2022-10-05 Nr. AB-24269-3-62-3-00610-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-435-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00610-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovo atstovas, ir Pravieniškių PN) 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu bei atsikirtime patikslino, kad nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. kovo 12 d. buvo neteisėtai laikomas Pravieniškių PN karantino patalpoje (kameroje). Pareiškėjui nebuvo žinoma, dėl ko jis buvo uždarytas į kamerų tipo patalpą, kadangi iki tol bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nebuvo leista pasiimti savo asmeninių daiktų – drabužių, maisto produktų, higienos reikmenų, aparatūros. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščiojimo laikas buvo sutrumpintas iki 1 valandos, nors paprastojoje grupėje pareiškėjas galėjo pasivaikščioti 3 valandas. Pasivaikščiojimo kiemelis buvo labai mažas, jame neužteko vietos sportuoti, judėti. Pareiškėjas negalėjo lankyti reabilitacijos užsiėmimų, žiūrėti televizoriaus, naudotis savo kompiuteriu, paskambinti telefonu. Pareiškėjas kameroje neturėjo galimybės gaminti maistą, apsipirkti. Neturėdamas asmeninių drabužių ir higienos reikmenų (dantų šepetėlio, dezodoranto, tualetinio popieriaus ir kt.), buvo priverstas vaikščioti tais pačiais drabužiais ir batais, negalėjo palaikyti asmens higienos. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjui sutriko fizinė ir emocinė sveikata, jis jautė pažeminimą, stresą, nerimą, dvasines kančias. Tokiais veiksmais atsakovo atstovas padarė pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis įvertino 3 000 Eur suma, prašo priteisti ją iš atsakovo.

3. Atsiliepime į pareiškėjo skundą Pravieniškių PN nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų dėl to, jog pataisos namų pareigūnas V. K. bei Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnas A. S. pateikė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė, jog dėl galimų konfliktų su kitais nuteistaisiais tikslinga izoliuoti pareiškėją nuo kitų nuteistųjų. Atsižvelgiant į šią informaciją, pareiškėjas buvo laikinai uždarytas kamerų tipo patalpoje, iki kol bus priimtas sprendimas dėl tolesnės jo bausmės atlikimo vietos pataisos namuose. Anot atsakovo, Pravieniškių PN pareigūnai veikė vadovaudamiesi teisės aktais ir izoliavo pareiškėją, siekdami užtikrinti nuteistųjų priežiūrą bei saugumą, taip pat užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas, teikdamas skundą, siekia nepagrįstai pasipelnyti valstybės sąskaita. Anot atsakovo atstovo, ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Pravieniškių PN psichologą dėl jo laikino izoliavimo sukeltų pasekmių. Atsakovo atstovo teigimu, nėra jokių duomenų apie pareiškėjui kilusią neturtinę žalą. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 14 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo D. S. skundą ir pripažino, kad pareiškėjo D. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN buvo pažeista laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. kovo 12 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

5. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog:

5.1. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl jo nepagrįsto laikymo karantino patalpoje (kameroje), draudimo su savimi pasiimti asmeninius daiktus bei jo teisių apribojimo – draudimo apsipirkti, gamintis maistą, lankyti užsiėmimus, pasivaikščioti ilgiau nei 1 valandą, paskambinti telefonu. Taip pat nurodė, kad jam nebuvo žinoma, dėl ko jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas.

