b2c99c1b-73ca-4e2e-860c-e32cd460aab7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                       Civilinė byla Nr. 2A-236/2014                                                    Proceso Nr. 2-55-3-03265-2011-5                                       Procesinio sprendimo kategorijos:                                        21.4; 36.2; 42.10; 63.2 (S)              LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos GudžiÅ«nienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės MilaÅ¡ienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo L. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1997-661/2012 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieÅ¡kinį atsakovams L. M. ir J. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo E. V., ir atsakovo L. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys J.

V. ir E. V.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas UAB Medicinos bankas ieÅ¡kiniu prašė priteisti jam solidariai iÅ¡ atsakovų L. M. ir J. V. 150 730,94 Lt skolos (136 801,88 Lt negrÄ Å¾into kredito, 13 929,06 Lt palÅ«kanų), sutartines mokėjimo funkcijÄ atliekančias 7,28 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo praÅ¡omo priteisti 136 801,88 Lt kredito likučio nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos bei 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad už trečiojo asmens E. V. prievoles, prisiimtas pagal 2005-12-14 kredito sutartį Nr. 05-100-PF su vėlesniais papildymais, grÄ Å¾inti suteiktÄ kreditÄ bei sumokėti palÅ«kanas, laidavo atsakovai J. V. ir L. M. 2005-12-14 ir atitinkamai 2010-12-13 laidavimo sutartimis. Laiduotojai įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovui už kredito gavėjÄ E. V. savo turtu tokia pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas E. V., jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal kredito sutartį (laidavimo sutarčių 2.1, 3.1-3.3 punktai).

E. V. prievolių įvykdymas taip pat buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, kurio vertė Å¡iÄ dienÄ padengia tik nedidelę visos skolos dalį. E. V. sutartyje nustatytais terminais neįvykdė prievolių ieÅ¡kovui - negrÄ Å¾ino kredito dalių, priskaičiuotų palÅ«kanų bei delspinigių (bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ieÅ¡kojus dalį skolos buvo padengti delspinigiai ir dalis palÅ«kanų). IeÅ¡kovas 2011-04-13 bei 2011-11-28 raÅ¡tais informavo E. V. ir atsakovus apie sutarties sÄ lygų pažeidimus bei paragino tinkamai vykdyti prievoles, tačiau nei E. V., nei atsakovai ieÅ¡kovo reikalavimų neįvykdė.

Atsakovas L. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o pareikštu priešieškiniu prašė 2010-12-13 laidavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Jo manymu, laidavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ir gerai moralei, sudaryta dėl ekonominio spaudimo ir dėl sunkių susidėjusių sunkių aplinkybių. L. M., kaip ir asmuo už kurį jis laidavo, buvo sudarę paskolos sutartis, kurios buvo užtikrintos hipoteka jiems bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui, t. y. patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini).

Siekdami įvykdyti paskolos sutartis, E. V. ir L. M. sudarė minėtų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal jÄ buvo gauta dalis pinigų, kurie buvo sumokėti tiesiogiai ieÅ¡kovui ir iÅ¡ karto įskaityti paskolai padengti. Pinigų suma už parduotas patalpas turėjo visiÅ¡kai padengti dvi paskolas. Tačiau E. V. turint kitus civilinius ginčus, jam priklausanti dalis buvo areÅ¡tuota, todėl sandorio nebuvo įmanoma užbaigti. Kadangi piniginės lėšos už parduotas patalpas nebus gautos dėl areÅ¡to, pirkėjas sutiko įforminti ne viso nekilnojamojo daikto pirkimÄ , o tik L.

M. 1/2 dalį. Atskyrus E. V. ir L. M. priklausančias dalis, iÅ¡ jų bÅ«tų suformuoti atskiri turtiniai vienetai (patalpų dislokacija, jų naudojimo galimybės tokias galimybes sudarė). Minėtam nekilnojamajam daiktui buvo parengtas padalijimo projektas, pagal kurį bÅ«tų suformuoti atskiri objektai. Susitarimams pasiekus baigiamÄ jÄ Ä¯forminimo stadijÄ , ieÅ¡kovas iÅ¡kėlė visiÅ¡kai naujÄ sÄ lygÄ , kurios nereiÅ¡kė tuo metu, kai visi suinteresuoti asmenys derino patalpų padalijimo, pirkimo-pardavimo ir paskolos padengimo galimybes.

IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad sutikimo patalpų padalijimui neduos, hipotekos lakÅ¡tų nekeis, jeigu L. M. nepasiraÅ¡ys laidavimo už E. V. prievolę bankui. Toks banko atsisakymas reiÅ¡kė draudimÄ Ä¯vykdyti L. M. prievolę pirkėjui, tai, kad pirkėjas nesumokės sutartos pagal sutartį ir papildomÄ susitarimÄ pinigų, taip pat, kad bankas negaus paskolai padengti skirtų pinigų, kuriuos turi sumokėti pirkėjas ir tai, kad L. M., neturėdamas prievolių E. V. kreditoriams, dėl to neįvykdys minėtų pirkimo-pardavimo ir paskolos sutarčių.

Tai reiÅ¡kė, kad dėl to patirs labai didelius nuostolius, kurių pasekmė gali bÅ«ti ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į kitÄ jo turtÄ â€“ bÅ«stÄ . L. M., neturėdamas kitos iÅ¡eities, dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių buvo ieÅ¡kovo priverstas pasiraÅ¡yti laidavimo sutartį. Jis neketino laiduoti už E. V. paskolÄ , nes juos prievolėje siejo tik tai, kad jie įkeitė bankui bendrai abiems priklausantį turtÄ . Paskolos buvo iÅ¡duotos kiekvienam atskirai, E. V. ir L. M. vienas už kito prievolės bankui nelaidavo.

Ginčo laidavimo sutartis pasiraÅ¡yta be jokio pagrindo. Laidavimo sutarties suraÅ¡ymo metu E. V. jau buvo nemokus, jis neturėjo pakankamai turto paskolai gražinti, neturėjo kitų bÅ«dų užtikrinti prievoles bankui. IeÅ¡kovas UAB Medicinos bankas atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad ginčo laidavimo sutartyje nėra jokių imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujančių sÄ lygų.

Pats ieÅ¡kovas nenurodė konkrečios imperatyvios įstatymo normos, kuriÄ neva pažeistų laidavimo sutartis ar atskiros sandorio nuostatos. Taip pat ieÅ¡kovas nenurodė, kokios konkrečiai sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje yra neįrodytas (CPK 12 str., 178 str.). 2010-12-13 laidavimo sutartis atitinka teisės normas, turinio ir valios reikalavimus, nepažeidžia imperatyvių teisės normų, vieÅ¡osios tvarkos ar geros moralės principų.

IeÅ¡kovo ir atsakovo veiksmai tiek iki sudarant ginčijamÄ sandorį, tiek sandorio galiojimo laikotarpiu patvirtina, kad nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo taikyti CK 1.78, 1.80-1.81 straipsnių normas.Atsakovė J. V. ir E. V. atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų L. M. ir J. V. ieÅ¡kovui UAB „Medicinos bankas“ 150 730,94 Lt skolos (136 801,88 Lt negrÄ Å¾into kredito, 13 929,06 Lt palÅ«kanų), sutartines mokėjimo funkcijÄ atliekančias 7,28 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo praÅ¡omo priteisti 136 801,88 Lt kredito likučio nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bei įstatymines kompensavimo funkcijÄ atliekančias 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo visos iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo nutarties įvykdymo.

Teismas sprendimÄ motyvavo tuo, kad E. V. kaip skolininkui negrÄ Å¾inus ieÅ¡kovui – UAB Medicinos bankui suteikto kredito pagal 2005-12-14 kredito sutartį su vėlesniais papildymais, atsakovai J. V. ir L. M. privalo solidariai atsakyti ieÅ¡kovui, tokia pačia apimtimi kaip ir skolininkas, t. y. už visų prievolių (įskaitant paskolos, nesumokėtų palÅ«kanų, delspinigių ir kitų patirtų iÅ¡laidų), atsirandančių iÅ¡ ginčo kredito sutarties, įvykdymÄ (CK 6.76 str. 1 d., 6.78 str. 3 d., 6.81 str. 2 d., laidavimo sutarčių 3.2 p.).

Vadovaudamasis kredito sutarties nuostatomis (6.3.2 p.) bei CK 6.258 straipsnio 1 dalies, 6.256 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas priteisė iš atsakovų ieškovui palūkanas.Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti priešieškinio, nes nagrinėjamu atveju atsakovas L. M. nepagrindė ir neįrodė ginčijamos laidavimo sutarties prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str.), taip pat jis nepateikė įrodymų, kad laidavimo sutartį L. M. sudarė dėl ieškovo grasinimo, apgaulės (CK 1.91 str. 1, 4 d., CPK 178 str.).

Teisėti iš laidavimo sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai negali būti pripažįstami psichologiniu spaudimu ar grasinimu. Teismas taip pat įvertino atsakovo elgesį po jo ginčijamos laidavimo sutarties pasirašymo, iš karto neginčijant laidavimo sutarties, kaip prieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei ar sudarytos dėl ekonominio spaudimo, o pareiškus priešieškinį tik tuomet, kai ieškovas pareiškė ieškinį, nes tai patvirtina, kad L.

M. ginčijamÄ laidavimo sutartį sudarė laisva valia, o prieÅ¡ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė dėl to, kad negali įvykdyti savo prievolės pagal laidavimo sutartį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2012-12-10 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų, nemotyvuotas, padaryti esminiai materialinės ir procesinės teisės pažeidimai, dėl to byla iÅ¡nagrinėta neteisingai, be to, bylÄ nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

BylÄ nagrinėjęs teisėjas neužtikrino teisingo proceso byloje, buvo Å¡aliÅ¡kas ir neobjektyvus, kadangi į bylÄ pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį teisėjas atsisakė priimti. Jo vengimÄ nagrinėti prieÅ¡ieÅ¡kinį objektyviai patvirtina teismo sprendimo turinys, kuriame tenurodoma, kad L. M. nepateikė jokių įrodymų. Be to, teisėjas iÅ¡ pradžių iÅ¡nagrinėjo ir patenkino ieÅ¡kinį, o tik tada ėmėsi svarstyti prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Suprantama, kad patenkinus ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinis negalėjo bÅ«ti tenkinamas.

Taip pat nurodo, kad teisėjas neleido byloje atsakovui atstovauti jo atstovui I. R., atsisakė jį apklausti kaip liudytojÄ . Teismas visiÅ¡kai neužsiminė apie L. M. pateiktų įrodymų ir argumentų netinkamumÄ . Dėl nurodytų aplinkybių teismo sudėtis laikytina neteisėta, o sprendimas naikintinas. Skunde nurodoma, kad teismas nevertino atsakovo į bylÄ pateiktų įrodymų, neleido atstovauti atsakovo interesams abiems atstovams bei trukdė pateikti teismui įrodymÄ â€“ apklausti I. R. kaip įvykių liudininkÄ .

Nors laidavimo sutarčiai esant niekinei jos nuginčijimas nėra privalomas, todėl teismas privalo savo iniciatyva tirti aplinkybes, nustatyti, ar nėra aplinkybių, darančių sutartį niekinę. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepateikė įrodymų savo reikalavimui pagrįsti, kadangi į bylÄ pateikta 120 lapų įvairių įrodymų, susijusių su ginču, tačiau nė dėl vieno teismas nepasisakė. UAB Medicinos bankas ginčo sandorį privertė pasiraÅ¡yti L.

M. pažeisdamas CK bendras nuostatas, reglamentuojančias reikalavimus sandoriui ir specialias teisės normas reglamentuojančias laidavimo santykius. Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad jis iÅ¡ karto nesikreipė į teismÄ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi nuo pat Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos vyko derybos dėl E. V. priklausančios turto dalies pirkimo antstolio organizuojamame aukcione, reikalavimo į E. V. skolÄ perleidimo ir kitaip primestos prievolės įvykdymo. Be to, siekdamas ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, atsakovas siekė bendradarbiauti su banku, susitarti taikiai.

