2019-11-13 Nr. AB-21697-3-61-3-02931-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-694-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02931-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. L. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 18 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-170518-00969. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl minėto statybos leidimo panaikinimo paduoti bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 18 d. išduoto statybos leidimo Nr. LSNS-01-170518-00969 galiojimą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 30-2833/18 (2.1.1E-TD2) galiojimą dėl žemės sklypo įtraukimo į 2018 m. nenaudojamų žemės sklypų sąrašą iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės joje priimtas sprendimas.

Teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi įpareigojo atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateikti teismui duomenis, kada ir kokiu būdu pareiškėja A. L. buvo informuota apie skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 18 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-170518-00969 bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. rugsėjo 2 d. buvo gautas pareiškėjos atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarties panaikinimo. Prie atskirojo skundo pareiškėja pateikė papildomus įrodymus: 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymą dėl informacijos pateikimo ir advokatės Donatos Juozumienės susirašinėjimą su advokate Olga Siomina.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi panaikino 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta skundą priimti ir nustatė pareiškėjai terminą iki 2019 m. rugsėjo 18 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Teismas įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis ar pareiškėja gavo atsakymą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į pareiškėjos advokatės Olgos Siominos 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymą; ar pareiškėja kreipėsi / domėjosi, ką advokatė Olga Siomina išsiaiškino dėl skundžiamo statybos leidimo; ar pareiškėja gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 3 d. pranešimą. Teismas taip pat įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iki 2019 m. rugsėjo 18 d. pateikti teismui duomenis, ar pareiškėjai A. L. buvo pateiktas atsakymas į jos advokatės Olgos Siominos 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymą ir ar yra duomenų apie jo įteikimą pareiškėjai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjos A. L. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Įvertinęs teismui pateiktus papildomus duomenis dėl termino atnaujinimo tiek iš pačios pareiškėjos, tiek iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos teiginį, jog ji apie savo galimai pažeistas teises sužinojo 2019 m. balandžio 29 d. Teismas nustatė, kad apie ginčijamą statybos leidimą pareiškėja buvo informuota jau 2018 m. liepos 3 d. Teismas pareiškėjos teiginį, jog ją tuo metu atstovavo advokatė Olga Siomina, iš kurios pareiškėja nėra gavusi jokių dokumentų, todėl negalėjo sužinoti apie ginčijamą statybos leidimą šią aplinkybę vertina kritiškai, nes pati pareiškėja nutraukusi atstovavimo sutartį su minėta advokate 2018 m. rugpjūčio 17 d., t. y. po to, kai advokatė Olga Siomina kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su 2018 m. rugpjūčio 10 d. užklausimu. Iš susirašinėjimo su advokate Olga Siomina matyti, kad advokatei su raštu (atsakymu į jos 2018 m. rugpjūčio 10 d. užklausimą) iš Vilniaus miesto savivaldybės buvo atsiųsta dalis informacijos, tačiau minėtai advokatei nepavyko susisiekti su pareiškėja, nes pastaroji jos paslaugų atsisakė, o pati pareiškėja susisiekti su advokate nebandė. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento Mokesčių skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. A51-79554/18 (2.14.1.44E-FN3) akivaizdu, kad prie šio rašto buvo pateikti pareiškėjos A. L. sutikimai dėl statybos ir griovimo darbų žemės sklype, esančiame adresu: Tvenkinių g. 10, Vilniuje. Tai, kad pareiškėja pati toliau nesidomėjo proceso eiga lėmė, jog ji laiku nesusipažino su minėtais dokumentais. Taigi tokios pasekmės kilo būtent dėl pačios pareiškėjos pasirinkto elgesio modelio, tačiau jokiu būdu ne dėl objektyvių (nuo pareiškėjos valios nepriklausančių) priežasčių.

Pareiškėjos delsimas, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja netinkamai gynė savo pažeistas teises, tuo pačiu įrodo, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, siekdama pasinaudoti savo teise į gynybą. Kitų objektyvių priežasčių, kodėl ji nesikreipė į teismą laiku, teismui nenurodė. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, pareiškėjos prašymas negali būti laikomas pagrįstu.

III. Pareiškėja A. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr. LSNS-01-170518-00969 panaikinimo padavimo terminą ir pareiškėjos skundą priimti.

Pareiškėja teigia, jog teismas netinkamai nustatė momentą, kada pareiškėja sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Pažymi, jog nors Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, jog pareiškėja apie ginčijamą statybos leidimą buvo informuota 2018 m. liepos mėnesį, kuomet pareiškėjai buvo išsiųstas 2018 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansų ir strateginio planavimo departamento mokesčių skyriaus raštas Nr. A51-55304 /18(2.14.1.44-FN3) „Dėl informacijos pateikimo“ ir konstatavo, jog būtent tuo momentu pareiškėja jau turėjo suvokti savo teisių pažeidimą ir imtis teisinių veiksmų jas ginant, tačiau iš 2018 m. liepos 3 d. atsakovo rašto turinio pareiškėja niekaip negalėjo suvokti, jog minimu statybos leidimu yra pažeidžiamos jos teisės, kadangi statybos leidimo turinys šiame rašte visiškai neatskleistas, o pati pareiškėja niekada nesikreipė į jokias institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento griovimui išdavimo. Be to, pareiškėja yra vyresnio amžiaus, neturinti teisinio išsilavinimo, kurios gimtoji kalba – rusų kalba. Teisinių dokumentų skaitymas ir suvokimas pareiškėjai ir taip ganėtinai didelis iššūkis, o informacijos pateikimas neatskleidžiant statybos leidimo esmės neabejotinai apsunkino pareiškėjos galimybes suvokti savo subjektinių teisių galimą pažeidimą.

Pasisakydamas dėl pareiškėjos sužinojimo apie pažeistas teises momentą, teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, jog pareiškėja nėra vienintelė žemės sklypo, esančio Tvenkinių g. 10, Vilniuje (toliau – Žemės sklypas) savininkė, ir to, jog Žemės sklype yra ne vienas nekilnojamojo turto objektas, registruoti įvairiausiomis paskirtimis ir priklausantys skirtingiems savininkams. Iš į bylą pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso tik 2519/2879 dalys Žemės sklypo. Žemės sklype stovi daugiau nei 9 nekilnojamojo turto objektai, kurie taipogi nėra tik pareiškėjos nuosavybė.

Pareiškėja, 2018 m. liepos mėnesį gavusi 2018 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansų ir strateginio planavimo departamento mokesčių skyriaus raštą Nr. A51-55304 / 18(2.14.1.44-FN3) „Dėl informacijos pateikimo“ negalėjo suvokti savo subjektinių teisių pažeidimo, kadangi šiame dokumente nebuvo atskleistas ginčijamo statybos leidimo turinys, jo išdavimo data, jį išdavusi institucija. Šis atsakovo raštas nebuvo pakankamai aiškus ir informatyvus. Vien ginčijamo statybos leidimo įvardijimas ir numerio nurodymas nereiškia, jog pareiškėjai buvo aiškios pagal šį statybos leidimą kylančios teisės ir pareigos, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada dėl sužinojimo apie pažeistas teises momento (2018 m. liepos mėnesis) yra nepagrįsta.

Pareiškėja nurodo, jog apie tai, koks yra ginčijamo statybos leidimo turinys, kieno prašymu ir kada jis išduotas, apie tai, jog ginčijamo statybos leidimo dokumentacijoje yra net du neva pareiškėjos pasirašyti sutikimai, be kurių ginčijamas statybos leidimas net nebūtų išduotas (vienas iš jų – sutikimas griauti pareiškėjos turtą), pareiškėja sužinojo tik 2019 m. balandžio 29 d., jos atstovei nuvykus į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentą ir susipažinus su visa statybos leidimo dokumentacija.

Pareiškėja nurodo, jog 2018 m. rugsėjo mėnesį nematė dokumentų, kuriuos pareiškėjos atstovė advokatė Olga Siomina gavo iš atsakovo 2018 m. rugsėjo 17 d., apie juos pareiškėja nieko nežinojo, su jų turiniu ji nesusipažino, apie tai, jog advokatei Olgai Siominai atsakovas buvo pateikęs tam tikrą informaciją pareiškėja sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu iš atsakovo paaiškinimų.

Pareiškėja teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai neatsakingo pareiškėjos atstovės elgesio neigiamas pasekmes perkėlė pareiškėjai, nors būtent advokatei, kaip savo srities specialistei, turėtų būti taikomi didesni atidumo reikalavimai. Teismo teiginius apie pareiškėjos neatidumą, nesidomėjimą būtų galima laikyti pagrįstais tuo atveju, jeigu pareiškėjos atstovė būtų perdavusi pareiškėjai iš atsakovo gautą informaciją ir pati pareiškėja būtų pasirinkusi pasyvaus stebėtojo poziciją. Tačiau pati advokatė Olga Siomina patvirtino, jog iš atsakovo gauta informacija pareiškėjos nepasiekė, nors iš bylos medžiagos matyti, jog advokatė turėjo visas galimybes tokią informaciją perduoti.

Teismo teiginius apie pareiškėjos neatidumą ir neatsakingumą paneigia ir tai, jog po to, kai pareiškėjai 2019 m. balandžio 29 d. tapo žinoma apie ginčijamo statybos leidimo turinį, apie tai, kad šis statybos leidimas išduotas jos galimai suklastotų sutikimų pagrindu, pareiškėja nedelsiant kreipėsi tiek į Vilniaus apygardos prokuratūrą, tiek į atsakovą, tiek į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Taigi akivaizdu, jog pareiškėjai suvokus savo teisių pažeidimo faktą ji nedelsiant ėmėsi aktyviai ginti pažeistas savo teises. Akivaizdu, jog analogiškus veiksmus pareiškėja būtų atlikusi dar 2018 metais, jeigu ji būtų disponavusi tokia pačia informacija.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nukrypdamas nuo teismų praktikos, prioritetą suteikė formaliai praleisto procesinio termino pasekmėms, t. y. skundo padavimo teisės paneigimui, o ne teisingumo esmei ir tokiu būdu iš esmės nebeliko galimybės įvykdyti realų teisingumą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi buvo sukurta tokia situacija, kai dėl formalaus procesinio pažeidimo nebeįmanoma apsaugoti galimai nusikalstama veika pažeistų pareiškėjos teisių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos A. L. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjos teigimu, ji praleido skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 18 d. išduoto statybos leidimo Nr. LSNS-01-170518-00969 padavimo terminą dėl to, kad apie tai, koks yra ginčijamo statybos leidimo turinys, kieno prašymu ir kada jis išduotas, apie tai, jog ginčijamo statybos leidimo dokumentacijoje yra net du neva pareiškėjos pasirašyti sutikimai, be kurių ginčijamas statybos leidimas net nebūtų išduotas (vienas iš jų – sutikimas griauti pareiškėjos turtą), pareiškėja sužinojo tik 2019 m. balandžio 29 d., jos atstovei nuvykus į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentą ir susipažinus su visa statybos leidimo dokumentacija.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Bylos duomenys patvirtina, dėl to ginčas nekyla, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo paduoti.

Nors teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą nustatė, kad pareiškėjai 2018 m. liepos 3 d. gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento Mokesčių skyriaus raštą „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėja galėjo nesuvokti savo pažeistų teisių, kadangi iš rašto turinio nėra akivaizdu, jog statybos leidimas išduotas būtent pareiškėjos nuosavybės teise valdomoje žemėje esančiam statiniui, o vėlesnė informacija pareiškėjos nepasiekė, kadangi buvo neperduota advokatės. Tačiau, kaip nurodo pati pareiškėja, skundžiamo sprendimo turinys pareiškėjos atstovei tapo žinomas 2019 m. balandžio 29 d. Skundas teismui dėl sprendimo panaikinimo paduotas 2019 m. rugpjūčio 12 d., t. y. daugiau nei po trijų mėnesių nuo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo esmę.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

Pareiškėja, nurodydama, kad skundžiamo akto turinys tapo žinomas 2019 m. balandžio 29 d. atskirajame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kodėl terminas skundui paduoti buvo praleistas daugiau nei tris mėnesius. Pareiškėja teigia, jog 2019 m. balandžio 29 d. sužinojusi apie ginčijamo statybos leidimo turinį, apie tai, kad šis statybos leidimas išduotas jos galimai suklastotų sutikimų pagrindu, pareiškėja nedelsiant kreipėsi tiek į Vilniaus apygardos prokuratūrą, tiek į atsakovą, tiek į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, tačiau į teismą, dėl pareiškėjos nuomone neteisėto administracinio akto panaikinimo kreipėsi tik 2019 m. rugpjūčio 12 d.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą prašymui paduoti ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, siekdama pasinaudoti savo teise į gynybą. Kreipimasis dėl atitinkamų sprendimų panaikinimo į kitas, o ne į įstatymų numatytas ginčų nagrinėjimo institucijas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai nėra laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi, nes tokie asmens veiksmai yra susiję su subjektyviu asmens pasirinktu elgesio būdu, o svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kaip minėta, yra laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės.

Atsižvelgiant tiek į nurodytas teisės normas, tiek ir į faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjos skundas teismui 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą dėl pačios pareiškėjos veiksmų (neveikimo), pareiškėjos veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, bet iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjos skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius