Legislator Case Law & Legislation
b2c6d30a-c7e5-41b2-a164-797d156596dc AI generated

b2c6d30a-c7e5-41b2-a164-797d156596dc · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number b2c6d30a-c7e5-41b2-a164-797d156596dc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė bylas Nr. 2A-1859-613/2015Teisėjas Raimondas Dilys (S) Proceso Nr.2-06-3-01024-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.11.1.; 2.5.10.5.1.; 2.5.29.2.; 3.3.1.14.KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. gruodžio 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės G.

Legislator headnote

AI generated

b2c6d30a-c7e5-41b2-a164-797d156596dc · Klaipėdos apygardos teismas: Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , tai, jog Å¡alys dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .Ä®rodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė bylas Nr. 2A-1859-613/2015Teisėjas Raimondas Dilys (S) Proceso Nr.2-06-3-01024-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.11.1.; 2.5.10.5.1.; 2.5.29.2.; 3.3.1.14.KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. gruodžio 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės G.

J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. J. ieÅ¡kinį atsakovei AB SEB bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė, nustatė:ieÅ¡kovė prašė pripažinti atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimÄ neteisėtu ab initio ir jį panaikinti; panaikinti Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.2 p., reglamentuojantį sutarties vienaÅ¡alį nutraukimÄ , kaip nesÄ Å¾iningÄ bei neteisėtÄ ; pakeisti Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.7 p., 4.8 p. bei sumažinti 0,1 proc. dydžio delspinigius iki 0,02 procento dydžio.

Nurodė, kad šalys pasirašė 2010-09-15 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieÅ¡kovei buvo suteiktas 14517,16 EUR kreditas bÅ«sto remontui (rekonstrukcijai). IeÅ¡kovė dėl finansinių sunkumų vėlavo grÄ Å¾inti kredito dalį ir atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį jos neinformavęs. Taip pat atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartyje nustatė nesÄ Å¾iningus delspinigius, kurie turi bÅ«ti sumažinti (b. l. 2–7).Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ savo procesinėmis teisėmis.

Nurodė, kad Å¡alys sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu buvo suteiktas 14517,16 EUR kreditas bÅ«sto remontui (rekonstrukcijai), kredito grÄ Å¾inimo terminas 2025-09-10. IeÅ¡kovė apie sutarties nutraukimÄ buvo iÅ¡ anksto įspėta ne kartÄ , jai nereaguojant į banko siunčiamus praneÅ¡imus ir raginimus įvykdyti sutartį, nevykdant mokėjimų ir nebendradarbiaujant su banku, sutartis buvo nutraukta ir ieÅ¡kovė informuota apie kredito sutarties nutraukimÄ (b. l. 27–32). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė buvo tinkamai informuota apie pradelstus mokėjimus bei nustatytus papildomus terminus pradelstiems mokėjimams padengti, taip pat kelis kartus įspėta, kad nesumokėjus įsiskolinimo bankas vadovaudamasis sutartimi jÄ nutrauks, kad atsakovas visais įmanomais bÅ«dais bandė iÅ¡saugoti sutartinius Å¡alių santykius, geranoriÅ¡kai siÅ«lė problemų sprendimo bÅ«dus, vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ panaudojo kaip ultima ratio priemonę, kai objektyviai nebebuvo galimybės iÅ¡saugoti sutartinių Å¡alių santykių.

Taip pat, remdamasis ieÅ¡kovės pateiktais byloje duomenimis bei įrodymais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo mažinti ieÅ¡kovės nurodomÄ delspinigių dydį nuo 0,1 procento iki 0,02 procento dydžio, delspinigių dydis nesusijęs su sutarties nutraukimu, todėl reikalavimo netenkino.2015 m. rugsėjo 25 d. gautas ieÅ¡kovės apeliacinis skundas. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes bei raÅ¡ytinius įrodymus, formaliai vertino atsakovo pagal kredito sutartį prisiimtas pareigas, susijusias su vienaÅ¡aliu sutarties nutraukimu, todėl praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Nurodo, jog teismas pernelyg formaliai sprendė, ar ieÅ¡kovės atliktas kredito sutarties pažeidimas buvo esminis. Nurodo, jog įsiskolinimas praneÅ¡imo apie kredito sutarties nutraukimÄ dienÄ sudarė iÅ¡ viso 300 EUR, t. y. nesumokėta kredito dalis sudarė 2,07 proc. visos kredito sumos, mano, kad nutraukti kredito sutartį likus tik 300 EUR nėra proporcinga ir sÄ Å¾ininga silpnesniosios kredito sutarties Å¡alies – ieÅ¡kovės – atžvilgiu. Taip pat nurodo, jog ieÅ¡kovė kreditÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti iki 2025 m., todėl atsakovas, nutraukdamas sutartį ir pradėjęs visos kredito sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, sukėlė ieÅ¡kovei kaip vartotojai itin sunkias pasekmes.