5.2. Atsakovo atstovas paaiškino ir pateikė tai patvirtinančius duomenis, kad nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. kovo 12 d. pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas kamerų tipo patalpoje dėl to, kad iš pataisos namų pareigūno V. K. ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūno A. S. buvo gauti tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog, siekiant išvengti konfliktų tarp nuteistųjų E. J., D. S., R. B., A. K., G. D. ir A. S. su kitais nuteistaisiais, tikslinga minėtus asmenis laikinai izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjo laikina izoliacija kamerų tipo patalpoje buvo įforminta 2020 m. kovo 4 d., 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. kovo 6 d., 2020 m. kovo 7 d., 2020 m. kovo 8 d., 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. kovo 11 d. pataisos namų pareigūnų nutarimais „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“, kol 2020 m. kovo 12 d. Pravieniškių PN direktoriaus nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjas buvo perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę į drausmės grupę.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas kamerų tipo patalpoje, siekiant užkirsti kelią galimiems konfliktams su kitais nuteistaisiais. Toks sprendimas buvo priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 1 dalyje reglamentuotus laikino nuteistųjų izoliavimo tikslus: padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra yra ir vienas iš BVK 112 straipsnio 2 dalyje įvirtintų pataisos įstaigų režimo reikalavimų. Šio rėžimo užtikrinimas yra pataisos įstaigai įstatymų leidėjo numatyta pareiga. Teismas konstatavo, jog Pravieniškių PN administracija, skirstydama nuteistuosius į būrius ir kamerų tipo patalpas, vadovavosi įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teise priimti sprendimus dėl nuteistųjų perkėlimo į kitus būrius ar gyvenamąsias patalpas.

7. Įvertinęs turimą informaciją apie galimą konflikto grėsmę, siekiant užtikrinti ir garantuoti tvarką bei nuteistųjų saugumą pataisos įstaigoje, teismas darė išvadą, kad sprendimas perkelti pareiškėją į kamerų tipo patalpą buvo teisėtas ir pagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį, jog teisės aktuose nėra numatyta nuteistųjų teisė rinktis būrio, skyriaus ar kameros – šį klausimą sprendžia išimtinai pataisos įstaigos administracija, o jos nurodymai yra privalomi nuteistajam.

8. Teismas nustatė, jog pareiškėjo laikinas perkėlimas į kamerų tipo patalpą buvo įformintas pareigūnų rašytiniais nutarimais. Nors pareiškėjas skundėsi, jog su šiais nutarimais nebuvo supažindintas, tačiau teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato tokios pataisos namų administracijos pareigos. Nutarimas dėl laikino nuteistojo izoliavimo, kol nėra pataisos namų direktoriaus, yra ne galutinis sprendimas dėl pareiškėjui skiriamos nuobaudos, perkeliant jį į kamerų tipo patalpas (laikinas nuteistojo izoliavimas nėra nuobauda). Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad Pravieniškių PN 2020 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 7-1858 pareiškėjui buvo paaiškintos jo perkėlimo į karantino patalpą priežastys. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus, jog jam nebuvo žinoma, dėl kokių priežasčių jis perkeliamas į karantino patalpą.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginių, jog, perkeliant jį į karantino patalpą, nebuvo leista pasiimti savo asmeninius daiktus – higienos reikmenis, drabužius, aparatūrą, maisto produktus, nebuvo leidžiama apsipirkti, pasivaikščioti ilgiau nei 1 valandą, paskambinti telefonu, lankyti užsiėmimus, iš bylos duomenų nustatė, jog pareiškėjas iki jo perkėlimo į karantino patalpą atliko bausmę paprastosios grupės sąlygomis. Pagal BVK 73 straipsnį, paprastajai grupei priskirti nuteistieji, be kita ko, turi teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, du kartus per savaitę paskambinti telefonu, kasdien pasivaikščioti tris valandas. BVK 96 straipsnis taip pat reglamentuoja nuteistųjų, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, teisę naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Pagal BVK 112 straipsnio 4 dalį, nuteistiesiems, išskyrus BVK 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

10. Teismas nurodė, kad, pagal BVK 145 straipsnio bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 23 punktą, minėtos teisės nuteistiesiems ribojamos tada, kai jie yra perkeliami į kamerų tipo patalpas atlikti paskirtą drausminę nuobaudą. Tokiu atveju nuteistiesiems neleidžiama paskambinti telefonu, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų; pasivaikščioti leidžiama 1 valandą (BVK 145 str. 1 d.). Nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudą kamerų tipo patalpose, neleidžiama įsigyti ir turėti asmeninių daiktų, išskyrus būtiniausius asmeninius daiktus (vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę, tualetinį popierių ir kt.) (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 23 p.).

11. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas nurodė, kad iš pareiškėjo nebuvo paimti asmeniniai daiktai, tačiau nepateikė į bylą jokių šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų. Priešingai, byloje pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose pažymėta, jog pareiškėjas nesikreipė į pareigūnus dėl asmeninės aparatūros išdavimo. Tai leidžia spręsti, jog pareiškėjas neturėjo šių daiktų. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, paneigiančių ar patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl asmeninių daiktų turėjimo.

12. Teismas pabrėžė, kad kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Anot teismo, būtent Pravieniškių PN turi pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos apie tai pateikimą. Pravieniškių PN nepateikus informacijos apie pareiškėjo nurodomas aplinkybes, teismas įvertino šias aplinkybes pareiškėjo naudai, pripažindamas, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nepagrįstai buvo apribotos teisės naudotis savo asmeniniais daiktais. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad asmeninius daiktus atgavo 2020 m. kovo 10 d., todėl teismas konstatavo, kad ši jo teisė buvo pažeista laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. kovo 10 d. (iš viso 6 paras).

13. Teismas sutiko, kad dėl to pareiškėjui galėjo kilti atitinkamų nepatogumų, tačiau pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų administraciją su konkrečiu prašymu leisti naudotis tam tikrais daiktais, išduoti higienos priemones ar kt. Pareiškėjo prašymuose tik reikalaujama paaiškinti, kokiu pagrindu jis laikomas karantino patalpoje, skundžiamasi, kad pareigūnai neleidžia naudotis asmeniniais daiktais, tačiau neišreiškiamas konkretus reikalavimas išduoti tam tikrus daiktus. Teismo vertinimu, bendrasis protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet ir patį suinteresuotą asmenį įpareigoja veikti racionaliai, operatyviai, siekiant įgyvendinti savo teises. Teismo vertinimu, jei pareiškėjas, kaip teigiama skunde, neturėdamas tokių būtiniausių daiktų, kaip tualetinis popierius ar dantų šepetėlis, patyrė nepakeliamus nepatogumus ir kančias, jis turėjo teisę operatyviai kreiptis į pataisos namų administraciją su reikalavimu tokius higienos reikmenis išduoti, tačiau jis to nedarė. Dėl to teismas kritiškai įvertino pareiškėjo teiginius apie didelio masto neturtinės žalos atsiradimą. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. kovo 10 d. pataisos namų administracijai teiktame prašyme pareiškėjas akcentuoja tik tokių ne pirmo būtinumo daiktų, kaip televizorius ir kompiuteris, trūkumą, nors skunde teigia, kad kentėjo dėl pačių būtiniausių higienos reikmenų trūkumo (jų šiame prašyme apskritai nepaminėjo).

14. Teismas nurodė, jog atsakovo atstovas taip pat nepateikė argumentų ar įrodymų apie tai, kokios trukmės pasivaikščiojimas pareiškėjui buvo suteikiamas, tačiau byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo leidžiama pasivaikščioti vieną valandą. Nors pareiškėjui, kuris buvo priskirtas paprastajai grupei, priklausė trijų valandų pasivaikščiojimas, teismo vertinimu, atsakovo atstovas, suteikdamas pareiškėjui ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti, ne visiškai apribojo jo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore. Tačiau teismas sutiko, jog dėl sutrumpėjusio pasivaikščiojimo laiko pareiškėjas galėjo patirti tam tikrą diskomfortą.

15. Teismas pastebėjo, jog pareiškėjo teiginiai, jog jam buvo neleidžiama paskambinti, paneigiami byloje pateiktu pareiškėjo telefono skambučių išrašu, kuriame matyti, jog pareiškėjas 2020 m. kovo 10 d. du kartus skambino telefonu. Anot teismo, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui reikalaujant leisti paskambinti kitomis ginčo laikotarpio dienomis, jam būtų neleista to padaryti, todėl ši skundo dalis atmestina.

16. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nusiskundimai, jog jam buvo neleidžiama apsipirkti ir dalyvauti reabilitacijos užsiėmimuose, nelaikytini pakankamais konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ir neturtinę žalą. Teismo vertinimu, pareiškėjui neišreiškus prašymo įgyvendinti minėtas teises, atsakovo atstovui nekilo pareiga užtikrintų jų įgyvendinimą.

17. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. kovo 10 d. nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos dėl draudimo su savimi turėti asmeninius daiktus, taip pat nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. kovo 12 d. sutrumpinant pasivaikščiojimo laiką nuo 3 valandų iki 1 valandos. Teismas pripažino, kad tokios kalinimo sąlygos galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrus nepatogumus, diskomfortą, pažeminimo jausmą.

18. Teismo vertinimu, pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad jam buvo padaryta tokia neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teisės buvo pažeistos tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į psichologą dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių.

19. Vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį ir pobūdį, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, skundą teismui padavė tik praėjus beveik metams nuo paskutinės ginčo laikotarpio dienos. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Aplinkybės, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba bei nesistengė kitaip apginti savo pažeistų teisių tiek ginčo laikotarpiu, tiek iškart po jo, leido teismui daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma. Teismas pabrėžė ir tai, kad ginčo laikotarpis buvo itin trumpas (kalinimas karantino patalpoje truko 9 dienas, o asmeninius daiktus pareiškėjas nurodė atgavęs praėjus 6 dienoms nuo kalinimo pradžios).

20. Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

III. 21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22. Pareiškėjas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, kad nebuvo įvertinos visos aplinkybės.

23. Pareiškėjas sieja neturtinę žalą su jo izoliavimu nepaaiškinant jam jo izoliavimo priežasčių. Pareiškėjas teigia, kad neturėjo konfliktinių situacijų su kitais nuteistaisiais. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. kovo 4 d. buvo išvestas iš pataisos namų atvirosios kolonijos 1 sektoriaus 8 būrio ir patalpintas kamerų tipo patalpose, kol vyks aplinkybių aiškinimasis.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl daiktų, kurių jam nebuvo leista pasiimti (parfumerijos, rūbų, elektros prietaisų, patalynės), nurodo, kad jo daiktai kabinetuose buvo laikomi nesankcionuotai, nesudarius nei paėmimo akto, nei kratų protokolų. Pareiškėjas teigia, kad jis teismui nurodė, kad jam neleido dalyvauti daiktų poėmyje, jo teikiami prašymai ir skundai tiesiog dingo. Pareiškėjo vertinimu, savo veiksmais atsakovo atstovas pažeidė Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 3 straipsnį ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas.

25. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pasivaikščiojimo faktą.

26. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, jog atsakovo atstovas neprivalėjo informuoti pareiškėjo apie tai, dėl kokių priežasčių jis yra izoliuojamas. Pareiškėjas pažymi, kad jis nesikreipė su prašymais paskambinti, tačiau, atgavęs asmeninius daiktus, iš karto nuėjo paskambinti. Pareiškėjas pabrėžia, kad visi jo daiktai buvo atimti, bet įrodinėjamo našta jam nepagrįstai užkrauta. Pareiškėjas akcentuoja, kad prašė teismo išreikalauti vaizdo įrašus, pakviesti liudytojus, tačiau teismas netenkino šio prašymo. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad serga odos liga, dėl to įvairūs buitiniai nepatogumai, diskomfortas, grubūs teisių pažeidimai jį žeidžia labiau.

27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, kadangi neišreikalavo jo prašymų ir vaizdo įrašų, neapklausė liudytojų. Pareiškėjo nuomone, dėl to byla galėjo būti netinkamai išspręsta.

28. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš tinkamų bausmės atlikimo sąlygų neužtikrinimo Pravieniškių PN, kai pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas kamerų tipo patalpoje nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. kovo 12 d., atlyginimo.

30. Teisėjų kolegija byloje nustatė, kad:

30.1. Pravieniškių PN pareigūnų 2020 m. kovo 4 d. – 2020 m. kovo 11 d. nutarimais dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas ir laikomas jose nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. kovo 12 d.

30.2. Pravieniškių PN gautas ir užregistruotas (Nr. 70(6)-253) pareiškėjo 2020 m. kovo 8 d. prašymas atšviesti 2019 m. lapkričio mėn. – 2019 m. gruodžio mėn., 2020 m. sausio mėn. – 2020 m. vasario mėn. „RB“ sąrašus. Pareiškėjas klausė, kada gavo dietinį maitinimą ir kada negavo, nes, pareiškėjo vertinimu, maitinimas buvo nutrauktas neteisėtai. 2020 m. kovo 13 d. ant šio pareiškėjo prašymo uždėta rezoliucija vykdyti.

30.3. Pravieniškių PN 2020 m. kovo 12 d. gautas ir užregistruotas (Nr. 70(6)-255) pareiškėjo 2020 m. kovo 7 d. skundas, kuriame jis nurodė, kad yra patalpintas į kamerų tipo patalpas pagal kažkokią išvadą, kurios nematė, jam niekas nepaaiškino dėl izoliavimo aplinkybių ir pagrindo. Pareiškėjas teigė, kad jam buvo paaiškinta, kad negaus daiktų. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam neduodami elementarūs daiktai (parfumerija, dokumentai, patalynė, indai, maistas, rūbai persirengti). Pareiškėjas pabrėžė, kad jis buvo apklausose, tačiau jam neleido paskambinti advokatui ir žmonai. Pareiškėjas pažymėjo, kad negali parašyti laiško. Jis skundėsi, kad dėl institucijos neteisėtų veiksmų jis negali laikytis asmeninės higienos. Jis prašė raštu paaiškinti, kodėl taip elgiamasi, ir išduoti nutarimų, su kuriais nėra supažindintas, kopijas.

30.4. Pravieniškių PN 2020 m. kovo 12 d. gautas ir užregistruotas (Nr. 70(6)-258) pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. prašymas jo žmonai, mamai, advokatui ir broliui telefonu leisti gauti informaciją apie pareiškėjo laisvės atėmimo bausmę, sveikatos būklę ir kalinimo sąlygas.

30.5. Pravieniškių PN 2020 m. kovo 12 d. gautas ir užregistruotas (Nr. 70(6)-256) pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. skundas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad jau 6 paras jam neleidžiama naudotis savo asmenine aparatūra, televizoriumi, nešiojamu kompiuteriu. Pareiškėjas teigė, kad nežino, dėl kokių priežasčių jis yra uždarytas, niekas jo apie tai neinformuoja.

30.6. Pravieniškių PN 2020 m. kovo 12 d. gautas ir užregistruotas (Nr. 70(6)-259) pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. pranešimas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad atsisako maisto, kadangi jam nepaaiškinama, kodėl jis yra uždarytas.

30.7. Pravieniškių PN 2020 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 7-1858, atsakydamas į 2020 m. kovo 12 d. gautus pareiškėjo skundus (Nr. 70(6)-256 ir 70(6)-257), paaiškino pareiškėjui jo laikino izoliavimo kamerų tipo patalpose priežastis, pagrindą. Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. kovo 12 d. nesikreipė į pareigūnus su prašymais dėl telefoninių skambučių ir asmeninės įrangos.

30.8. Byloje esantys pareiškėjo telefoninių pokalbių išrašo duomenys patvirtina, jog 2020 m. kovo 10 d. pareiškėjas du kartus skambino telefonu.

31. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo D. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN buvo pažeista laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. kovo 12 d., tačiau atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, įvertinęs, kad neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

32. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas nesiėmė visų priemonių ištirti bylai reikšmingas aplinkybes, dėl to byla buvo išnagrinėta neteisingai.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

35. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad, perkeliant jį į karantino patalpą, jam nebuvo leista pasiimti savo asmeninių daiktų, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje nėra nenuginčijamų įrodymų, kad pareiškėjas pasiėmė su savimi asmeninius daiktus. Pirmosios instancijos teismas įvertino šias aplinkybes pareiškėjo naudai ir nustatė, kad pareiškėjo teisė naudotis asmeniniais daiktais buvo pažeista laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. kovo 10 d. (iš viso 6 paras). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad pareiškėjui galėjo kilti atitinkamų nepatogumų. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad, vertinant šių nepatogumų mastą, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų administraciją su konkrečiu prašymu leisti jam naudotis tam tikrais daiktais, išduoti higienos priemones ar kt. Panašaus pobūdžio prašymas gautas tik 2020 m. kovo 12 d., t. y. paskutinę jo izoliacijos dieną. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimais, kad pateiktuose prašymuose pareiškėjas neakcentuoja ir neprašo išduoti pirmo būtinumo prekių, kurias nurodo skunde. Pareiškėjas 2020 m. kovo 10 d. prašyme iš esmės skundžiasi tuo, kad jis negauna televizoriaus ir nešiojamo kompiuterio, o 2020 m. kovo 7 d. skunde pareiškėjas nurodo, kad negauna parfumerijos, dokumentų, patalynės, indų, maisto, neturi galimybės persirengti, laikytis asmeninės higienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skundus dėl trūkstamų daiktų faktiškai pateikė jau pasibaigus izoliacijos laikui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų suvaržyta teisė skųstis, teikti prašymus dėl asmeninių daiktų ir / ar dėl netinkamų sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, jog pareiškėjas neteikė tokių prašymų ir skundų jo izoliavimo laikotarpiu, rodo, kad minėti nepatogumai nebuvo tokie intensyvūs.

36. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad pareiškėjo pasivaikščiojimo laikas sutrumpėjo nuo 3 val. iki 1 val. per dieną, tai reiškia, kad pareiškėjas jo izoliavimo laikotarpiu neturėjo galimybės praleisti lauke 16 valandų. Teisėjų kolegijos nuomone, tai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrą diskomfortą.

37. Dėl pareiškėjo teisės paskambinti teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad 2020 m. kovo 10 d. pareiškėjas du kartus skambino telefonu. Pravieniškių PN pirmojo sektoriaus saugumo valdybos skyriaus pareigūnų 2020 m. balandžio 7 d. tarnybiniai pranešimai Nr. 41-4658, 4639, 4640, 4641 taip pat patvirtina, kad pareiškėjas nesikreipė į pareigūnus dėl telefoninių skambučių. Nors pareiškėjo 2020 m. kovo 7 d. skunde, kuris gautas ir užregistruotas Pravieniškių PN 2020 m. kovo 12 d., nurodo, kad jam neleidžiama paskambinti, tačiau, kaip matyti, minėtas prašymas buvo gautas 2020 m. kovo 12 d., kai pareiškėjas buvo išleistas iš laikinos izoliacijos vietos, taigi šis prašymas buvo neaktualus.

38. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog Pravieniškių PN neprivalėjo supažindinti pareiškėjo su nutarimais, kuriais pareiškėjas buvo izoliuotas kamerų tipo patalpoje. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šiuos skundo argumentus, konstatavo, jog nors pareiškėjas skundėsi, jog su šiais nutarimais nebuvo supažindintas, tačiau teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato tokios pataisos namų administracijos pareigos. Įvertinus pareiškėjo prašymus, matyti, kad prašymą dėl informacijos pateikimo pareiškėjas pateikė tą dieną, kai pareiškėjas buvo išleistas iš karantino patalpos (institucija gavo jį tik 2020 m. kovo 12 d.). Byloje nėra kitų įrodymų, kad pareiškėjas būtų teikęs kitus prašymus dėl informacijos pateikimo ir atsakovas būtų netenkinęs jų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2020 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 7-1858 atsakovo atstovas atsakė į pareiškėjos pateiktą prašymą ir paaiškino, dėl kokių priežasčių pareiškėjas buvo izoliuotas. Byloje nėra duomenų, kad minėtos informacijos pateikimas tik 2020 m. balandžio 10 d. būtų apsunkinęs pareiškėjo galimybes pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą.

39. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimo pagrįstumą dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą pinigais, pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

40. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

41. Įvertinusi pareiškėjo patirtus ir teismo patvirtintus nepatogumus ir diskomfortą (negalėjo naudotis asmeniniais daiktais, sutrumpintas pasivaikščiojimo lauke laikas), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde teismui prašė priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma nėra proporcinga, ji neatitika pažeidimų pobūdžio, masto bei trukmės. Vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 100 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas patenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant pareiškėjui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo D. S. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. kovo 12 d. buvo pažeista pareiškėjo D. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, pareiškėjo D. S. naudai 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą skundo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis