A-143-2211-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-2211/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00060-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 21; 15.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Gintarui Motuzui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 9–10) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 68-1874 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 68-1896 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami nutarimai yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl skirti nuobaudas nebuvo jokio teisinio pagrindo. Neteisėti institucijos veiksmai pažeidė jo pagrindines žmogaus teises ir laisves, sukėlė didžiulius išgyvenimus bei dvasinę skriaudą. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, kuriame išaiškinta, kad dvasinius išgyvenimus ar skriaudą galima kompensuoti tik materialiai, nes įvykio nebeįmanoma sugrąžinti atgal, todėl prašė priteisti 1 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovai Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovai), atsiliepimu į skundą (b. l. 25–28) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodė, kad pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai buvo paskirtos nuobaudos – pareikšti papeikimai. Pareiškėjas nubaustas už tai, kad kategoriškai atsisakė pasirašyti Nuteistųjų, linkusių vartoti narkotines ar psichotropinio poveikio medžiagas bei alkoholio gėrimus ir jų surogatus ir už tai baustų drausmine tvarka, programos patikrinimo grafike (toliau – ir Grafikas) 2009 m. gruodžio 21 d. 10.00, 14.00, 17.00 val. bei 2009 m. gruodžio 22 d. 10.00, 14.00, 17.00 val. Tuo savo veiksmais pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1-94 patvirtintos Programos, skirtos darbui su nuteistaisiais, kurie pataisos namuose drausmine tvarka buvo bausti už apsvaigimą (toliau – ir Programa), 16.4 punkto reikalavimus. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, kadangi nenustatyti pareigūnų neteisėti veiksmai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu (b. l. 126–129) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas šioje byloje kilęs dėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 68-1874 ir 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 68-1896 pareiškėjui paskirtų nuobaudų – papeikimų, kurie buvo paskirti už tai, kad jis kategoriškai atsisakė pasirašyti Grafike 2009 m. gruodžio 21 d. 10.00, 14.00, 17.00 val. bei 2009 m. gruodžio 22 d. 10.00, 14.00, 17.00 val. ir tuo savo veiksmais pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Programos 16.4 punkto reikalavimus.

Teismas taip pat nustatė, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje vykdoma Programa. Ši programa yra patvirtinta įstaigos direktoriaus 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1-94 ir vykdoma vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso XI skyriaus trečiojo skirsnio nuostatomis, siekiant efektyviau užtikrinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją. Pagal nustatytą tvarką, į šią programą nukreipiami asmenys, kurie pataisos įstaigoje buvo sulaikyti apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinio poveikio medžiagų bei alkoholinių gėrimų ar jų surogatų arba kategoriškai ir be motyvacijos atsisakantys medicininės apžiūros ir testavimo apsvaigimui nustatyti.

Pažymėjo, jog Programa yra siekiama tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 punkte. Taip pat šia programa laisvės atėmimo vietoje siekiama palaikyti nustatytą tvarką, pagal kurią nuteistiesiems draudžiama turėti visų rūšių alkoholinių gėrimų ir kitų gaminių, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio. Ji taikoma individualiai už tai, kad laisvės atėmimo vietoje asmuo buvo apsvaigęs nuo alkoholinių medžiagų, be to, programos taikomasis pobūdis yra ne baudžiamasis, o prevencinis – užkardomasis (Bausmių vykdymo kodekso 111, 112 str.).

Šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu yra taikomas didesnis dėmesys, kontrolė ir įvairių profilaktinio pobūdžio priemonių ciklas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 8-81 pagrindu buvo įrašytas į Tikslinę programą, skirtą darbui su nuteistaisiais, pataisos namuose drausmine tvarka baustais už apsvaigimą. Pareiškėjas ginčijo šį įsakymą, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi paliko šį sprendimą nepakeistą.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas atsisakė pasirašyti Grafike 2009 m. gruodžio 21 d. 10.00, 14.00, 17.00 val. bei 2009 m. gruodžio 22 d. 10.00, 14.00, 17.00 val. Šių įvykių aplinkybes patvirtina pareigūnų E. B., S. J., M. T., D. K. tarnybiniai pranešimai, Drausmės komisijos posėdžio protokolas, liudytojų Š. Š., E. B., S. J., M. T., D. K. parodymai teismo posėdžio metu, kuriais netikėti teismas neturėjo pagrindo. Nėra jokių duomenų, kad liudytojai siektų pareiškėją nepagrįstai apkaltinti. Teismas pažymėjo, jog pataisos namai yra specifinė įstaiga, kurios veikla yra griežtai reglamentuota, ir nuteistieji privalo laikytis nustatytų elgesio taisyklių.

Teismas vadovavosi Programos 16.4 punktu, Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijami nutarimai yra pagrįsti ir teisėti, nėra jokio įstatymų nustatyto pagrindo juos panaikinti. Teismas nurodė, kad žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas:

1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Neturtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus, jau paminėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atlyginimo kontekste, egzistuoti negali. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 str.).

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo ginčijamos nuobaudos paskirtos pagrįstai už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. Pažymėjo, jog neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009).

Šioje administracinėje byloje išvardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, teismas nenustatė. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakako. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas padarė išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 1 000 000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.).

Akivaizdu, jog, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 134) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą ir patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo įteikti kaltinimai, pagal kuriuos jis galėtų parašyti atsikirtimus. Drausminėje komisijoje nedalyvavo jo advokatas ir liudytojai, kurie būtų liudiję jo naudai. Jis jau buvo baustas anksčiau už tą patį nusižengimą, ir, pareiškėjo nuomone, tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 7 protokolo 4 straipsnio 1 daliai. Teigia, kad yra nubaustas dėl prieštaringo poįstatyminio teisės akto, kuris prieštarauja įstatymams. Konstitucijai prieštarauja ir Bausmių vykdymo kodekso 142 bei 143 straipsniai.

Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 142–144) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodo, kad Programa yra teisėta, vykdoma remiantis Bausmių vykdymo kodekso XI skyriaus 3 skirsnio nuostatomis, siekiant efektyviau užtikrinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją. Pataisos namai yra laisvės atėmimo bausmę vykdanti įstaiga, kurios veikla griežtai reglamentuota įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų. Nuteistųjų teisinė padėtis taip pat yra specifinė dėl jiems skirtų laisvės atėmimo bausmių ir jie privalo laikytis nustatytos tvarkos atlikdami bausmę. Apeliantas painioja nusikalstamą veiką ir pataisos namų administracijos skiriamą nuobaudą. Pažymi, jog apelianto prašymas atlyginti 1 000 000 Lt neturtinę žalą yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi skunde jis nenurodė, kuo grindžiamas neturtinės žalos dydis ir kokiu būdu žala pasireiškė. Teigia, jog apelianto skundas paremtas nepagrįstais argumentais, o teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje administracinėje byloje ginčijamais Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 68-1874 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 68-1896 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui pareikšti papeikimai už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 21 d. ir 2009 m. gruodžio 22 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, kategoriškai atsisakydamas pasirašyti Nuteistųjų, linkusių vartoti narkotines ar psichotropinio poveikio medžiagas bei alkoholio gėrimus ir jų surogatus ir už tai baustų drausmine tvarka, programos patikrinimo grafike 10.00, 14.00, 17.00 val. Tuo pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1-94 patvirtintos Programos, skirtos darbui su nuteistaisiais, kurie pataisos namuose drausmine tvarka buvo bausti už apsvaigimą, 16.4 punkto reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o dėl neteisėtų institucijos veiksmų jis patyrė neturtinę žalą. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos manymu, pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai buvo paskirtos nuobaudos – pareikšti papeikimai, o neteisėti pareigūnų veiksmai nenustatyti. Taigi nagrinėjamai bylai išspręsti yra aktualus fakto nustatymo klausimas.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Tai yra blanketinė bendro pobūdžio norma, kuri (dėl šio savo pobūdžio) turi būti taikoma kartu su paminėtą tvarką reglamentuojančio ir detalizuojančio teisės akto atitinkama norma. Šiuo atveju – su Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1-94 patvirtintos Programos, skirtos darbui su nuteistaisiais, kurie pataisos namuose drausmine tvarka buvo bausti už apsvaigimą, 16.4 punktu, kuriame nustatyta, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios tarnybos prižiūrėtojai priežiūros postuose individualiai kontaktuoja su į įskaitą įrašytais nuteistaisiais 3 kartus per pamainą (10.00, 14.00 ir 17.00 val.), kad, apsvaigimo atveju, galėtų pastebėti neadekvačios elgsenos ypatumus. Pareiškėjas į paminėtą įskaitą – Tikslinę programą, skirtą darbui su nuteistaisiais, pataisos namuose drausmine tvarka baustais už apsvaigimą, įrašytas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 8-81 „Dėl nuteistųjų, kurie pataisos namuose drausmine tvarka bausti už apsvaigimą“ (šis įsakymas Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi pripažintas teisėtu ir pagrįstu). Todėl jis turėjo pareigą laikytis aptartos specialios stebėjimo tvarkos reikalavimų. Pagrindinis šios stebėsenos tikslas yra įsitikinti, kad nuteistasis patikrinimo metu nėra apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus (ABTĮ 57 str. 6 d.), sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl skundžiamų nutarimų pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių išvadų. Pareiškėjo atsisakymas pasirašyti į paminėtą grafiką patvirtina pareiškėjo vengimą paklusti pareigūnų vykdomai nuteistųjų stebėsenai nustatytu laiku. Kiekvienas naujas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas ir patraukimas drausminėn atsakomybėn už tai nėra dvigubas nubaudimas. Kaip paminėta, nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.

Be to, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, kad nuobaudos pareiškėjui paskirtos pagrįstai ir teisėtai, t. y. nustatęs, jog tuometinės Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmai priimant pareiškėjo skundžiamus aktus yra teisėti, teisingai nusprendė, kad iš šių aktų priėmimo neturtinė žala negali būti kildinama (nėra viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas, todėl jo panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis