b2cabe6b-8005-49fc-b59a-3a48908212bc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-925-806/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00581-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 19.9

(S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U T A R I M A S

2021 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,

sekretoriaujant Laurai Mikelskytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. T., jo įgaliotajam atstovui advokatui Dainiui Kenstavičiui (nuotoliniu būdu),

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) atstovui Giedriui Kriūnui (nuotoliniu būdu),

vieÅ¡ame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylÄ .

Teismas

n u s t a t ė :

J. T., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nevykdė VDI pareigÅ«nų, atliekančių tyrimÄ dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų, teisėtų reikalavimų, neužtikrindamas, kad bÅ«tų pateikti tyrimui reikalingi dokumentai, o bÅ«tent - J. T. nustatytais terminais neįvykdė 2021 m. sausio 28 d. nurodymo Nr. SD-1-1479 reikalavimų, nepateikdamas nurodymo 2.4, 2.5 punktuose iÅ¡vardintų dokumentų, 2021 m. vasario 9 d. nurodymo Nr. SD-1-2335 reikalavimų, nepateikdamas 2.3 ir 2.4 punktuose nurodytų dokumentų, bei 2021 m. vasario 24 d. nurodymo Nr. SD-1-3348, nepateikdamas 2.3 ir 2.4 punktuose nurodytų dokumentų, taip kliudydamas tyrimui. Tokiais savo veiksmais J. T. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau - ir VDIÄ®) 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas J. T. parodė, kad griežtai nesutinka su protokole nurodytais kaltinimais, kad trukdė procesui ir pan. Pats asmeniÅ¡kai atstovaudamas įmonei nuo pirmo VDI užklausimo tiek elektroniniu paÅ¡tu, tiek oficialiais raÅ¡tais, atvirai, sÄ Å¾iningai ir laiku bendravo su VDI pareigÅ«nais ir teikė praÅ¡omÄ informacijÄ , kiek jÄ buvo galima teikti jam kaip įmonės vadovui, atsakingam prieÅ¡ įmonės rangovus. Visi VDI nurodymuose iÅ¡vardinti dokumentai, kurių buvo praÅ¡oma iÅ¡ bendrovės, buvo pateikti, o dėl tų, kurie pateikti nebuvo, buvo paaiÅ¡kinta, jog jų pateikimÄ apriboja Å¡ių dokumentų konfidencialumas. Nurodė, kad aktyviai ir geranoriÅ¡kai dalyvavo VDI atliekamame tyrime kaip įmonės vadovas, teikė visus praÅ¡omus dokumentus tiek asmeniÅ¡kai, tiek per įmonės darbuotojus, kuriems tas atsakymų ruoÅ¡imas priklausė pagal darbo funkcijas. Kaip įmonės vadovas prisiima visÄ atsakomybę už dokumentus, kurie iÅ¡eina įmonės vardu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotasis atstovas advokatas Dainius Kenstavičius papildė J. T. pozicijÄ , nurodydamas jog pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas matyti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos struktÅ«rinį padalinį tik tada, kai nėra galimybės gauti informacijÄ vietoje (darbdavio buveinėje). VDI atstovai niekada nebuvo atvykę į UAB „(duomenys neskelbtini)”, tokiu bÅ«du neiÅ¡naudodami gauti reikalingÄ informacijÄ vietoje (pagal VDIÄ® 9 str. 1 d. 1 p. nuostatas).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai neprivalėjo atvykti į VDI, kadangi prieÅ¡ tai nebuvo atlikta informacijos patikra vietoje. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bendradarbiavo ir iki nurodytų terminų ne kartÄ pateikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, dėl kokių konkrečiai priežasčių neturi galimybės atvykti į VDI, apeliuodamas į Vyriausybės nutarimu Å¡alyje paskelbtÄ karantinÄ , Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas bei nurodydamas, kad jam nėra suprantama, kodėl reikiami dokumentai ar paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti teikiami nuotoliniu bÅ«du ir kokiÄ turi teisę VDI, rizikuodama bendrovės bei inspekcijos darbuotojų sveikata, organizuoti susitikimus, kai visas pasaulis Å¡iuo metu yra prisitaikęs prie ekstremalios padėties ir adaptavęsis prie nuotolinio darbo.

J. T. savo paaiškinimuose nurodė, kad VDI siūlomas fizinis kontaktas karantino periodu nėra priimtinas ir tiesiogiai prieštarauja minėtam Vyriausybės nutarimui dėl karantino (konkrečiai Nutarimo 2.2.1 p.). Kvietimas atvykti yra perteklinis ir neproporcingas veiksmas, kai visi dokumentai bei paaiškinimai gali būti teikiami nuotoliniu būdu. Pažymi, jog nei susirašinėjime su J. T., nei protokole VDI nenurodė, dėl kokių priežasčių buvo būtinas fizinis J. T. atvykimas į VDI. Atstovo manymu, atsižvelgiant į padėtį šalyje VDI neturėjo teisės reikalauti, jog J.

T. fiziÅ¡kai atvyktų į VDI teritorinį skyrių duoti paaiÅ¡kinimų, o esant paskelbtam karantinui privalėjo bÅ«ti iÅ¡naudotos visos kitos galimybės gauti asmens paaiÅ¡kinimus. Prašė atsižvelgti ir į tai, jog paaiÅ¡kinimus VDI J. T. ir taip nuolat teikė elektroniniu paÅ¡tu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ negalima konstatuoti Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimo. Dėl kaltinimo VDI nurodymuose praÅ¡omų dokumentų nepateikimu, visų pirma atkreipė dėmesį, jog protokole nėra nurodyta, kokių konkrečiai dokumentų J.

