ir 1992-06-30. Su praÅ¡ymu parduoti jam 0,0975 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), R.

P. kreipėsi tik 1996 m. liepos 25 d., kai ieÅ¡kovėms priklausantis 11.43 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo jau grÄ Å¾intas natÅ«ra ir kaip nekilnojamasis daiktas 1995-12-17 pagal laikinajame žemės sklypo plane nurodytas ribas jau buvo įregistruotas tuometiniame Valstybinio žemės kadastro duomenų registre.12.2. Jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad R. P. Kelmės rajone bÅ«tų turėjęs kokius nors pastatus ar statinius, kurie bÅ«tų suteikę pagrindÄ formuoti įsigijimui iÅ¡ valstybės pirmumo teise kitos paskirties žemės sklypÄ , nėra.12.3.

Nėra pagrindo teigti, kad bÅ«tent R. P. 1994 metų namų valdos planas įrodo R. P. nuosavybės teisę į ginčo sklype esantį vandens telkinį. 1994 metais buvo atlikti Å iaulių rajone esančio ir R. P. priklausiusio 0,6582 ha žemės sklypo kadastriniai matavimai, kur buvo pažymėtas kitas tvenkinys, atitinkantis gyvenamojo namo techninio paso žemės sklypo eksplikacijoje nurodytÄ vandens telkinį.12.4. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog susidarė situacija, kad J. P. įpėdinis J. P. jau pardavė namų valdÄ ir dabar teismo sprendimu įpėdiniams yra grÄ Å¾inama parduota namų valda.

Argumentai prieÅ¡tarauja to meto teisiniam reguliavimui, kadangi 1973 metais ir pastatų dovanojimo metu (1984 metais) visa žemė buvo valstybės nuosavybė ir negalėjo bÅ«ti privačių asmenų sandorio objektu.12.5. Å ios dienos duomenimis, ieÅ¡kovės nuosavybės teise disponuoja 11,43 ha žemės plotu, todėl pagrindo teigti, kad yra daugiau žemės, negu nurodyta vieÅ¡ojo registro duomenų bazėje, nėra.12.6. Jokių duomenų, kad apie susiklosčiusiÄ situacijÄ Å¾emės sklypų savininkėms bÅ«tų buvę žinoma anksčiau negu 2014 rudenį, nėra.

Pagal byloje esančius duomenis, tik 2014 m. rudenį paaiÅ¡kėjo, jog ir ieÅ¡kovės, ir apeliantė L. P. reiÅ¡kia nuosavybės teises į tÄ patį plotÄ â€“ t. y., į 0,0975 ha plotÄ , esantį 11,43 ha žemės sklypo teritorijoje.12.7. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad A. P. turėjo bÅ«ti įtrauktas į bylÄ . Minėtas asmuo nėra nė vieno ginčo sklypo savininkas, Å¡ioje byloje nebuvo keliami ir nagrinėjami paveldėjimo klausimai, pati atsakovė tokio klausimo bylos nagrinėjimo metu nekėlė ir neprašė įtraukti į bylÄ jokių kitų asmenų.13.

Atsiliepimu į atsakovių L. P. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinius skundus ieÅ¡kovės R. A., O. R., R. N. praÅ¡o atmesti apeliantės (atsakovės) L. P. apeliacinį skundÄ ; priteisti ieÅ¡kovės R. A. naudai iÅ¡ apeliantės L. P. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas Å¡iais argumentais:13.1.IeÅ¡kovės neprieÅ¡tarauja dėl apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinio skundo reikalavimų. IeÅ¡kovėms nėra skirtumo, kurie iÅ¡ atsakovų atlygins jų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Sutinka su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM apeliacinio skundo teiginiais, jog tik dėl kitų dviejų atsakovių – L. P. ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos nesutikimo su ieÅ¡kovių pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu bei dėl atsakovės L. P. pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio ieÅ¡kovės patyrė dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas.13.2. Apeliantės L. P. apeliacinio skundo teiginius, jog tik R. P. ir ji pati kaip paveldėtoja tvarkė ginčo žemės sklypo dalies aplinkÄ iÅ¡ esmės paneigė pati L.

P., net inicijavusi ikiteisminį tyrimÄ dėl ieÅ¡kovių atliktų Å¡ios žemės sklypo dalies aplinkos tvarkymo - kirtimo darbų. MiÅ¡kingoje vietovėje natÅ«raliai auga daugiamečiai medžiai, krÅ«mokÅ¡niai. Jokių kitų, miÅ¡kų valdai nebÅ«dingų, augalų ieÅ¡kovių pateiktose Å¡ios vietovės nuotraukose nėra užfiksuota, o pati apeliantė L. P. tokių įrodymų į bylÄ nepateikė.13.3. Kadangi ieÅ¡kovių ginčijama 1996 m. lapkričio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės L.

P. tėvui R. P. buvo parduotas nekilnojamasis turtas, kuris tuo metu nuosavybės teise jau priklausė ieÅ¡kovėms, jis negalėjo bÅ«ti parduotas pirkimo - padavimo sutartimi R. P., kokius bebÅ«tų sprendimus prieÅ¡ tai priėmusi Kelmės rajono valdyba ar Å iaulių apskrities valdytojas.13.4. Atsakovė L. P. nepateikė teismui jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, jog ieÅ¡kovėms buvo praneÅ¡ta apie ieÅ¡kovių ginčijamo sandorio sudarymÄ . Ginčas dėl žemės naudojimo tarp atsakovės L.

P. ir ieškovių kilo tik 2014 metų rugsėjo mėnesį, po to, kai R. N. ėmė kirsti medžius ginčo žemės sklype, tuo pačiu akivaizdžiai parodydama, jog ji elgiasi kaip savininkė su jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Teismas k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas netenkintinas. Atsakovės L.

P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Remiantis šia įstatymo nuostata, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai.15.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡iuo atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl pripažinimo negaliojančia 1996 m. lapkričio 14 m. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. P. iÅ¡ valstybės įsigijo 0,0975 ha namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog R. P. turtÄ , tarp jo ir ginčo žemės sklypÄ paveldėjo lygiomis dalimis atsakovė L. P. kartu su A. P.. Ginčo žemės sklypÄ atsakovė L. P. savo nuosavybėn įgijo kaip R.

P. įpėdinė, kuris jai atiteko pasidalinus paveldimÄ turtÄ su kitu įpėdiniu – A. P. 2007-07-02 Paveldėto turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina pagrįstais apeliantės L. P. argumentus, jog skundžiamu sprendimu patenkinus ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį, t. y. žemės sklypui atitekus ieÅ¡kovių nuosavybėn, sumažėja R. P. paveldimo turto apimtis, todėl apeliantė L. P. atitinkamai įgytų teisę reikÅ¡ti reikalavimus kitiems R.

P. įpėdiniams dėl paveldimo turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties pripažinimo negaliojančia ir reikalauti padalinti paveldimÄ turtÄ kitu bÅ«du. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl pripažinimo negaliojančia 1996 m. lapkričio 14 m. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R. P. iÅ¡ valstybės įsigijo 0,0975 ha namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), yra tiesiogiai susijęs ne tik su atsakovės L.

P. bet ir su A. P. materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. A. P. turi teisinį suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi, todėl jis byloje turėtų teisę teikti įrodymus dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, pasisakyti jiems aktualiais klausimais, t. y. teismo sprendimas Å¡ioje byloje Å¡iam asmeniui sukelia materialines teises ir pareigas.

16. Ä®statymas draudžia teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Å is įstatymo imperatyvas sukuria bylÄ nagrinėjančiam teismui pareigÄ , nustačius tikėtinÄ teisinę sprendimo įtakÄ ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesÄ trečiaisiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡nagrinėjus bylÄ neįtraukus joje dalyvauti A. P. trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

17. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimÄ , apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamÄ sprendimÄ ir grÄ Å¾ina bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kadangi byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kitų apeliacinių skundų argumentų analizę apeliacinės instancijos teismas pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.18.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 4 d.).             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,n u t a r i a :Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

TeisėjaiJurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė