Legislator Case Law & Legislation
b2cfa6fa-98fb-46b1-b454-046d7fd94bfa AI generated

b2cfa6fa-98fb-46b1-b454-046d7fd94bfa · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b2cfa6fa-98fb-46b1-b454-046d7fd94bfa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimÄ drausmės byloje Nr. 61/2016, kuriuo jai paskirta drausminė nuobauda – pasiÅ«lyta panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros sprendimÄ pripažinti D. G. advokate.

Legislator headnote

AI generated

b2cfa6fa-98fb-46b1-b454-046d7fd94bfa · Vilniaus apygardos teismas: Sutinkant su ieÅ¡kovės pozicija, bÅ«tų paneigta Lietuvos advokatÅ«ros teisė panaikinti sprendimÄ pripažinti asmenį advokatu AdvokatÅ«ros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (AdvokatÅ«ros įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatas, iÅ¡imtinė teisė vertinti advokato profesinę veiklÄ ir spręsti drausminės atsakomybės klausimus įstatymo suteikta Advokatų garbės teismui, o iÅ¡imtinė teisė panaikinti sprendimÄ pripažinti asmenį advokatu – Lietuvos advokatÅ«rai, kurios vardu, priimant nurodytÄ sprendimÄ , veikia Advokatų taryba.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2-3238-910/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00321-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.4.1; 1.1.1.4.2; 2.1.6.3; 3.1.7.11; 3.1.10.93.2.3.6.1.7; 3.2.3.6.1.1.8 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Ligitai NorkÅ«nienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei D. G., jos atstovui advokato padėjėjui Liudvikui Ragauskiui, atsakovės Lietuvos advokatÅ«ros atstovei advokatei Beatai Vilienei vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. G. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos AdvokatÅ«rai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo ir Lietuvos advokatų tarybos sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimÄ drausmės byloje Nr. 61/2016, kuriuo jai paskirta drausminė nuobauda – pasiÅ«lyta panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros sprendimÄ pripažinti D. G. advokate.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad advokate dirba nuo 1995 metų. Per 23 metų darbo praktikÄ neturėjo drausminių nuobaudų, nebuvo klientų skundų dėl advokatės pareigų vykdymo. (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovės motina, (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovės tėvas. 2017 m. gegužės 4 d. atlikus ieÅ¡kovės sveikatos tyrimus, jai nustatyta (duomenys neskelbtini), kuri iÅ¡tiko dėl stiprių iÅ¡gyvenimų. 2016 m. rugpjūčio 18 d. ieÅ¡kovei, kaip advokatei, iÅ¡kelta drausmės byla dėl įmokų Lietuvos advokatÅ«rai nemokėjimo.

IeÅ¡kovė 2017 m. sausio 17 d. elektroniniu paÅ¡tu parašė paaiÅ¡kinimÄ Garbės teismo sekretoriui, nurodydama, kad dėl susiklosčiusių sunkių gyvenimo aplinkybių vėlavo mokėti mokesčius, įsipareigojo padengti skolÄ , palengvėjus situacijai, taip pat nurodė, jog negali dalyvauti Garbės teismo posėdyje, nes slaugo mirÅ¡tantį tėvÄ . Tokį patį paaiÅ¡kinimÄ 2017 m. sausio 17 d. iÅ¡siuntė ir Garbės teismo teisėjui J. Č.. IeÅ¡kovė garbės teismo sekretoriui 2017 m. vasario 21 d. parašė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas, todėl 2017 m. vasario 23 d. posėdyje negalės dalyvauti, nes verkia.

IeÅ¡kovė 2017 m. balandžio 19 d. parašė Garbės teismo teisėjui J. Č., kad 2017 m. balandžio posėdyje negalės dalyvauti dėl tų pačių priežasčių, prastos sveikatos, prašė leisti atsigauti po laidotuvių. 2018 m. sausio 8 d. ieÅ¡kovei pasiraÅ¡ytinai įteiktas Advokatų tarybos sprendimas iÅ¡braukti jÄ iÅ¡ advokatų. 2018 m. sausio 12 d. ieÅ¡kovė parašė, kad jai įteiktų Garbės teismo sprendimÄ , Advokatų tarybos sprendimÄ , tačiau sausio 23 d. atsiuntė elektroniniu paÅ¡tu.

IeÅ¡kovės teigimu, bausmė už pažeidimÄ turi bÅ«ti adekvati padarytam pažeidimui. Pasak ieÅ¡kovės, ji, bÅ«dama advokatė, per 23 darbo metus nepadarė jokio teisės pažeidimo, dirbo sÄ Å¾iningai, todėl Advokatų garbės teismas nepagrįstai skyrė jai pačiÄ griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ iÅ¡braukimÄ iÅ¡ advokatų. IeÅ¡kovės nuomone, toks sprendimas visiÅ¡kai neadekvatus, prieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principams.

3. Prie nagrinėjamos bylos prijungtoje civilinėje byloje ieÅ¡kovė ginčija Lietuvos advokatų tarybos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ Nr. 41, kuriuo, apsvarsčius Advokatų garbės teismo sprendimu pateiktÄ siÅ«lymÄ panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros sprendimÄ pripažinti asmenį advokatu, nuspręsta panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros sprendimÄ pripažinti D. G. advokate ir iÅ¡braukti jÄ iÅ¡ asmenų, pripažintų advokatais, sÄ raÅ¡o bei praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o nuo 2017 m. gruodžio 15 d.

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad Advokatų tarybos jai pritaikyta sankcija – iÅ¡braukimas iÅ¡ advokatų – akivaizdžiai per griežta, lyg ji bÅ«tų padariusi nusikaltimÄ , pažemindama advokatÅ«ros vardÄ . AdvokatÅ«ros įstatymo 53 straipsnyje numatyta keletas drausminių nuobaudų rūšių (pastaba, papeikimas, vieÅ¡as paskelbimas, siÅ«lymas panaikinti sprendimÄ pripažinti advokatu), tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei, iki tol neturėjusiai jokių pažeidimų, iÅ¡ karto paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda. IeÅ¡kovės teigimu, Advokatų taryba, gavusi advokatų garbės teismo siÅ«lymÄ panaikinti sprendimÄ pripažinti ieÅ¡kovę advokate, turėjo objektyviai iÅ¡nagrinėti šį siÅ«lymÄ , vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, tačiau to nepadarė.

5. Atsiliepimuose į ieškovės skundus atsakovė Lietuvos advokatūra prašė skundus atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo turi būti atmestas dėl praleisto trisdešimties dienų termino šiam sprendimui apskųsti (CK 1.125 straipsnio 2 dalis, Advokatūros įstatymo 55 straipsnis). Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimas ieškovei buvo išsiųstas 2017 m. lapkričio 3 d. advokatės darbo vietos registracijos adresu, taip pat oficialiu elektroninio pašto adresu, todėl laikytina, kad šis sprendimas jai įteiktas 2017 m. lapkričio 6 d. (Advokatų tarybos 2015 m. sausio 8 d. sprendimu patvirtintos Asmenų informavimo elektroniniu paštu tvarkos (toliau – Tvarka) 7 punktas).

Taigi į teismÄ dėl Å¡io sprendimo panaikinimo kreiptasi praleidus AdvokatÅ«ros įstatymo 55 straipsnyje nustatytÄ trisdeÅ¡imties dienų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovė, bÅ«dama kvalifikuota teisininkė, per protingÄ terminÄ nesiėmė priemonių savo teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti, t. y. per įstatyme numatytÄ terminÄ nesikreipė su ieÅ¡kiniu į teismÄ . Suėjus įstatymo numatytam terminui pripažintina, kad ieÅ¡kovė neteko teisės ginčyti Advokatų garbės teismo sprendimÄ , todėl ieÅ¡kinys atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl AdvokatÅ«ros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog, Advokatų garbės teismui paskyrus drausminę nuobaudÄ â€“ siÅ«lyti panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros sprendimÄ pripažinti asmenį advokatu (AdvokatÅ«ros įstatymo 53 straipsnio 4 punktas), Advokatų taryba negalėjo panaikinti sprendimo pripažinti ieÅ¡kovę advokate, pritaikius drausminę nuobaudÄ â€“ panaikinti sprendimÄ pripažinti asmenį advokatu (AdvokatÅ«ros įstatymo13 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Sutinkant su ieÅ¡kovės pozicija, bÅ«tų paneigta Lietuvos advokatÅ«ros teisė panaikinti sprendimÄ pripažinti asmenį advokatu AdvokatÅ«ros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (AdvokatÅ«ros įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatas, iÅ¡imtinė teisė vertinti advokato profesinę veiklÄ ir spręsti drausminės atsakomybės klausimus įstatymo suteikta Advokatų garbės teismui, o iÅ¡imtinė teisė panaikinti sprendimÄ pripažinti asmenį advokatu – Lietuvos advokatÅ«rai, kurios vardu, priimant nurodytÄ sprendimÄ , veikia Advokatų taryba.

Dėl ieÅ¡kovės ginčijamo Advokatų tarybos sprendimo atitikties objektyvumo, protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei proporcingumo principams atsakovė nurodė, kad drausmės byla ieÅ¡kovei iÅ¡kelta už sistemingÄ Ä®mokų nemokėjimÄ , paaiÅ¡kinimų Lietuvos advokatÅ«rai nepateikimÄ , t. y. dėl galimai pažeistų AdvokatÅ«ros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Etikos kodekso 13.3, 12.4 papunkčių ir Ä®statų 26.1 papunkčio reikalavimų. Lietuvos advokatÅ«ros nario pareiga mokėti nario mokestį kyla iÅ¡ įstatymo ir privalomos narystės teisinių santykių.

Advokatai, ilgÄ laikÄ nemokėdami nustatytų įmokų, neužtikrina Lietuvos advokatÅ«ros finansavimo, be to, negerbia bendrai priimtų sprendimų ir tų advokatų, kurie Å¡iÄ pareigÄ vykdo laiku, todėl buvo pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovė pažeidė AdvokatÅ«ros įstatymo, Etikos kodekso bei Ä®statų nuostatas. IeÅ¡kovė buvo ne kartÄ informuota apie jos įsiskolinimÄ Lietuvos advokatÅ«rai, ieÅ¡kovei buvo nustatyti terminai įsiskolinimui padengti bei paaiÅ¡kinimams, kodėl vėluojama mokėti įmokas, pateikti.

IeÅ¡kovė taip pat buvo informuota, kad, neįvykdžius pareigos sumokėti įmokas, bus sprendžiama dėl drausmės bylos jai iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovė skolos Lietuvos advokatÅ«rai nepadengė, paaiÅ¡kinimus (nepagrįstus dokumentais) dėl netinkamai vykdomos pareigos pateikė tik po to, kai Advokatų taryba 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu nutarė iÅ¡kelti jai drausmės bylÄ . Be to, ir iÅ¡kėlus drausmės bylÄ ieÅ¡kovė skolos nepadengė. Atsakovė pažymėjo, kad, prieÅ¡ Advokatų garbės teismui priimant 2017 m. spalio 19 d. sprendimÄ , ieÅ¡kovės buvo praÅ¡oma pateiktis papildomus paaiÅ¡kinimus ir duomenis apie sveikatÄ , tačiau ieÅ¡kovė tokios informacijos nepateikė.

Be to, ieÅ¡kovė neatvyko nė į vienÄ Advokatų garbės teismo posėdį, kurių buvo organizuoti Å¡eÅ¡i, į kvietimus atvykti bei dalyvauti juose tinkamai neragavo. Atsakovės teigimu, Advokatų garbės teismas reagavo į ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes apie artimų žmonių netektis, jos pačios ligas, dėl to penkis kartus atidėjo posėdžius, kad suteiktų galimybę ieÅ¡kovei atvykti į Advokatų garbės teismo posėdį ar bent pateikti dokumentus, patvirtinančius jos teiginius apie sveikatos sutrikimus.

Tačiau ieÅ¡kovė į tai nereagavo net elektroniniu paÅ¡tu, jokių dokumentų, patvirtinančių jos nurodytų pareigos nevykdymo priežasčių buvimÄ nepateikė. Be to, ieÅ¡kovė nesikreipė į Lietuvos advokatÅ«rÄ su praÅ¡ymu dėl sveikatos sutrikimų ar kitų priežasčių iÅ¡braukti jÄ iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o arba praÅ¡ymu atidėti ar sumažinti nustatytas Ä®mokas. Taigi, priimant 2017 m. gruodžio 14 d. Advokatų tarybos sprendimÄ , nebuvo jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė Ä®mokų nemokėjo dėl svarbių priežasčių.

Ä®statų 26.4 papunktyje nustatyta, kad Lietuvos advokatÅ«ros nario, nesumokėjusio visuotinio advokatų susirinkimo nustatytos įmokos, narystė Advokatų tarybos sprendimu gali bÅ«ti panaikinama praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams po to, kai baigėsi laikotarpis, už kurį nesumokėta eilinė įmoka. Ä®statai patvirtinti visuotiniame advokatų susirinkime, kuris yra aukščiausias Lietuvos advokatÅ«ros organas (AdvokatÅ«ros įstatymo 59 straipsnio 1 dalis). Tai teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad aukščiausias Lietuvos advokatÅ«ros organas nustatė, jog sistemingas Ä®mokų nemokėjimas yra esminis įsipareigojimų Lietuvos advokatÅ«rai pažeidimas, dėl kurio Lietuvos advokatÅ«ros nario narystė gali bÅ«ti panaikinama Advokatų tarybos sprendimu.

IeÅ¡kovė Ä®mokų nemokėjo už gerokai ilgesnį laikotarpį, negu nustatytas Ä®statų 26.4 papunktyje, ir tai paneigia jos teiginius dėl proporcingumo principo pažeidimo. Advokatų taryba, gavusi Advokatų garbės teismo siÅ«lymÄ panaikinti sprendimÄ pripažinti ieÅ¡kovę advokate, šį siÅ«lymÄ iÅ¡nagrinėjo objektyviai, vadovaudamasi protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principais. Tai, kad ieÅ¡kovė per 23 metus nebuvo padariusi jokio teisės pažeidimo, nepaneigia jos, kaip advokatės pareigų, įtvirtintų AdvokatÅ«ros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Etikos kodekso 12.3, 12.4 papunkčiuose ir Ä®statų 26.1 papunktyje.

Atsakovės pabrėžta, kad ieÅ¡kovė, žinodama (turėdama žinoti) apie jos atžvilgiu iÅ¡keltÄ drausmės bylÄ , Å¡ios bylos nagrinėjimo laikÄ , gresiančias neigiamas pasekmes dėl jos padarytų pažeidimų, elgdamasi atidžiai ir rÅ«pestingai, turėjo galimybę ir pareigÄ iki ginčijamo sprendimo priėmimo paÅ¡alinti pažeidimÄ â€“ sumokėti Ä®mokas, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju Advokatų garbės teismas 2017 m. spalio 19 d. sprendimu konstatavo esminį ieÅ¡kovės, kaip advokatės, įsipareigojimų Lietuvos advokatÅ«rai pažeidimÄ , Å¡io sprendimo ieÅ¡kovė nepaskundė per AdvokatÅ«ros įstatymo 55 straipsnyje nustatytÄ terminÄ , Advokatų garbės teismo iÅ¡vados yra teisėtos ir pagrįstos, o Advokatų tarybos sprendimas – proporcingas ieÅ¡kovės padarytam teisės pažeidimui.

7. Dublike ieÅ¡kovė nurodė, kad Advokatų garbės teismas, paskirdamas ieÅ¡kovei griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ , teisiÅ¡kai neatskyrė advokato veiklos, už kurios pažeidimus skiriamos drausminės nuobaudos, nuo buhalterinių santykių su Lietuvos advokatÅ«ra, kurie visiÅ¡kai nesusiję su advokato veikla. Advokato veikla – teisinių paslaugų teikimas. Advokato veikla nėra komercinė. Lietuvos advokatas yra nepriklausoma teisinės sistemos dalis (AdvokatÅ«ros įstatymo 3, 4 straipsniai).

AdvokatÅ«ros įstatymo 52 straipsnyje įtvirtinta, kada advokatui keliama drausmės byla – už Å¡io įstatymo reikalavimų, Etikos kodekso reikalavimų ir advokato veiklos pažeidimus. AdvokatÅ«ros įstatymo 39 straipsnyje įtvirtintos advokato pareigos, kurias pažeidus keliama drausmės byla. IeÅ¡kovė per 23 darbo metus nepadarė nė vieno iÅ¡ nurodytų pažeidimų. Å iame sÄ raÅ¡e nėra nuostatos, kad už finansinių įsipareigojimų Lietuvos advokatÅ«rai netinkamÄ vykdymÄ advokatui keliama drausmės byla.

Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad per 23 darbo metus ieÅ¡kovė pažeidė Etikos kodekso 12 straipsnio nuostatas. Atsakovės argumentai, kad ieÅ¡kovė nebendradarbiavo su Lietuvos advokatÅ«ra – nepagrįsti. Nuo 2015 m., kai susirgo ieÅ¡kovės tėvai, ieÅ¡kovė galėjo netinkamai bendradarbiauti, bet netikėjo, kad už tai Å¡alinama iÅ¡ advokatÅ«ros. Advokatų garbės teismas ieÅ¡kovės elgesį susiklosčiusioje sunkioje gyvenimiÅ¡koje situacijoje įvertino kaip esminį įsipareigojimų nevykdymÄ ir nubaudė griežčiausia drausmine nuobauda.

Be to, ieÅ¡kovės pateikti į bylÄ Ä®mokų Lietuvos advokatÅ«rai mokėjimo dokumentai laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2017 m. spalio 19 d. Advokatų garbės teismo sprendimo priėmimo patvirtina, kad skola 2018 m. sausio 1 d. yra 570 Eur, bet ne virÅ¡ 800 Eur, kaip teigia atsakovė. Taigi niekaip nesusidaro ilgesnis kaip 12 mėnesių Ä®mokų nemokėjimo laikotarpis. Dublike teigiama, kad trisdeÅ¡imties dienų terminÄ Advokatų garbės teismo sprendimui apskųsti ieÅ¡kovė praleido dėl svarbių priežasčių:

Å¡io sprendimo kopija su visais teisėjų paraÅ¡ais ieÅ¡kovei atsiųsta tik 2018 m. sausio 23 d., todėl yra pagrindas praleistÄ terminÄ atnaujinti.

8. Triplike atsakovė nurodė, kad drausminė atsakomybė ieÅ¡kovei taikyta už sistemingÄ Ä®mokų Lietuvos advokatÅ«ros funkcijoms atlikti nemokėjimÄ . Advokato pareigÄ mokėti Ä®mokas ieÅ¡kovė nepagrįstai vertina kaip „buhalterinį santykį, nesusijusį su advokato veikla“. Lietuvos advokatÅ«rai bÅ«dingas specifinis statusas. Konstitucinei teisei turėti advokatÄ Ä¯gyvendinti bei kitoms funkcijoms vykdyti įstatymų leidėjas priėmė advokatų profesinę veiklÄ reglamentuojantį specialų AdvokatÅ«ros įstatymÄ , pagal kurį Lietuvos advokatÅ«ra turi visus valstybės kontroliuojamai organizacijai bÅ«dingus požymius, nors ir savo veiklÄ organizuoja savarankiÅ¡kai.

Lietuvos advokatÅ«ra ne tik įgyvendina advokatų savivaldÄ , jai taip pat suteikti įgalinimai koordinuoti ir kontroliuoti advokatų bei advokatų padėjėjų veiklÄ (AdvokatÅ«ros įstatymo 56, 57 straipsniai). Yra bendrasis Lietuvos advokatÅ«ros interesas – surinkti įmokas, kurios naudojamos visos advokatų, advokatų padėjėjų profesinės bendruomenės poreikiams tenkinti. AdvokatÅ«ros įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatÅ«ros narys.

To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos advokatÅ«ros veikla finansuojama iÅ¡ advokatų mokamų įmokų ir kitų Å¡altinių. Advokatų įmokų Lietuvos advokatÅ«rai dydį tvirtina visuotinis advokatų susirinkimas Advokatų tarybos teikimu (AdvokatÅ«ros įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Taigi pareiga mokėti Ä®mokas kyla iÅ¡ AdvokatÅ«ros įstatymo ir privalomos narystės santykių. Advokatai, ilgÄ laikÄ nemokėdami nustatytų įmokų, negerbia bendrai priimtų sprendimų ir tų advokatų, kurie Å¡iÄ pareigÄ atlieka laiku.

Dėl to Advokatų garbės teismas pagrįstai pripažino ieÅ¡kovę pažeidusia AdvokatÅ«ros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Etikos kodekso 12.3, 12.4 papunkčių ir Ä®statų 26.1 papunkčio reikalavimus. Be to, ieÅ¡kovė nebendradarbiavo su Lietuvos advokatÅ«ra, ir tai patvirtina Drausmės bylos medžiaga: ieÅ¡kovė nereagavo į atsakovės 2016 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. birželio 16 d. raÅ¡tais pateiktus raginimus padengti Ä®mokų skolÄ ir pateikti paaiÅ¡kinimus, kodėl Ä®mokos nemokamos laiku, tačiau nei raÅ¡tuose nustatytais terminais, nei vėliau ieÅ¡kovė skolos nepadengė, paaiÅ¡kinimų nepateikė; nagrinėjant Drausmės bylÄ , ieÅ¡kovė buvo kviečiama atvykti į posėdžius, kurių buvo organizuoti net Å¡eÅ¡i, tačiau nė viename iÅ¡ jų ieÅ¡kovė nedalyvavo, taip pat nereagavo į Advokatų garbės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. praÅ¡ymÄ pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jos teiginius apie pablogėjusiÄ sveikatÄ .

Triplike pažymėta, kad ieÅ¡kovės teiginiai, esÄ ji niekada nebuvo Lietuvos advokatÅ«ros narė, yra nepagrįsti. IeÅ¡kovė į Lietuvos Respublikos advokatų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡yta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1995 m. vasario 3 d. įsakymu. AdvokatÅ«ros įstatymo įgyvendinimo įstatymo (1998 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. VIII-812 redakcija) 4 straipsnio pagrindu nuo 2004 m. balandžio 6 d. ieÅ¡kovė laikoma įraÅ¡yta į Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä .

AdvokatÅ«ros įstatymo (2004 m. kovo 18 d. įstatymo Nr. IX-2066 red.) 56 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatÅ«ros narys. Advokato, iÅ¡braukto iÅ¡ Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o, narystė gali bÅ«ti sustabdyta Lietuvos advokatÅ«ros įstatų nustatyta tvarka. Taigi ieÅ¡kovė yra Lietuvos advokatÅ«ros narė. Dėl to, be kita ko, ji privalo laikytis Ä®statų. Jau nurodyta, kad Advokatų tarybos 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Drausmės byla ieÅ¡kovei iÅ¡kelta ir Advokatų garbės teismas ieÅ¡kovės veiksmus vertino pagal Ä®statų 26.4 punktÄ , kuriame nustatyta, kad Lietuvos advokatÅ«ros nario, nesumokėjusio visuotinio advokatų susirinkimo nustatytos įmokos, narystė Advokatų tarybos sprendimu gali bÅ«ti panaikinama praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams po to, kai baigėsi laikotarpis, už kurį nesumokėta eilinė įmoka.

Nors dublike nurodoma, kad ieÅ¡kovė pateikia mokėjimo iÅ¡raÅ¡us, prie dubliko tokie įrodymai nepateikti. Dublike klaidingai nurodoma, jog 2013 m. ieÅ¡kovė pervedė 435,48 Eur (tada buvo 1500 litų) ir kad esÄ permoka buvo už 5 mėnesius, kurie perėjo į 2014 metus. Ä®mokų permokos 2013 metų pabaigoje nebuvo. PrieÅ¡ingai, 2013 metų pabaigoje ieÅ¡kovė buvo įsiskolinusi Ä®mokų už 6 mėn. Per 2014 metus atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės negavo nė vienos Ä®mokos. Taigi 2014 m. pabaigoje ieÅ¡kovė buvo įsiskolinusi Ä®mokų jau už 18 mėn. (6+12), t. y. 521,32 Eur.

Tai matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės drausmės byloje esančios balansinės sÄ skaitos ataskaitos, kurioje nurodomas 521,32 Eur debetas laikotarpio pradžioje, t.y. 2015 m. sausio 1 d. Per 2015, 2016 ir 2017 m. ieÅ¡kovė sumokėjo Ä®mokų už 24 mėn., t. y. 720 Eur. Dėl to 2017 m. pabaigai ieÅ¡kovės Ä®mokų skola jau buvo už 20 mėn. (6+12+12), t. y. 864,68 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės Ä®mokų skola Advokatų garbės teismo sprendimo priėmimo dienÄ buvo už 17 mėn., t. y. beveik 3 kartus virÅ¡ijo minimalų laikotarpį, už kurį advokatas pagal Ä®status gali bÅ«ti Å¡alinamas iÅ¡ Lietuvos advokatÅ«ros narių, Advokatų garbės teismas pagrįstai sprendė, jog skola už tokį ilgÄ laikotarpį pripažintina esminių advokato įsipareigojimų Lietuvos advokatÅ«rai pažeidimu.

Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ trisdeÅ¡imties dienų terminÄ Advokatų garbės teismo sprendimui apskųsti yra nepagrįstas, ieÅ¡kovė šį terminÄ praleido žymiai: Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimo nuoraÅ¡Ä ieÅ¡kovė elektroniniu paÅ¡tu gavo 2017 m. lapkričio 6 d., terminas Å¡iam sprendimui apskųsti suėjo 2017 m. gruodžio 6 d., ieÅ¡kinys teismui paduotas 2018 m. vasario 23 d.

9. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė, jos atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, prašė ieÅ¡kovės reikalavimus tenkinti. Teismo proceso metu ieÅ¡kovės atstovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymus kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatų, susijusių su privaloma advokatų naryste Lietuvos advokatÅ«roje, taip pat advokatÅ«ros narių balsavimo teisės apribojimu, atitikties Konstitucijai, taip pat į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ â€“ dėl Lietuvos advokatų etikos kodekso tam tikrų nuostatų atitikties įstatymams.

10. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė reikalavimui dėl Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir šį reikalavimÄ atmesti. Atstovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimai atmestini ir kaip nepagrįsti dėl atsakovės Lietuvos advokatÅ«ros procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų argumentų. PraÅ¡ymai kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ir Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ netenkintini 11. Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad, atsižvelgiant į esantį teisinį reglamentavimÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas savarankiÅ¡kai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ar ne. Å i teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, pateikė Å¡alys praÅ¡ymÄ ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡oma teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

Teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį TeismÄ netgi negali bÅ«ti tikrinamas instancine tvarka. Teismo atsisakymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ neturi įtakos tolesnei bylos eigai, nes neužkerta galimybės byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimÄ (nutartį), kuriuo byla iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės. PrieÅ¡ingas Å¡ių CPK nuostatų aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei neleistinumo piktnaudžiauti procesu principams (CPK 7 straipsnis), nes atsirastų prielaidos byloje dalyvaujantiems asmenims nesÄ Å¾iningai naudotis ir piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis bei nepagrįstai vilkinti procesÄ . (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

13. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , iÅ¡keliant tokius klausimus:

1) Ar Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria kiekvienam advokatui nustatoma prievolė būti viešojo juridinio asmens – asociacijos Lietuvos advokatūra – nariu, kai nariu tampama be valios išraiškos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims, pagal kurias niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, bei teisinės valstybės principui;

2) Ar AdvokatÅ«ros įstatymo 59 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatoma, kad vieÅ¡ojo juridinio asmens – asociacijos Lietuvos advokatÅ«ra – visuotinis advokatų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų advokatų, įraÅ¡ytų į Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä , o ne visi asociacijos nariai, t. y. kai teisės suteikiamos tik tiems nariams, kurie asociacijos organo įraÅ¡yti į jo sudaromÄ specialųjį sÄ raÅ¡Ä , neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, pagal kuriÄ piliečiai, realizuodami teisę vienytis į organizacijÄ , turi vienodas teises, inter alia, ir balsuojant visuotiniame narių susirinkime, bei teisinės valstybės principui;

3) Ar AdvokatÅ«ros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria nustatoma, kad vieÅ¡ojo juridinio asmens – asociacijos Lietuvos advokatÅ«ra – vykdomasis organas priima sprendimus dėl asmens pripažinimo advokatu ir jį įraÅ¡o į asmenų, pripažintų advokatais, sÄ raÅ¡Ä , panaikina sprendimus pripažinti asmenį advokatu ir iÅ¡braukia jį iÅ¡ asmenų, pripažintų advokatais, sÄ raÅ¡o ir taip tik jam vienam suteikta teisė apriboti fizinio asmens konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ , taip apribojant jo civilinį veiksnumÄ be teismo sprendimo, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, pagal kuriÄ kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ , ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, pagal kuriÄ Å¾mogaus teisių negalima varžyti, bei teisinės valstybės principui.

14. Spręsdamas nagrinėjamoje byloje kilusį ginÄÄ dėl ieÅ¡kovei, kaip advokatei, advokatų savivaldÄ Ä¯gyvendinančios Lietuvos advokatÅ«ros taikytos drausminės nuobaudos, neturi pagrindo abejoti ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos AdvokatÅ«ros įstatymo 56 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatÅ«ros narys, atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 35 straipsnyje įtvirtintam asociacijų laisvės, taip pat teisinės valstybės principams.

15. Atsakovės Lietuvos advokatÅ«ros atsiliepime į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ teisingai nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, pagal vieÅ¡Ä jÄ teisę įsteigtos asociacijos (public-law associations), kurioms patikėta vykdyti vieÅ¡Ä sias funkcijas – reguliuoti atitinkamas profesijas ir Å¡itaip užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , negali bÅ«ti prilygintos fizinių ir juridinių asmenų savanoriÅ¡kai įsteigtiems susivienijimams, kurie kuriami ir veikia įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 35 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 11 straipsnyje įtvirtintÄ asociacijų laisvę.

16. EŽTT jurisprudencijoje advokato profesija priskiriama laisvųjų profesijų kategorijai (pvz., EŽTT 2009 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Bigaeva prieÅ¡ GraikijÄ , Nr. 26713/05). EŽTT nurodyta, kad laisvųjų profesijų savivaldos subjektai įsteigiami ne pačių asmenų, yra integruoti į valstybės struktÅ«rÄ , o jų veiklos tikslai ir procesai susiję su vieÅ¡ojo intereso tenkinimu. Dėl to jie apskritai nelaikytini asociacijomis pagal Konvencijos 11 straipsnį ir privalomos narystės reikalavimas nepažeidžia Konvencijos (pvz., EŽTT 1981 m. birželio 23 d. sprendimas byloje Le Compte, Van Leuven and De Meyer prieÅ¡ BelgijÄ , Nr. 6878/75 ir Nr. 7238/75).

17. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrų profesijų atstovų privaloma narystė yra galima, ji nepažeidžia asociacijų laisvės principo (pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimas). Konstitucinio teismo pažymima, kad valstybės kontroliuojamos profesijos suponuoja atitinkamos profesijos savireguliacijÄ ir atitinkamÄ savivaldos sistemÄ , kuri apima visÄ Å¡iÄ profesijÄ (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina inter alia atstovavimÄ tai profesijai (ja besiverčiantiems asmenims), esant santykiams su valstybės ir savivaldos institucijomis bei tarptautiniu lygiu, kvalifikacijos tobulinimo organizavimÄ , vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi kontrolę, taip pat kitokiÄ Ä¯statymų reikalaujamÄ tos profesijos asmenų veiklos kontrolę.

Jeigu tokios savireguliacijos ir savivaldos sistemos nebÅ«tų, atitinkamų funkcijų, kurių vykdymÄ valstybė privalo užtikrinti, perdavimas į privačias rankas ne tik bÅ«tų nepagrįstas tikslingumo atžvilgiu, bet ir galėtų bÅ«ti konstituciÅ¡kai nepateisinamas. Tikslingumo atžvilgiu nepateisinama, gal ir konstituciÅ¡kai nepagrįsta, bÅ«tų ir tai, kad kurie nors tam tikra valstybės kontroliuojama profesija besiverčiantys asmenys galėtų bÅ«ti „šalia“ minėtos profesinės savivaldos sistemos ir ne tik neprisidėtų prie jos veikimo, bet ir galėtų iÅ¡vengti atitinkamos profesinės veiklos kontrolės, inter alia kontrolės, ar tie asmenys laikosi vienodų profesinės etikos standartų.

Ä®statymų leidėjas pagal KonstitucijÄ turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija, ex lege priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai Å¡ios profesijos savivaldÄ , inter alia vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiÅ«rÄ . Taigi įstatymu gali bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad buvimas tokios asociacijos nariu bÅ«tų bÅ«tina vertimosi atitinkama profesine veikla sÄ lyga (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimas).

18. Atsakovė teisingai nurodė, kad nors Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti pasisakant dėl antstolio, notaro profesijų, tačiau jie taikytini ir advokato profesijai, kuri taip pat yra kontroliuojama valstybės, nes advokato klientams teikiamos paslaugos tiesiogiai susijusios su vieÅ¡uoju interesu, t. y. teisingumo įgyvendinimu ir teisinės tvarkos užtikrinimu, todėl valstybė turi užtikrinti tokių paslaugų teikimo kontrolę. Lietuvos advokatÅ«ra, kaip advokatų profesinės savivaldos subjektas, skirta valstybės kontrolei vykdyti. Pritartina atsakovės argumentams, kad profesinė savivalda negali bÅ«ti efektyvi, jeigu joje nedalyvaus visi tai profesijai priklausantys asmenys. Dėl to AdvokatÅ«ros įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį narystė Lietuvos advokatÅ«roje yra privaloma, atitinka teisinės valstybės principÄ .

19. Dėl ieÅ¡kovės nurodytos AdvokatÅ«ros įstatymo 59 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad visuotinis Advokatų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų advokatų, įraÅ¡ytų į Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä , galimo prieÅ¡taravimo asociacijų laisvei ir teisinės valstybės principui, nurodytina tai, jog nagrinėjamoje byloje neginčijamas joks visuotinio advokatų sprendimas, Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti Å¡i norma netaikytina. Dėl to ieÅ¡kovės praÅ¡ymas kelti nurodytos normos konstitucingumo klausimÄ nagrinėjamoje byloje yra atmestinas.

20. Teismas neturi pagrindo manyti, kad AdvokatÅ«ros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriame nustatyta, jog Advokatų taryba priima sprendimus dėl pareiÅ¡kėjo pripažinimo advokatu ir jį įraÅ¡o į asmenų, pripažintų advokatais, sÄ raÅ¡Ä , panaikina sprendimus pripažinti asmenį advokatu ir iÅ¡braukia jį iÅ¡ asmenų, pripažintų advokatais, sÄ raÅ¡o gali prieÅ¡tarauti Konstitucijoje įtvirtintai teisei laisvai pasirinkti darbÄ ar verslÄ , asmenų lygybės ir teisinės valstybės principams.

21. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbÄ bei verslÄ suponuoja įstatymų leidėjo pareigÄ sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti Å¡iÄ laisvę. Sudarydamas jas, įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobÅ«dį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. liepos 4 d., kt.). Taigi įstatyme gali bÅ«ti nustatytos teisės laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygos, ir tai nelaikoma Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

22. Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas lygiateisiÅ¡kumo principo turinį, nurodo, kad Å¡is principas bÅ«tų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės bÅ«tų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobÅ«džio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas bÅ«tų objektyviai pateisinamas. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniÅ¡kai reikÅ¡mingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sÄ lygų nustatymas susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, bÅ«tina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi bÅ«ti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimas).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl AdvokatÅ«ros įstatyme nustatytų reikalavimų asmeniui, siekiančiam tapti advokatu, yra pažymėta, kad Konstitucija skelbia teisę į darbÄ , bet neužtikrina teisės gauti konkretų darbÄ pagal pasirinktÄ profesijÄ ar veiklos sritį. Ji negarantuoja asmenims teisės užimti vienas ar kitas pareigas tam tikroje vietovėje, įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Tokie atvejai, kai atskiroms veiklos rūšims ar pareigoms vykdyti įstatymais numatomi reikalavimai ar apribojimai, nereiÅ¡kia laisvės pasirinkti veiklos rūšį ar profesijÄ apribojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K­-3-177/2001).

24. Nagrinėjamu atveju pripažintini teisiÅ¡kai pagrįstais atsakovės atstovės iÅ¡dėstyti argumentai, kad advokato profesijai taikomi reikalavimai ir ribojimai susiję su vieÅ¡uoju interesu. AdvokatÅ«ros įstatymo nustatytas reguliavimas nepaneigia teisės laisvai pasirinkti darbÄ ar verslÄ . Advokatų taryba, vykdydama AdvokatÅ«ros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas funkcijas, vadovaujasi ne savo nuožiÅ«ra, bet įstatymu: AdvokatÅ«ros įstatyme įtvirtintas baigtinis sÄ raÅ¡as reikalavimų, taikomų asmeniui, siekiančiam tapti advokatu (AdvokatÅ«ros įstatymo 7 straipsnis), aiÅ¡ki pripažinimo advokatu tvarka (AdvokatÅ«ros įstatymo 10 straipsnis), sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimo pagrindai (AdvokatÅ«ros įstatymo 13 straipsnis).

25. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų darytina iÅ¡vada, kad teismui nekyla abejonių dėl ieÅ¡kovės nurodytų teisės normų atitikties Konstitucijai, todėl nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ atmestinas.

26. IeÅ¡kovės atstovas 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl Advokatų etikos kodekso 12 punkto nuostatų atitikties AdvokatÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Pasak ieÅ¡kovės atstovo, AdvokatÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kas yra advokato veikla, ir Advokatų etikos kodekse gali bÅ«ti nustatyti reikalavimai tik advokato veiklai, bet ne pareigos Lietuvos advokatÅ«rai.

27. Pagal CPK 3 straipsnio 4 dalį, nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ nustatęs, kad norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio teismo kompetencijai, gali prieÅ¡tarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimÄ , neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Tokiu atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį teisės aktÄ .

28. Pažymėtina, kad Advokatų etikos kodeksas, patvirtintas Lietuvos advokatūros aukščiausiojo organo – visuotinio advokatų susirinkimo, nėra tas norminis teisės aktas, kurio atitikties įstatymams tikrinimas priklausytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai. Tai – viešojo juridinio asmens Lietuvos advokatūros organo visuotinio advokatų susirinkimo priimtas dokumentas, kurio nuostatos gali būti kvestionuojamos juridinio asmens organų priimtiems sprendimams ginčyti nustatyta tvarka.

29. Be to, bylÄ nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių dėl 2005 m. Advokatų etikos kodekso 12 punkto nuostatų suderinamumo su AdvokatÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Skundai atmetami 30. Byloje nustatyta, kad Lietuvos advokatÅ«ra 2016 m. gegužės 12 d. raÅ¡tu Nr. 414 ir 2016 m. birželio 16 d. raÅ¡tu Nr. 532, siųstais ieÅ¡kovei elektroniniu paÅ¡tu, informavo apie tai, jog ji vėluoja mokėti įmokas Lietuvos advokatÅ«ros funkcijoms atlikti (toliau - Ä®mokos) už ilgesnį nei dvylikos mėnesių laikotarpį.

Advokatūros duomenimis, ieškovės nesumokėtų Įmokų skola 2016 m. gegužės 12 d. buvo 584,68 Eur, 2016 m. birželio 16 d. – 614,68 Eur. Lietuvos advokatūra nustatė ieškovei terminus Įmokų skolai padengti ir paaiškinimui dėl netinkamo pareigų vykdymo pateikti: 2016 m. gegužės 12 d. raštu – iki 2016 m. birželio 1 d., 2016 m. birželio 16 d. raštu – iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovė 2016 m. birželio 16 d. raštu taip pat informuota, kad, jai neįvykdžius rašte nurodytos pareigos, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos (toliau – Advokatų taryba) 2016 m. rugpjūčio 18 d. posėdyje bus sprendžiama dėl drausmės bylos jai iškėlimo.

Per raštuose nurodytus terminus ieškovė Įmokų skolos Lietuvos advokatūrai nepadengė, nepateikė paaiškinimo dėl netinkamai vykdomos pareigos.

31. Advokatų taryba 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu nutarė iÅ¡kelti Advokatei drausmės bylÄ dėl galbÅ«t pažeistų Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo (toliau - AdvokatÅ«ros įstatymas) 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos advokatų etikos kodekso, patvirtinto visuotinio advokatų susirinkimo 2005 m. balandžio 8 d. sprendimu (toliau – 2005 m. Etikos kodeksas), 12.3, 12.4 papunkčių ir Lietuvos advokatÅ«ros įstatų (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) (toliau – Ä®statai) 26.1 papunkčio reikalavimų.

32. Lietuvos advokatÅ«ros Advokatų garbės teismas (toliau – Advokatų garbės teismas) 2016 m. gruodžio 29 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę apie tai, kad 2017 m. sausio 18 d. vyks Advokatų garbės teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjama jos drausmės byla. IeÅ¡kovė 2017 m. sausio 17 d. Advokatų garbės teismo sekretoriui L. B. ir Garbės teismo pirmininko pavaduotojui J. Č. elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame prašė drausmės bylÄ 2017 m. sausio 18 d. nagrinėti jai nedalyvaujant, nes ji slaugo sergantį tėvÄ . IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad už 2015-2016 m. sumokėjo 500 Eur mokesčių, be to, nurodė įsipareigojanti „nors kiek palengvėjus situacijai“ padengti įsiskolinimÄ .

33. Advokatų garbės teismas 2017 m. vasario 1 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę, kad 2017 m. vasario 23 d. vyks Advokatų garbės teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjama jos drausmės byla. IeÅ¡kovė 2017 m. vasario 21 d. elektroniniame laiÅ¡ke Advokatų garbės teismo sekretoriui prašė drausmės bylÄ 2017 m. vasario 23 d. nagrinėti jai nedalyvaujant, nes (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas.

34. Advokatų garbės teismas 2017 m. kovo 31 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę, kad 2017 m. balandžio 20 d. vyks Advokatų garbės teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjama jos drausmės byla. IeÅ¡kovė 2017 m. balandžio 19 d. elektroniniame laiÅ¡ke Advokatų garbės teismo pirmininko pavaduotojui prašė drausmės bylÄ 2017 m. balandžio 20 d. nagrinėti jai nedalyvaujant. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad netinkamai vykdė advokatės pareigas dėl jos tėvų mirties, prašė „nors laikinai nekelti drausmės bylų“.

35. Advokatų garbės teismas 2017 m. gegužės 30 d. pranešimu informavo ieškovę, kad 2017 m. birželio 20 d. vyks Advokatų garbės teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjama jos drausmės byla.

36. Advokatų garbės teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu informavo ieškovę, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. vyks Advokatų garbės teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjama jos drausmės byla. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 4 d. elektroniniame laiške Lietuvos advokatūrai nurodė, kad dėl sutrikusios sveikatos negalės dalyvauti 2017 m. rugsėjo 5 d. posėdyje.

37. Advokatų garbės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešimu informavo ieškovę, kad 2017 m. spalio 19 d. vyks Advokatų garbės teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjama jos drausmės byla. Šiuo pranešimu ieškovės buvo prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius jos teiginius dėl turimų sveikatos sutrikimų.

38. Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimu nutarta advokatei D. G., praktikuojančiai advokatės D. G. kontoroje, (duomenys neskelbtini), už AdvokatÅ«ros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Etikos kodekso 12.3, 12.4 papunkčių ir Ä®statų 26.1 papunkčio reikalavimų pažeidimÄ skirti drausminę nuobaudÄ â€“ siÅ«lyti panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros sprendimÄ pripažinti jÄ advokate. Advokatų garbės teismo sprendimo nuoraÅ¡as 2017 m. lapkričio 3 d. buvo iÅ¡siųstas ieÅ¡kovei Advokatės kontoros adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 2017 m. lapkričio 3 d. elektroniniu paÅ¡tu.

39. Advokatų taryba, 2017 m. gruodžio 14 d. posėdyje apsvarsčiusi Advokatų garbės teismo sprendimu pateiktÄ siÅ«lymÄ , nusprendė panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros sprendimÄ pripažinti ieÅ¡kovę advokate ir iÅ¡braukti jÄ iÅ¡ Asmenų, pripažintų advokatais, sÄ raÅ¡o bei Praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o nuo 2017 m. gruodžio 15 d. Å io Advokatų tarybos sprendimo iÅ¡raÅ¡as ieÅ¡kovei iÅ¡siųstas 2018 m. sausio 3 d. elektroniniu paÅ¡tu.

40. IeÅ¡kovė 2018 m. sausio 5 d. elektroniniu laiÅ¡ku Lietuvos advokatÅ«ros prašė paaiÅ¡kinti, kokios yra sprendimo pasekmės. Lietuvos advokatÅ«ra 2018 m. sausio 12 d. elektroniniame laiÅ¡ke paaiÅ¡kino ieÅ¡kovei teisines pasekmes. IeÅ¡kovė 2018 m. sausio 12 d. elektroniniame laiÅ¡ke Lietuvos AdvokatÅ«rai nurodė, kad 2018 m. sausio 8 d. jai buvo įteiktas Advokatų tarybos posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡as iÅ¡braukti jÄ iÅ¡ advokatų sÄ raÅ¡o, tačiau ji nėra gavusi Advokatų garbės teismo sprendimo, kurį praÅ¡o atsiųsti adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nurodė, jog tam, kad ji galėtų apginti savo teises pagal AdvokatÅ«ros įstatymo reikalavimus, Advokatų garbės teismo sprendimas jai turi bÅ«ti įteiktas, tik tada Advokatų taryba gali svarstyti klausimus tenkinti ar netenkinti Advokatų garbės teismo sprendimÄ .

41. Lietuvos advokatÅ«ra 2018 m. sausio 22 d. raÅ¡te ieÅ¡kovei nurodė, kad, Lietuvos advokatÅ«ros turimais duomenimis, ieÅ¡kovės advokatės kontora registruota adresu (duomenys neskelbtini), praÅ¡ymas registruoti naujÄ darbo vietÄ Lietuvos advokatÅ«roje nebuvo gautas. Advokatei buvo paaiÅ¡kinta, kad Garbės teismo sprendimas jai buvo iÅ¡siųstas 2017 m. lapkričio 3 d. nurodytu advokatės darbo vietos registracijos adresu ir elektroniniu paÅ¡tu. Atsižvelgiant į advokatės praÅ¡ymÄ , kartu su 2018 m. sausio 22 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovei buvo pakartotinai iÅ¡siųstas Advokatų garbės teismo sprendimas jos praÅ¡ytu adresu (duomenys neskelbtini).

42. IeÅ¡kovė 2018 m. vasario 1 d. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl Advokatų tarybos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, kuriuo panaikintas sprendimas pripažinti ieÅ¡kovę advokate, nuspręsta iÅ¡braukti jÄ iÅ¡ asmenų, pripažintų advokatais, sÄ raÅ¡o ir praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o nuo 2017 m. gruodžio 15 d.

43. IeÅ¡kovė 2018 m. vasario 26 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimÄ , kuriuo jai paskirta drausminė nuobauda – pasiÅ«lyta panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros sprendimÄ pripažinti D. G. advokate.

44. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi civilinę bylÄ Nr. 2-9056-809/2018, iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos advokatÅ«rai dėl Advokatų tarybos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo panaikinimo, perdavė nagrinėti pagal teismingumÄ Vilniaus apygardos teismui. Dėl termino Advokatų garbės teismo sprendimui apskųsti 45. Atsakovė Lietuvos advokatÅ«ra praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimo panaikinimo visų pirma remdamasi tuo, kad praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iam sprendimui ginčyti.

46. Pagal Advokatūros įstatymo 55 straipsnį Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos. Teismo vertinimu, tai – ne ieškinio senaties, bet procesinis terminas, kuriam taikytinos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų skaičiavimo ir taikymo.

47. Pasibaigus procesiniam terminui, teisė atlikti procesinį veiksmÄ iÅ¡nyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Tačiau CPK 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytÄ ar teismo paskirtÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Ä®statymas nenumato aplinkybių, kurios gali bÅ«ti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbÄ ir įtakÄ termino praleidimui – teismo kompetencija. Svarbiomis Å¡io procesinio termino praleidimo priežastimis gali bÅ«ti laikomos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytÄ terminÄ ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.

48. Byloje nustatyta, kad Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimas, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda, 2017 m. lapkričio 3 d. išsiųstas ieškovės darbo vietos registracijos adresu ((duomenys neskelbtini)), taip pat elektroniniu paštu (Advokatės drausmės bylos Nr. 61/2016 psl. 69-70). Advokatų garbės teismo sprendimas ieškovei pakartotinai išsiųstas su 2018 m. sausio 22 d. raštu adresu (duomenys neskelbtini), taip pat elektroniniu paštu.

49. Pagal Advokatų tarybos 2015 m. sausio 8 d. sprendimu patvirtintÄ Asmenų informavimo elektroniniu paÅ¡tu tvarkÄ (toliau – Tvarka) su ieÅ¡kove buvo komunikuojama elektroniniu paÅ¡tu, kurį kiekvienas advokatas privalo nurodyti Lietuvos advokatÅ«rai ir kuriuo siunčiami Lietuvos advokatÅ«ros elektroniniai laiÅ¡kai pasiektų informacijos gavėjÄ . Ä® Lietuvos advokatÅ«ros duomenų bazę įtraukti advokatų elektroninio paÅ¡to adresai laikomi oficialiais elektroninio paÅ¡to adresais. Advokatų tarybos priimto individualaus pobÅ«džio sprendimo kopija siunčiama asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas ar su kuriuo tiesiogiai susijęs sprendimas, oficialiu elektroniniu paÅ¡tu ir laikoma tinkamai įteikta elektroninio laiÅ¡ko gavėjui, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktai, Lietuvos advokatÅ«ros įstatai ar visuotinio advokatų susirinkimo sprendimai numato kitÄ imperatyvų informavimo bÅ«dÄ (Tvarkos 6 punktas).

Ä®teikiant asmeniui dokumentų kopijas ar suteikiant informacijÄ elektroniniu paÅ¡tu, dokumento įteikimo ar informacijos suteikimo asmeniui diena laikoma po elektroninio laiÅ¡ko iÅ¡siuntimo dienos einanti darbo diena (Tvarkos 7 punktas).

50. Pripažintina pagrįsta atsakovės Lietuvos advokatÅ«ros pozicija, kad, atsižvelgiant į tai, jog Advokatų garbės teismo sprendimas ieÅ¡kovei buvo iÅ¡siųstas 2017 m. lapkričio 3 d. advokatės darbo vietos registracijos adresu, taip pat oficialiu elektroninio paÅ¡to adresu, pripažintina, kad Advokatų garbės teismo sprendimas ieÅ¡kovei buvo įteiktas 2017 m. lapkričio 6 d. (Tvarkos 7 punktas). Ä® teismÄ dėl nurodyto Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo ieÅ¡kovė kreipėsi 2018 m. vasario 26 d., t. y. daugiau kaip dviem mėnesiais pažeidusi AdvokatÅ«ros įstatymo 55 straipsnyje nustatytÄ trisdeÅ¡imties dienų Å¡io sprendimo apskundimo terminÄ .

51. Vertinant įstatyme nustatyto termino Advokatų garbės teismo sprendimui apskųsti praleidimo priežastis, Å¡iuo konkrečiu atveju pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovė pagal iÅ¡silavinimÄ yra teisininkė, daugiau kaip dvideÅ¡imt metų praktikuojanti advokatė, kuriai neabejotinai žinoma, jog pažeistoms teisėms teismo tvarka ginti įstatymo yra nustatyti terminai, taip pat neabejotinai žinomos advokatų veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, tarp jų – ir Advokatų garbės teismo sprendimų apskundimo terminas.

52. Pripažintini pagrįstais atsakovės argumentai, kad apie iÅ¡keltÄ drausmės bylÄ , Advokatų garbės teismo posėdžių datas ieÅ¡kovė buvo informuota, t. y. gerai žinojo apie vykstantį Advokatų garbės teismo procesÄ , kuriame sprendžiamas jos, kaip advokatės, drausminės atsakomybės klausimas. Be to, ieÅ¡kovė pati pripažino, kad Advokatų tarybos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas iÅ¡braukti jÄ iÅ¡ Asmenų, pripažintų advokatais, sÄ raÅ¡o ir iÅ¡ Praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o jai pasiraÅ¡ytinai įteiktas 2018 m. sausio 8 d.

Å iame sprendime aiÅ¡kiai nurodyta, kad jis priimtas Advokatų garbės teismo sprendimo pagrindu. IeÅ¡kovei, kuri yra kvalifikuota teisininkė, turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad, nesutikdama su Advokatų tarybos sprendimu dėl iÅ¡braukimo iÅ¡ advokatų, ji turėtų ginčyti ir Advokatų garbės teismo sprendimÄ , kurio pagrindu priimtas Advokatų tarybos sprendimas. IeÅ¡kovė, manydama, kad jai neįteikta tinkamai pasiraÅ¡yta Advokatų garbės teismo sprendimo kopija, galėjo nedelsdama kreiptis į Lietuvos advokatÅ«rÄ .

53. Kartu teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ Advokatų garbės teismo sprendimui, kuriuo jai taikyta pati griežčiausia drausminė nuobauda, apskųsti. Å is sprendimas sukėlė ieÅ¡kovei itin griežtus padarinius – jo pagrindu Advokatų taryba panaikino sprendimÄ pripažinti ieÅ¡kovę advokate, iÅ¡braukė jÄ iÅ¡ Asmenų, pripažintų advokatais, sÄ raÅ¡o ir Praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o. IeÅ¡kovė akcentuoja tai, kad ji per dvideÅ¡imt trejus darbo advokate metus neturėjo drausminių nuobaudų, Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimu paskirta pirmoji ir iÅ¡ karto – griežčiausia drausminė nuobauda.

54. Atsižvelgdamas į Å¡ioje konkrečioje byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ , skundžiamo Advokatų garbės teismo sprendimo pagrindu ieÅ¡kovei kilusius itin neigiamus padarinius, teismas atnaujina ieÅ¡kovės praleistÄ trisdeÅ¡imties dienų terminÄ Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimui apskųsti (CPK 78 straipsnio 1 dalis) ir pasisako dėl Å¡io sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Dėl Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimo 55. AdvokatÅ«ros įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatui už AdvokatÅ«ros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali bÅ«ti keliama drausmės byla. Pagal AdvokatÅ«ros įstatymo 53 straipsnį advokatui už AdvokatÅ«ros įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus Advokatų garbės teismas gali skirti Å¡ias drausmines nuobaudas:

1) pastabÄ ;

2) papeikimÄ ;

3) vieÅ¡ai paskelbiamÄ papeikimÄ ;

4) siÅ«lyti panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros sprendimÄ pripažinti asmenį advokatu.

56. Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendime konstatuota, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama praktikuojanti advokatė, pažeidė AdvokatÅ«ros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Advokatų etikos kodekso 12.3, 12.4 papunkčių ir Ä®statų 26.1 papunkčio reikalavimus, nes nemokėjo Lietuvos advokatÅ«rai visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio įmokų daugiau kaip už dvylika mėnesių, nebendradarbiavo su Lietuvos advokatÅ«ra, nepateikė praÅ¡yto paaiÅ¡kinimo Advokatų tarybai, neatvyko į Advokatų garbės teismo posėdžius, nepateikė praÅ¡ytų paaiÅ¡kinimų ir duomenų apie sveikatÄ . NurodytÄ ieÅ¡kovės elgesį Advokatų garbės teismas įvertino kaip esminių advokato įsipareigojimų Lietuvos advokatÅ«rai pažeidimÄ ir nusprendė skirti AdvokatÅ«ros įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytÄ drausminę nuobaudÄ â€“ siÅ«lyti panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros sprendimÄ pripažinti ieÅ¡kovę advokate.

57. IeÅ¡kovė, kvestionuodama Advokatų garbės teismo jai paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , teigia, kad Å¡i nuobauda neadekvati padarytam pažeidimui, nes ji per dvideÅ¡imt trejus darbo advokate metus nebuvo padariusi jokių pažeidimų, susijusių su advokato profesinės veiklos vykdymu, o už finansinio pobÅ«džio įsipareigojimų Lietuvos advokatÅ«rai netinkamÄ vykdymÄ nėra pagrindo taikyti drausminę atsakomybę, juolab skirti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ .

58. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas asmens konstitucinei teisei turėti advokatÄ Ä¯gyvendinti bei kitoms funkcijoms vykdyti priėmė advokatų profesinę veiklÄ reglamentuojantį specialų AdvokatÅ«ros įstatymÄ . Pagal Å¡io įstatymo nuostatas Lietuvos advokatÅ«ra, kaip advokatų savivaldÄ Ä¯gyvendinantis vieÅ¡asis juridinis asmuo, turi specifinį statusÄ ir vykdo specifines funkcijas.

59. AdvokatÅ«ros įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos advokatÅ«ros veikla finansuojama iÅ¡ advokatų mokamų įmokų ir kitų Å¡altinių. Advokatų įmokų Lietuvos advokatÅ«rai dydį Advokatų tarybos teikimu tvirtina Visuotinis advokatų susirinkimas (AdvokatÅ«ros įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Ä®statų 26.1 papunktį Lietuvos advokatÅ«ros funkcijoms atlikti iÅ¡ advokatų renkamas vienkartinis stojamasis nario mokestis ir kas mėnesį advokatai ir advokatų padėjėjai Lietuvos advokatÅ«rai moka įmokÄ ; jų dydį Advokatų tarybos siÅ«lymu nustato Visuotinis advokatų susirinkimas.

PareigÄ mokėti Ä®mokas turi visi advokatai, kurie Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimais visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nėra atleisti nuo pareigos mokėti Ä®mokÄ , grupei (Ä®statų 26.3 punktas). Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio 2005 m. Advokatų etikos kodekso 12.3 punktÄ advokatas privalo vykdyti advokatÅ«ros organų sprendimus ar nutarimus. Ä®statų 26.4 punkte įtvirtinta, kad narystė Lietuvos advokatÅ«roje Advokatų garbės teismo sprendimu gali bÅ«ti panaikinta praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams po to, kai baigėsi laikotarpis, už kurį nesumokėta eilinė įmoka.

60. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija ir ex lege priklausantys tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai Å¡ios profesijos savivaldÄ , negali neturėti pareigų, susijusių su atitinkamos asociacijos iÅ¡laikymu (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimas).

61. Pripažintini pagrįstais atsakovės Lietuvos advokatÅ«ros argumentai, kad advokato pareiga mokėti įmokas Lietuvos advokatÅ«ros funkcijoms atlikti kyla iÅ¡ įstatymo ir privalomos narystės teisinių santykių. Advokatai, ilgÄ laikÄ nemokėdami nustatytų Ä®mokų, neužtikrina Lietuvos advokatÅ«ros finansavimo, be kita ko, negerbia bendrai priimtų sprendimų ir tų advokatų, kurie Å¡iÄ pareigÄ atlieka laiku.

62. IeÅ¡kovės argumentai, kad advokatui drausminė atsakomybė taikytina tik už pažeidimus profesinėje veikloje, t. y. teikiant teisines paslaugas, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. AdvokatÅ«ros įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad drausmės byla advokatui gali bÅ«ti keliama už Å¡io įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso bei advokato veiklos pažeidimus. Pareigų savo profesinei bendruomenei vykdymas negali bÅ«ti menkinamas. Advokatas, kuriam dėl jo profesijos keliami didesni tiek bendražmogiÅ¡ko elgesio, tiek specialieji profesiniai reikalavimai, privalo atsakingai, sÄ Å¾iningai vykdyti ir pareigas advokatų savivaldÄ Ä¯gyvendinančiai Lietuvos advokatÅ«rai.

63. Bylos duomenimis, prieÅ¡ iÅ¡keliant ieÅ¡kovei Drausmės bylÄ , Lietuvos advokatÅ«ra du kartus iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei praneÅ¡imus apie susikaupusiÄ Ä¯mokų Lietuvos advokatÅ«ros funkcijoms atlikti skolÄ : 2016 m. gegužės 12 d. raÅ¡tu ir 2016 m. birželio 16 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovė buvo informuota, kad ji vėluoja mokėti Ä®mokas už ilgesnį nei dvylikos mėnesių laikotarpį; nesumokėtų Ä®mokų skola 2016 m. gegužės 12 d. buvo 584,68 Eur, 2016 m. birželio 16 d. – 614,68 Eur.

Per Å¡iuose raÅ¡tuose nustatytus terminus ieÅ¡kovė nepadengė Ä®mokų skolos, be to, nepateikė Lietuvos advokatÅ«ros praÅ¡yto paaiÅ¡kinimo, kodėl netinkamai vykdo pareigÄ mokėti Ä®mokas. Pabrėžtina tai, kad 2016 m. birželio 16 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovei buvo nurodyti neigiami padariniai, kilsiantys, jeigu per nustatytÄ terminÄ nebus padengta Ä®mokų skola ir nepateiktas paaiÅ¡kinimas, – Advokatų tarybos 2016 m. rugpjūčio 18 d. posėdyje bus sprendžiama dėl drausmės bylos jai iÅ¡kėlimo.

Ieškovė per du kartus suteiktus papildomus terminus ne tik nepadengė Įmokų skolos, bet ir nepateikė Lietuvos advokatūros prašyto paaiškinimo, dėl kokių priežasčių netinkamai vykdomos pareigos.

64. Pagal Advokatų etikos kodekso 12.3 papunktį advokatas privalo vykdyti advokatÅ«ros organų sprendimus ar nutarimus, kviečiamas laiku atvykti ir bendradarbiauti. Apie tai, kad negali įvykdyti advokatÅ«ros organų sprendimų ar nutarimų arba atvykti, advokatas privalo nedelsdamas informuoti ir paaiÅ¡kinti nevykdymo ar neatvykimo priežastis. Pagal Advokatų etikos kodekso 12.4 papunktį, jeigu advokatÅ«ros organas (jo vadovas) kreipiasi į advokatÄ kokiu nors klausimu ar praÅ¡o paaiÅ¡kinti aplinkybes, susijusias su advokato profesine veikla, advokatas privalo per raÅ¡te nurodytÄ terminÄ pateikti paaiÅ¡kinimÄ .

65. Advokatų tarybos 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieÅ¡kovei iÅ¡kelta Drausmės byla už sistemingÄ Ä®mokų nemokėjimÄ bei paaiÅ¡kinimų Lietuvos advokatÅ«rai nepateikimÄ , t. y. AdvokatÅ«ros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Etikos kodekso 12.3, 12.4 papunkčių ir Ä®statų 26.1 papunkčio reikalavimų pažeidimÄ .

66. Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad Advokatų garbės teismas paskyrė net Å¡eÅ¡is posėdžius, kviesdamas ieÅ¡kovę atvykti į juos ir duoti paaiÅ¡kinimus dėl pažeidimų, kuriais remiantis inicijuota Drausmės byla. IeÅ¡kovė, paprastai likus vienai dienai iki posėdžio, informuodavo apie negalėjimÄ atvykti, nepateikdama iÅ¡samesnių paaiÅ¡kinimų, kodėl ilgÄ laikÄ netinkamai vykdo pareigÄ mokėti Ä®mokas, nepridėdama dokumentų jos įvardytoms sunkioms gyvenimiÅ¡koms aplinkybėms pagrįsti, taip pat sveikatos bÅ«klei patvirtinti. Advokatų garbės teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes dėl užklupusių gyvenimiÅ¡kų sunkumų, net penkis kartus atidėjo Drausmės bylos nagrinėjimÄ .

67. PrieÅ¡ priimant Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimÄ , ieÅ¡kovės buvo papraÅ¡yta pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus ir duomenis apie sveikatÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡ytos informacijos nepateikė. Atsakovė teisingai pažymi, kad Advokatų garbės teismas reagavo į ieÅ¡kovės teiginius apie jos artimų žmonių netektis, jos pačios ligas, dėl to penkis kartus atidėjo Drausmės bylos nagrinėjimÄ tam, jog suteiktų galimybę atvykti į posėdį arba bent pateikti dokumentus, patvirtinančius jos teiginius apie sveikatos sutrikimus.

Tačiau ieÅ¡kovė į tai nereagavo net elektroniniu paÅ¡tu. Dėl to ieÅ¡kovės argumentai, kad ji tinkamai bendradarbiavo su Lietuvos advokatÅ«ra ir kad Advokatų garbės teismas neatsižvelgė į jos sunkiÄ gyvenimiÅ¡kÄ situacijÄ , atmestini kaip prieÅ¡taraujantys byloje esantiems duomenims. IeÅ¡kovė Advokatų garbės teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, dėl kurių bÅ«tų galima spręsti, kad ji Ä®mokų tokį ilgÄ laikotarpį tinkamai nemokėjo dėl svarbių priežasčių.

68. Pažymėtina ir tai, kad teismas, siekdamas kiek įmanoma iÅ¡samiai ir objektyviai įvertinti ieÅ¡kovei pritaikytos drausminės nuobaudos proporcingumÄ , 2018 m. spalio 8 d. nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, pasiÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti konkrečius įrodymus apie jos sveikatos bÅ«klę laikotarpiu, kai ji netinkami vykdė pareigÄ mokėti Ä®mokas Lietuvos advokatÅ«rai, taip pat laikotarpiu, kai buvo iÅ¡kelta ir nagrinėjama Drausmės byla (medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡us apie lankymÄ si pas gydytojus, jų nustatytÄ gydymo režimÄ , paskirtus vartoti vaistus ir kt.) (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

69. IeÅ¡kovė pateikė tÄ patį medicininių tyrimų protokolÄ dėl 2017 m. gegužės 4 d. jai nustatyto (duomenys neskelbtini), kuris jau buvo byloje, taip pat du 2017 m. birželio 8 d. iÅ¡raÅ¡ytus receptus. Teismo posėdyje nurodė, kad, be (duomenys neskelbtini), kurį ji pati kontroliuoja gerdama vaistus, dėl kitų sveikatos sutrikimų į gydytojus nesikreipė (2018 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as). Taigi ir teismo proceso metu ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti svarbias priežastis, objektyvai kliudžiusias jai nuo 2011 metų tinkamai vykdyti pareigÄ mokėti Ä®mokas Lietuvos advokatÅ«rai (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

70. Teismo proceso metu ieškovė taip pat teigė, kad nesutinka su Lietuvos advokatūros nurodyta jos įmokų skola. Pasak ieškovės, jos skola 2018 m. sausio 1 d. – 570 Eur, jokiu būdu neviršija 800 Eur.

71. Visuotinio advokatų susirinkimo 2007 m. balandžio 20 d. sprendimu „Dėl advokatų bei advokatų padėjėjų įmokų“, galiojusiu nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d., buvo nustatyta 100 Lt (28,96 Eur) dydžio įmoka. Visuotinio advokatų susirinkimo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu „Dėl advokatų bei advokatų padėjėjų įmokų“, galiojusiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. – taip pat 100 Lt (28,96 Eur) dydžio įmoka. Visuotinio advokatų susirinkimo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu „Dėl įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti“, galiojančiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. nustatyta 30 Eur dydžio įmoka.

72. Pagal atsakovės Lietuvos advokatÅ«ros pateiktÄ buhalterinę pažymÄ apie Ä®mokų advokatÅ«ros funkcijoms vykdyti įsiskolinimÄ , ieÅ¡kovės skola ėmė kauptis nuo 2011 m. Nuo 2011 iki 2015 metų ieÅ¡kovė per metus turėjo mokėti 347,54 Eur sumÄ , tačiau 2011 metais sumokėjo 202,72 Eur, 2012 m. – 231,70 Eur, 2013 m. – 434,42 Eur, 2014 m. – 0, 2015 – 300 Eur. 2016 metais ieÅ¡kovė turėjo sumokėti iÅ¡ viso 355,84 Eur, tačiau sumokėjo 200 Eur, 2017 m. turėjo sumokėti – 360 Eur, sumokėjo – 220 Eur. Skolos iki 2017 m. gruodžio 15 d. Advokatų tarybos sprendimo iÅ¡braukti ieÅ¡kovę iÅ¡ advokatų sÄ raÅ¡o suma – 864,68 Eur (T. 1, b. l. 176). Teismas neturi pagrindo abejoti juridinio asmens, atsakančio už pateikiamų buhalterinių duomenų teisingumÄ , parengta pažyma, kol nėra pateikta joje nurodytus duomenis paneigiančių įrodymų.

73. Nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje, ieÅ¡kovė pripažino, kad ji įmokas sumokėdavo vėluodama, nurodė ir tai, jog dėl skolų jai telefonu skambindavo Lietuvos advokatÅ«ros buhalterė, praÅ¡ydama sumokėti, ir ji susimokėdavo (2018 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as).

74. IeÅ¡kovei, kvestionuojančiai atsakovės pateiktus duomenis apie Ä®mokų skolÄ , teismo proceso metu buvo sudaryta galimybė pateikti į bylÄ turimus dokumentus apie Lietuvos advokatÅ«rai sumokėtų Ä®mokų sumÄ (CPK 12, 178 straipsniai). IeÅ¡kovė pateikė įrodymus apie 2013-2017 metų laikotarpiu sumokėtas Ä®mokas, teigdama, jog už ankstesnius metus mokėjimo dokumentų neiÅ¡saugojo. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog atsakovės buhalteriniuose dokumentuose užfiksuota jos Ä®mokų skola yra neteisinga (CPK 12, 178 straipsniai).

75. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kovės Lietuvos advokatÅ«ros ieÅ¡kinį atsakovei D. G. dėl įmokų skolos, ir priteisė 864,68 Eur dydžio skolÄ (civilinė byla Nr. e2-22186-872/2018/) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

76. Bylos duomenų analizė teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ (nuo 2011 metų) netinkamai vykdė pareigÄ kas mėnesį mokėti Ä®mokas Lietuvos advokatÅ«ros funkcijoms atlikti. Pabrėžtina, kad 2014 metais ieÅ¡kovė nesumokėjo nė vienos Ä®mokos. Teismo proceso metu ne kartÄ praÅ¡yta paaiÅ¡kinti tokiÄ situacijÄ , tačiau ieÅ¡kovė nenurodė konkrečių Å¡ios pareigos visiÅ¡ko nevykdymo priežasčių. Pačios ieÅ¡kovės teigimu, pareigų Lietuvos advokatÅ«rai tinkamai nevykdė, nes nuo 2015 metų sirgo abu jos tėvai, kuriuos teko slaugyti. Tačiau Å¡ios ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės nepaaiÅ¡kina, kodėl ji pareigÄ mokėti Ä®mokas netinkamai vykdė jau nuo 2011 metų, o 2014 metais nesumokėjo nė vienos Ä®mokos.

77. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Ä®statų 26.3 punktÄ Lietuvos advokatÅ«ros nario praÅ¡ymu ar kitais ypatingais atvejais Advokatų taryba gali nuspręsti atleisti advokatÄ nuo mėnesinės įmokos, sumažinti įmokÄ nustatytam laikotarpiui, atidėti jos mokėjimÄ tam tikram laikotarpiui. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė pripažino, kad nesikreipė į Advokatų tarybÄ su praÅ¡ymu iÅ¡ dalies atleisti nuo mokesčio mokėjimo ar atidėti Å¡io mokesčio mokėjimÄ .

78. Teismo paklausta, ar, 2016 metais gavusi Lietuvos advokatūros raštus dėl susikaupusių skolų, neturėjo galimybės pasiskolinti pinigų iš artimųjų ir padengti skolas, ieškovė nurodė, kad tikriausiai tokia galimybė buvo, tačiau negalėjo atsakyti, kodėl ja nepasinaudojo (2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).

79. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo ieÅ¡kovės itin atsainų požiÅ«rį į savo pareigų Lietuvos advokatÅ«rai vykdymÄ , pareigos mokėti Ä®mokas pažeidimo sumenkinimÄ . Nepaisant ieÅ¡kovės nurodyto sunkaus asmeninio gyvenimo laikotarpio, matyti, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybių arba sumokėti susikaupusiÄ Ä®mokų skolÄ , pasiskolindama pinigų, arba siekti Ä®mokų mokėjimo atidėjimo, bendradarbiaudama su Lietuvos advokatÅ«ra. Tačiau bylos duomenų analizė patvirtina, kad ieÅ¡kovė nerodė net minimalių pastangų iÅ¡spręsti Ä®mokų mokėjimo klausimÄ , pareigÄ tinkamai ir laiku mokėti Ä®mokas laikė nereikÅ¡minga, šį pažeidimÄ tęsė ilgÄ laikotarpį (nuo 2011 metų), iki jos nurodytų sunkių gyvenimiÅ¡kų aplinkybių, susiklosčiusių dėl tėvų ligų ir jų slaugymo.

80. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė, teismo proceso metu pripažinusi, jog netinkamai vykdė pareigÄ mokėti Ä®mokas Lietuvos advokatÅ«rai, nurodžiusi, jog pagal jos skaičiavimus yra skolinga 570 Eur, nesumokėjo ir tos skolos dalies, kuriÄ pripažįsta.

81. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad viena iÅ¡ drausminės nuobaudos taikymo sÄ lygų yra nuoseklumas, reikalaujantis, jog už analogiÅ¡kus ar panaÅ¡ius pažeidimus visiems bÅ«tų taikomos tokios pačios drausminės nuobaudos, nurodė atsakovei Lietuvos advokatÅ«rai pateikti į bylÄ duomenis, ar nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kitų advokatų, kuriems taikyta drausminė atsakomybė už pareigos mokėti įmokas Lietuvos advokatÅ«ros funkcijoms atlikti netinkamÄ vykdymÄ ; jeigu buvo, tai kokio dydžio nesumokėtų įmokų skolos buvo susikaupusios ir kokios drausminės nuobaudos paskirtos (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (T. 3, b. l. 63).

82. Lietuvos advokatÅ«ros pateiktais duomenimis, laikotarpiu nuo Drausmės bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. spalio 18 d. už Ä®mokų Lietuvos advokatÅ«rai nemokėjimÄ Advokatų garbės teismas griežčiausiÄ nuobaudÄ â€“ siÅ«lymÄ panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros sprendimÄ pripažinti asmenį advokatu – paskyrė 15 advokatų.

83. Atsižvelgiant į Å¡ioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieÅ¡kovės argumentus, kad Advokatų garbės teismas nusprendė skirti jai neproporcingÄ drausminę nuobaudÄ . Pažymėtina tai, kad advokatų drausminę atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta, jog, taikant advokatui drausminę nuobaudÄ pirmÄ kartÄ , negali bÅ«ti paskirta griežčiausia. Drausminės nuobaudos rūšis parenkama kiekvienu konkrečiu atveju, individuliai įvertinus konkretaus advokato padarytÄ drausmės pažeidimÄ .

84. Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės argumentai dėl Advokatų garbės teismo sprendimu pasiÅ«lytos taikyti griežčiausios drausminės nuobaudos neproporcingumo atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Ä®vertinus Å¡ioje konkrečioje byloje surinktų duomenų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad Advokatų garbės teismas tinkamai vertino ieÅ¡kovės padarytÄ pažeidimÄ ir parinko sistemingam ilgalaikiam pažeidimui (kuriam paÅ¡alinti ieÅ¡kovė nedėjo įmanomų pastangų, vertindama jį atmestinai, nebendradarbiaudama su Lietuvos advokatÅ«ra) proporcingÄ drausminę nuobaudÄ (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl to nėra pagrindo panaikinti apskųstÄ Advokatų garbės teismo sprendimÄ . Dėl Advokatų tarybos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo 85. Advokatų taryba 2017 m. gruodžio 14 d., apsvarsčiusi Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , nusprendė panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros sprendimÄ pripažinti ieÅ¡kovę advokate ir iÅ¡braukti jÄ iÅ¡ Asmenų, pripažintų advokatais, sÄ raÅ¡o bei Praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o nuo 2017 m. gruodžio 15 d.

86. AdvokatÅ«ros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad sprendimas pripažinti asmenį advokatu panaikinamas pritaikius drausminę nuobaudÄ â€“ panaikinti sprendimÄ pripažinti asmenį advokatu. Teisę panaikinti sprendimÄ pripažinti asmenį advokatu AdvokatÅ«ros įstatymo 13 straipsnyje nurodytais pagrindais turi Lietuvos advokatÅ«ra (AdvokatÅ«ros įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).

87. Priėjus prie iÅ¡vados, kad Advokatų garbės teismo pasiÅ«lyta skirti ieÅ¡kovei drausminė nuobauda yra proporcinga, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ panaikinti Advokatų tarybos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės įrodinėto jai pritaikytos griežčiausios drausminės nuobaudos neadekvatumo padarytam pažeidimui.

88. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės padaryto pažeidimo, ilgÄ laikÄ tinkamai nevykdant pareigos mokėti Ä®mokas Lietuvos advokatÅ«rai, nepateikiant svarbias priežastis pagrindžiančių įrodymų, nebendradarbiaujant su Lietuvos advokatÅ«ra, esminį pobÅ«dį patvirtina Ä®statų 26.4 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog Lietuvos advokatÅ«ros nario, nesumokėjusio Visuotinio advokatų susirinkimo nustatytos įmokos, narystė Advokatų tarybos sprendimu gali bÅ«ti panaikinama, praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams po to, kai baigėsi laikotarpis, už kurį nesumokėta eilinė įmoka.

Taigi aukščiausio Lietuvos advokatÅ«ros organo – Visuotinio advokatų susirinkimo (AdvokatÅ«ros įstatymo 59 straipsnio 1 dalis) – nustatyta, kad sistemingas Ä®mokų nemokėjimas yra esminis įsipareigojimų Lietuvos advokatÅ«rai pažeidimas, dėl kurio gali bÅ«ti panaikinama advokato narystė Lietuvos advokatÅ«roje. Atsakovės teisingai pažymėta, kad ieÅ¡kovė Ä®mokų nemokėjo gerokai ilgesnį laikotarpį, negu nurodytas Ä®statų 26.4 papunktyje, be to, nedėjo pastangų padengti Ä®mokų skolÄ , nebendradarbiavo su Lietuvos advokatÅ«ra tiek iki Drausmės bylos iÅ¡kėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu.

89. Teismo proceso metu ieškovė, jos atstovas nurodė, Advokatų tarybos sprendimas neteisėtas ir dėl to, jog atsakovė nepateikė sprendimo dėl ieškovės pripažinimo advokate, t. y. sprendimo, kurį panaikino.

90. Å ie argumentai atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Atsakovės atstovė teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovė advokatės statusÄ Ä¯gijo Teisingumo ministro 1995 m. vasario 3 d. įsakymu, galiojant 1992 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymui. Pagal Å¡io įstatymo nuostatas advokato statuso (tiek advokato vardo, tiek teisės verstis advokato praktika) asmuo netekdavo vienu valiniu sprendimu – Teisingumo ministro įsakymu. 1998 m. rugpjūčio 25 d. priėmus naujÄ Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymÄ , pakeistas advokato statuso teisinis reglamentavimas.

Šiuo įstatymu įtvirtinta dvipakopė advokato statuso įgijimo tvarka, atskirtos pripažinimo advokatu ir teisės verstis advokato praktika suteikimo procedūros, nustatyti nauji reikalavimai teisei verstis advokato praktika įgyti. Dėl advokato teisinio statuso reglamentavimo pasikeitimo ypatumų pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014. Dvipakopė advokato statuso įgijimo ir netekimo tvarka numatyta nagrinėjam ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančioje Advokatūros įstatymo redakcijoje.

91. Advokatų garbės teismui 2017 m. spalio 19 d. sprendimu konstatavus ieÅ¡kovės padarytÄ drausmės pažeidimÄ ir parinkus taikytinÄ drausminę nuobaudÄ , Advokatų taryba 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu pagrįstai ne tik iÅ¡braukė ieÅ¡kovę iÅ¡ Praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o, bet ir panaikino sprendimÄ pripažinti ieÅ¡kovę advokate bei iÅ¡braukė jÄ iÅ¡ Asmenų, pripažintų advokatais sÄ raÅ¡o (ginčui taikytinos redakcijos AdvokatÅ«ros įstatymo 8 straipsnio 3 punktas, 13 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 13 straipsnio 3 dalis).

92. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu ieÅ¡kovės reikalavimas panaikinti Advokatų tarybos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 93. Atmetus ieÅ¡kovės reikalavimus, atsakovė Lietuvos advokatÅ«ra turi teisę į teismo proceso metu patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

94. Atsakovės atstovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti Lietuvos advokatÅ«rai iÅ¡ viso 1480 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ ir Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus.

95. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimÄ , nurodydama, kad Lietuvos advokatÅ«ra neturi teisės reikalauti iÅ¡laidų už jos pačios narės – advokatės – atstovavimÄ Lietuvos advokatÅ«rai Å¡ioje byloje.

96. Tokie ieÅ¡kovės argumentai atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Nėra teisinio pagrindo riboti Lietuvos advokatÅ«ros, kaip advokatų savivaldÄ Ä¯gyvendinančio vieÅ¡ojo juridinio asmens, teisę naudotis advokato teisine pagalba teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovei atstovavusi advokatė yra vieÅ¡ojo juridinio asmens – Lietuvos advokatÅ«ros – darbuotoja, kuri atstovautų Å¡iam juridiniam asmeniui už gaunamÄ darbo užmokestį. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė, kvestionuodama atsakovės teisę praÅ¡yti advokato pagalbos iÅ¡laidų, bÅ«dama pati kvalifikuota teisininkė, Å¡iame teismo procese taip pat naudojosi advokato padėjėjo teisine pagalba ir pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti Å¡ios pagalbos iÅ¡laidas.

97. Spręsdamas dėl atsakovės praÅ¡omų atlyginti teisinės pagalbos iÅ¡laidų pagrįstumo ir Å¡ių iÅ¡laidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atstovės galimas darbo ir laiko sÄ naudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobÅ«dį, turinį.

98. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ atlyginimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

99. Vadovaujantis pirmiau nurodytais kriterijais, atsakovės nurodytos iÅ¡laidos už procesinių dokumentų parengimÄ , pasirengimÄ teismo posėdžiams ir atstovavimÄ juose, pripažintinos bÅ«tinomis ir pagrįstomis visa apimtimi: 400 Eur už atsiliepimo į ieÅ¡kinį dėl Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo parengimÄ , 400 Eur už atsiliepimo į ieÅ¡kinį dėl Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo parengimÄ , 240 Eur už tripliko parengimÄ , 80 Eur už pasirengimÄ ir atstovavimÄ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. teismo posėdyje, 80 Eur už 2018 m. liepos 25 d. praÅ¡ymo dėl papildomų dokumentų pateikimo parengimÄ ir atstovavimÄ 2018 m. rugsėjo 18 d. posėdyje, 80 Eur už pasirengimÄ ir atstovavimÄ 2018 m. spalio 31 d. teismo posėdyje, iÅ¡ viso – 1280 Eur. 100.

Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos 200 Eur dydžio iÅ¡laidos už 2018 m. spalio 18 d. praÅ¡ymo, kuriame pateikta informacija apie ginčui aktualiu laikotarpiu Advokatų garbės teismo kitiems advokatams už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus taikytas drausmines nuobaudas, parengimÄ , Å¡iuo atveju nepripažintinos bÅ«tinomis, nes tokio pobÅ«džio duomenims surinkti ir pateikti nereikia teisinių žinių, tokiÄ informacijÄ gali parengti Lietuvos advokatÅ«ros darbuotojas, ne advokatas. Dėl to atsakovei neatlygintinos 200 Eur dydžio iÅ¡laidos už 2018 m. spalio 18 d. praÅ¡ymo parengimÄ . 101.

Apibendrinant, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1280 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti (CPK 98 straipsnis, Rekomendacijų 2 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: atmesti ieÅ¡kovės skundus atsakovei Lietuvos advokatÅ«rai dėl Advokatų garbės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimo ir Lietuvos advokatų tarybos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo panaikinimo. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės Lietuvos advokatÅ«ros (juridinio asmens kodas 300099149) naudai 1280 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Laima Ribokaitė