T. nepateikė. Formuluotė „dalies“ konkrečiuose nurodymų punktuose nurodytų dokumentų, nėra aiÅ¡ki ir kaltinimÄ daro abstraktų ir netikslų. Vien dėl Å¡ios priežasties J. T. negali bÅ«ti laikomas pažeidusiu ANK 505 straipsnio 1 dalį. Be to, J. T. ne kartÄ raÅ¡tuose VDI paaiÅ¡kino, dėl kokių konkrečiai priežasčių jis nepateikė Å¡ių dokumentų. 2021 m. vasario 2 d. J. T. nurodė, kad „mielai pateiks su darbo santykiais susijusius dokumentus (Nurodymo 2.1; 2.2. ir 2.3 p.), tačiau kitos Bendrovės sutartys yra konfidencialios ir Darbdavys neturi teisės tokių dokumentų vieÅ¡inti tretiesiems asmenims. 2021 m. vasario 25 d.

J. T. pateikė naujai (po 2021-01-01) sudarytas darbo sutartis ir pakartojo, jog rangos sutartys nėra susijusios su darbo santykiais bei užtikrino, jog pateiks visus dokumentus, susijusius tik su darbo santykiais. Tokiu bÅ«du, jis nurodė objektyvias priežastis, dėl kurių neteikė rangos sutarčių, t. y. Å¡ios sutartys yra konfidencialios ir nesusijusios su darbo santykiais. Rangos sutartys nėra susijusios su darbo teisės normomis. Ä® VDI kompetencijÄ nepatenka rangos sutarčių patikra, todėl VDI neturi teisės tikrinti ne darbo sutarčių.

VDI, reikalaudama pateikti rangos sutartis, nenurodė, kokiu pagrindu reikalauja Å¡ių sutarčių. Protokole nėra pagrįsta, kad reikalavimas J. T. pateikti rangos sutartis yra teisėtas. Remdamiesi iÅ¡dėstytu, mano, jog Å¡ioje kaltinimo dalyje J. T. nelaikytinas padariusiu ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . Prašė administracinio nusižengimo teisenÄ J. T. atžvilgiu nutraukti.

Liudytoja A. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog visus atsakymus į VDI užklausimus bendrovės vardu rengė ji pati. Kiek VDI prašė dokumentų, tiek viskÄ teikė, kiek tai yra susiję su darbo santykiais. Atsakymų rengimas į įvairių institucijų raÅ¡tus yra numatytas jos pareigybėse ir ji visÄ laikÄ tai ir daro. Atsakymai buvo siunčiami iÅ¡ jos pačios elektroninio paÅ¡to. Papildomai tų raÅ¡tų ji su niekuo nederina. Jei jai trÅ«ksta informacijos paruoÅ¡ti atsakymÄ , jinai kreipiasi į kolegas ir jÄ gauna.

VDI ji teikė dokumentus, iÅ¡imtinai susijusius tik su darbo santykiais. Rangos sutartys nėra su jais susijusios ir jinai jų teikti negalėjo, užtikrinant jų turinio konfidencialumÄ . Jie bandė susisiekti su VDI ir gauti leidimÄ susipažinti su jų atliekamo tyrimo medžiaga, tačiau atsakymų negavo. Nuo tyrimo pradžios nurodė, kad yra pasiryžę bendradarbiauti, teiks reikalingus dokumentus, tačiau jų galimybes apriboja sutarčių konfidencialumas, todėl be papildomo argumentavimo, kam rangos sutartys VDI reikalingos, jie jų pateikti negali.

Yra VDI funkcijas ir jų reguliavimo sritį apibrėžiantys teisės aktai, iÅ¡ kurių iÅ¡plaukia, jog jie gali tikrinti tik dokumentus, susijusius su darbo santykiais. Bendrovė prašė patikslinti pagrindÄ , kuriuo praÅ¡oma rangos sutarčių, tačiau to padaryta nei karto nebuvo. Negavę atsakymų, nutarė, kad bendrovė neturi pagrindo teikti Å¡ių dokumentų. Vadovas žinojo, jog buvo susiraÅ¡inėjama su VDI, tačiau atsakymų turinio su juo nederina, nes ji pati turi teisinių žinių ir reikalingÄ kvalifikacijÄ atsakyti.

Be abejo, kaip bendrovės vadovas, jis gali susipažinti su raÅ¡tais ir jų turiniu visada. Ä® VDI atstovo klausimus dėl 2021 m. vasario 2 d. nurodomų liepos-gruodžio darbo laiko grafikų (tabelių) pateikimo VDI nurodė, jog ji pateikė viskÄ , kÄ gavo iÅ¡ bendrovės darbuotojų Å¡ia tema. Jei VDI kažko neužteko, tai iÅ¡ jų pusės nebuvo jokio paaiÅ¡kinimo ar patikslinimo, kad tie dokumentai institucijai netinkami ar jų neužtenka. IÅ¡ VDI pusės nebuvo jokio bendradarbiavimo. IÅ¡ VDI pusės buvo tik siunčiami nukopijuoti tie patys reikalavimų tekstai.

IÅ¡ VDI raÅ¡tų ji tik suprato, jog trÅ«ko 2021 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir paaiÅ¡kino, kodėl taip įvyko. Å ių dokumentų buvo papraÅ¡yta sausio mėnesio viduryje, todėl bendrovė jų dar neturėjo. Jie buvo pateikti su pakartotiniais raÅ¡tais, ir ji suprato, jog pretenzijos buvo pareikÅ¡tos tik dėl sausio mėnesio darbo laiko apskaitos dokumentų nepateikimo. Jokių minčių, kad likę pateikti darbo laiko apskaitÄ patvirtinantys dokumentai yra blogi ir juos reikia tikslinti, jai nekilo.

Tyčios neteikti prašomų dokumentų ji tikrai neturėjo. Kiek ji suprato, didžiausia problema buvo tik dėl dokumentų, nesusijusių su darbo santykiais, t.y. rangos sutarčių. Iš tiesų buvo didelis ir nuolatinis nesusikalbėjimas su VDI. Tiek dėl prašomų dokumentų apimties, tiek dėl pateikimo terminų, kuriuos prašoma buvo pratęsti. Ji pati skambindavo į VDI, bendrovė iš savo pusės pakankamai operatyviai atsakydavo į VDI raštus, neignoruodavo jų. Absoliučiai visus turimus dokumentus, susijusius su darbo santykiais, bendrovė pateikė, nieko nenuslėpdama.

VDI įgaliotasis atstovas Giedrius KriÅ«nas laikėsi pozicijos, jog J. T. veiksmuose yra ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji sudėties požymiai. Bendrovės vadovas, prisidengdamas karantinu, nei karto taip ir nebuvo atvykęs į VDI teikti paaiÅ¡kinimų, nors iÅ¡ bendrovės teikiamų atsakymų į paklausimus matyti, jog jie nekonkretÅ«s, praÅ¡oma informacija iÅ¡ esmės neteikiama, galimai slepiant darbo santykius. PraÅ¡omi konkretÅ«s dokumentai buvo teikiami tik dalimis, dalies jų, o konkrečiai darbo grafikų, vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių institucija nėra gavusi iki Å¡iol, analogiÅ¡ka situacija su rangos sutartimis, kurios institucijos bÅ«tų vertinamos tik ta prasme, ar jomis galimai nėra slepiami darbo santykiai. Ä®monei buvo ne kartÄ pateikta VDI pozicija, jog Å¡ios sutartys yra privalomos pateikti pagal Asmens duomenų apsaugos reglamentÄ , Inspekcija, kaip institucija, atliekanti vieÅ¡Ä sias funkcijas turi teisę susipažinti su Å¡ia medžiaga, bet bendrovė savo nuožiÅ«ra nusprendė jų neteikti. Mano, kad nusižengimas įrodytas, praÅ¡o bendrovės vadovui taikyti sankcijos vidurkį atitinkančiÄ nuobaudÄ .

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigÅ«nams įgyvendinti jų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, Å¡ių pareigÅ«nų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigÅ«nų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigÅ«nų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (iÅ¡skyrus žmogaus bÅ«stÄ ) ar kitus objektus, nepateikimas pareigÅ«nams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiÅ¡kinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiÅ¡kinimus ir kt.), iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudÄ asmenims nuo 80 Eur iki 780 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 Eur iki 1 950 Eur.

Teisės norma blanketinė, todėl nagrinėjamai situacijai yra aktualios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos. VDIÄ® 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog  Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę gauti iÅ¡ darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuoraÅ¡us, iÅ¡raÅ¡us) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti. VDIÄ® 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę gauti iÅ¡ darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiÅ¡kinimus žodžiu ar raÅ¡tu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (jeigu nėra galimybės gauti Å¡iÄ informacijÄ vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos struktÅ«rinį padalinį). Pažymėtina, jog VDIÄ® 11 straipsnio 6 dalis nustato, jog VDI inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi.

Dėl reikalavimų nurodytu laiku atvykti į VDI teritorinį skyrių duoti paaiškinimus dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių nevykdymo

J. T. buvo kaltinamas tuo, jog nevykdė VDI pareigÅ«nų, atliekančių tyrimÄ dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų, teisėtų reikalavimų, nurodytu laiku neatvykdamas į VDI teritorinį skyrių duoti paaiÅ¡kinimus dėl tyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių.

Susipažinus su administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga matyti, jog VDI 2021 m. sausio 4 d. ir (b.l.

3) ir 2021 m. sausio 14 d. (b.l.

5) elektroniniais laiÅ¡kais kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ informuodami, jog atlieka tyrimÄ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir suformuluodami eilę klausimų, susijusių su atliekamu tyrimu ir praÅ¡ydami pateikti į juos atsakymus. Atsakymai elektroniniu paÅ¡tu VDI buvo gauti 2021 m. sausio 13 d. ir 2021 m. sausio 20 d. (b.l. 4, 5), atsakymų turinys dėl nekonkretumo tyrimÄ atliekančio pareigÅ«no netenkino, todėl 2021 m. sausio 28 d. (nurodymo datoje padaryta techninė klaida, paliekant 2020 metus, nors iÅ¡ metaduomenų lentelės matyti, jog dokumentas sukurtas 2021 metais) buvo suraÅ¡ytas VDI Vilniaus skyriaus nurodymas Nr. SD-01-1479 (b.l. 7), kuriuo buvo reikalaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J.

T. 2021 m. vasario 5 d. 9.00 val. asmeniÅ¡kai atvykti į VDI Vilniaus skyrių, adresu Kauno g. 1A-515, Vilnius pas vyr. darbo inspektorių G. KriÅ«nÄ pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos (b.l. 7). 2021 m. vasario 2 d. raÅ¡tu UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkė A. M. atsakė, jog bendrovės direktorius atvykti į skyrių galimybės neturi atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 4 d. Vyriausybės nutarimu paskelbto karantino sÄ lygas bei Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas.

Nurodė, kad bendrovė yra nusiteikusi bendradarbiauti bei teikti visÄ reikalingÄ informacijÄ , tačiau tik nuotoliniu bÅ«du (b.l. 9). 2021 m. vasario 4 d. raÅ¡tu VDI pareigÅ«nas informavo bendrovę, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. EV-301 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos organizavimo ekstremaliosios situacijos ir karantino sÄ lygomis“ (toliau – Ä®sakymas) su vėlesniais jo pakeitimais (Å¡io įsakymo redakcija, patvirtinta 2020 m. gruodžio 2 d.

įsakymu Nr. EV-329 redakcija) 1.1.1. papunkčiu Inspekcijos teritorinių skyrių vedėjams yra pavesta organizuoti jiems pavaldžių VDI darbuotojų darbÄ ir klientų aptarnavimÄ nuotoliniu bÅ«du arba daliniu nuotoliniu bÅ«du, iÅ¡skyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas bÅ«tina atlikti darbo vietoje VDI administracijos ar teritorinio skyriaus patalpose arba dėl svarbių priežasčių VDI darbuotojas negali atlikti darbo funkcijų nuotolinio darbo vietoje, ir užtikrinamos kitos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, bÅ«tinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprÅ«pinimo bÅ«tinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sÄ lygos.

Motyvuodamas, jog raÅ¡tu bendrovės teikti atsakymai į paklausimus yra nekonkretÅ«s, nurodė, jog dėl Å¡ios priežasties bendrovės vadovas yra kviečiamas asmeniÅ¡kai atvykti duoti paaiÅ¡kinimus į VDI teritorinį skyrių (b.l. 10). 2021 m. vasario 4 d. atsakydama į pakartotÄ reikalavimÄ bendrovės vadovui atvykti į skyrių asmeniÅ¡kai ir jo pagrindimÄ , bendrovė apeliavo į aukščiau minėto Vyriausybės nutarimo 2.1.2.8 papunktį, draudžiantį daugiau nei vienos Å¡eimos ar vieno namų Å«kio artimus kontaktus, iÅ¡skyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbÄ , prižiÅ«rėti sergančius ar negalinčius savimi pasirÅ«pinti asmenis.

Akcentavo, jog pirmenybė turi bÅ«ti teikiama tiek bendrovės, tiek inspekcijos darbuotojų sveikatai ir paaiÅ¡kinimai bei dokumentai teikiami nuotoliniu bÅ«du (b.l. 12-13). Reikalavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui asmeniÅ¡kai atvykti į VDI Vilniaus skyrių, adresu Kauno g. 1A-515, Vilnius pas vyr. darbo inspektorių G. KriÅ«nÄ buvo kartojami tiek 2021 m. vasario 9 d. VDI nurodyme Nr. SD-01-2335, tiek 2021 m. vasario 24 d. nurodyme Nr. SD-01-3348 (datose analogiÅ¡kai padarytos techninės klaidos, paliekant 2020 metus, dokumentai pagal metaduomenis sukurti 2021 m.) (b.l. 14, 22).

Atsakydama į šį reikalavimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosekliai laikėsi pozicijos, jog laikydamiesi Vyriausybės Å¡alyje paskelbto karantino sÄ lygų (konkrečiai 2.2.1 papunkčio, numatančio, jog Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu bÅ«du) Bendrovės darbuotojai dirba iÅ¡imtinai nuotoliniu bÅ«du, artimi kontaktai yra draudžiami, todėl prašė užtikrinti saugias darbo sÄ lygas tiek bendrovės, tiek VDI darbuotojams ir bendrauti tik nuotoliniu bÅ«du, iÅ¡vengiant bet kokių kontaktinių susitikimų, sutiko atvykti tiesioginiam fiziniam kontaktui tik po karantino atÅ¡aukimo (b.l. 18, 24).

Nors formaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. T. tris kartus : 2021 m. vasario 5 d. 09.00 val., 2021 m. vasario 17 d. 13.00 val., 2021 m. vasario 26 d. 14.00 val. neatvyko į VDI Vilniaus skyrių pas tyrimÄ atliekantį inspektorių teikti paaiÅ¡kinimų, teismo vertinimu, Å¡io jo neveikimo negalima vertinti kaip administracinio nusižengimo ANK 505 straipsnio 1 dalies prasme. VDI įgaliotasis atstovas teisme paaiÅ¡kino, kad institucijos netenkino bendrovės raÅ¡tu teikiami paaiÅ¡kinimai, kurie buvo nekonkretÅ«s, juose buvo vengiama konkrečių atsakymų į pateiktus klausimus, informacija filtruojama, todėl pasitarus buvo nuspręsta bendrovės vadovÄ kviesti tiesiogiai teikti paaiÅ¡kinimus.

Teismas sutinka, kad toks poreikis buvo ir bendrovės vadovo tiesioginė apklausa buvo objektyviai reikalinga, tačiau nesutinka su institucijos pozicija, jog buvo bÅ«tina, kad vadovas fiziÅ¡kai atvyktų į VDI teritorinį skyrių. Atsižvelgiant į Å¡alies epidemiologinę situacijÄ aktualiu laikotarpiu (Statistikos departamento vieÅ¡ai teikiamais duomenimis vasario mėnesį kasdien buvo fiksuojama nuo 221 iki 728 Covid-19 naujų užsikrėtimų per parÄ ), asmenų siekis iÅ¡vengti bet kokių nebÅ«tinų fizinių kontaktų ir prioritetÄ teikti savo sveikatai taip pat buvo objektyviai pagrįstas ir suprantamas.

VDI savo reikalavimÄ atvykti fiziÅ¡kai grindė Ä®sakymo 1.1.1 papunkčiu, numatančiu, jog kai funkcijas bÅ«tina atlikti darbo vietoje VDI administracijos ar teritorinio skyriaus patalpose arba dėl svarbių priežasčių VDI darbuotojas negali atlikti darbo funkcijų nuotolinio darbo vietoje, galima nukrypti nuo reikalavimo dirbti ir klientus aptarnauti nuotoliniu bÅ«du, jei bus laikomasi Ä®sakymo minėtame papunktyje iÅ¡vardintų apsaugos priemonių. Tačiau teismo vertinimu, Institucija objektyviai taip ir nepagrindė bÅ«tinybės paaiÅ¡kinimus iÅ¡ bendrovės vadovo paimti iÅ¡imtinai tik VDI Vilniaus skyriaus patalpose tiesioginio kontakto metu.

Pažymėtina, jog bendrovė niekada neiÅ¡reiÅ¡kė nesutikimo duoti paaiÅ¡kinimus žodiniu bÅ«du, tik prašė užtikrinti nuotolinį bendravimÄ . VDI nurodytÄ poreikį gauti bendrovės vadovo paaiÅ¡kinimus tiesioginio bendravimo bÅ«du visiÅ¡kai galėjo užtikrinti ir nuotolinės priemonės – vaizdo konferencija ZOOM, Microsoft Teams, Skype ar bet kokios kitos pasirinktos programos pagalba ir pan. Nors Bendrovė primygtinai reikalavo bendravimo tik nuotoliniu bÅ«du, objektyviai motyvuodama tokį savo praÅ¡ymÄ , alternatyvos fiziniam atvykimui į VDI patalpas siÅ«lomos nebuvo ir nenurodoma, jog toks bendravimo bÅ«das nėra įmanomas dėl techninių priemonių stokos ar kitų techninių kliūčių.

Teismas tik nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo pozicija, jog VDI pirmiausia neiÅ¡naudojo galimybių gauti reikiamÄ informacijÄ vietoje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje), todėl negalėjo reikalauti ir bendrovės vadovo atvykimo į institucijÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ patys savo raÅ¡tuose nurodė, kad aktualiu laikotarpiu dirbo iÅ¡imtinai tik nuotoliniu bÅ«du, VDI įgaliotasis atstovas G. KriÅ«nas patvirtino, jog inspektoriai buvo nuvykę į bendrovės buveinę, tačiau ten viskas buvo uždaryta ir bendrovė tiesiogiai nedirbo, taigi, informacijos bendrovės buveinėje nebuvo galima gauti dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių buvo atsisakoma atvykti į VDI Vilniaus skyriaus patalpas, kadangi vengdama fizinių kontaktų nuotoliniu bÅ«du dirbo ir pati bendrovė.

Tokiu būdu VDI iš savo pusės VDIĮ 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų nepažeidė. Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, jog kaltinimas J. T. tyčiniu teisėto reikalavimo nurodytu laiku atvykti į VDI teritorinį skyrių duoti paaiškinimus, pareikštas nepagrįstai. Nors J. T. šių reikalavimų formaliai nevykdė, jo neveikimas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių negali būti laikomas pavojinga ir administracine atsakomybę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį užtraukiančia veika, todėl ši kaltinimo dalis šalintina.

Dėl tyrimui reikalingų dokumentų nepateikimo

J. T. buvo kaltinamas daliniu 2021 m. sausio 28 d. nurodymo Nr. SD-1-1479 2.1, 2.2 punktuose nurodytų dokumentų nepateikimu bei daliniu 2021 m. vasario 24 d. nurodymo Nr. SD-1-3348 2.2 punkte nurodytų dokumentų nepateikimu.

Susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog 2021 m. sausio 28 d. nurodymo Nr. SD-1-1479 2.1 punktu buvo reikalaujama iki 2021 m. vasario 5 d. 9.00 val. pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo sutartis, o 2.2 punktu – darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo laiko grafikus už 2020 m. liepos - 2021 m. sausio mėnesius (b.l. 7). Atsakydama į šį reikalavimÄ bendrovė kartu su 2021 m. vasario 2 d. raÅ¡tu Nr. J-210202 teikė penkių darbuotojų darbo sutartis bei darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo laiko grafikus už 2020 m. liepos-gruodžio mėnesius (b.l. 9).

Teisminio nagrinėjimo metu kilus ginčui, ar išvardinti dokumentai buvo tikrai pateikti, VDI papildomai teismui pateikė atspausdintus 2021 m. vasario 3 d. elektroniniu paštu institucijoje gautus dokumentus, iš kurių matyti, jog visos prieduose minimos darbo sutartys pateiktos, tačiau šalia jų teikiami dviejų rūšių su darbo laiko apskaita susiję dokumentai, t.y. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir atlyginimo žiniaraščiai. Analogiška situacija su 2021 m. vasario 24 d. nurodymo SD-01-3348 2.2 punkto įvykdymu.

Tokiu bÅ«du, bendrovės buvo teikiami dviejų rÅ«Å¡ių dokumentai, tačiau tik vienų iÅ¡ jų buvo praÅ¡oma VDI (darbo laiko apskaitos žiniaraščiai). VDI faktiÅ¡kai nei pagal vienÄ iÅ¡ abiejų nurodymų nebuvo pateikti darbo grafikai (VDI įgaliotojo atstovo teigimu, nepateikti iki Å¡iol). Darbo laiko grafikas ir atlyginimų iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tis yra visiÅ¡kai atskiri skirtingos rÅ«Å¡ies ir paskirties dokumentai. Tokiu bÅ«du, bendrovė iÅ¡ tiesų pateikė ne visus praÅ¡omus dokumentus, netiksliai iÅ¡pildydama reikalavimus.

Nors bendrovės teisininkė teigė, kad iÅ¡ VDI pusės pritrÅ«ko bendradarbiavimo ir aiÅ¡kumo, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog VDI reagavo į tik iÅ¡ dalies įvykdytÄ nurodymÄ dėl dokumentų pateikimo jau sekančiÄ dienÄ (2021 m. vasario 4 d.) elektroniniu laiÅ¡ku informuodama bendrovę, kad nėra pateikta visos darbuotojų sutartys, 2021 m. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis (Teismo pastaba – buvo praÅ¡oma tik 2021 m. sausio darbo laiko apskaitos žiniaraščio) bei darbo laiko grafikai (b.l. 10).

IÅ¡ 2021 m. vasario 4 d. bendrovės raÅ¡to Nr. J-0210204 turinio matyti, jog minėtas pretenzijas bendrovė gavo, nurodydama, jog pateikė visas darbo sutartis sudarytas iki 2021 m. sausio 1 d., atitinkamai darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus (tabelius), sudarytus iki 2021 m. sausio 1 d., nes minėti dokumentai nėra pildomi į priekį. 2021 m. kovo 2 d. (datoje matomai techninė klaida – 2021-02-02, nors atsakoma į 2020-02-24 raÅ¡tÄ ) raÅ¡tu Nr. J-210202 nurodė, jog praÅ¡omi darbo grafikai (tabeliai) buvo pateikti su 2021 m. vasario 2 d. raÅ¡tu, dabar papildomai teikia tik 2021 m. sausio mėnesio tabelius ir paaiÅ¡kina, jog tabeliai už vasario mėnesį dar nėra suformuoti).

Akivaizdu, jog tarp Bendrovės ir VDI iÅ¡ pradžių įvyko nesusikalbėjimas dėl teiktinų dokumentų periodo: VDI reikalavo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo laiko grafikus už 2020 m. liepos - 2021 m. sausio mėnesius, tačiau nepatikslindama, ar visas sausio mėnuo patenka į periodÄ (nėra žodelio – imtinai), tuo tarpu suklaidinta fakto, jog nurodymas buvo suraÅ¡ytas 2021 m. sausio 28 d., t.y. nepasibaigus periodui, Bendrovė traktavo, jog institucijÄ dominančio periodo galas yra sausio 1 d. ir dėl Å¡ios priežasties iÅ¡ karto nepateikė darbo sutarčių, sudarytų po 2021 m. sausio 1 d., atitinkamai ir sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių.

Atitinkamai teisininkė pripažino, jog galimai neįsigilino į bendrovės siunčiamus dokumentus, matydama, jog siunčiami dviejų rÅ«Å¡ių su darbo laiko apskaita susiję dokumentai, klaidingai pamanė, jog VDI reikalavimus pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus įgyvendino tinkamai, nors kaip minėta nei vienas iÅ¡ siunčiamų dokumentų nebuvo darbo laiko grafikas ir Å¡ioje dalyje reikalavimai iÅ¡ tiesų liko neįgyvendinti. Nors VDI tokį paaiÅ¡kinimÄ vertino kaip manipuliavimÄ situacija, tačiau teismo vertinimu Å¡ioks toks neaiÅ¡kumas dėl nurodomo periodo iÅ¡ tiesų buvo, o visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tad teismas minėto nesusipratimo dėl periodo pabaigos ir teikiamos dokumentų rÅ«Å¡ies nevertina kaip tyčinio reikalavimo pateikti duomenis nevykdymo ir Å¡iÄ kaltinimo dalį Å¡alina.

Pažymėtina ir tai, jog bendrovės teisininkė nurodė, jog yra įsitikinusi, jog ji pateikė visus su darbuotojų darbo laiko apskaita susijusius bendrovės kuriamus ir disponuojamus dokumentus, nieko nenuslėpdama, tad galimai darbo grafikai bendrovėje apskritai nėra sudaromi, patikrinti Å¡iÄ aplinkybę yra VDI kompetencija. Taip pat teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentais, jog administracinis kaltinimas Å¡ioje dalyje nebuvo tikslus ir suprantamas. Kaltinant asmenį daliniu praÅ¡omų dokumentų nepateikimu neužtenka nurodyti nurodymo punkto, kuriame buvo iÅ¡vardinti dokumentai, tačiau reikalinga konkretizuoti, kokia tiksliai apimtimi VDI nuomone minėtas punktas nebuvo įvykdytas.

Jei bylos nagrinėjimo eigoje daugmaž tapo aiÅ¡ku, kodėl bendrovės vadovas kaltinamas daliniu 2021 m. sausio 28 d. nurodymo Nr. SD-1-1479 2.2 punkto neįvykdymu bei daliniu 2021 vasario 24 d. nurodymo Nr. SD-1-3348 2.2 punkto (nepateikti darbo grafikai), tai kokia apimtimi nebuvo įvykdytas 2.1 punkte nurodytas reikalavimas pateikti darbo sutartis, nebuvo aiÅ¡ku, kol nebuvo pateikti papildomi duomenys apie 2021 m. sausio mėnesio bendrovės sudarytas darbo sutartis, nes byloje nėra bendrovės darbuotojų sÄ raÅ¡o.

Atsižvelgiant į tai, teismas Å¡alina Å¡iÄ kaltinimo dalį dėl tyčios nebuvimo bendrovės vadovo veiksmuose. Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę poreikis grÄ Å¾inti institucijai bylÄ administracinio kaltinimo patikslinimui tampa neaktualus.

Esminis ginčas byloje yra kilęs dėl Bendrovės pareigos pateikti VDI pareikalautas rangos sutartis bei kitus su jų vykdymu susijusius dokumentus ir VDI kompetencijos sritį reguliuojančių teisės normų, iš kurių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas kildina savo teisę neteikti rangos sutarčių, traktavimo.

J. T. kaltinamas 2021 m. sausio 28 d. nurodymo Nr. SD-1-1479 2.4, 2.5 punktuose, 2021 m. vasario 9 d. nurodymo Nr. SD-1-2335 2.3 ir 2.4 punktuose, 2021 m. vasario 24 d. nurodymo Nr. SD-1-3348, nepateikdamas punktuose 2.3 ir 2.4 iÅ¡vardintų dokumentų tyčiniu neteikimu VDI, tokiu bÅ«du trukdant atliekamam tyrimui. Minėtuose punktuose buvo nurodyta pateikti rangos sutartis su L. R., L. Ž., I. D., A. T., R. M., R. D., E. U., L. K. ir A. K. bei visus kitus dokumentus, susijusius su minėtų sutarčių vykdymu (sÄ skaitos, mokėjimai, ataskaitos ir pan.) bei iÅ¡vardintų asmenų socialinio darbo kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus. Byloje nėra ginčo, kad minėti dokumentai nėra pateikti iki Å¡iol, bendrovė nuo pirmojo nurodymo kategoriÅ¡kai atsisakė juos pateikti, nurodydama, kad minėti dokumentai nėra susiję su darbo santykiais, Å¡iuose dokumentuose esantys duomenys patenka į 2018 m. birželio 30 d. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. XIII-1426 reguliavimo sritį ir bendrovė atsisako juos atskleisti, remdamasi konfidencialumo principu. Rangos sutartys yra konfidencialÅ«s dokumentai, bendrovė neturi teisės jų vieÅ¡inti tretiesiems asmenims (b.l. 9, 12-13, 24). Å ios pozicijos buvo laikomasi ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Teismas susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktais atsakymais VDI, konstatuoja, jog iÅ¡ tiesų pastebima bendrovės tyčia neteikti praÅ¡omų rangos sutarčių ir kitų su jomis susijusių dokumentų. IÅ¡ pradžių prisidengiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis ir reikalaujant pateikti sÄ raÅ¡Ä asmenų, kuriems duomenys bus prieinami ir pateikti įsipareigojimus užtikrinti duomenų apsaugÄ (b.l. 9). VDI atkreipus dėmesį į 2018 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , jog duomenų tvarkymas yra teisėtas, kai tvarkyti duomenis bÅ«tina siekiant atlikti užduotį, vykdomÄ vieÅ¡ojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas vieÅ¡osios valdžios funkcijas, bendrovės pozicija keičiama apeliuojant į rangos sutarčių konfidencialumÄ ir su darbo santykiais nesusijusį pobÅ«dį, galutinai atsisakant jas pateikti Å¡iuo pagrindu. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat buvo laikomasi pozicijos, kad minėti komerciniai dokumentai yra konfidencialÅ«s, į VDI funkcijas ir kompetencijÄ neįeina tokių dokumentų vertinimas, todėl Bendrovei negali kilti pareiga juos pateikti. Su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo pozicija teismas nesutinka.

Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas bÅ«tinybę atskleisti teisės aktus pažeidžiančiÄ veiklÄ ir su tuo susijusį vieÅ¡Ä jį interesÄ kelia aukščiau nei konfidencialių duomenų apsaugÄ . Tiek pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/943 „Dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo“, tiek pagal 2018 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo nuostatas komercinių paslapčių turėtojų teisių gynimo bÅ«dai netaikomi, kai komercinė paslaptis gauta, naudota arba atskleista atskleidžiant nusižengimÄ , pažeidimÄ ar neteisėtÄ veiklÄ , jeigu buvo siekiama apsaugoti bendrÄ jį vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Valstybinė darbo inspekcija yra juridinio asmens teises turinti valstybinė kontrolės įstaiga, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDIÄ® 2 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymÄ Valstybinei darbo inspekcijai neabejotinai priskiriama norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija, Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktÅ«rose, nepaisant jų nuosavybės formos, rÅ«Å¡ies, veiklos pobÅ«džio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (toliau – darbdaviai) (VDIÄ® 4 str.).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau - ir Nuostatai) 7.1 punktas numato, jog vienas iÅ¡ pagrindinių Valstybinės darbo inspekcijos veiklos tikslų yra vykdyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatų laikymosi kontrolę ir jų pažeidimų prevencijÄ . Siekdama Å¡io tikslo VDI kontroliuoja Darbo kodekso ir kitų darbo teisės normų vykdymÄ ir atlieka jų pažeidimų prevencijÄ , tikrina, kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų bei kolektyvinių sutarčių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus, nurodymus, iÅ¡vadas ir rekomendacijas (Nuostatų 8.1.1 punktas), vykdo nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiÅ¡kos veiklos, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų kontrolę (Nuostatų 8.1.13 punktas).

Šiuo tikslu VDI, kaip valstybinė kontrolės įstaiga, tiria ir tikrina situacijas, kai įtaria, jog iškreipiamos ar slepiamos aplinkybės, nedeklaruojant darbo santykių. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte įstatymų leidėjas įtvirtino Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus teisę gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti, nenurodydamas šios teisės apribojimų.

Nuostatai taip pat numato, kad VDI, „siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir įgyvendindama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę: <...> įstatymų nustatyta tvarka gauti iÅ¡ ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bei kitų juridinių ir fizinių asmenų reikalingÄ informacijÄ bei duomenis Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskirtais klausimais“ (Nuostatų 9.2 punktas). Atitinkamai VDI inspektoriai įstatyminiu lygmeniu yra įpareigoti saugoti ir neatskleisti valstybės, darbdavių komercinę paslaptį sudarančios informacijos, kuriÄ jie sužinojo atlikdami tarnybines pareigas (VDIÄ® 9 str. 2 d. 8 p.).

Å ių teisės normų sisteminė analizė rodo, jog VDI inspektoriai turi teisę ir pareigÄ reikalauti netgi informacijos, kuriÄ juridinis ar fizinis asmuo vertina kaip konfidencialiÄ , jei pastaroji yra reikalinga jų kompetencijos ribose atliekamam tyrimui.

VDI paaiÅ¡kino, jog praÅ¡omos rangos sutartys ir su jų vykdymu susiję duomenys bÅ«tų buvusios vertinamos iÅ¡imtinai atliekamo tyrimo ribose, analizuojant, ar kitų formų sutartiniais įsipareigojimais su fiziniais asmenimis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikloje nėra slepiami darbo santykiai. 2021 m. kovo 10 d. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus patikrinimo akte Nr. SD-1-4560 nurodoma, jog VDI Vilniaus skyriuje buvo atliekamas tyrimas dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, tyrimas pradėtas bÅ«tent dėl galimai civilinėmis sutartimis slepiamų darbo santykių. Teismo vertinimu, VDI siekis patikrinti, kad tarp bendrovės ir aukščiau iÅ¡vardintų fizinių asmenų galimai egzistuoja ne civiliniai teisiniai santykiai, o darbo teisiniai santykiai, kurie turi bÅ«ti atitinkamai įforminti ir jiems turi bÅ«ti taikomos atitinkamos darbo santykius reguliuojančių ar su tokiais santykiais susijusių gyventojų pajamų apmokestinimo tvarkÄ reglamentuojančių teisės aktų normos, atsižvelgiant į institucijos atliekamÄ norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencijos funkcijÄ , yra visiÅ¡kai teisėtas ir pagrįstas ir negali bÅ«ti nevykdomas manipuliuojant siekiu užtikrinti sutarčių konfidencialumÄ .

IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktų atsakymų į nurodymus matyti, jog jie nuo pat pradžių ginčijo institucijos nurodymo pateikti rangos sutartis teisėtumÄ ir tuo pagrindu atsisakydavo teikti rangos sutartis ir nurodymuose iÅ¡vardintų asmenų socialinio darbo kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus. Tačiau bendrovė nei karto nepasinaudojo galimybe Å¡iuo aspektu skųsti VDI valstybės tarnautojų veiksmus (duodant, jų manymu, neteisėtus nurodymus) Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. VDI inspektorių veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V- 334 patvirtintose Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Å«kio subjektų veiklos patikrinimų taisyklėse (Taisyklių 55 punktas). Toks skundas galėjo bÅ«ti paduotas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo dokumento paskelbimo ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (atsisakymÄ atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Å i VDI inspektorių veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka, beje, vieÅ¡ai skelbiama VDI tinklapyje.  Â

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. T. pagrįstai buvo pareikštas kaltinimas dalyje dėl tyčinio 2021 m. sausio 28 d. nurodymo Nr. SD-1-1479 2.4, 2.5 punktuose, 2021 m. vasario 9 d. nurodymo Nr. SD-1-2335 2.3 ir 2.4 punktuose, 2021 m. vasario 24 d. nurodymo Nr. SD-1-3348, 2.3 ir 2.4 punktuose išvardintų dokumentų nepateikimo, tokiu būdu kliudant atliekamam tyrimui ir ši jo veika atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

J. T. atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad anksčiau jis būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn už darbo įstatymų pažeidimus.

Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į nusižengimo pobÅ«dį (padarytas nusižengimas, susijęs su valdymo tvarka), pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį (tyčinė), pažeidimo padarymo aplinkybes (nors buvo nevykdomas tris kartus pakartotas reikalavimas pateikti tyrimui reikalingus dokumentus, veika atsižvelgiant į vieningÄ tyčiÄ vertinama kaip tęstinė, pažeidimas nepaÅ¡alintas iki Å¡iol), į tai, kad nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. T. skirtina ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui artima bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

J. T. už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) dydžio baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – 21129310633.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė