b2cffb96-6c60-4d3e-a4f2-cf1bdcd338ca · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-291-464/2023 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00117-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.2.1; 2.6.8.11.5.; 2.6.10.5.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Interselas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ir INVEGA) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Interselas“ 44 254,83 Eur skolÄ , 57,35 Eur paskolos palÅ«kanas, 998,48 Eur valstybės pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanas, 0,36 Eur delspinigius iki paskolos sutarties nutraukimo, 2 162,43 Eur delspinigius po paskolos sutarties nutraukimo, 5 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistinos 47 473,45 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, neteisėtos valstybės pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ (toliau – ir COVID-19 paskolų priemonė) schemÄ (toliau – ir schema), kuria pavedė ieÅ¡kovę įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. Å ioje schemoje buvo numatyta, kad: paskolos bus teikiamos iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, gautų iÅ¡ Europos SÄ jungos; paskolos bus teikiamos per INVEGA atrinktus finansų tarpininkus; paskolos bus teikiamos iÅ¡ skatinamosios priemonės lėšų ir finansų tarpininkas prie paskolų neprisidės savo lėšomis; finansų tarpininkai neprisiima paskolų negrÄ Å¾inimo ir kitų mokėjimų pagal paskolos sutartis nemokėjimo rizikos. Finansų tarpininku buvo pasirinkta AB SEB bankas (toliau – ir paskolos davėja, bankas).

3. Paskolos davėja ir atsakovė 2020 m. birželio 12 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2020004481 (toliau – ir paskolos sutartis) dėl 75 150 Eur tikslinės paskolos suteikimo. Paskola buvo suteikta įgyvendinant INVEGA skatinamÄ jÄ finansinę priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, finansuojama iÅ¡ Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ir vadovaujantis skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ įgyvendinimo sÄ lygų apraÅ¡u, patvirtintu INVEGA generalinio direktoriaus 2020 balandžio 14 d.

įsakymu Nr. B-43 su vėlesniais pakeitimais (toliau – apraÅ¡as). 2020 m. lapkričio 11 d. tarp paskolos davėjos ir atsakovės buvo sudarytas paskolos sutarties pakeitimas Nr. 1, kuriuo paskolos grÄ Å¾inimo terminas pratęstas iki 72 mėnesių ir pakeista palÅ«kanų norma į 0,69 proc. 2020 m. lapkričio 17 d. tarp paskolos davėjos ir atsakovės buvo sudarytas dar vienas paskolos sutarties pakeitimas Nr. 2, kuriuo pataisyta paskolos sutarties pakeitime Nr. 1 įraÅ¡yta klaida dėl mokėtinos palÅ«kanų sumos.

4. Paskolos davėja pervedė atsakovei paskolos sumÄ , atskaičius atsakovės mokėtinÄ administravimo mokestį (1 300 Eur) pagal paskolos sutarties priedo „Verslo kreditas I“ 4.1. punktÄ bei kreditų teikimo verslo klientams taisyklių 6.1. punktÄ . Atsakovė paskolos sutartimi įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ ir mokėti palÅ«kanas bei vykdyti kitus įsipareigojimus. Atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus – negrÄ Å¾ino paskolos numatytomis sÄ lygomis. Be to, pildydama paraiÅ¡kÄ Å¡iai paskolai gauti, nurodė deklaratyvius duomenys apie savo apyvartos sumažėjimÄ .

Vadovaujantis apraÅ¡o 1 priedo pagrindinės sÄ lygos 2.2. punktu „Valstybės pagalbos teikimas, sumavimas ir grÄ Å¾inimas“, jei nustatoma, kad paskola iÅ¡duota nesilaikant paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms schemoje nustatytų sÄ lygų ir (ar) reikalavimų ir (ar) paskolos gavėjas pateikė neteisingÄ informacijÄ ir (ar) dokumentus ir (ar) nuslėpė informacijÄ , turinčiÄ reikÅ¡mės paskolos suteikimui, paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti visÄ neteisėtai gautÄ paskolÄ su paskolos sutartyje nustatytomis palÅ«kanomis ir suteiktÄ valstybės pagalbos dydį su palÅ«kanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, kaip tai nurodyta 2015 m. liepos 13 d.

Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame iÅ¡samias Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles.

5. Paskolos davėja 2022 m. sausio 28 d. atsakovei iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ â€žDėl 2020 06 12 kredito sutartimi Nr. 2020004481 suteikto kredito“ su praÅ¡ymu iki 2022 m. vasario 17 d. iÅ¡taisyti pažeidimÄ , pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pažymÄ , patvirtinančiÄ patikslintÄ informacijÄ , arba grÄ Å¾inti visÄ suteiktÄ paskolÄ su priskaičiuotomis palÅ«kanomis. Å iame praneÅ¡ime nurodė, kad INVEGA atliko neplaninę patikrÄ , kurios metu įvertino iÅ¡ VMI gautÄ informacijÄ ir konstatavo, jog atsakovė apyvarta pagal PVM deklaracijose deklaruotus duomenis apraÅ¡e nustatytais laikotarpiais nekrito daugiau kaip 30 proc. (krito 3,04 proc.), todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ atsakovei negalėjo bÅ«ti suteikta ir nedelsiant turi bÅ«ti grÄ Å¾inta su paskolos sutartyje nustatytomis palÅ«kanomis.

6. Paskolos davėja 2022 m. kovo 2 d. atsakovei iÅ¡siuntė dar vienÄ praneÅ¡imÄ Nr. SEBLT/22/CR7361 „Dėl 2020 06 12 kredito sutartimi Nr. 2020004481 suteikto kredito“ su praÅ¡ymu iki 2022 m. kovo 20 d. iÅ¡taisyti pažeidimÄ , pateikiant VMI pažymÄ , patvirtinančiÄ patikslintÄ informacijÄ , arba grÄ Å¾inti visÄ suteiktÄ paskolÄ su priskaičiuotomis palÅ«kanomis. Atsakovė per Å¡iame praneÅ¡ime nurodytÄ terminÄ nepatikslino duomenų ir reikalaujamų sumų nesumokėjo. INVEGA ir paskolos davėja 2022 m. balandžio 5 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo aktÄ Nr. 2, kuriuo INVEGA įgijo reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimÄ pagal paskolos sutartį.

Apie reikalavimo teisių pagal paskolos sutartį perleidimÄ ir įpareigojimÄ vykdyti mokėjimus į INVEGA sÄ skaitÄ atsakovė buvo informuota paskolos davėjos 2022 m. balandžio 7 d. praneÅ¡imu. IeÅ¡kovė papildomai 2022 m. balandžio 28 d. praneÅ¡imu informavo atsakovę apie raginimÄ padengti visÄ susidariusiÄ Ä¯siskolinimo sumÄ 7. IeÅ¡kovės teigimu, paskolos sutartyje atsakovė ir paskolos davėja aiÅ¡kiai susitarė dėl esminių paskolos sutarties pažeidimų ir jų pasekmių – esminiu pažeidimu laikoma, kai klientas neatskleidė bankui esminės informacijos, reikalingos sutarčiai sudaryti ir (ar) pateikė bankui neteisingus duomenis, siekdamas sudaryti Å¡iÄ sutartį, gauti kreditÄ ar pagrįsti kredito panaudojimÄ (4.3 punktas).

Pagal sudarytos paskolos sutarties nuostatas esminio sutarties pažeidimo atveju klientas privalo grÄ Å¾inti kreditÄ ir priskaičiuotas palÅ«kanas prieÅ¡ terminÄ , o sutartis, informavus klientÄ prieÅ¡ 15 dienų iki jos nutraukimo, gali bÅ«ti banko vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiama nesikreipiant į teismÄ (4.7 punktas). Atsakovė nuo paskolos iÅ¡davimo dienos paskolos davėjos naudai atliko Å¡iuos mokėjimus: 30 895,17 Eur, 837,55 Eur ir 166,59 Eur. Kitų įmokų pagal paskolos grafikÄ atsakovė neatliko ir dėl Å¡ios priežasties susidarė įmokų vėlavimas.

Ieškovė 2022 m. gegužės 28 d., vadovaudamasi paskolos sutarties 4.3 bei 4.7 punktų nuostatomis, paskolos sutartį vienašališkai nutraukė.

8. Atsakovė, pasiraÅ¡ydama dokumentus, patvirtino, kad jai žinoma, jog kreditas bus suteiktas pagal COVID-19 paskolų priemonę ir kad tai bus priemonė iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų, ji žinojo, kad toks kredito suteikimas yra valstybės pagalba pagal Europos Komisijos komunikatÄ â€žKomisijos praneÅ¡imas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrÄ Å¾inimo“ Nr. 2019/C 247/01 (toliau – Komunikatas). Atsakovė pateikė deklaratyvius ir neteisingus duomenis už 2020 metus, tačiau nei ieÅ¡kovė, nei paskolos davėja nežinojo tikrųjų duomenų ir negalėjo jų gauti iÅ¡ valstybinių įstaigų bei institucijų, kadangi tokie duomenys dar nebuvo teikiami.

Tik atlikus neplaninį atsakovės patikrinimÄ ir gavus atitinkamus duomenis iÅ¡ VMI buvo nustatyta, kad atsakovės pateikta informacija neatitinka tikrovės (jos apyvarta yra sumažėjusi tik 3,49 proc., o ne daugiau nei 30 proc.), todėl paskola pagal COVID-19 paskolų priemonę jai negalėjo bÅ«ti suteikta. FaktÄ , kad bendrovės apyvarta nesmuko 30 proc., tačiau duomenų ji nepasitikslino, pripažįsta ir pati atsakovė, t. y. pripažįsta, kad jos situacija neatitiko atitinkamų schemos ir apraÅ¡o sÄ lygų, pagal kurias paskola gali bÅ«ti suteikiama tik esant nustatytam subjekto apyvartos sumažėjimui daugiau nei 30 proc.

9. PraÅ¡omos priteisti iÅ¡ atsakovės valstybės pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanos yra nustatytos 2015 m. liepos 13 d. Europos Tarybos reglamente (ES) Nr. 2015/1589 ir Komunikate, o jos skaičiuojamos nuo neteisėtos pagalbos suteikimo dienos iki visiÅ¡ko jos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos. Schemos ir apraÅ¡o sÄ lygose nurodyta, kad jų mokėjimo sÄ lyga yra deklaratyvių duomenų teikimas. IeÅ¡kovė tuo metu objektyviai negalėjo tikrinti duomenų, o paskolos davėja pareigos tikrinti schemoje ar apraÅ¡e nustatytų sÄ lygų buvimÄ , jos pareiga buvo tik įsitikinti, ar pagal deklaruojamus duomenis paskolos gavėjas atitinka tam tikras sÄ lygas.

Taigi, atsakovė, negrÄ Å¾indama paskolos pagal grafikÄ ir nemokėdama palÅ«kanų, pažeidė ne tik paskolos sutartį, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas bei 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 2015/1589 nuostatas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino: (1) priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Interselas“ ieÅ¡kovei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 33 254,83 Eur negrÄ Å¾intÄ paskolos dalį, 57,35 Eur paskolos palÅ«kanas, 998,48 Eur valstybės pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanas, 2 162,79 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistinos 36 473,45 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei neteisėtos valstybės pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; (2) priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Interselas“ 814,25 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetÄ ; (3) civilinės bylos dalį dėl 11 000 Eur paskolos dalies priteisimo iÅ¡ atsakovės UAB „Interselas“ nutraukė.

11. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad bÅ«tent atsakovė, pildydama paraiÅ¡kÄ paskolai gauti, pateikė deklaratyvius duomenis apie savo vidutinę mėnesio apyvartÄ už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio mėnesio, bei, pasiraÅ¡ydama paraiÅ¡kos dokumentus ir pažymÄ apie nurodytų mėnesių apyvartÄ , prisiėmė atsakomybę dėl pateikiamų duomenų tikrumo. Todėl jai kyla pareiga grÄ Å¾inti visÄ paskolÄ bei atlikti kitus paskolos sutartyje ir teisės aktuose nustatytus mokėjimus.

12. Teismui byloje esančių įrodymų pakako konstatuoti, kad atsakovė negrÄ Å¾ino suteiktos paskolos dalies ir palÅ«kanų, apskaičiuotų nuo 2022 m. kovo 11 d. iki paskolos sutarties nutraukimo 2022 m. gegužės 28 d. Atsakovė po ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos yra sumokėjusi 11 000 Eur. Nors ieÅ¡kovė tiksliai neįvardijo, kad atsisako ieÅ¡kinio reikalavimo dalies dėl atsakovės sumokėtų 11 000 Eur, teismo posėdžio metu ji aiÅ¡kiai nurodė, jog praÅ¡o priteisti skolÄ , kuri yra 11 000 Eur mažesnė, nei ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas reikalavimas. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kovė atsisakė savo reikalavimo dalies dėl 11 000 Eur priteisimo ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

13. Atsižvelgdamas į CK 6.872 straipsnio nuostatas, taip pat į ieÅ¡kovės pateiktÄ palÅ«kanų paskaičiavimÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. gegužės 28 d. susidarė 57,35 Eur dydžio palÅ«kanos, bei įvertinęs aplinkybę, jog atsakovė teismo posėdžio metu Å¡ias palÅ«kanas pripažino, jų dydžio neginčijo ir nepateikė jokių duomenų, leidžiančių spręsti dėl kitokio jų dydžio, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas iÅ¡ atsakovės priteisti ieÅ¡kovės praÅ¡omas palÅ«kanas iki paskolos sutarties nutraukimo. Ä®vertinęs tai, teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 33 254,83 Eur paskolÄ (44 254,83 Eur – 11 000 Eur ) ir 57,35 Eur nesumokėtas paskolos palÅ«kanas.

14. Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovei praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistini 2 162,79 Eur delspinigiai, susidarę iki paskolos sutarties nutraukimo (0,36 Eur) ir po paskolos sutarties nutraukimo (2 162,43 Eur).

15. Vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimo dėl valstybės pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanų pagrįstumÄ , teismas pažymėjo, kad apraÅ¡o 1 priedo pagrindinės sÄ lygos 2.2 punkte „Valstybės pagalbos teikimas, sumavimas ir grÄ Å¾inimas“ yra tiesiogiai įtvirtinta, kad jei nustatoma, kad paskola iÅ¡duota nesilaikant paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms schemoje nustatytų sÄ lygų ir (ar) reikalavimų ir (ar) paskolos gavėjas pateikė neteisingÄ informacijÄ ir (ar) dokumentus ir (ar) nuslėpė informacijÄ , turinčiÄ reikÅ¡mės paskolos suteikimui, paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti visÄ neteisėtai gautÄ paskolÄ su paskolos sutartyje nustatytomis palÅ«kanomis ir suteiktÄ valstybės pagalbos dydį su palÅ«kanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos.

Reglamento (ES) 2015/1589 dėl ES valstybės pagalbos taisyklių taikymo 16 straipsnyje įtvirtinta, kad pagalbÄ , kuriÄ reikia iÅ¡ieÅ¡koti pagal sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti pagalbÄ , sudaro palÅ«kanos, atitinkančios tam tikrÄ Europos Komisijos nustatytÄ normÄ . PalÅ«kanos mokamos nuo neteisėtos pagalbos iÅ¡mokėjimo gavėjui dienos iki jos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos. Komunikato 16 straipsnyje nurodyta, kad „pagalbos susigrÄ Å¾inimo tikslas yra atkurti padėtį, kuri vidaus rinkoje buvo iki iÅ¡mokant pagalbÄ .

IÅ¡ tikrųjų, sugrÄ Å¾indamas neteisėtÄ pagalbÄ jos gavėjas netenka jam suteikto pranaÅ¡umo prieÅ¡ konkurentus. Siekiant paÅ¡alinti bet kokį pranaÅ¡umÄ , susijusį su neteisėta pagalba, taip pat turi bÅ«ti reikalaujama sumokėti palÅ«kanas nuo neteisėtai suteiktos pagalbos sumos (toliau – pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanos). Sumokėdamas pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanas pagalbos gavėjas netenka finansinio pranaÅ¡umo, kurį jis dėl nemokamai gautos konkrečios pagalbos turėjo nuo pagalbos iÅ¡mokėjimo gavėjui dienos iki jos sugrÄ Å¾inimo dienos“.

Be to, Komunikato 29 straipsnyje numatyta, kad „<...> atitinkama valstybė narė privalo pagalbÄ susigrÄ Å¾inti veiksmingai ir nedelsdama“. Pagal Komunikato 63 straipsnį pareiga susigrÄ Å¾inti pagalbÄ yra įvykdyta tik tada, kai atitinkama valstybė narė veiksmingai susigrÄ Å¾ina nesuderinamos pagalbos sumÄ , įskaitant pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanas.

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, pasirinkdama dalyvauti ieÅ¡kovės paskelbtoje priemonėje dėl paramos gavimo, turėjo įvertinti apraÅ¡o nuostatas bei savo valia prisiėmė įsipareigojimus, kylančius tiek iÅ¡ paskolos sutarties, tiek iÅ¡ apraÅ¡o nuostatų, kadangi bÅ«tent apraÅ¡o pagrindu buvo vykdoma atranka dėl paskelbtos paramos priemonės gavimo. Todėl pateikus neteisingÄ informacijÄ apie apyvartos kritimÄ ir tokiu bÅ«du neteisėtai gavus paskolÄ atsakovei kyla pareiga ne tik grÄ Å¾inti visÄ gautÄ paskolos sumÄ , bet ir kartu sumokėti valstybės pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanas.

Teismo vertinimu, pati atsakovė prisiėmė teisines pasekmes, kylančias tiek iÅ¡ paskolos sutarties sudarymo, tiek ir iÅ¡ apraÅ¡o sÄ lygų, juo labiau kad paskolos sutarties 2.2 punkte yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog sutartį sudaro Å¡i kreditavimo sutartis, AB SEB banko bendrųjų paslaugų teikimo taisyklės, kreditų teikimo verslo klientams taisyklės, skelbiamos www.seb.lt bei kitos sutartys, kurių sÄ lygos taikomos sutartimi nustatytiems kreditavimo santykiams, į kÄ , teismo vertinimu, patenka ir apraÅ¡o nuostatos.

17. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė pateikė tikslų valstybės pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanų apskaičiavimÄ , o atsakovė, nesutikdama su reikalavimu dėl Å¡ių palÅ«kanų priteisimo, iÅ¡ esmės nenurodė jokių argumentų dėl apskaičiuotų palÅ«kanų dydžio ar apskaičiavimo bÅ«do. Todėl yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei praÅ¡omas valstybės pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanas pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ apskaičiavimÄ nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2022 m. birželio 15 d. (998,48 Eur) bei nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

18. Nustatęs procesinių palÅ«kanų priteisimo pagrindÄ , teismas patenkino ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ 36 473,45 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

19. Spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o žyminis mokestis nuo ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo sumos sudarytų 938 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis dėl 11 000 Eur paskolos yra nutraukiama atsakovei įvykdžius šį reikalavimÄ (dėl to mokėtinas žyminis mokestis Å¡ioje dalyje sudaro 25 proc.), o iÅ¡ atsakovės yra priteisiama likusi reikalavimo dalis, teismas iÅ¡ atsakovės valstybei priteisė 814,25 Eur žyminį mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 20. Atsakovė UAB „Interselas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o: (1) pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ieÅ¡kinio dalį dėl 998,48 Eur valstybės pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanų ir 2 162,79 Eur delspinigių atmesti; (2) jei nebÅ«tų patenkintas pirmasis reikalavimas, sumažinti delspinigius. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 20.1.

Teismas, priteisdamas ieÅ¡kovės naudai 2 162,43 Eur delspinigius, apskaičiuotus po paskolos sutarties nutraukimo, neteisingai (plečiamai) taikė CK 6.71 straipsnio 1 bei 3 dalių nuostatas, įtvirtinančias piniginės prievolės terminÄ praleidusios Å¡alies pareigÄ mokėti netesybas. AB SEB bankas (paskolos davėjos) ir UAB „Interselas“ (paskolos gavėjos) 2020 m. birželio 12 d. sudarytos paskolos sutarties priede „Verslo kreditas I“ 4.3 punkte yra numatyti 0,04 proc. delspinigiai už dienÄ , tačiau sutartyje nenumatyta Å¡ių baudinę funkcijÄ atliekančių delspinigių taikymo galimybė sutarties nutraukimo atveju.

PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tiek Å¡alių sudarytos paskolos sutarties sÄ lygos, tiek apraÅ¡o 1 priede (16 lapas) nurodyta sÄ lyga reiÅ¡kia Å¡alių susitarimÄ mokėti numatytus delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ sutarties galiojimo laikotarpiu tuo atveju, jeigu paskolos gavėjas nesilaikytų paskolos gražinimo terminų. Å iuo atveju paskolos sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai buvo nutraukta 2022 m. gegužės 28 d., todėl delspinigių skaičiavimas po sutarties nutraukimo iki 2022 m. rugsėjo 27 d. (ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos) yra nepagrįstas. 20.2.

IeÅ¡kovės praÅ¡ytos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, neproporcingo dydžio bei nesuderinamos su teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, todėl net ir nusprendus jas priteisti teismo iniciatyva Å¡ios netesybos turėjo bÅ«ti sumažintos. 20.3. Atsakovė neginčija, kad Komunikate yra numatyta valstybės pagalbos palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybė, tačiau Å¡ios nuostatos turi (turėjo) bÅ«ti aiÅ¡kiai perkeltos į Europos SÄ jungos narės, t. y. Lietuvos Respublikos subjekto su finansų tarpininku banku pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį, kas nebuvo padaryta. 20.4.

Dėl baudinių valstybės pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanų mokėjimo paskolos sutartyje nebuvo susitarta ir tokia pareiga nebuvo numatyta, todėl atsakovė nesutinka su Å¡ių palÅ«kanų priteisimu. Teismas iÅ¡ dalies neteisingai aiÅ¡kino tiek Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ sutartį, tiek įstatymÄ , todėl nepagrįstai ieÅ¡kovės naudai priteisė valstybės pagalbos susigrÄ Å¾inimo 998,48 Eur palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o šį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 21.1. Pagal kreditų teikimo verslo klientams taisyklių 6.18. punktÄ delspinigiai skaičiuojami nuo tos dienos, kuriÄ piniginė prievolė turėjo bÅ«ti įvykdyta, iki tos dienos, kuriÄ prievolė yra tinkamai įvykdoma. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės delspinigius, teismui pateikė aiÅ¡kų ir detalų jų apskaičiavimÄ .

Nurodė, kad delspinigiai iki paskolos sutarties nutraukimo sudaro 0,36 Eur, o po paskolos sutarties nutraukimo – 2 162,43 Eur. Iki paskolos sutarties nutraukimo susidarę delspinigiai yra skaičiuojami nuo atsakovo tuo momentu nesumokėtos palÅ«kanų sumos (39,69 Eur), o delspinigiai po paskolos sutarties nutraukimo – nuo visos neapmokėtos sumos (44 312,18 Eur), kurios dydžio bei pagrįstumo atsakovė neginčijo, susidariusį įsiskolinimÄ pripažino bei iÅ¡ dalies jį atlygino. 21.2. IeÅ¡kovė kategoriÅ¡kai nesutinka su atsakovės nuomone, kad praÅ¡omos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, neproporcingo dydžio bei nesuderinamos su teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais. 21.3.

Vadovaujantis apraÅ¡o 1 priedo pagrindinės sÄ lygos 2.2 punktu „Valstybės pagalbos teikimas, sumavimas ir grÄ Å¾inimas“, jei nustatoma, kad paskola iÅ¡duota nesilaikant paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms schemoje nustatytų sÄ lygų ir (ar) reikalavimų ir (ar) paskolos gavėjas pateikė neteisingÄ informacijÄ ir (ar) dokumentus ir (ar) nuslėpė informacijÄ , turinčiÄ reikÅ¡mės paskolos suteikimui, paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti visÄ neteisėtai gautÄ paskolÄ su paskolos sutartyje nustatytomis palÅ«kanomis ir suteiktÄ valstybės pagalbos dydį su palÅ«kanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos.

AnalogiÅ¡ka valstybės narės pareiga veiksmingai ir nedelsiant pareikalauti sumokėti palÅ«kanas nuo neteisėtai suteiktos pagalbos sumos, kurios skaičiuojamos nuo pagalbos iÅ¡mokėjimo gavėjui dienos iki jos sugrÄ Å¾inimo dienos, numatyta ir Komunikato 16, 29 straipsniuose. Taigi, Komunikatas aiÅ¡kiai nurodo, kad neteisėtai gauta valstybės pagalba privalo bÅ«ti susigrÄ Å¾inta kartu su priskaičiuotomis pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanomis. Valstybės pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanos skaičiuojamos nuo pagalbos suteikimo (pinigų iÅ¡mokėjimo) dienos iki jos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos.

Atsakovei, pateikus neteisingÄ informacijÄ apie apyvartos kritimÄ ir tokiu bÅ«du neteisėtai gavus paskolÄ , kyla pareiga ne tik grÄ Å¾inti visÄ gautÄ paskolos sumÄ , tačiau kartu ir valstybės pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanas, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu reikalaujamos priteisti sumos yra pagrįstos. 21.4. Atsakovė neatskleidė esminės informacijos, reikalingos paskolos sutarčiai sudaryti ir (ar) pateikė neteisingus duomenis, siekdama sudaryti paskolos sutartį. Dėl Å¡ios priežasties paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ negalėjo bÅ«ti suteikta, todėl nedelsiant turi bÅ«ti grÄ Å¾inta su paskolos sutartyje nustatytomis palÅ«kanomis bei valstybės pagalbos palÅ«kanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d.

Tarybos reglamente (ES) 2015/1589. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų 3. Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ apeliantės yra priteista 998,48 Eur valstybės pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanos ir po paskolos sutarties nutraukimo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo apskaičiuoti 2 162,79 Eur delspinigiai, nepagrįstumo klausimas, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 320 straipsnio nuostatas bei neįžvelgusi nei poreikio peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas, nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įvertina tik skundžiamos teismo sprendimo dalies teisingumÄ bei teisėtumÄ .

Dėl netesybų (delspinigių) skaičiavimo 4. Byloje nustatyta, kad tarp AB SEB banko ir apeliantės UAB „Interselas“ 2020 m. birželio 12 d. buvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis Nr. 2020004481, kuria apeliantei suteikta 75 150 Eur tikslinė paskola. Paskola suteikta įgyvendinant INVEGA skatinamÄ jÄ finansinę priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, vadovaujantis apraÅ¡o nuostatomis (ieÅ¡kinio priedas Nr. 1).

5. AB SEB bankas 2022 m. sausio 28 d. iÅ¡siuntė apeliantei praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, kad INVEGA, atlikusi neplaninę patikrÄ bei įvertinusi iÅ¡ VMI gautÄ informacijÄ , konstatavo, jog apeliantės apyvarta pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose deklaruotais duomenimis, apraÅ¡e nustatytais laikotarpiais nekrito daugiau kaip 30 proc., todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ jai negalėjo bÅ«ti suteikta ir nedelsiant turi bÅ«ti grÄ Å¾inta su paskolos sutartyje nustatytomis palÅ«kanomis.

Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu apeliantė vertina, jog duomenys, kurie buvo pateikti VMI, nėra teisingi ir gali bÅ«ti tikslinami, siÅ«lo juos patikslinti (ieÅ¡kinio priedas Nr. 5.1). Dar vienÄ praneÅ¡imÄ apeliantei AB SEB bankas iÅ¡siuntė 2022 m. kovo 2 d., jame pasiÅ«lęs iki 2022 m. kovo 20 d. iÅ¡taisyti pažeidimÄ , pateikiant VMI pažymÄ , patvirtinančiÄ patikslintÄ informacijÄ , arba grÄ Å¾inti visÄ suteiktÄ paskolÄ su priskaičiuotomis palÅ«kanomis (ieÅ¡kinio priedas Nr. 5.2).

6. IeÅ¡kovė INVEGA, pagal su AB SEB bankas 2022 m. kovo 18 d. sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 22031801 įgijusi reikalavimo teisę į apeliantę, 2022 m. balandžio 28 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai paskolos sutartį nutraukė dėl esminio jos pažeidimo ir pareikalavo iki 2022 m. gegužės 27 d. padengti visÄ susidariusiÄ Ä¯siskolinimo sumÄ , paskolos palÅ«kanas, delspinigius, valstybės pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanas ir kitas mokėtinas sumas (ieÅ¡kinio priedas Nr. 9). Apie reikalavimo teisių pagal paskolos sutartį perleidimÄ ir įpareigojimÄ vykdyti mokėjimus į INVEGA sÄ skaitÄ apeliantė buvo informuota AB SEB banko 2022 m. balandžio 7 d. praneÅ¡imu ir ieÅ¡kovės 2022 m. balandžio 28 d. praneÅ¡imu (ieÅ¡kinio priedai Nr. 6 – 8).

7. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovė už praleistÄ pinginės prievolės įvykdymo terminÄ apeliantei apskaičiavo 2 162,79 Eur delspinigius. IeÅ¡kovės parengtoje delspinigių apskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad 0,36 Eur yra delspinigiai, apskaičiuoti iki paskolos sutarties nutraukimo (2022 m. gegužės 28 d.), o 2 162,43 Eur jų dalį sudaro delspinigiai, apskaičiuoti nuo paskolos sutarties nutraukimo iki 2022 m. rugsėjo 27 d. (iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo).

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo, tokį sprendimÄ motyvuodamas paskolos sutarties priedo „Verslo kreditas I“ 4.3 punkto, kuriame nustatytas delspinigių dydis, kreditų teikimo verslo klientams taisyklių 6.16 punkto, kuriame įtvirtinta pareiga juos mokėti už kiekvienÄ piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo dienÄ , ir Å¡ių taisyklių 6.18 punkto, kuriame nurodyta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo tos dienos, kuriÄ piniginė prievolė turėjo bÅ«ti įvykdyta, iki tos dienos, kuriÄ prievolė yra tinkamai įvykdoma, nuostatomis.

9. Apeliantės apeliacinio skundo teiginiai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo teisinio pagrindo patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl 2 162,43 Eur delspinigių, apskaičiuotų po sutarties nutraukimo 2022 m. gegužės 28 d. iki ieÅ¡kinio padavimo 2022 m. rugsėjo 27 d., nes Å¡alys buvo sulygusios tik dėl jų mokėjimo už vėlavimÄ atlikti eilines įmokas sutarties galiojimo terminu, stokoja pagrįstumo. Tokio susitarimo jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina.

10. Nagrinėjamu atveju paskolos sutarties 2.2 punkte jos Å¡alys susitarė, kad paskolos sutartį sudaro Å¡i paskolos sutartis, AB SEB banko bendrųjų paslaugų teikimo taisyklės, kreditų teikimo verslo klientams taisyklės, skelbiamos www.seb.lt, bei kitos sutartys, kurių sÄ lygos taikomos paskolos sutartimi nustatytiems kreditavimo santykiams. Å ios nutarties 27 punkte įvardytos paskolos sutarties dalimi esančių AB SEB banko kreditų teikimo verslo klientams taisyklių atitinkamos sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad 0,04 proc. dydžio delspinigiai už kiekvienÄ praleistÄ prievolei įvykdyti dienÄ turėjo bÅ«ti mokami iki tos dienos, kuriÄ prievolė yra tinkamai įvykdoma.

11. Kitaip tariant, aptartų paskolos sutartį sudarančių dokumentų turinys leidžia teisėjų kolegijai padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei siekia įrodyti apeliantė, t. y. kad Å¡alys nebuvo apribojusios netesybų skaičiavimo momento konkrečia data ar įvykiu, visiÅ¡kai aiÅ¡kiai sulygusios dėl delspinigių skaičiavimo pagal įstatymo reikalavimus, t. y. kad delspinigiai skaičiuojami už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ iki piniginės prievolės visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.196 straipsnio 1 – 2 dalys, 6.71 straipsnio 3 dalis).

12. Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolės neįvykdymas ar jos netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai Å¡aliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo bÅ«dus, be kita ko, reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius) už netinkamai įvykdytÄ arba neįvykdytÄ sutartį (CK 6.205 straipsnis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Ginčas dėl to, kad apeliantė praleido iÅ¡ paskolos sutarties kilusių piniginių prievolių įvykdymo terminus ir iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo nebuvo visiÅ¡kai jų įvykdžiusi, byloje nekilo. Todėl jai kilo pareiga mokėti netesybas.

13. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ gali bÅ«ti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ , savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.72 straipsnio nuostatas, susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis.

14. Minėta, kad kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, netesybas nustatančios sutarčių sÄ lygos yra sutarties Å¡alių plačiai naudojama tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais.

CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiÅ¡kia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai Å¡aliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 38 punktas).

15. Todėl atmestini ir tokie apeliantės argumentai, kad ieÅ¡kiniu buvo reikalaujama sutartyje nenumatytų baudinių netesybų (delspinigių), tokį aiÅ¡kinimÄ apeliaciniame skunde nepagrįstai siejant su sutarties 4.4 punkte įtvirtinta sÄ lyga, jog bauda už įsipareigojimų, susijusių su užtikrinimo priemonėmis, nevykdymÄ ir (ar) Å¡iame priede nurodytų kitų sÄ lygų nevykdymÄ , netaikoma. Å iame kontekste pažymėtina, kad piniginės prievolės neįvykdymo atveju bendra pinigų suma, kuriÄ privalo sumokėti skolininkas, susideda iÅ¡, pirma, neįvykdytos piniginės prievolės sumos; antra, palÅ«kanų kaip atlyginimo už naudojimÄ si pinigais, kai jos nustatytos sutartyje (mokėjimo, pelno palÅ«kanos, pavyzdžiui, paskolos sutartyje;

CK 6.872 straipsnis); trečia, palÅ«kanų (padidintų palÅ«kanų), kai jos nustatytos sutartyje, kurios kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palÅ«kanos; CK 6.261 straipsnis). AnalogiÅ¡kÄ paskirtį, kaip ir kompensuojamosios palÅ«kanos, atlieka ir netesybos (delspinigiai), kai jos nustatytos sutartyje, ir kurios paprastai skaičiuojamos iki kreipimosi į teismÄ dienos, jeigu Å¡alių sutartyje nenustatyta, kad jos skaičiuojamos iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo.

Nors paskolos sutartyje ir buvo įtvirtinta sÄ lyga delspinigius skaičiuoti iki piniginės prievolės ir mokėjimo palÅ«kanų sumokėjimo momento (kreditų teikimo verslo klientams taisyklių 6.16, 6.18 punktai), tačiau ieÅ¡kovė pasirinko kitÄ savo minimalių nuostolių kompensavimo formÄ po ieÅ¡kinio padavimo (palÅ«kanų iki prievolės visiÅ¡ko įvykdymo skaičiavimÄ ).

16. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino paskolos sutarties sÄ lygas, susijusias su netesybų skaičiavimu, o kitokia apeliantės nuomonė nepaneigia ieÅ¡kovės teisės jas skaičiuoti po sutarties nutraukimo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos, atsižvelgiant į buvusį Å¡alių raÅ¡ytinį susitarimÄ . Kasacinio teismo praktikoje laikomasi tokios pozicijos, kad sutarties sÄ lyga dėl netesybų savo esme yra Å¡alutinė sutarties sÄ lyga, kuri lieka galioti ir po sutarties nutraukimo, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigtas netesybų kaip prievolės užtikrinimo priemonės pobÅ«dis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).

Dėl delspinigių dydžio sumažinimo 17. Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovės reikalautos priteisti netesybos yra neprotingos, neproporcingo dydžio bei nesuderinamos su teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, todėl paties teismo iniciatyva turėjo bÅ«ti sumažintos.

18. Kasacinio teismo praktikoje Å¡iuo aspektu yra pasisakoma, kad jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

19. Viena vertus, sutiktina su apeliantu, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali bÅ«ti mažinamos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat akcentuoja ir tokiÄ aplinkybę, kad Å¡alių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo rizikÄ , todėl teismo kiÅ¡imasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).

20. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naÅ¡tÄ reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai Å¡aliai, o netesybas mažinti praÅ¡ančiai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliantė vien deklaratyviai teigia, kad ieÅ¡kovės reikalautos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, tačiau tokiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių konkrečių argumentų ir (ar) įrodymų, nors bÅ«tent jai teko tokių aplinkybių įrodinėjimo procesinė pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).

21. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡alių sutartas delspinigių dydis (0,04 proc. už kiekvienÄ praleistÄ termino dienÄ ) savaime (lot. per se) nevertintinas kaip nepagrįstai didelis. Ä®rodymų, suponuojančių iÅ¡vadÄ , kad 2 162,79 Eur delspinigių sumos priteisimas žymiai pablogintų apeliantės finansinę padėtį, pažeistų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ar egzistuotų kitos aplinkybės, dėl ko priteisto dydžio delspinigių suma apeliantės atžvilgiu galėtų bÅ«ti vertinama kaip neprotingai didelė, neproporcinga ir neteisinga, byloje nėra.

22. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės 2 162,79 Eur delspinigių sumÄ , iÅ¡sprendė teisingai. Dėl pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanų priteisimo 23. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiga apeliantei mokėti pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanas atsirado dėl paskolos sutarties sÄ lygų pažeidimo, pateikiant neteisingus duomenis apie savo veiklos rodiklius ir dėl to gavus paskolÄ . Apeliantės vertinimu, nors Europos sÄ jungos aktuose yra numatyta valstybės pagalbos palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybė, tačiau Å¡ios nuostatos turėjo bÅ«ti perkeltos į jos su AB SEB banku pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį, o to nepadarius, nebuvo ir pagrindo priteisti iÅ¡ jos minėtas palÅ«kanas. Tačiau ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

24. ApraÅ¡o 1 priedo pagrindinės sÄ lygos 2.2. punkte „Valstybės pagalbos teikimas, sumavimas ir grÄ Å¾inimas“ yra įtvirtinta, kad jei nustatoma, jog paskola iÅ¡duota nesilaikant schemoje nustatytų sÄ lygų ir (ar) reikalavimų ir (ar) paskolos gavėjas pateikė neteisingÄ informacijÄ ir (ar) dokumentus ir (ar) nuslėpė informacijÄ , turinčiÄ reikÅ¡mės paskolos suteikimui, paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti visÄ neteisėtai gautÄ paskolÄ su paskolos sutartyje nustatytomis palÅ«kanomis ir suteiktÄ valstybės pagalbos dydį su palÅ«kanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos.

25. Reglamento (ES) 2015/1589 dėl Europos SÄ jungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo 16 straipsnyje nurodyta, kad pagalbÄ , kuriÄ reikia iÅ¡ieÅ¡koti pagal sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti pagalbÄ , sudaro palÅ«kanos, atitinkančios tam tikrÄ Europos Komisijos nustatytÄ normÄ . PalÅ«kanos mokamos nuo neteisėtos pagalbos iÅ¡mokėjimo gavėjui dienos iki jos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos.

26. Komunikato 16 straipsnyje nustatyta, kad siekiant paÅ¡alinti bet kokį pranaÅ¡umÄ , susijusį su neteisėta pagalba, turi bÅ«ti reikalaujama sumokėti palÅ«kanas nuo neteisėtai suteiktos pagalbos sumos (toliau – pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanos). Sumokėdamas pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanas pagalbos gavėjas netenka finansinio pranaÅ¡umo, kurį jis dėl nemokamai gautos konkrečios pagalbos turėjo nuo pagalbos iÅ¡mokėjimo gavėjui dienos iki jos sugrÄ Å¾inimo dienos. Komunikato 29 straipsnyje taip pat yra numatyta, kad atitinkama valstybė narė privalo pagalbÄ susigrÄ Å¾inti veiksmingai ir nedelsdama. Pagal Komunikato 63 straipsnį pareiga susigrÄ Å¾inti pagalbÄ yra įvykdyta tik tada, kai atitinkama valstybė narė veiksmingai susigrÄ Å¾ina nesuderinamos pagalbos sumÄ , įskaitant pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanas.

27. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Lietuvos Respublikos konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos SÄ jungoje 1 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublika, bÅ«dama Europos SÄ jungos valstybe narė, dalijasi ar patiki Europos SÄ jungai valstybės institucijų kompetencijÄ sutartyse, kuriomis yra grindžiama Europos SÄ junga, numatytose srityse ir tiek, kad kartu su kitomis Europos SÄ jungos valstybėmis narėmis bendrai vykdytų narystės įsipareigojimus Å¡iose srityse, taip pat naudotųsi narystės teisėmis.

28. Kasacinis teismas savo praktikoje jau ne kartÄ yra nurodęs, kad Europos SÄ jungos teisės sistemoje reglamentai yra tiesiogiai taikomi ir veikiantys antrinės teisės aktai, suteikiantys galimybę asmenims reglamentais garantuojamas teises ginti nacionaliniuose teismuose (Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 288 straipsnis). Jie yra nacionalinės teisės sudėtinė dalis, o siekiant užtikrinti vienodÄ ES teisės aktų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , valstybės narės, aiÅ¡kindamos ir taikydamos ES teisės aktus, turi, be kita ko, vadovautis ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas savo praktikoje pasisako, kad reglamentai yra tiesiogiai taikomi, o jų įsigaliojimas siejamas tik su jų paskelbimu Oficialiajame leidinyje, taigi jų įsigaliojimas bei taikymas yra nepriklausomas nuo bet kokios nacionalinės teisės priemonės. Atsižvelgiant į reglamento prigimtį ir vietÄ Europos SÄ jungos teisės Å¡altinių sistemoje, reglamentų nuostatos turi tiesioginį poveikį ir dėl to privatiems subjektams suteikia teises, kurias nacionaliniai teismai turi pareigÄ apsaugoti (tiesioginio veikimo principas). Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad prieÅ¡taraujančiomis Steigimo sutarčių nuostatoms laikomos bet kokios reglamentų įgyvendinimo priemonės, kurios sukuria kliÅ«tis reglamentų tiesioginiam veikimui ir kelia grėsmę jų visuotiniam taikymui (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 1973 m. spalio 10 d. Sprendimas Fratelli Variola S.p.A. v. Amministrazione italiana delle Finanze, 34/73, Rink. 1973, P. 00981).

30. Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei aptarta teismų praktika, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl valstybės pagalbos palÅ«kanų susigrÄ Å¾inimo, pagrįstai rėmėsi Reglamento (ES) 2015/1589 dėl Europos SÄ jungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuostatomis, kaip tiesiogiai taikytinomis Å¡ioje byloje kilusio ginčo atveju. Kitokia apeliantės pozicija, t. y. kad pirmiau aptartos specialios nepagrįstai gautos paskolos sugrÄ Å¾inimo už nepagrįstÄ pasinaudojimÄ COVID-19 paskolų priemone taisyklės (atitinkamų palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimas iki paskolos gražinimo dienos), neperkėlus jų į jos su AB SEB banku sudarytÄ paskolos sutartį, jai netaikytinos, pripažintina nepagrįsta.

31. Kaip matyti iÅ¡ Komunikato 16 straipsnio nuostatų, pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanų sumokėjimas grindžiamas tuo, kad sumokėjus tokio pobÅ«džio palÅ«kanas pagalbos gavėjas netenka finansinio pranaÅ¡umo, kurį jis dėl nemokamai gautos konkrečios pagalbos turėjo nuo pagalbos iÅ¡mokėjimo gavėjui dienos iki jos sugrÄ Å¾inimo dienos. Vadinasi, apeliantei sumokant pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanas, eliminuojamas jos įgytas finansinis pranaÅ¡umas kitų Å«kio subjektų atžvilgiu, jai nemokamai gavus valstybės pagalbÄ . Å ios palÅ«kanos, kitaip nei yra interpretuojama apeliaciniame skunde, nelaikytinos baudinėmis, kadangi jomis sumokama ne bauda (t. y. suma, tiesiogiai nesusijusi su pažeidimo turtinėmis pasekmėmis), tačiau taikoma specifinė atsakomybės forma, kuriÄ pritaikius apeliantė grÄ Å¾inama į pradinę (lot. status quo ante) padėtį, kurioje ji bÅ«tų, jei nebÅ«tų nepagrįstai gavusi paskolos sumos.

32. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieÅ¡kovės reikalavimo dėl pagalbos susigrÄ Å¾inimo palÅ«kanų priteisimo faktinį ir teisinį pagrindus, ir šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ pagrįstai patenkino. Nurodytų motyvų pagrindu atmestini apeliantės teiginiai dėl tokio pobÅ«džio palÅ«kanų priteisimo negalimumo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

34. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas, o ieÅ¡kovė nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, Å¡alių apeliacinės instancijos teisme patirtos iÅ¡laidos neskirstomos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalia Kačinskienė Gintaras Pečiulis Vigintas ViÅ¡inskis