b2cc5aa4-e1d4-41b9-8091-73b1119876f0 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-95-744/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20486-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14; 2.4.6.1 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 3 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės ir Laisvydo ZederÅ¡tremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei, nuteistojo E. U. gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. U. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. U. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 5 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi – 1 metai 6 mėnesiai ir 25 dienos, prie neatliktos bausmės dalies pridedant 3 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams 25 dienoms; bausmės vykdymo pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. E. U. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2021 m. birželio 22 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, bendrų iÅ¡gertuvių metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus žodiniam konfliktui, smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narę – sugyventinę S. S., tai yra tyčia vienÄ kartÄ delnu trenkė per veidÄ , sugriebęs abiem rankomis už abiejų jos rankų žastų, stipriai spaudė rankas, įsivedęs į namo vidų tÄ sė už plaukų, ir Å¡iai iÅ¡bėgus į kiemÄ , parvertė ant žemės ir gulinčiai sudavė ne mažiau kaip tris kartus ranka per veidÄ , tuo nukentėjusiai S. S. sukėlė fizinį skausmÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. U. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. 2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas nepagrįstai, nes jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Apeliantas teigia, kad jis atvyko pas S. S. į jos namus, bÅ«nant pas jÄ , jai paskambino kaimynas. Jis jos paklausė, kas skambino ir ko norėjo, ji atsakė, kad skambino kaimynas ir liepė jam iÅ¡eiti iÅ¡ jos namų. Jis jos klausė, kodėl ji taip elgiasi, tačiau ji vis tiek liepė jam iÅ¡eiti.

Jis sutiko iÅ¡eiti, tik pasakė, kad susirinks savo daiktus. Jis dar kartÄ jos paklausė, kodėl ji taip elgiasi ir ji pradėjo vaidinti, kad jis jÄ skriaudžia. Todėl jis susirinko savo daiktus ir iÅ¡važiavo iÅ¡ jos namų, nuvažiavo pas draugÄ . Po kelių valandų jis nusprendė grįžti pas S. pasižiÅ«rėti, ar ji apsiramino, tačiau bevažiuodamas pamatė, kad iÅ¡ jos namų iÅ¡važiuoja policija, todėl pas S. nebevažiavo, grįžo pas draugÄ . KitÄ dienÄ jis nuvažiavo pas S., tačiau iÅ¡ maÅ¡inos nelipo.

Jo draugas nuėjo paklausti S., kas nutiko, o jis laukė maÅ¡inoj. S. buvo labai girta, draugas pasakė, kad ji vos prakalba, negali paaiÅ¡kinti, kas buvo, tik prašė pavežti į parduotuvę, tačiau jie nevežė jos. Tada jis paskutinį kartÄ matė S. S., vėliau bendravo tik telefonu. 2.2. Apeliantas nurodo, kad tik gavęs kaltinamÄ jį aktÄ sužinojo, kaip jis neva mušė S. S.. Teisme apklaustas liudytojas, vyras gyvenantis su S. S. teta, nurodė, kad jo nepažįsta, tik yra matęs jį su S. S..

IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų jis suprato, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu liudytojas matė ne jį, o kitÄ Å¾mogų, tačiau buvo S. S. primokintas sakyti, kad matė jį. Mano, kad S. S. jį nepagrįstai apkaltino tam, kad jis bÅ«tų pasiųstas į kalėjimÄ , o ji galėtų lakstyti pas vyrus. Jis turi neįgalumÄ , dirbti negali, jam sunku vaikščioti, o S. S. yra neramaus bÅ«do, dažnai vartoja alkoholį, jei jis nenupirkdavo jai alkoholio, tai ji iÅ¡važiuodavo iÅ¡ namų ir negrįždavo kelias dienas, bÅ«davo pas kitÄ vyrÄ , kol jis turėdavo alkoholio.

3. Atsiliepimų į nuteistojo E. U. apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo E. U. gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė Aldona Jaugelienė prašė nuteistojo E. U. apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas atmestinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties apraÅ¡omosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nuteistasis E. U. apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai jį nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, todėl praÅ¡o priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo ir E. U. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje 7. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lÅ«kesčių, nėra nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ar prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės.

8. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas E. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl E. U. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. U. kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, tai yra apklausė patį nuteistÄ jį (tuo metu – kaltinamÄ jį) E. U., nukentėjusiÄ jÄ S. S., liudytojÄ K. K., iÅ¡tyrė (iÅ¡vardino) dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek E. U. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – E. U. teisinančius – įrodymus (paties E. U. parodymus).

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo E. U. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįsta nuosprendyje iÅ¡dėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

9. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi bÅ«ti muÅ¡amas ar prieÅ¡ jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad bÅ«tų sukeliami atitinkami Å¡ioje normoje nurodyti padariniai.

10. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme E. U. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepripažino ir parodė, kad jis gyvenime prieÅ¡ moterį nėra rankos pakėlęs, byloje nagrinėjamo įvykio metu jokio konflikto tarp jo ir nukentėjusiosios S. S., nebuvo, jie nesipyko, nukentėjusioji jį nepagrįstai kaltina smurtavus prieÅ¡ jÄ (1 t., b. l. 79-80, 158).

11. Nors viso proceso metu E. U. parodymai dėl byloje nagrinėjamo konflikto aplinkybių buvo iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė Å¡iuos E. U. parodymus ir vadovavosi nukentėjusiosios S. S., liudytojo K. K., taip pat raÅ¡ytine bylos medžiaga ir jų pagrindu nustatė, kad E. U. 2021 m. birželio 22 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus žodiniam konfliktui, smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narę – sugyventinę S. S., tuo nukentėjusiai S. S. sukėlė fizinį skausmÄ .

12. Nukentėjusioji S. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu abu buvo iÅ¡gėrę alaus, jai paskambino kaimynas dėl Å¡uns, sugyventinis E. U. dėl to susinervino, jam sukilo pavydas ir jis pradėjo smurtauti jos atžvilgiu – trenkė per veidÄ , tampė už plaukų, pasiguldė jÄ lauke, Å¡aukė. Konfliktas vyko ir lauke, ir kambaryje. Po konflikto jai ant veido ir rankų buvo mėlynės (1 t., b. l. 159). IÅ¡ esmės tokius pačius parodymus nukentėjusioji S. S. davė ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 48-49).

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiosios S. S. viso proceso metu duotus parodymus kitų bylos duomenų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais patikėjo ir rėmėsi. Nukentėjusiosios S. S. duoti parodymai dėl esminių byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi, logiški ir aiškūs. Nukentėjusiosios S. S. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai liudytojo K.

K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu matė, kaip S. S. gulėjo, o vyriÅ¡kis apžergęs jÄ jai kumščiavo, mušė (1 t., b. l. 58-59, 158-159); 2021 m. birželio 23 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 19-24); 2021 m. birželio 22 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 15-18); 2021 m. birželio 23 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 26); 2021 m. birželio 23 d. asmens apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 27);

VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) rajono greitosios medicinos pagalbos stoties 2021 m. birželio 28 d. raÅ¡te (1 t., b. l. 37-40) užfiksuoti duomenys; Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44-45) dėl S. S. nustatytų kÅ«no sužalojimų, jų padarymo bÅ«do užfiksuoti duomenys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi Å¡ie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ nuteistojo E. U. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.

14. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ manyti, jog nukentėjusioji S. S. bei liudytojas K. K. galėjo apkalbėti E. U., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir dėl to bÅ«tų davę neobjektyvius parodymus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojas K. K. teisme parodymus davė praėjus beveik 6 mėnesiams nuo jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, todėl natÅ«ralu, kad daugumos aplinkybių dėl savo garbaus amžiaus detaliai negalėjo prisiminti, tad tai, kad liudytojas apklausiamas pirmosios instancijos teisme negalėjo nurodyti, jog byloje nagrinėjamo įvykio metu smurtaujantį prieÅ¡ S. S. matė bÅ«tent E. U., nėra pagrindas nesivadovauti Å¡io liudytojo parodymais.

Be to, liudytojas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumÄ , kur buvo nurodęs, kad matė, kaip E. U. smurtavo prieÅ¡ S. S., todėl teismas pagrįstai rėmėsi Å¡io liudytojo parodymais. Nukentėjusioji S. S. ir liudytojas K. K. parodymus pirmosios instancijos teisme davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas, o įrodinėjimo procesas neturi ir negali bÅ«ti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, E. U. kaltei pagrįsti pakanka byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiÅ¡kai bei nuosekliai susijusiÄ Ä¯rodymų grandinę. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriais surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir kad jÄ padarė bÅ«tent E. U..

Vadovaudamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis E. U. betarpiÅ¡kai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kurie, beje, aiÅ¡kiai atskleidžia jo veikimÄ tiesiogine tyčia. Byloje nustatytas konflikto pobÅ«dis, nuteistojo E. U. elgesys, naudojant fizinį smurtÄ nukentėjusiosios S. S. atžvilgiu, patvirtina, kad E. U. suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus (sugyventinės S. S.) sveikatÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – E. U. iÅ¡teisinti, nėra pagrindo.

16. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. U. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, tinkamai vertino Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymius nagrinėdamas ne tik E. U. atliktus neteisėtus veiksmus bei S. S. patirtus sužalojimus, bet ir vertindamas visÄ susidariusiÄ konfliktinę situacijÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, iÅ¡ esmės visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas.

Nuteistojo E. U. apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kad S. S. jį nepagrįstai apkaltino tam, kad jis bÅ«tų pasiųstas į kalėjimÄ , o ji galėtų lakstyti pas vyrus, yra nepagrįsti, todėl nuteistojo apeliacinis skundas netenkintinas. Vien tai, kad Å¡iuo atveju nuteistajam E. U. nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimÄ .

Dėl nuteistajam E. U. paskirtos bausmės 17. Apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rÅ«Å¡ies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu praÅ¡oma nuteistÄ jį iÅ¡teisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

18. Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas E. U. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ nubaudė laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Skirdamas bausmę E. U. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad E. U. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad E. U. pilnametis, nevedęs, tris kartus teistas, tarp jų ir už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ nukentėjusiosios S. S. atžvilgiu, atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose iki 2023 m. liepos 5 d., baustas administracine tvarka, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, į tai, kad nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo sugyventinės S. S. atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas E. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai nuteistojo E. U. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. U. už nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausmė (laisvės atėmimas 5 mėnesiams), subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė (laisvės atėmimas 6 mėnesiams) ir galutinė su Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme subendrinta bausmė (1 metai 9 mėnesiai 25 dienos laisvės atėmimo) nėra per giežtos ar aiÅ¡kiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti Å¡velnesnes kitos rÅ«Å¡ies bausmes nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad nuteistajam E. U. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos Å¡velnesnės bausmės (areÅ¡tas) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. U. už nusikalstamÄ veikÄ paskyrė teisingÄ savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė ir galutinė su Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytÄ bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Dėl proceso iÅ¡laidų 20. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Å iaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartimi nuteistajam E. U. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. vasario 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų, kurioje, remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , koordinavimÄ ir mediacijÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, praÅ¡oma iÅ¡ E. U. valstybės naudai priteisti 75 Eur už nuteistajam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

21. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

22. Å i byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. U. apeliacinį skundÄ . IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Å¡ia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundÄ , laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistÄ . Gynėja nuteistajam E. U. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir praÅ¡oma priteisti už nuteistajam E. U. suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai.

Bylos duomenimis nuteistasis E. U. iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo (1 t., b. l. 126), taip pat nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 t., b. l. 127), tačiau yra darbingas, kitų objektyvių duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį byloje nėra. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma ir gynėjos pateiktu pranešimu apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidas), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo E. U. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. U. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ E. U. valstybės naudai 75 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Nerijus Masiulis Ernesta Montvidienė Laisvydas ZederÅ¡tremas