Legislator Case Law & Legislation
b2cb321b-ec80-4589-b78b-698587b30fd8 AI generated

b2cb321b-ec80-4589-b78b-698587b30fd8 · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Case Number b2cb321b-ec80-4589-b78b-698587b30fd8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

K., atsakovei E. M.,nedalyvaujant ieÅ¡kovei R. S., trečiajam asmeniui notarei N. I. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V. S. ir R. S. ieÅ¡kinį atsakovams I. T., D. K., A. K., E. M., trečiajam asmeniui notarei N. I. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, n u s t a t ė : IeÅ¡kovai reikalauja pripažinti negaliojančia 2010-06-28 atsakovų sudarytÄ sutartį dėl žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo. Nurodo, kad atsakovui I.

Legislator headnote

AI generated

b2cb321b-ec80-4589-b78b-698587b30fd8 · Panevėžio miesto apylinkės teismas: Todėl sandoris neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 5.59 str.), gerai moralei. Jo pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo.Atsakovo atstovas praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovai D. K., A. K., E. M. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, atsiliepimuose nurodė, teismo posėdžių metu paaiÅ¡kino, jog sutinka su visais atsakovo I. T. argumentais.Atsakovų D. K. ir A. K. atstovas praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.Tretysis asmuo notarė N. I. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, pakartoja atsakovo I.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-89-828/2012Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04191-2011-2Procesinio dokumento kategorija: 116.1(S) PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 20 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vygintas Mažuika,sekretoriaujant Audronei Meškonytei,dalyvaujant ieškovui V. S., ieškovų atstovui advokatui Ž. R., atsakovui I. T., jo atstovui advokatui A. B., atsakovams D. K., A. K., jų įgaliotam atstovui M.

K., atsakovei E. M.,nedalyvaujant ieÅ¡kovei R. S., trečiajam asmeniui notarei N. I. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V. S. ir R. S. ieÅ¡kinį atsakovams I. T., D. K., A. K., E. M., trečiajam asmeniui notarei N. I. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, n u s t a t ė : IeÅ¡kovai reikalauja pripažinti negaliojančia 2010-06-28 atsakovų sudarytÄ sutartį dėl žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo. Nurodo, kad atsakovui I.

T. ir mirusiai A. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas. A. T. testamentu visÄ savo turtÄ paliko ieÅ¡kovams. Jie A. T. palikimÄ priėmė, todėl paveldėjo ½ dalį nurodyto žemės sklypo. Tokiu bÅ«du tapo jo bendrasavininkais su atsakovu. Paveldėjimo teisės liudijimas jiems neiÅ¡duotas dėl kitų civilinių ginčų su atsakovu. Atsakovas I. T. be jų sutikimo ginčijamu sandoriu tam tikras dalis Å¡io sklypo perleido kitiems atsakovams. Tai jis padarė negavęs paveldėjimo teisės liudijimo (CK 5.59 str.).

Sklypo dalys perleistos už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , be to jos perleistos asmenims, kurie buvo I. T. liudytojai kitoje civilinėje byloje. Todėl sandoris nesÄ Å¾iningas, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 5.59 str.), gerai moralei, juo pažeistos jų kaip žemės sklypo bendrasavininkų teisės.IeÅ¡kovų atstovas praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Atsakovas I. T. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime nurodė, teismo posėdžių metu paaiÅ¡kino, kad visas sklypas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, kadangi į vienÄ dalį Å¡io sklypo (8,11 ha) atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės, o kitÄ (8,11 ha) jis įsigijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nors ir santuokos metu, tačiau iÅ¡ asmeninių lėšų, kurias paveldėjo.

Vėliau iÅ¡ Å¡ių dalių buvo suformuotas vienas sklypas. Todėl, mirus A. T., ieÅ¡kovai negalėjo paveldėti žemės sklypo, nes jis nepriklausė ir palikėjai. Be to, nors ir esant neaiÅ¡kumams dėl dalies žemės sklypo (kuri įsigyta pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu) nuosavybės formos (asmeninė ar bendroji), dėl kitos dalies (8,11 ha), į kuriÄ jam buvo atkurtos nuosavybės teisės, jokių klausimų nekyla. Akivaizdu, kad Å¡i dalis (8,11 ha) jam priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Ginčijama sutartimi ir buvo perleistos idealiosios dalys (dvi dalys po 0,4 ha) iÅ¡ tos sklypo dalies, į kuriÄ jam buvo atkurtos nuosavybės teisės ir kuri jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Todėl į perleistas dalis sklypo ieÅ¡kovai jokių teisių neturi, jų nepaveldėjo bei nėra Å¡ių dalių bendrasavininkai su juo. Sandorio kaina buvo nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai jam, kaip garbaus amžiaus žmogui, teikia kasdieninę pagalbÄ . Taigi ginčijama sutartimi perleistas ne palikimÄ sudarantis turtas.

Todėl sandoris neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 5.59 str.), gerai moralei. Jo pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo.Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti.Atsakovai D. K., A. K., E. M. prašo ieškinį atmesti, atsiliepimuose nurodė, teismo posėdžių metu paaiškino, jog sutinka su visais atsakovo I. T. argumentais.Atsakovų D. K. ir A. K. atstovas prašo ieškinį atmesti.Tretysis asmuo notarė N. I. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašo ieškinį atmesti, pakartoja atsakovo I.

T. argumentus.IeÅ¡kinys atmetamas.Byloje nustatyta, kad 2010-06-28 pirkimo pardavimo sutartimi atsakovas I. T. pardavė atsakovams D. K. ir A. K. (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 400 Lt, bei atsakovei E. M. (duomenys neskelbtini) dalių Å¡io žemės sklypo taip pat už 400 Lt. Sutartyje nurodyta, kad į parduodamÄ objektÄ pardavėjui nuosavybės teisės atkurtos, todėl objektas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise (b.l. 142-148). IÅ¡ raÅ¡ytinių bylos įrodymų matyti, kad 1992-12-09 Lietuvos žemės Å«kio ministerijos sprendimu atsakovui I.

T. atkurtos nuosavybės teisės į 8,11 ha ploto žemės sklypÄ , priklausiusį atsakovo tėvui I. T. (b.l. 92, 171-175). 1993-03-31 pirkimo pardavimo sutartimi atsakovas I. T. įsigijo iÅ¡ valstybės 8,11 ha ploto žemės sklypÄ (b.l. 91). IÅ¡ Å¡ių sklypų buvo suformuotas sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 73-74, 93-102, 117-148), kurio atitinkamas dalis idealiÄ sias atsakovas I. T. perleido ginčijama pirkimo pardavimo sutartimi. Atsakovas I. T. 1950-01-21 sudarė santuokÄ su A.

T., kuri mirė 2009-07-29 (b.l. 40-54, 166-168). Testamentu A. T. visÄ savo turtÄ paliko ieÅ¡kovams, kurie A. T. palikimÄ priėmė (b.l. 5, 40-54, 166-168).Kadangi į dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui I. T. nuosavybės teisės buvo atkurtos kaip į atsakovo tėvo I. T. turėtÄ nuosavybę, akivaizdu, kad dalis nurodyto žemės sklypo priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir kitų bendrasavininkų Å¡iai daliai nebuvo ir nėra (CK 3.89 str. 1 d. 2 p., 4.72 str.) (b.l. 92, 171-175).

Ginčijama sutartimi atsakovas I. T. perleido ne visÄ Å¾emės sklypÄ kaip nuosavybės teisės objektÄ , bet tam tikras idealiÄ sias Å¡io žemės sklypo dalis (dvi po (duomenys neskelbtini) idealiųjų žemės sklypo dalių), t.y. dalis savo asmeninėje nuosavybės teisėje į žemės sklypo dalį (b.l. 142-148, sutarties 6.5 p.). Perleistos idealiosios žemės sklypo dalys, vertinant jas kartu, yra mažesnės nei dalis, į kuriÄ atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės ir kuri jam priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Todėl nepagrįsti ieÅ¡kovų argumentai, kad jie yra ginčijama sutartimi perleistų objektų (dviejų (duomenys neskelbtini) idealiųjų žemės sklypo dalių) bendrasavininkai ir sudarant sutartį buvo privalomas jų sutikimas. PrieÅ¡ingai – įstatyme numatyta savininko teisė savo nuožiÅ«ra disponuoti nuosavybės teisės objektu ar jo dalimi (CK 4.37, 4.93 str.).Be to, nors ir padarius iÅ¡vadÄ , kad tam tikra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis priklausė A. T. ir dėl to priklauso ieÅ¡kovams, kaip jos palikimÄ priėmusiems įpėdiniams, ir dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovai bei atsakovas I.

T. iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo viso minėto žemės sklypo kaip nuosavybės teisės objekto bendraturčiai (CK 4.72 str.). Reikalavimas disponuoti objektu bendraturčių sutikimu (CK 4.75 str. 1 d.), taikytinas tik disponavimui visu nuosavybės teisės objektu nagrinėjamu atveju - žemės sklypu, visa nuosavybės teise į jį. Bendraturčiui priklausančia nuosavybės teise ar jos dalimi į atitinkamÄ bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį jis gali disponuoti savo nuožiÅ«ra (CK 4.78 str.).

Ginčijama sutartimi, kaip minėta, ir buvo perleistos ne visas žemės sklypas kaip nuosavybės teisės objektas, o asmeniÅ¡kai bendraturčiui I. T. priklausančios dalys nuosavybės teisėje į žemės sklypo dalį. Todėl ieÅ¡kovų kaip nuosavybės teisės objekto žemės sklypo bendraturčių sutikimas tokiam sandoriui nėra privalomas. Taip pat pažymėtina, kad vienos iÅ¡ bendraturčio pareigų – praneÅ¡ti kitiems bendraturčiams apie ketinimÄ parduoti savo dalies dalį (CK 4.79 str. 2 d.) – galimas neįvykdymas negali bÅ«ti laikomas pagrindu pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu.

Kadangi toks teisinis sandorio negaliojimo pagrindas nėra numatytas įstatyme. Todėl ieÅ¡kovų teisės jų reikalaujamu bÅ«du (pripažįstant sandorį negaliojančiu) negali bÅ«ti ginamos ir Å¡iuo pagrindu. IeÅ¡kovai, konstatavus, kad jie yra žemės sklypo bendraturčiai, savo teises galėtų ginti, reikalaudami perkelti jiems pirkėjų pagal ginčijamÄ sutartį teises ir pareigas (CK 4.79 str. 3 d.). Tačiau tokie reikalavimai Å¡ioje byloje nekeliami. Taip pat, teismo vertinimu, ieÅ¡kovų teisės galėtų bÅ«ti pažeistos, jei, konstatavus, kad jie yra žemės sklypo bendraturčiai, neatsižvelgiant į jų interesus, bÅ«tų nustatomos realiosios ginčijama sutartimi perleistų objektų dalys sklype (t.y. nustatoma naudojimosi sklypu tvarka, sklypo atitinkamos dalys atidalijamos ir kt.), tačiau tokie sandoriai Å¡ioje byloje neginčijami ir tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei.

Minėta, kad byloje nustatyta, jog ginčijama sutartimi atsakovas perleido jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio objekto atitinkamas dalis, į kurias jam nuosavybės teisės buvo atkurtos. Taigi buvo perleisti ne paveldėjimo bÅ«du įgyti ir ne A. T. palikimÄ sudarantys objektai. Todėl sandoris neprieÅ¡tarauja CK 5.59 str. reikalavimams. Taip pat įstatyme numatyta civilinių teisinių santykių subjektų teisė laisvai pasirinkti su kuo ir kokiomis sÄ lygomis sudaryti sutartį, kokiÄ jos kainÄ nustatyti (CK 6.156 str.).

Å ios teisės negali bÅ«ti riboti tokios aplinkybės kaip galimas bendras sutarties Å¡alių dalyvavimas ginčo sprendime teisme, kainų, sutarties sudarymo metu egzistuojančių rinkoje, dydis. Kadangi sutartis teises ir pareigas sukelia tik jÄ sudariusioms Å¡alims iÅ¡skyrus, kai sutartis sudaroma trečiojo asmens naudai (CK 6.189, 6.191 str.), ieÅ¡kovai negali remtis sutartyje nurodyta pardavėjo garantija, kad tretieji asmenys neturi jokių pretenzijų į sutartimi perleidžiamÄ objektÄ . Å ia sutarties sÄ lyga gindamos savo interesus reikalavimus viena kitai gali grįsti tik sutarties Å¡alys.

Be to, kaip minėta, ieÅ¡kovai ir negali turėti jokių pretenzijų į perleistÄ objektÄ , nes, kaip nustatyta, jis priklausė asmeniÅ¡kai I. T.. Todėl ir Å¡ie ieÅ¡kovų argumentai nepagrįsti.Taigi byloje nenustatytas pagrindas pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu, todėl ieÅ¡kinys atmetamas. IeÅ¡kinį atmetus, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovų (CPK 93 str. 1 d.).Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kiekvieno po 393,50 Lt (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tris litus 50 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kiekvieno po 150 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kiekvieno po 28 Lt (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                    Vygintas Mažuika