O kai tokios galimybės iÅ¡seko, jis pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, siekdamas nuginčyti laidavimo sutartį. Taigi atsakovas elgėsi tinkamai ir nedelsė kreiptis į teismÄ . Tačiau bankas nenorėjo susitarti taikiai, derybų metu pateikdavo tokias sÄ lygas, kurios L. M. padarytų dar labiau priklausomÄ nuo banko. Banko daromas spaudimas pasiraÅ¡yti nenaudingÄ sutartį atsispindi L. M., E. V., antstolių, kreditorių, pirkėjo susiraÅ¡inėjimuose su banku, Å¡ias aplinkybes patvirtinti pateikta pakankamai įrodymų.

Apelianto manymu, banko elgesys neatitiko vieÅ¡osios tvarkos ir geros moralės, kadangi, vietoje bendradarbiavimo su skolininkais padedant jiems įvykdyti prievoles, jis siekė klaidinti atsakovÄ , iÅ¡ jo turto užsitikrinti E. V. suteiktos paskolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB Medicinos bankas praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas priėmė sprendimÄ nepažeisdamas nei procesinės, nei materialinės teisės normų, tinkamai įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka Apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nenurodė ir tokį praÅ¡ymÄ pateikęs atsakovas, nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus jis iÅ¡samiai iÅ¡dėstė paduotame apeliaciniame skunde, todėl praÅ¡ymas netenkintinas (CPK 322 str.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų Bylos duomenimis nustatyta, kad L. M. ir E. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½) valdo administracinės paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 2005-09-02 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (civ. b. 2-8331-819/2012, b. l. 41). Atsakovas L. M. 2005-11-30 sudarė kredito sutartį Nr. 05-98-PF su UAB Medicinos banku (civ. b. Nr. 2-8331-819/2012, b. l. 43-45, 147-159). 2008-05-14 Papildomame susitarime Nr. 2 prie nurodytos kredito sutarties numatytas galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2010-12-03, o 2010-12-13 Papildomame susitarime Nr. 4 galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas pratęstas iki 2011-03-01.

Sutartis taip pat papildyta punktu, jog kredito gavėjo prievolių įvykdymas užtikrinamas ne tik nekilnojamojo turto įkeitimu, D. M. laidavimu, kredito gavėjo L. M. piniginių lėšų, esančių ir bÅ«simų jo visų sÄ skaitų banke ir turtinių teisių į jas įkeitimu bankui, tačiau taip pat ir E. V. laidavimu. 2011-04-18 Papildomu susitarimu Nr. 5 galutinis kredito (likutis – 80 000 Lt) grÄ Å¾inimo terminas – 2011-06-30. Sutartinė hipoteka iÅ¡registruota 2011-06-28 įvykdžius prievolę (civ. b.

Nr. 2-8331-819/2012, b. l. 48). IeÅ¡kovas 2005-12-14 kredito sutartimi Nr.05-100-PF suteikė trečiajam asmeniui E. V. 70 000 Lt kreditÄ (t. 1, b. l. 7-11), kredito grÄ Å¾inimo terminas numatytas 2009-12-03. Už E. V. 2005-12-14 laidavimo sutartimi Nr. LS-F-05-18 laidavo J. V. (t. 1, b. l. 18). 2006-11-24 papildomu susitarimu Nr. 1 jam papildomai iÅ¡duota 58 000 Lt kredito (t. 1, b. l. 12-13), o 2008-05-14 papildomu susitarimu Nr. 2 - 86 349,05 Lt kredito (t. 1, b. l. 14), taip pat pratęstas galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas – iki 2010-12-03. 2010-12-13 laidavimo sutartimi Nr. 05-100-PF-2010 (t. 1, b. l.

21) už E. V. kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus laidavo L. M.. 2011-01-24 papildomu susitarimu Nr. 4 E. V. kredito likučio sumÄ - 136 801,88 Lt įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2011-03-01, taip pat iki nurodytos datos atidėtas 33 719,17 Lt palÅ«kanų sumokėjimas (t. 1, b. l. 16-17), sutartis taip pat papildyta punktu, jog kredito gavėjo prievolių įvykdymas užtikrinamas ne tik nekilnojamojo turto įkeitimu, J. V. laidavimu, kredito gavėjo E. V. piniginių lėšų, esančių ir bÅ«simų jo visų sÄ skaitų banke ir turtinių teisių į jas įkeitimu bankui, tačiau taip pat ir L.

M. laidavimu. 2008-11-14 E. V., J. V., L. M., D. M. ir Bendra Lietuvos ir Vengrijos įmonė UAB „LIETPACK“, A. M. sudarė nurodytų administracinės paskirties patalpų pirkimo – pardavimo sutartį (civ. b. Nr. 2-8331-819/2012, b. l. 49-53). 2011-06-20 L. ir D. M. sudarė susitarimÄ su A. M. nutraukti dalį Å¡ios sutarties (civ. b. Nr. 2-8331-819/2012, b. l. 54), o 2011-06-20 Å¡ie asmenys sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl naujai suformuoto objekto – administracinių patalpų, pažymėtų 2-3, 2-4, 2-14, 2-24, su bendro naudojimo patalpomis, esančių V.

A. G. g. 32, Vilniuje (civ. b. Nr. 2-8331-819/2012, b. l. 55-59).Už paimtÄ kreditÄ E. V. įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas kintamas metines palÅ«kanas (kredito sutarties 2.2 ?.), taip pat 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ kalendorinę dienÄ skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos (kredito sutarties 6.3.2. ?.). Laiduotojai įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovui už kredito gavėjÄ E. V. savo turtu tokia pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas E. V., jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal kredito sutartį (laidavimo sutarčių 2.1, 3.1-3.3 punktai). 2011-04-13 UAB Medicinos bankas pranešė skolininkui ir laiduotojams apie sutarties sÄ lygų nevykdymÄ (t. 1, b. l. 35), o 2011-11-28 raÅ¡tu pareikalavo iÅ¡ laiduotojų įvykdyti skolininko neįvykdytÄ prievolę (t. 1, b. l. 36).

Apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas priešieškinis pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų, taip pat dėl apelianto nurodomų procesinės teisės normų pažeidimo (CPK 320 str.). Dėl procesinės teisės normų pažeidimų Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismo sudėtis buvo neteisėta, jog teismas neužtikrino teisingo teismo proceso, taip pat, kad teisėjas buvo šališkas ir neobjektyvus.

Tai, kad teismas atsisakė priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį, nesudaro pagrindo pripažinti teismÄ pažeidus procesinės teisės normas, kadangi kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis turi naudoti sÄ Å¾iningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 7 str. 2 d.). Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį perėjus į bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės stadijÄ , t. y. po pasiruoÅ¡imo bylos nagrinėjimui paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, 2012-06-12, o pagal CPK 143 straipsnį atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teisme priėmimo pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kad jis bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas kartu su pradiniu ieÅ¡kiniu, o vėlesnis prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad į bylÄ nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau, UAB Medicinos bankas nesutiko dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo, o teismas manė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimas 2012-06-18 teismo posėdyje užvilkins bylos nagrinėjimÄ . Pažymėtina, kad atsakovo teisės nagrinėjamu atveju buvo tinkamai realizuotos jam pareiÅ¡kus savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį kitoje byloje, kuri vėliau buvo sujungta su nagrinėjama byla, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista apelianto teisė į teisingÄ teismo procesÄ .

Apelianto dėstomi argumentai, kad teismui pirmiau iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kinio reikalavimus, o po to pasisakius dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo, tai sÄ lygojo nepalankų sprendimÄ , neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi teismas pasisakė dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų (CPK 265 str.). Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantu, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi, kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo turinio, jis atitinka CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o teismo neiÅ¡samÅ«s motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas padarė neteisėtas ar nepagrįstas iÅ¡vadas dėl pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų visapusiÅ¡kai įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, patvirtinančius tokius teismo motyvus.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2012). Nesutiktina su apelianto argumentais dėl teismo atsisakymo apklausti liudytoju I. R. ir leisti Å¡iam asmeniui atstovauti apeliantÄ . Pažymėtina, kad pagal CPK 189 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ atstovas negali bÅ«ti kartu ir liudytojas.

Be to, apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad nurodytas asmuo turi teisę jam atstovauti teisme (CPK 56 str., 57 str. 2 d.). Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad I. R. dalyvavo teismo posėdyje kaip žiÅ«rovas, tuo tarpu praÅ¡ymas apklausti šį asmenį liudytoju buvo pateiktas tik prieÅ¡ pat baigiamÄ sias kalbas, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė šį asmenį apklausti liudytoju, kadangi jo liudijimas bÅ«tų neobjektyvus ir prieÅ¡taraujantis imperatyviai CPK 192 straipsnio 1 daliai.

Dėl Å¡ių aplinkybių nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymo apklausti liudytoju I. R. apeliacinės instancijos teisme. Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia Civilinio kodekso 1.80, 1.81, 1.91 straipsnių pagrindais Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimÄ , ir nepagrįstai netenkino pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia Civilinio kodekso 1.80, 1.81, 1.91 straipsnių pagrindais, tačiau tokių argumentų nėra pagrindo pripažinti pagrįstais, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog ginčijama laidavimo sutartis buvo sudaryta laisva Å¡alių valia, atitiko jų tikruosius ketinimus, taip pat laikantis laidavimÄ reglamentuojančių teisės normų bei nepažeidžiant kitų imperatyvių bei dispozityvių teisės normų (CK 6.154 str. 1 d., 6.156 str. 1 d., 6.76-6.89 str.).

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ginčijamÄ laidavimo sutartį bankas su atsakovu pasirašė 2010-12-13, t. y. jau po galutinio kredito grÄ Å¾inimo termino pabaigos, kuri E. V. ir UAB Medicinos banko sudarytoje kredito sutartyje buvo numatyta 2010-12-03. Dėl nurodyto nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad sudaryta sutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, nes, anot jo, bankas nesiekė bendradarbiauti su kredito gavėju ir padėti jam įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, kadangi aplinkybė apie laidavimo sutarties sudarymo datÄ patvirtina prieÅ¡ingÄ faktÄ , t. y., jog bankas pasibaigus sutarties įvykdymo terminui, nekonstatavo sutarties pažeidimo, t. y., kad sutartis yra netinkamai įvykdyta ar neįvykdyta, tačiau prieÅ¡ingai, esant negrÄ Å¾intai kredito daliai (136 801,88 Lt) 2011-01-24 papildomu susitarimu pratęsė kredito grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2011-03-01, tokiu bÅ«du suteikdamas kredito gavėjui papildomÄ terminÄ Ä¯vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Tai, kad bankas pareikalavo papildomai užtikrinti prievolę pagal jo su E. V. sudarytÄ kredito sutartį, negali bÅ«ti vertinama kaip spaudimas L. M. sudaryti laidavimo sutartį ar sÄ lyga duoti sutikimÄ dėl įkeisto turto atidalijimo, kadangi kredito sutartyje UAB Medicinos bankas numatė, kad jis turi teisę reikalauti papildomų prievolės užtikrinimo priemonių kredito gavėjui pažeidus sutartį (sutarties 7.3 p.), o Å¡iuo atveju susiklosčiusi situacija patvirtina, kad laidavimo sutarties sudarymas kaip papildoma prievolės užtikrinimo priemonė buvo bÅ«tinas pratęsti kredito sutarties terminus, bet ne duoti atsakovui sutikimÄ dėl patalpų atidalijimo.

Atsakovo laidavimo sutarties sudarymas su banku negali bÅ«ti vertinamas kaip spaudimo forma ar susiklosčiusių nepalankių aplinkybių pasekmė, kadangi atsakovas, bÅ«damas bankui įkeistos turto dalies savininku, buvo suinteresuotas tiek jam, tiek E. V. priklausančių Å¡io turto dalių pardavimu ir kredito grÄ Å¾inimu ieÅ¡kovui. Pažymėtina, kad dar iki E. V. kredito sutarties pabaigos termino, t. y. 2010-11-22, L. M. pateikė UAB Medicinos bankui praÅ¡ymÄ , iÅ¡ kurio matyti jo suinteresuotumas įkeistų patalpų tolesniu likimu ir aiÅ¡kus suvokimas apie E. V. galinčias kilti sutarties neįvykdymo pasekmes, todėl laidavimo sutarties sudarymas su banku traktuotinas kaip atsakovo sÄ moningas siekis užtikrinti, kad E. V. kredito sutartis bÅ«tų vykdoma ir bankas į jÄ nenukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimo kitokiomis nei L.

M. siÅ«lė bankui sÄ lygomis. Pažymėtina, kad atsakovui buvo gerai žinoma, kokios teisinės pasekmės gresia E. V. sutarties neįvykdymo atveju, kadangi pats L. M. buvo sudaręs analogiÅ¡kÄ kredito sutartį su banku ir prisiėmęs analogiÅ¡kus sutartinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymas negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ lyga, kuriÄ Ä¯vykdžius bankas davė sutikimÄ dėl įkeisto nekilnojamojo turto atidalijimo. E. V., L. M., UAB „Lietpack“ ir A. M. 2008-11-14 sudarė įkeistų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pirkėjai privalėjo sumokėti visÄ patalpų kainÄ iki 2009-01-25 ir visiÅ¡kai padengti UAB Medicinos bankui E. V. ir L.

M. kreditus. IÅ¡ Å¡ios sutarties matyti, kad jau 2008 m. bankas leido parduoti įkeistÄ turtÄ . Susiklosčius tokioms aplinkybėms, kad pirkėjai neįvykdė pirkimo – pardavimo sutarties laiku ir nesumokėjo už parduodamÄ turtÄ , per šį laikotarpį E. V. priklausanti turto dalis buvo areÅ¡tuota, ir tai trukdė įvykdyti viso turto pirkimo-pardavimo sandorį, tačiau pirkėjas A. M. neatsisakė ½ dalies įkeisto turto įsigijimo, akivaizdu, kad atsakovas buvo suinteresuotas kuo geresnėmis sÄ lygomis parduoti bent jau jam priklausančiÄ bankui įkeistÄ turto dalį.

Pažymėtina, kad įstatyme nėra numatyta draudimo asmenims disponuoti jiems priklausančio neareÅ¡tuoto turto dalimi (CK 4.78 str.), tačiau atsakovas nutarė atidalyti jam priklausančiÄ Ä¯keisto turto dalį ir jÄ parduoti. Tai, kad bankas kaip atsakovo kreditorius davė sutikimÄ atidalyti turtÄ jau po laidavimo sutarties sudarymo, negali bÅ«ti vertinama kaip atsakovo spaudimo forma, kadangi nepriklausomai nuo to, turtas yra atidalijamas ar ne, hipoteka seka paskui daiktÄ (CK 4.172 str. 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad laidavimo sutartį L.

M. sudarė laisva valia, niekieno neverčiamas, o pats prisiimdamas sutarties neįvykdymo rizikÄ , kuriÄ puikiai suvokė kaip asmuo, turintis patirties tokių sutarčių sudaryme, todėl pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia jo nurodomais pagrindais teismui, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, nebuvo jokio pagrindo (CPK 185 str.). Dėl nurodyto kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai taikant ir aiÅ¡kinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias laidavimo teisinius santykius, procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , teismo sprendimo suraÅ¡ymÄ , todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiRasa GudžiÅ«nienė Danguolė Martinavičienė Danutė MilaÅ¡ienė