b2c8c8fe-bb5c-4c2b-b7b0-b5d935d7b5b0 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1130-430/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18992-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo KazakiÅ«no ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo P. B. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas P. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti 2020 m. vasario 2 d. 20:45 val. įvykusį eismo įvykį dėl automobilio (duomenys neskelbtini), apgadinimo draudžiamuoju įvykiu, priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ ieÅ¡kovui 17 510 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2020 m. vasario 2 d. 20:45 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis kilo, kai (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas, vairuodamas automobilį, nepastebėjo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį iÅ¡bėgusio laukinio gyvÅ«no – stirnos, jÄ partrenkė ir nuvažiavo nuo kelio į Å¡alia esantį griovį. IÅ¡kart po eismo įvykio ieÅ¡kovas iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

IeÅ¡kovas buvo sudaręs automobilio savanoriÅ¡kÄ transporto priemonės draudimo sutartį (KASKO) su ADB „Gjensidige“. Po eismo įvykio ieÅ¡kovas informavo atsakovę apie šį įvykį ir paprašė iÅ¡mokėti atitinkamÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau 2020 m. gegužės 4 d. gavo atsakovės raÅ¡tÄ , kuriame nurodoma, kad atsakovė, vadovaudamasi žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis, priėmė sprendimÄ eismo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, kadangi ieÅ¡kovas pateikė klaidinančiÄ informacijÄ apie eismo įvykio aplinkybes, o automobilio sugadinimas įvyko kitomis aplinkybėmis, tikėtina iÅ¡ anksto suplanavus.

RaÅ¡te nurodoma, jog automobilio sugadinimai nebÅ«dingi jo susidÅ«rimui su laukiniu gyvÅ«nu (stirna), todėl negalima pagrįsti ieÅ¡kovo parodymų. IeÅ¡kovas pažymi, kad eismo įvykio realumÄ ir tikrus automobilio apgadinimus patvirtina eismo įvykio vietoje buvusių policijos pareigÅ«nų suraÅ¡yti dokumentai. Pateikti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas patyrė žalÄ â€“ buvo apgadintas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis. Žalos dydį pagrindžia pačios atsakovės užsakymu atlikta 2020 m. kovo 12 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A20022801.

Eismo įvykis kilo dėl to, kad dėl į keliÄ netikėtai iÅ¡bėgusio gyvÅ«no nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į gyvÅ«nÄ ir nuvažiavo į kelkraÅ¡tyje esantį griovį. IeÅ¡kovas nesutinka su draudiko daromomis sÄ sajomis su automobilio patekimu į 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykį. IeÅ¡kovas teikia akivaizdžius įrodymus, jog minėti sugadinimai skiriasi lokacija, bei intensyvumu – 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio metu padaryti sugadinimai fiksuoti 2019 m. spalio 21 d. turto vertintojo E. L.

Automobilio vertinimo ataskaitos 19 punkte, be to po minėto eismo įvykio detalės nebuvo taisytos ar keistos naujomis. Atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais teiginio, kad automobilio sugadinimas įvyko tikėtina iš anksto suplanavus.

3. Atsakovė ADB „Gjensidige“ su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti.

4. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 26 d. atsakovė su ieÅ¡kovu sudarė automobilio (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. buvo apdraustas minėtas automobilis nuo draudimo sutartyje nurodytų rizikų. Draudimo sutartis sudaryta Transporto priemonių savanoriÅ¡kojo draudimo taisyklių Nr. 049 (toliau - Taisyklės) pagrindu, kurios yra neatskiriama Draudimo sutarties dalis. Nurodo, kad praneÅ¡imÄ apie 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykį, kurio metu, ieÅ¡kovo teigimu, jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į ant kelio iÅ¡bėgusiÄ stirnÄ ir nuvažiavo į griovį, draudikas gavo 2020 m. vasario 4 d.

SprendimÄ nepripažinti eismo įvykio draudžiamuoju atsakovė priėmė įvertinusi Å¡ias aplinkybes – (i) ieÅ¡kovo deklaruojamas eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, nuoÅ¡alioje vietoje, nesant jokių liudininkų; (ii) ieÅ¡kovo deklaruojamo eismo įvykio metu užfiksuoti automobilio apgadinimai nėra bÅ«dingi susidÅ«rimui su stirna, kÄ patvirtino atlikta ekspertizė; (iii) ekspertui įvertinus 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio ir 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykio metu fiksuotus automobilio sugadinimus, nustatyta, kad priekinio bamperio stiprintuvo ir variklio auÅ¡inimo radiatoriaus sugadinimai yra identiÅ¡ki, o vairo apdailos pažeidimas turi panaÅ¡umo požymių; (iv) eksperto iÅ¡vada, be kita ko, buvo paneigtos ir ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės dėl įvykio vietos, važiavimo greičio, apgadinimų susidarymo mechanizmo; (v) nuo Draudimo sutarties sudarymo (2019 m. lapkričio 26 d.) iki 2020 m. vasario 2 d. automobiliu buvo nuvažiuota vos 71 km, nors, ieÅ¡kovo teigimu, automobilis buvo eksploatuojamas tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais; (vi) atsakovo žiniomis, automobilį ieÅ¡kovas įsigijo iÅ¡ Jungtinių Amerikos Valstijų, automobilis turėjo rimtų apgadinimų.

Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sÄ lygojo draudiko sprendimÄ , kad ieÅ¡kovas inscenizavo 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykį; po 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio automobilis nebuvo sutaisytas; ieÅ¡kovas už tuos pačius automobilio pažeidimus, už kuriuos draudimo iÅ¡mokÄ jau iÅ¡mokėjo AB „Lietuvos draudimas“, siekia gauti draudimo iÅ¡mokÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovės. Dėl nurodyto draudikas priėmė sprendimÄ ieÅ¡kovo deklaruojamÄ 2020 m. vasario 2 d. įvykį pripažinti nedraudžiamuoju vadovaujantis Taisyklių 5.6. punktu ir atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo P. B. atsakovei akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 1 121 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo P. B. į valstybės biudžetÄ 6,34 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

6. Teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktÄ medžiagÄ , konstatavo, kad draudikas savo pareigÄ Ä¯rodyti sprendimo nemokėti draudimo iÅ¡mokos pagrįstumÄ draudėjui suteikus draudikui klaidingÄ informacijÄ Ä¯rodė (CPK 185 straipsnis). Teismo nuomone, sprendimÄ nepripažinti įvykio draudžiamuoju draudikas pagal jam suteiktÄ informacijÄ ir paties draudiko surinktÄ informacijÄ (policijos užfiksuoti draudėjo paaiÅ¡kinimai, draudėjo užpildyta anketa draudikui ir eksperto V. M. 2020 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. balandžio 21 d. iÅ¡vados) turėjo pagrindÄ priimti.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad draudėjo nurodytas eismo įvykio aplinkybes paneigė draudiko užsakymu pateiktos eksperto V. M. 2020 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. balandžio 21 d. išvados, kad ginčo automobilio sugadinimai padaryti ne draudėjo nurodytomis aplinkybėmis, pažymint, kad sugadinimai nebūdingi kontaktui su laukiniu gyvūnu (stirna), atkreipiant dėmesį į tai, kad dalis sugadinimų yra identiški automobilio sugadinimams, padarytiems 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio metu.

Nurodytas iÅ¡vadas patvirtino teismo ekspertizę atlikęs ekspertas E. S.. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas, 2020 m. kovo 10 d. pildydamas eismo įvykio anketÄ draudikui, 5 punkte nurodė, kad automobilis vidinių ir iÅ¡orinių defektų neturėjo, važiavo be priekaiÅ¡tų, kai draudiko buvo nustatyta, kad automobilis 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio metu buvo sugadintas ir kaip vėliau pripažino pats ieÅ¡kovas, ne visi eismo įvykyje automobiliui padaryti sugadinimai buvo paÅ¡alinti (iki 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykio).

7. Teismo vertinimu, draudikui pateikus įrodymus dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo bei automobiliui padarytų apgadinimų bei dalies jų identiÅ¡kumo su anksčiau eismo įvykyje padarytais automobiliui sugadinimais, ieÅ¡kovui teko pareiga paneigti nurodytus draudiko įrodymus, tačiau Å¡ios pareigos ieÅ¡kovas neįvykdė. Teismas pažymėjo, kad anketos 18 punkte ieÅ¡kovas nurodė, jog automobilį pirko iÅ¡ Amerikos, suremontuotÄ , kuris buvo geros techninės bÅ«klės, tačiau 2019 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis nupirktas už 1100 Eur, o 2019 m. balandžio 18 d. deklaracijoje taip pat nurodyta, kad automobilio vertė 1100 Eur, statistinė vertė 4026,05 Eur, automobilis su defektais.

Teismo vertinimu, Å¡ie papildomai surinkti įrodymai neįtakoja draudiko priimto sprendimo nemokėti draudimo iÅ¡mokos (tik patvirtina draudiko surinktais įrodymais nustatytas aplinkybes), tačiau turi įtakos vertinant ieÅ¡kovui kaip draudėjui keliamos pareigos teikti draudikui teisingÄ informacijÄ tinkamÄ vykdymÄ . Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai sÄ lygoja labiau tikėtinÄ teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas automobilį nupirko už muitinės deklaracijoje nurodytÄ sumÄ (1100 Eur) ir tokios pačios techninės bÅ«klės (su defektais), kas paneigia ieÅ¡kovo teiginius, kad nupirko suremontuotÄ automobilį, geros techninės bÅ«klės. Nesant įrodymų apie ginčo automobilio vertę pagal faktinę automobilio bÅ«klę, teismas sprendė, kad papildomai kyla abejonės ir dėl ginčo automobilio tikrosios rinkos vertės.

8. Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumÄ , teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas suteikė ne tik nepilnÄ bÅ«tinÄ , klaidinančiÄ informacijÄ draudikui, bet ir nepaneigė draudiko įrodymais pagrįstų argumentų, kad eismo įvykis įvyko ne draudėjo nurodytomis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, draudiko surinkti įrodymai pripažintini pakankamais priimti sprendimÄ ginčo eismo įvykį nepripažinti draudžiamuoju Taisyklių 5.6. punkto pagrindu, todėl tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio nėra teisinio pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. IeÅ¡kovas P. B. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1 Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas inicijuotas ikiteisminį tyrimas apelianto atžvilgiu LR Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. pagrindais buvo baigtas kaltinamuoju aktu ir byla perduota nagrinėti teismui, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-1036/2021 apeliantas iÅ¡teisintas jam nepadarius veikos.

Minėtame nuosprendyje konstatuota, ekspertų iÅ¡vados ir kiti surinkti įrodymai teismui neleidžia daryti neginčijamos iÅ¡vados, jog kaltinime nurodyto eismo įvykio nebuvo. Vertindamas baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtus įrodymus, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykis nurodytomis aplinkybėmis galėjo bÅ«ti, tÄ patvirtina ir 2020 m. balandžio 9 d. eksperto iÅ¡vada Nr. MV 2020-23, kurios tiriamosios dalies 2.3 punkto 8 papunktyje nurodyta, jog apžiÅ«rėjus automobilį ir jo pažeistas detales, nustatyti esminių jo sugadinimų požymiai.

Ekspertas E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tam tikra dalis sugadinimų dalis sugadinimų tikrai galėjo bÅ«ti padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, nes automobilis buvo įvažiavęs į griovį. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teismas atkreipė dėmesį į tai, jog kaltinime nurodytÄ aplinkybę, kad apeliantas pranešė apie padarytÄ eismo įvykį iÅ¡ esmės nurodydamas melagingus duomenis, paneigia ir 2020 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1392(20).

Taigi, nuosprendžiu baudžiamojoje byloje įrodyta, kad apeliantas iÅ¡ esmės laikėsi Draudimo sutarties nuostatų ir atskleidė visÄ jam žinomÄ ir Eismo įvykio tyrimui reikÅ¡mingÄ informacijÄ , o eismo įvykis iÅ¡ esmės kilo bÅ«tent tomis aplinkybėmis, kurias nurodo apeliantas. 9.2 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad eismo įvykis įvyko kitomis, nei apeliantas nurodo aplinkybėmis. Å ias iÅ¡vadas paneigia tai, kad iÅ¡ esmės visi byloje iÅ¡vadas teikę ir apklausti ekspertai ir specialistai nurodė, kad eismo įvykis apelianto nurodytomis aplinkybėmis galėjo bÅ«ti. 9.3 Nei Å¡ioje byloje, nei paraleliai nagrinėtoje baudžiamojoje byloje apeliantas neneigė aplinkybės, kad automobilis 2019 m. rugpjūčio 3 d. buvo patekęs į eismo įvykį ir, kad apeliantas gavo atitinkamo dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau tam tikrų apgadinimų (automobilio priekinio bamperio sijos ir variklio auÅ¡inimo radiatoriaus) netaisė.

Kita vertus, apeliantas, praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti jam draudimo iÅ¡mokÄ dėl ginčo eismo įvykio padarytų apgadinimų, į praÅ¡ymÄ (atitinkamai ir ieÅ¡kinį) sÄ moningai neįtraukė automobilio priekinio bamperio sijos ir variklio auÅ¡inimo radiatoriaus sugadinimų atstatymo kaÅ¡tų. 9.4 Apeliantas prašė apklausti liudytoju Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiÄ jį patrulį D. R., kuris nedelsiant atvyko į eismo įvykio vietÄ , betarpiÅ¡kai bendravo su apeliantu bei surašė eismo įvykio schemÄ , priėmė apelianto paaiÅ¡kinimÄ , surašė administracinį sprendimÄ bei tarnybinį praneÅ¡imÄ .

Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti byloje apelianto nurodytÄ asmenį. Tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad teismas iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė visų duomenų, pažeidė apelianto teisę leistinomis priemonėmis įrodinėti bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. 9.5 Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepaneigė ekspertų iÅ¡vadų, kad automobilio sugadinimai nebÅ«dingi kontaktui su gyvÅ«nu, tačiau apeliantas pažymi, jog viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad automobilio sugadinimai buvo padaryti ne nuo kontakto su stirna, bet dėl to, kad bÅ«tent nuo smÅ«gio į stirnÄ , apeliantas nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio ir taip buvo padaryti iÅ¡ esmės visi automobilio apgadinimai.

Tai, kad automobilis kontaktavo su stirna, liudija ant Automobilio esantis ir Atsakovo iniciatyva samdyto eksperto darytos foto fiksacijos, iÅ¡ kurių matomas organinės kilmės substancijos gabalėlis. Teismas visiÅ¡kai nevertino Å¡ios aplinkybės, neatsižvelgė į tai, kad smÅ«gis į laukinį gyvÅ«nÄ buvo, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ SprendimÄ . 9.6 Bet kokie pirmosios instancijos teismo argumentai dėl tariamo apelianto nesÄ Å¾iningumo ar tyčinio atsakovo klaidinimo yra atmestini.

Jeigu tam tikri apelianto paaiÅ¡kinimai dėl eismo įvykio skiriasi nuo atsakovo iniciatyva samdyto eksperto iÅ¡vadų ar teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vadų, nereiÅ¡kia, kad apeliantas tyčia siekė nuslėpti informacijÄ , nutylėti tam tikras aplinkybes ar klaidinti atsakovÄ . Teismas visiÅ¡kai nevertino to, kad apeliantas po eismo įvykio subjektyviai nupasakojo tam tikras jo kilimo aplinkybes, žmogiÅ¡kosios klaidos faktoriaus, subjektyvius apelianto situacijos vertinimo, kadangi pastarasis nėra trasologijos ekspertas ir negali žinoti visų aplinkybių, kada ir koks automobilio sugadinimas atsirado.

10. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1 . Jei baudžiamoji byla bÅ«tų pasibaigusi apkaltinamuoju nuosprendžiu, tai bÅ«tų tik dar vienas pagrindas įvykiui nedraudžiamuoju pripažinti, tačiau iÅ¡teisinamasis nuosprendis niekaip nepakeičia tų aplinkybių, kad draudikui buvo teikiama neteisinga, klaidinanti informacija apie eismo įvykį, jo padarinius, mechanizmÄ , ir tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Å ioms aplinkybės nėra reikalinga, kad jos papildomai bÅ«tų patvirtintos baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančio teismo. 10.2 . Draudikas neneigia, kad automobilis kažkokiomis aplinkybėmis atsidÅ«rė Å¡alikelėje, tačiau kokiomis – civilinėje byloje taip ir nebuvo atskleista. Pažymėtina, kad vienintelė ieÅ¡kovo nurodoma įvykio priežastis – smÅ«gis į keliÄ tariamai iÅ¡bėgusiÄ stirnÄ , buvo visų ekspertų paneigta. Vien tai, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teismas sprendė, kad eismo įvykis buvo, nereiÅ¡kia, kad jo metu buvo padaryti visi automobilio sugadinimai, kuriuos tikino atsiradus bÅ«tent ginčo eismo įvykio metu, iÅ¡ties yra susiję su Å¡iuo eismo įvykiu ir už juos ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti mokama draudimo iÅ¡moka.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teismas jokia apimtimi netyrė, ar įvykis yra draudžiamasis, už kokius sugadinimus draudimo iÅ¡moka turėtų bÅ«ti mokama ir ar apskritai yra mokėtina. Å ių aplinkybių nustatymas yra iÅ¡imtinai civilinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijoje. 10.3 . Nors ieÅ¡kovas laikosi pozicijos, kad buvus automobilio kontaktÄ su stirna patvirtina viena iÅ¡ UAB „Impulsana“ naudotų nuotraukų, kur ekspertas nurodė, kad yra matomas organinės kilmės substancijos gabalėlis, tačiau ekspertas pateikė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra požymių, kad automobilis kontaktavo su stirna.

Nuotraukoje matomas vaizdas gali bÅ«ti augalinės, o ne gyvÅ«ninės kilmės gabalėlis. Be to ieÅ¡kovas nurodė važiavęs 60 km per valandÄ greičiu, kas leidžia teigti, kad po tokiu greičiu judėjusio automobilio kontakto su stirna turėtų likti ženklÅ«s apgadinimai, o ne minimalus neaiÅ¡kios kilmės gabalėlis ant automobilio. 10.4 . Prie civilinės bylos medžiagos buvo prijungta 2020 m. rugsėjo 16 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1392(20), kurioje vėlgi pateikiama ekspertų pozicija, kad iÅ¡tyrimui pateiktų nuotraukų nebuvo užfiksuota jokių kontakto su stirna pėdsakų.

Be to, ekspertai negalėjo patvirtinti, kad automobilio priekinės dalies bei kairiojo Å¡ono sugadinimai susiformavo bÅ«tent ieÅ¡kovo nurodytoje vietoje nuvažiavus nuo kelio sankasos bei atsitrenkus į pakelės pavirÅ¡ių. Ekspertai taip pat nurodė, kad automobilio priekinio bamperio sija buvo sugadinta ne tiriamo eismo įvykio metu. LTEC specialistai pateikė tik tikėtinÄ iÅ¡vadÄ dėl automobilio sugadinimų susidarymo mechanizmo, Å¡ių specialistų tyrimas yra kur kas siauresnės apimties nei kad atliko UAB „Impulsana“.

Be to, Å¡ie specialistai tiesiogiai neapžiÅ«rėjo nei įvykio vietos, nei paties automobilio. Nagrinėjant civilinę bylÄ buvo paskirta teismo ekspertizė, kurios iÅ¡vados iÅ¡ esmės sutampa su UAB „Impulsana“ pateiktomis iÅ¡vadomis. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ekspertai patvirtino, kad dalis automobilio sugadinimų galėjo bÅ«ti padaryti automobiliui nuvažiavus į griovį. Tačiau keli teoriÅ¡kai ginčo įvykio metu galėję atsirasti automobilio sugadinimai niekaip nepagrindžia ieÅ¡kovo reikalavimų, kurie Å¡ioje byloje siekia daugiau nei 17 000 EUR. 10.5 .

Nors ieÅ¡kovas siekdamas parodyti tariamÄ sÄ Å¾iningumÄ tvirtina, kad į ieÅ¡kinį neįtraukė automobilio priekinio bamperio sijos ir variklio auÅ¡inimo radiatoriaus sugadinimo atstatymo kaÅ¡tų. Tačiau Å¡ios sugadinimus kaip padarytus bÅ«tent ginčo eismo įvykio metu ieÅ¡kovas fiksavo apžiÅ«ros akte. Nors apžiÅ«ros akte buvo speciali skiltis, kur turėjo bÅ«ti įraÅ¡yti su įvykiu nesusiję sugadinimai, tačiau ieÅ¡kovas joje nieko nepažymėjo. Ekspertai fiksavo kur kas daugiau sugadinimų, kurie negalėjo bÅ«ti padaryti ginčo eismo įvykio metu, nepaisant to, ieÅ¡kovas reikalauja, kad už juos bÅ«tų mokama draudimo iÅ¡moka. 10.6 .

Papildomai ieÅ¡kovo reikalavimų nepagrįstumÄ Å¡ioje byloje įrodo ir tai, kad automobilį ieÅ¡kovas įsigijo vos už 1100 Eur, duomenų, kad automobilį ieÅ¡kovas bÅ«tų remontavęs ar kažkaip kitaip pagerinęs jo bÅ«klę, byloje nėra. Vertinant tai, kad ieÅ¡kovas automobilio remonto kaÅ¡tų nėra patyręs, jį įsigijo už 1 100 Eur, o pardavė už 1 000 Eur, akivaizdu, kad 17 510 Eur žalos negalėjo patirti ir nepatyrė. 10.7 . Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad teismas nepagrįstai atsisakė byloje apklausti Kelių patrulių rinktinės vyriausiÄ jį patrulį D.

R., tačiau atsakovas su tuo nesutinka. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nenurodo, kokias reikÅ¡mingas aplinkybes Å¡is asmuo byloje galėtų paliudyti. Jis į deklaruojamÄ eismo įvykio vietÄ atvyko po įvykio, paties eismo įvykio nematė, taigi ir eismo įvykio mechanizmo negalėtų paaiÅ¡kinti. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 322 straipsnio nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimas.

14. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 26 d. ieÅ¡kovas su atsakove sudarė automobilio (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. GJELT3062502, kuria laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. buvo apdraustas minėtas automobilis nuo Draudimo sutartyje nurodytų rizikų. IeÅ¡kovas 2020 m. vasario 4 d. informavo atsakovę, kad 2022 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas apdraustas automobilis, paaiÅ¡kino, kad į keliÄ iÅ¡Å¡oko stirna, atsitrenkė į automobilį, dėl to ieÅ¡kovas įvažiavo į griovį.

Atsakovė 2020 m. gegužės 4 d. raÅ¡tu „Dėl 2020.02.02 įvykio“ informavo ieÅ¡kovÄ , kad vadovaudamasi žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis, priėmė sprendimÄ eismo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju (Taisyklų 5.6. punkto sÄ lygos), kadangi ieÅ¡kovas pateikė klaidinančiÄ informacijÄ apie eismo įvykio aplinkybes, o automobilio sugadinimas įvyko kitomis aplinkybėmis, tikėtina iÅ¡ anksto suplanavus. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas eismo įvykį pripažinti draudžiamuoju ir priteisti iÅ¡ atsakovo 17 510 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

15. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad atsakovė įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, jog eismo įvykis įvyko ne draudėjo nurodytomis aplinkybėmis ir yra nedraudžiamasis. Teismo vertinimu, nurodytas eismo įvykio aplinkybes paneigė ne tik draudiko užsakymu pateiktos eksperto V. M. 2020 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. balandžio 21 d. išvados, bet ir teismo ekspertizę atlikęs ekspertas E. S., o ieškovas šiuose įrodymuose užfiksuotų duomenų padarytų išvadų nepaneigė.

16. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

17. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodyti pagrindai (1 punktas) arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (2 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas neįvardija kokiu konkrečiai pagrindu reikalauja, kad byla bÅ«tų grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Tačiau, įvertinus bylos medžiagÄ , Å¡alių apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį iÅ¡dėstytus argumentus, skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Teismas skundžiamame sprendime atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, Å¡alių ginčo pobÅ«dį ir esmę, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių.

Sprendimas yra pagrįstas visapusišku byloje esančių įrodymų įvertinimu ir ištyrimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį atmesti ir visų jų išsamiai nekartoja, pasisakydama tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

18. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ , įvykus draudžiamajam įvykiui. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10, 33 dalys, CK 6.987 straipsnis). Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies nuostatas draudikas neturi teisės:

1) iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo;

2) atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Pagal Å¡alių sudarytos Draudimo sutarties priedo Kelių transporto priemonių savanoriÅ¡kojo draudimo taisyklių Nr. 49 5.6 punktÄ draudikas nemoka draudimo iÅ¡mokos, jei žala susijusi su teisėto valdytojo veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, užtraukiančio administracinę atsakomybę, požymius, taip pat jei transporto priemonės savininkas, valdytojas, naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį, jo padarinius ar kitais bÅ«dais siekė neteisėtai gauti draudimo iÅ¡mokÄ .

19. Remiantis teismų praktika suformuluota ginčų kilusių dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo bylose, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis. Tik pripažinus, kad toks įvykis yra draudžiamasis, gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ir Å¡ios pareigos apimties. Tuo tarpu nenustačius kurios nors bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigÄ atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017).

20. Nagrinėjamu atveju draudikė (atsakovė) aplinkybę dėl draudžiamojo įvykio nebuvimo įrodinėjo jos užsakymu atliktomis eksperto V. M. 2020 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. balandžio 21 d. išvadomis, kuriose nurodoma, kad sprendžiant pagal automobilio sugadinimų individualius sugadinimų požymius, jo priekinio bamperio, priekinio kairio sparno ir priekinių kairės pusės durelių pažeidimai būdingi kontaktams su kelio aplinkos įrenginiais (pvz., kelio atitvaru, tvora, bordiūru ir pan.), kurių neužfiksuota eismo įvykio vietoje.

Automobilio sugadinimai nebÅ«dingi jo susidÅ«rimui su laukiniu gyvÅ«nu (stirna), todėl negalima pagrįsti ieÅ¡kovo parodymų, kad visi automobilio sugadinimai susidarė jam partrenkus stirnÄ bei jam nuvažiavus nuo kelio; net jei bÅ«tų įvykęs automobilio susidÅ«rimas su stirna, dėl Å¡io kontakto ir nuvažiavimo nuo kelio, automobilyje neturėjo suveikti pasyviosios saugos sistemos (saugos oro pagalvės, saugos diržo įtempiklis), be to dalis sugadinimų yra identiÅ¡ki automobilio sugadinimams, padarytiems 2019 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio metu.

Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas tokias išvadas iš esmės patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu teismo paskirto eksperto E. S. pateikta 2021 m. birželio 11 d. ekspertizės išvada.

21. Remiantis kasacinės instancijos teismo formuojama praktika civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, nustatytos įrodinėjimo pareigos taisyklės (CPK 12, 178 straipsniai), be kita ko, suteikia teisę ir kartu nustato procesinę pareigÄ Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes. Atsakovei remiantis ir įrodinėjant aplinkybę, kad nėra nustatyta draudžiamojo įvykio fakto, o ieÅ¡kovei remiantis prieÅ¡inga aplinkybe, t. y. kad draudžiamasis įvykis buvo, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo bei atsakovės pateiktų įrodymų paneigimo pareiga teko ieÅ¡kovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-531-701/2016).

Taigi, nagrinėjamos bylos atveju, ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ paneigti tiek draudimo bendrovės pasitelkto eksperto iÅ¡vadas, tiek teismo eksperto iÅ¡vadas, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad jis tokiÄ pareigÄ Ä¯vykdė.

22. Apeliaciniame skunde ieškovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad atsakovo inicijuotas ikiteisminį tyrimas apelianto atžvilgiu LR Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. pagrindais buvo baigtas kaltinamuoju aktu ir byla perduota nagrinėti teismui, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-1036/2021 apeliantas išteisintas jam nepadarius veikos.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų pakankamumo, t. y. faktų įrodomumo, problema civilinėje ir baudžiamojoje bylose sprendžiama skirtingai. Baudžiamojoje byloje faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant, negu jo nesant.

Pažymėtina, kad minėtame nuosprendyje konstatuotas faktas, jog 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykis buvo, nėra pakankamas įrodymas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio tenkinimui, kadangi kitų civilinėje byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindÄ tikėtinai iÅ¡vadai, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodė ieÅ¡kovas, o tai yra pagrindas įvykio nepripažinti draudžiamuoju. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog ieÅ¡kovo automobilis 2020 m. vasario 2 d. įvažiavo į griovį atsakovė ir neneigė, tačiau baudžiamojoje byloje nebuvo vertinamos aplinkybės kokio mÄ sto apgadinimai galėjo bÅ«ti padaryti tokio įvykio metu, taip pat nevertinta ar jie atitinka esamus automobilio apgadinimus.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. lapkričio 24 d. teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-321-1036/2021 konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepadarė nusikalstamos veikos, savaime neįrodo esminę reikÅ¡mę Å¡iai civilinei bylai turinčios aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko tokiomis aplinkinėmis, kokias nurodė ieÅ¡kovas. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtame nuosprendyje teismas, be kita ko nurodė, kad kilęs ginčas dėl draudiminės iÅ¡mokos mokėjimo ir/ar draudiminės iÅ¡mokos dydžio nustatymo, kuris bylÄ nagrinėjančio teismo vertinimu turi bÅ«ti nagrinėjamas civiline tvarka, o ne sprendžiamas pasitelkiant baudžiamosios teisės priemones.

24. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jis viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad automobilio sugadinimai buvo padaryti ne nuo kontakto su stirna, bet dėl to, kad bÅ«tent nuo smÅ«gio į stirnÄ , apeliantas nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio ir taip buvo padaryti iÅ¡ esmės visi automobilio apgadinimai. Pažymėtina, kad 2020 m. vasario 2 d. eismo įvykio protokole užfiksuota, kad ieÅ¡kovas nepastebėjo į keliÄ iÅ¡Å¡okusios stirnos, jÄ partrenkė ir nuvažiavo nuo kelio, 2020 m. vasario 2 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime policijai ieÅ¡kovas nurodė, kad partrenkė iÅ¡ už posÅ«kio iÅ¡Å¡okusiÄ stirnÄ ant kelio ir įvažiavo į griovį, taip pat ir 2020 m. vasario 4 d. praneÅ¡ime apie įvykį atsakovei, ieÅ¡kovas nurodė, kad ant kelio iÅ¡Å¡oko stirna, atsitrenkė į automobilį, dėl to ieÅ¡kovas įvažiavo į griovį.

Kaltinamajame akte užfiksuoti ieÅ¡kovo parodymai, kuriuose jis vėl gi nurodė, kad įvykio metu iÅ¡ karto sureagavo į situacijÄ , bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo, tačiau stirna atsitrenkė į automobilio kairės pusės priekį, t.y. kliudė sparnÄ ir kapotÄ . AnalogiÅ¡kas aplinkybes ieÅ¡kovas nurodė ir ieÅ¡kinyje bei teismo posėdžių metu. Nors apeliantas laikosi pozicijos, kad automobilio kontaktÄ patvirtina foto fiksacija, iÅ¡ kurios matomas organinės kilmės substancijos gabalėlis ant automobilio, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kad jis buvo gyvÅ«ninės kilmės, juolab, kad visi kiti įrodymai patvirtina, kad nėra automobilio sugadinimų, kurie bÅ«tų bÅ«dingi kontaktui su gyvÅ«nu.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors apeliantas koncentruojasi į aplinkybes, susijusias su jo pateikta pozicija, kad eismo įvykis įvyko į automobilį atsitrenkus stirnai, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismo paskirtas ekspertas E. S. 2021 m. birželio 11 d. ekspertizės išvadoje be to, kad automobilio apgadinimai nėra būdingi susidūrimui su laukiniu gyvūnu, taip pat pažymėjo, kad priekinės apdailos vieta turėjo kontaktuoti su kietu, išsikišančius elementus ar artimas horizontalioms briaunas turinčiu objektu, tačiau tokio pobūdžio objektų įvykio vietoje nenustatyta; priekinio bamperio metalinės sijos sugadinimas negalėjo būti padarytas 2020 m. vasario 2 d.

įvykusio eismo įvykio metu vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis, kadangi nurodytomis aplinkybėmis šio eismo įvykio metu šis automobilis nesusidūrė su kitomis transporto priemonėmis ar kitais aukščiau aprašytas savybes atitinkančiais objektais; nėra pagrindo teigti, kad 2020 m. vasario 2 d. įvykusio eismo įvykio metu turėjo suveikti automobilio saugos oro pagalvės, kaip užfiksuota po šio eismo įvykio; nėra pagrindo teigti, kad automobilio abu priekiniai ir užpakalinis kairys ratai buvo dehermetizuoti 2020 m. vasario 2 d.

įvykusio eismo įvykio metu. Iš esmės tokias pačias išvadas pateikė ir atsakovės pasitelktas ekspertas 2020 m. balandžio 9 d. išvadoje Nr. VM 2020-23. Šioje išvadoje nurodoma, kad ginčo automobilio priekinio bamperio apdailos ir radiatoriaus grotelių kairės pusės apgadinimų, priekinio kairio sparno deformacija ir dažyto paviršiaus pažeidimų, priekinės kairės pusės durelių skardos įlenkimai ir apibrozdinimų individualūs požymiai leidžia spręsti, kad su šia apdaila kontaktavę objektai turėjo taisyklingos geometrinės formos elementus – daugiau horizontaliai išsidėsčiusias briaunas, kas būdinga kelio aplinkos įrenginiams (pvz., atitvarui, tvorai ir pan.).

Tokio objekto eismo įvykio vietoje nerasta ir jo nesimato nuotraukose, padarytose iÅ¡ karto po eismo įvykio. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, kad net ir nevertinant ieÅ¡kovo akcentuotos pozicijos dėl automobilio kontakto su stirna, byloje esančios ekspertų iÅ¡vados yra pakankamos konstatuoti, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodė ieÅ¡kovas.

26. Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja draudėjÄ , naudos gavėjÄ ir (ar) nukentėjusįjį trečiÄ jį asmenį pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informacijÄ apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, bÅ«tinus nustatant draudimo iÅ¡mokos dydį. Å i pareiga turi bÅ«ti vykdoma sÄ Å¾iningai, nes klaidinančių ir neteisingų aplinkybių nurodymas nulemia draudiko sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos (ne) mokėjimo (Draudimo įstatymo redakcijos, galiojusi eismo įvykio metu 98 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje. Pavyzdžiui, vienoje iÅ¡ nagrinėtų panaÅ¡aus pobÅ«džio bylų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistÄ apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, konstatavus, kad pagal byloje surinktus įrodymus, ekspertinę pažymÄ bei teismo eksperto iÅ¡vadÄ eismo įvykio aplinkybės nėra aiÅ¡kios, jis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, todėl eismo įvykis, dėl kurio ieÅ¡kovė reikalauja atsakovės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nelaikytinas draudžiamuoju.

Å ia nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad nenustatęs draudžiamojo įvykio fakto apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosiose teisės normose įtvirtintÄ reglamentavimÄ atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad teisinio pagrindo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-531-701/2016).

27. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ grindžia ir tuo pagrindu, kad teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo apklausti liudytoju Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiÄ jį patrulį D. R.. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentÄ kaip nesudarantį pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ . Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylÄ norimus pateikti įrodymus, todėl Å¡ie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006).

Nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali bÅ«ti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar praÅ¡ymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės gali bÅ«ti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar praÅ¡ymas galėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra pateiktas 2020 m. vasario 2 d. Eismo įvykio fiksavimo protokolas, užpildytas Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. R., kuriame užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės. Ä® bylÄ pateiktame 2020 m. vasario 14 d. Kaltinamajame akte užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas į eismo įvykio vietÄ atvykęs pareigÅ«nas M. J. paaiÅ¡kino, kad, kai jie priėjo prie vairuotojo, Å¡is paaiÅ¡kino, jog važiuojant automobiliu (duomenys neskelbtini) iÅ¡ už posÅ«kio į važiuojamÄ jÄ dalį, kurios danga yra žvyrkelis, iÅ¡Å¡oko stirna, kuriÄ Å¡is partrenkė.

Sužalota stirna pasiÅ¡alino nežinoma kryptimi. Paklausus vairuotojo, koks buvo jo važiavimo greitis eismo įvykio metu, vairuotojas P. B. nurodė, kad važiavo 60 km/h greičiu. Jiems apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , ant važiuojamosios dalies bei ant automobilio kėbulo dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ ar gyvÅ«no kailio, jie neaptiko. ApžiÅ«rėjus įvykio vietos prieigas, akivaizdžių stirnos pėdsakų jie neaptiko. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas neįvardija, kokias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių negalima nustatyti jau byloje esančiais įrodymais, pareigÅ«nas D.

R. galėtų paaiÅ¡kinti ir kaip ta informacija paveiktų byloje esančių ekspertų iÅ¡vadas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas apklausti liudytojÄ , pažeidė apelianto teisę leistinomis priemonėmis įrodinėti bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes.

29. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ taip pat nesudaro pagrindo ir apelianto argumentas, kad teismas nevertino aplinkybės dėl žmogiÅ¡kosios klaidos faktoriaus, subjektyvius apelianto situacijos vertinimo, kadangi pastarasis nėra trasologijos ekspertas ir negali žinoti visų aplinkybių, kada ir koks automobilio sugadinimas atsirado. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad ieÅ¡kovo pateikti duomenys yra tikslÅ«s tiek, kiek to galima reikalauti iÅ¡ specialių žinių neturinčio, bet teisę vairuoti turinčio asmens, juolab, kad tokios aplinkybės, kurias nustatė ekspertai ir kurios nesutampa su ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis, nėra tokios sudėtingos, kurių nebÅ«tų galima objektyviai atsiminti ar įvertinti neturint specialių žinių.

Esant nurodytų aplinkybių visumai, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad įvykio dalyvių nurodytų ir dviejų specialias žinias turinčių ekspertų objektyviai nustatytų aplinkybių skirtumai, ypač atsižvelgiant į tai, ekspertai nei vieno automobilio apgadinimo negalėjo susieti su ieÅ¡kovo įvardyta eismo įvykio versija, negali bÅ«ti pateisinami sÄ Å¾iningu, nežymiu klydimu.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė įrodinėjimo standartÄ civilinėje byloje, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs nagrinėjamos bylos aplinkybes, įvertinęs ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes ir palyginęs jas su byloje esančiomis ekspertų iÅ¡vadomis, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad civilinės teisės prasme labiau tikėtina aplinkybė, jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodo ieÅ¡kovas, todėl draudikė (atsakovė) pagrįstai pripažino eismo įvykį nedraudžiamuoju. Atsižvelgiant į nurodytÄ , apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktina nepakeistu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

32. Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Atsakovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismui nepateikė, todėl jos nepriteistinos. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Loreta Braždienė Visvaldas KazakiÅ«nas Dainius Rinkevičius