Mano, jog 300 EUR nėra ta suma, kurios pradelsimas galėtų daryti didelę įtakÄ bankui. Bankas privalėjo elgtis sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai, bendradarbiauti ir kooperuotis su ieÅ¡kove tam ir tokia apimtimi, kad bÅ«tų pasiektas, jei tai objektyviai įmanoma, kredito sutarties tikslas. Taip pat ieÅ¡kovė nurodo, jog siÅ«lė bankui bylÄ užbaigti taikos sutartimi, tačiau iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad Å¡is ieÅ¡kovės praÅ¡ymas teisme nebuvo svarstytas.Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , su apeliantės pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog ieÅ¡kovės sutarties pažeidimas yra esminis, įsipareigojimai nevykdomi daugiau kaip 300 dienų. Nurodo, kad bankas geranoriÅ¡kai bandė spręsti susidariusiÄ situacijÄ ir sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta tik po to, kai atsakovas pagrįstai įsitikino, kad ieÅ¡kovė ir toliau negalės tinkamai vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ji pati bÅ«tų įgyvendinusi bendradarbiavimo pareigÄ tokia apimtimi, kad bÅ«tų iÅ¡saugoti sutartiniai santykiai.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ne kartÄ siÅ«lė ginÄÄ spręsti taikiu bÅ«du, ragino pačiÄ apeliantę bÅ«ti aktyviÄ ir teikti praÅ¡ymus bankui, po parengiamojo posėdžio, įvykusio 2015 m. birželio 4 d., apeliantė pasiÅ«lymÄ bankui pateikė tik 2015 m. rugpjūčio 4 d. Nurodo, kad teismas aktyviai atliko taikinimo pareigÄ ir nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ .Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , tai, jog Å¡alys dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .Ä®rodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.).

ReikÅ¡mingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, iÅ¡vardytomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse. Ä®rodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (CPK 185 str.).

Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sÄ sajumÄ ), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokiÄ iÅ¡vadÄ . Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti aplinkybes.

Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančiÄ informacinę medžiagÄ laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sÄ sajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose nenukrypo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės atsakyta į apeliantės argumentus, nurodytus ieÅ¡kinyje, kad apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantei jas savaip interpretuojant ir naujų įrodymų, kurie iÅ¡ esmės paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti.Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje                                     Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir iÅ¡vadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieÅ¡kinį atmesti, todėl visų jų detaliai nekartoja.2010 m. rugsėjo 15 d.

Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurios vykdymo yra kilęs nagrinėjamas ginčas, kvalifikuojama vartojimo sutartimi. Aukščiausiu lygmeniu vartotojo teisių apsaugos garantijos įtvirtintos Konstitucijos 46 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus; Å¡i konstitucinė nuostata yra vienas iÅ¡ pamatinių Lietuvos Å«kio tvarkymo principų, ji įgyvendinama per žemesnės galios teisės normų sistemÄ . Vartotojas, kaip sutarties Å¡alis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties ir kitų panaÅ¡ių aplinkybių, yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties Å¡alimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties Å¡alies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiÅ¡kia sutarties laisvės principo ribojimÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 ir 2 dalys), todėl nurodytos sutarties sÄ lygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos AB DnB NORD banko pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-7-272/2011).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Tačiau Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutartys turi bÅ«ti vykdomos) (CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v.

A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2012).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs ir įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovė sistemingai laiku nevykdė prievolių bankui nuo 2011 metų, ieÅ¡kovei buvo siunčiami automatiniai praneÅ¡imai / raginimai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Nuo 2012 m. spalio 24 d. ne kartÄ siųsti įspėjimai apie įsiskolinimo susidarymÄ , nustatant papildomÄ terminÄ Ä¯siskolinimui padengti, taip pat informuojant ieÅ¡kovę apie kredito sutarties nutraukimÄ :2012 m. spalio 24 d.

įspėjimas Nr. 08.23.04.01-1202423 dėl kredito sutarties nutraukimo. Numatytas terminas padengti įsiskolinimÄ iki 2012 m. lapkričio 24 d.;2012 m. gruodžio 13 d. įspėjimas Nr. 01.10.03-0725 dėl kredito sutarties nutraukimo. Numatytas terminas padengti įsiskolinimÄ iki 2013 m. sausio 13 d.;2012 m. gruodžio 13 d. ieÅ¡kovei iÅ¡siųstas raginimas banko turimu jos elektroninio paÅ¡to adresu;2013 m. sausio 17 d. įspėjimas Nr. 01.10.03-0086 dėl kredito sutarties nutraukimo. Numatytas terminas padengti įsiskolinimÄ iki 2013 m. vasario 18 d.;2013 m. vasario 20 d.

įspėjimas Nr. 01.10.03-0205 dėl kredito sutarties nutraukimo. Numatytas terminas padengti įsiskolinimÄ iki 2013 m. kovo 21 d.;2013 m. gegužės 10 d. įspėjimas Nr. 01.10.03-0370 dėl kredito sutarties nutraukimo. Numatytas terminas padengti įsiskolinimÄ iki 2013 m. birželio 10 d.IeÅ¡kovei nebendradarbiaujant su atsakovu, kredito sutartis 2013 m. birželio 13 d. nutraukta, ieÅ¡kovei iÅ¡siųstas praneÅ¡imas Nr. 01.10.03-0444.Visais atvejais banko raÅ¡tai siųsti ieÅ¡kovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl kredito sutarties sÄ lygų nevykdymo ieÅ¡kovė banko informuota tinkamai ir kredito sutartis nutraukta tik nuo 2013 m. birželio 13 d., t. y. po daugiau kaip 6 mėnesių po pirmojo įspėjimo (2012 m. spalio 24 d.) dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.Bankas 2015 m. rugpjūčio 7 d. iÅ¡samiai atsakė į ieÅ¡kovės pasiÅ«lytas taikos sutarties Å¡ioje byloje sÄ lygas, t. y. atsisakė sudaryti taikos sutartį ieÅ¡kovės pasiÅ«lytomis sÄ lygomis. Pažymėtina, kad sudaryti taikos sutartį yra Å¡alių teisė, bet ne pareiga.

Byloje nustatyta ir įrodyta, kad Å¡alys 2010 m. rugsėjo 15 d. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieÅ¡kovei bankas suteikė 14517,16 Eur kreditÄ vartojimo poreikiams tenkinti (asmeniniam bÅ«stui rekonstruoti) su kintamosiomis palÅ«kanomis 15 metų terminui, mokėjimus vykdant kas mėnesį. Apeliantė neginčija, jog jai nepavyko tinkamai vykdyti prievoles pagal kredito sutartį bankui, tačiau esmine to priežastimi laiko finansinius sunkumus, teigia, jog bankas ir ginčo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog paskola – tai vartojimo sutartis, o ieÅ¡kovė yra silpnesnė Å¡ios sutarties pusė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktinius duomenis, teisinius ginčo situacijos aspektus, Å¡iuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. KritiÅ¡kai vertinami ieÅ¡kovės veiksmai – iÅ¡ esmės jos neveikimas vykdant ginčo sutartį, nes byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė tinkamai vykdė / įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (yra sumokėjusi, mokėjo nustatyto bei sutarto su banku dydžio įmokas kreditui padengti), jog ieÅ¡kovė buvo atidi, rÅ«pestinga ir laikėsi kredito sutarties nuostatų, inter alia, sutarties Bendrosios dalies 4.15 p. – nedelsdama raÅ¡tu praneÅ¡ti bankui apie savo finansinės bÅ«klės pablogėjimÄ (pastoviųjų pajamų sumažėjimÄ , turto praradimÄ ir kt.) ir (ar) asmeniÅ¡kai atvykti į bankÄ aptarti susidariusiÄ situacijÄ bei jos sprendimo galimybes (b. l. 12).

Be to, nors kredito sutartis nutraukta 2013 m. birželio 13 d., bankas į antstolį dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 12 d., tačiau ieÅ¡kovė dėl galimai pažeistų savo teisių į teismÄ kreipėsi tik 2014 m. balandžio 9 d., ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas, o su nauju ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė kreipėsi 2015 m. sausio 29 d., t. y. jau prasidėjus vykdymo procesui bei paskelbus apie ieÅ¡kovei priklausančio turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių. Tai patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovė nebendradarbiaudama su banku sudarė sÄ lygas bankui spręsti dėl sutarties vykdymo perspektyvų ir vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pagal sutarties nuostatas (sutarties 5.2 p.).       Ginčo atveju įrodyta, jog ieÅ¡kovė netinkamai vykdė prievoles bankui, bankas ne kartÄ tinkamai informavo / įspėjo ieÅ¡kovę apie tai, jog nutrauks sutartį.

Terminas paÅ¡alinti sutartinius pažeidimus buvo suteiktas ilgas ir pakankamas, nuo 2012 m. spalio 24 d. siųsti įspėjimai apie įsiskolinimo susidarymÄ , kredito sutartis nutraukta tik 2013 m. birželio 13d. 2013-05-10 įspėjime Nr.01.10.03-0370 dėl kredito sutarties nutraukimo fiksuojamas ieÅ¡kovės įsiskolinimas 635,80 Eur. Duomenų apie apeliantės gautas (gaunamas) pajamas, jų sumažėjimÄ , finansinės bÅ«klės pasunkėjimÄ ir kt. apeliantė nepateikė. Apeliantės argumentas, jog bankas pažeidė bendradarbiavimo pareigÄ , vertinamas kaip nepagrįstas, nes minėti bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, jog bankas siekė sutartinių santykių tęstinumo.

Duomenų, jog ieÅ¡kovė iki bylos teisme iÅ¡kėlimo kada nors kreipėsi į bankÄ dėl palÅ«kanų ir (ar) delspinigių sumažinimo ir pan., byloje nėra. Taip pat pažymėtina, jog taikos sutarties sudarymas yra Å¡alių teisė, o ne pareiga. Bankas pateikė ieÅ¡kovei atsakymÄ dėl pasiÅ«lymo sudaryti taikos sutartį, kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas bankui yra nepriimtinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimo turiniui keliami reikalavimai iÅ¡dėstyti CPK 270 straipsnyje.

Minėtame straipsnyje nenumatyta teismo pareiga pasisakyti dėl nesudarytos taikos sutarties. Todėl ieÅ¡kovės argumentas, kad teismas nepasisakė ir nevertino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo ir dėl to sprendimas yra laikytinas neteisėtu, atmestinas kaip nepagrįstas.Kaip jau minėta, bankas į antstolį dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 12 d., tačiau ieÅ¡kovė dėl galimai pažeistų savo teisių į teismÄ kreipėsi tik 2014 m. balandžio 9 d., ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas, o su nauju ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė kreipėsi 2015 m. sausio 29 d., t. y. jau prasidėjus vykdymo procesui bei paskelbus apie ieÅ¡kovei priklausančio turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių, taigi akivaizdu, jog tik prasidėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rai, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl ginčo sandorio pripažinimo neteisėtu bei kitų minėtų reikalavimų tenkinimo, kurie visi pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡nagrinėti ir dėl jų motyvuotai atsakyta.

Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai nagrinėjo, nepakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes bei raÅ¡ytinius įrodymus ir kt., atmestini kaip faktiÅ¡kai ir juridiÅ¡kai nepagrįsti.IÅ¡dėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Apeliantų apeliacinis skundas atmestinas, todėl jie neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimÄ (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–326 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkėGiedrė Seselskytė TeisėjosJolanta Gailevičienė Alona Romanovienė