b2cc8e44-ffcc-4a72-9e46-d8a75ae6207d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2KT-21-943/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00701-2016-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. sausio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kim Service“ pareiškimu dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1362-661/2019 nagrinėjimo, n u s t a t ė :

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1362-661/2019, kurioje pareiÅ¡kėja (atsakovė) pateikė nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ visiems teisėjams. NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas iÅ¡ esmės motyvuojamas tuo, jog bylÄ nagrinėjantis teisėjas visiÅ¡kai nepagrįstai atmetė skolininko (atsakovo) N. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį kitoje civilinėje byloje. Be to, pareiÅ¡kėjos įsitikinimu, ieÅ¡kinys nagrinėjamu atveju bus tenkintas, kadangi ieÅ¡kovė galbÅ«t daro įtakÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui.

NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas netenkinamas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi ir neÅ¡aliÅ¡ki. Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nenurodo konkrečių argumentų, kuriais bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kiamas nepasitikėjimas visais Vilniaus apygardos teismo teisėjais ar bylÄ nagrinėjančiu teisėju. NuÅ¡alinimas reiÅ¡kiamas visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams dėl bylÄ nagrinėjančio teisėjo priimtų procesinių sprendimų.

Tokie argumentai nesudaro pagrindo tenkinti nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo, kadangi procesinių sprendimų priėmimas, negali bÅ«ti vertinamas kaip bylÄ nagrinėjančio teisėjo Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjų nuÅ¡alinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , privalo bÅ«ti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iÅ¡ CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog iÅ¡ bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai elgiasi Å¡aliÅ¡kai pareiÅ¡kėjos atžvilgiu ar yra suinteresuoti bylos baigtimi, netinkamai atlieka veiksmus, kurie objektyviam stebėtojui leistų manyti, jog byla negalės bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėta. Siekdama paÅ¡alinti pareiÅ¡kėjos abejones dėl galimos ieÅ¡kovės įtakos bylÄ nagrinėjančiam teismui Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi ir neÅ¡aliÅ¡ki.

Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų bei kitų asmenų; teisėjams negali bÅ«ti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumÄ , turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo. Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais bÅ«tų įrodinėjami bylÄ nagrinėjančio teisėjo ir visų bylÄ galinčių nagrinėti Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iÅ¡ CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nuÅ¡alinimo pagrindų, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė n u t a r i a : pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kim Service“ nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1362-661/2019 atmesti. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė