b2c4e31d-d929-4f77-ae97-05eb6b364685 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-3577-1143/2021 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00214-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 19 d. Å alčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų teisėja Augustė Juozapavičienė, sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei G. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojantis vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo techninėmis priemonėmis, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui K. R. (K. R.) dėl vienaÅ¡alio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į paveldimÄ turtÄ , tretieji asmenys M. K., antstolė Tereza Gerasimovič. Teismas nustatė:

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo K. R. atsisakymÄ (nepriėmimÄ ) palikimo, atsiradusio po J. R. mirties (duomenys neskelbtini);

2) K. R. atnaujinti įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui po J. R. mirties priimti;

3) priteisti K. R. jo palikimo dalį ir nukreipti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomosiose bylose į turtÄ , paveldimÄ po J. R. mirties, Å¡iai dienai valdomÄ M. K., kurį sudaro: pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatas – Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini); taip pat žemės sklypai (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini);

4) įpareigoti K. R. paveldėtÄ turtÄ Ä¯registruoti savo vardu;

5) nustatyti, kad K. R. per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdžius teismo įpareigojimo, iÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę atlikti visus bÅ«tinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tam, kad VÄ® „Registrų centras“ bÅ«tų įregistruota K. R. nuosavybės teisė į nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ skolininko lėšomis.

2. Atsakovas atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad po motinos J. R. mirties (duomenys neskelbtini), jÄ laidojo bei visas iÅ¡laidas padengė jo sesuo M. K.. Motinai priklausiusį gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais bei žemės sklypus prižiÅ«rėjo, valdė, darė remontus jo sesuo M. K., kuri ir Å¡iuo metu su Å¡eima gyvena Å¡iame gyvenamajame name, moka mokesčius bei rÅ«pinasi namu. Atsakovas faktiÅ¡kai Å¡iame name negyvena, kartais aplanko seserį, kuri jį pavalgydina, aptvarko, duoda kiÅ¡enpinigių. Atsakovas yra nedirbantis, jokių pajamų ir turto neturi, jam finansiÅ¡kai ir buitiÅ¡kai padeda sesuo. Todėl jis suprato, kad neturi jokių teisių į likusį palikimÄ po motinos mirties, todėl neturėjo prieÅ¡taravimų, kad sesuo 2018 m. jį priimtų. Atsakovo teigimu, jis teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnyje įtvirtinta teise – atsisakyti savo turto dalies.

3. Tretysis asmuo antstolė T. Gerasimovič atsiliepime su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu sutiko. Nurodė, kad atsakovas nuo 2003 m. turi skolų valstybei, jų nemoka, nedirba, pajamų ir turto neturi. Skolininkui nesikreipus į notarÄ bei nepareiÅ¡kus teisme savo reikalavimo nustatyti paveldėjimo fakto po motinos mirties, jis akivaizdžiai pablogino savo turtinę padėtį, tokiu bÅ«du pažeidžiant iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, kadangi neliko galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ .

4. Trečiajam asmeniui M. K. ieÅ¡kinys su priedais įteikti (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; pastaroji nepateikė atsiliepimo per teismo nustatytÄ terminÄ .

5. Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovas K. R. ir tretysis asmuo M. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jie buvo tinkamai informuoti, jokių nedalyvavimo priežasčių teismui nenurodė, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė. Tretysis asmuo antstolė T. Gerasimovič teismui pranešė, kad savo pozicijÄ palaiko ir dėl didelio antstolės užimtumo praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

IeÅ¡kinys tenkintinas 6. Kaip matyti iÅ¡ 2021-02-17 antstolės T. Gerasimovič patvarkymo, remiantis Testamentų registro iÅ¡raÅ¡u, nustatyta, kad registre 2019-02-15 įregistruotas palikimo priėmimo faktas po skolininko motinos mirties. Testamentų registro duomenimis po skolininko motinos mirties palikimÄ priėmė skolininko sesuo M. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagal 2018-11-09 teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2YT-8394-1014/2018. 2019-04-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), M.

K. paveldėjo J. R. turtÄ , kurį sudaro: pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini); taip pat žemės sklypai (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini).

7. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovui nepriėmus palikimo, yra pažeidžiami jos interesai, kadangi nėra galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovo paveldėtÄ turtÄ , jog bÅ«tų vykdomas skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomuosius dokumentus. IÅ¡ 2021-02-17 antstolės T. Gerasimovič patvarkymo, matyti, jog atsakovas piniginių lėšų neturi, VSDFV duomenimis jis nedirba, turto į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nėra, dėl K. R. antstoliai vykdo 139 vykdomÄ sias bylas, bendra iÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡kotina suma į valstybės biudžetÄ â€“ 24 067,76 Eur.

8. IÅ¡ antstolės patvarkymo matyti, kad po motinos mirties skolininkas K. R. visÄ laikÄ gyveno ir iki Å¡iol gyvena motinos gyvenamajame name, ten deklaruota ir skolininko gyvenamoji vieta. Tokiu bÅ«du yra pagrindas teigti, kad skolininkas priėmė palikimÄ po motinos mirties faktiÅ¡kai valdydamas jos turtÄ po jos mirties, tačiau teismui civilinėje byloje Nr. 2YT-8394-1014/2018 skolininkas nurodė, kad „palikimo priimti nepageidauja“, t. y. atsisakė savo palikimo dalies sesers naudai. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė, siekdama apginti savo kaip kreditoriaus interesus, praÅ¡o pripažinti atsakovo 2018-11-19 pareiÅ¡kimÄ dėl atsisakymo nuo palikimo negaliojančiu ir nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovui priklausančiÄ palikimo dalį, kuri atsirado po jo motinos mirties.

9. CK 6.66 straipsnyje 1 dalyje, nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana ieÅ¡kiniui patenkinti bÅ«tinosios sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

10. Ä®vertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu ir nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visumai, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sÄ lygų buvimÄ , iÅ¡skyrus preziumuojamų pagal įstatymÄ . Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga kyla atsakovui.

11. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo bÅ«dais, teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ . Tai reikÅ¡minga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ .

Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę (kaip vienÄ iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų), tačiau ir tai, kad Å¡i jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje e2A-231-464/2018). Byloje konstatuota, jog antstolė vykdo vykdomÄ sias bylas pagal vykdomuosius dokumentus, iÅ¡duotus nuo 2003 m. iki 2020 m. Atsakovo K. R. motina mirė (duomenys neskelbtini); 2018-11-09 teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-8394-1014/2018 užfiksuotas atsakovo atsisakymas nuo palikimo.

Taigi, akivaizdu, jog ieÅ¡kovė (kreditorius) iki atsakovo (skolininko) palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakymo (2018-11-09), turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ K. R. pagal iÅ¡duotus vykdomuosius dokumentus iki atsakovo palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakymo momento. Vadinasi ieÅ¡kovė pagal vykdomuosius dokumentus, iÅ¡duotus iki 2018-11-09 turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ , tačiau tokios reikalavimo teisės neturi pagal actio Pauliana institutÄ dėl vykdomųjų dokumentų iÅ¡duotų dėl atsakovo įsiskolinimų jau po 2018-11-09.

12. Pasak ieÅ¡kovės, atsakovui atsisakius priimti palikimÄ , yra pažeidžiami jos interesai, kadangi nėra galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovo K. R. paveldėtÄ turtÄ , jog bÅ«tų įvykdyti iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai, kadangi jokio kito turto, kuris realiai galėtų bÅ«ti realizuotas, atsakovas neturi. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, bÅ«tina nustatyti skolininko nemokumÄ (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka.

Visais Å¡iais atvejais bÅ«tina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Ä®rodyti Å¡ias aplinkybes pareiga tenka ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Bylos duomenimis atsakovas jokio turto ir pajamų neturi; mirus jo motinai, atsakovas įgijo paveldėjimo teisę įstatymo pagrindu į jo motinai palikimo dienÄ priklausiusio turto: gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypų ½ dalį.

Konstatuota, jog atsakovas atsisakė priimti jam priklausančio palikimo dalį, palikimÄ priėmė tik jo sesuo. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovo pareiÅ¡kimas dėl palikimo atsisakymo akivaizdžiai pažeidžia ieÅ¡kovės (kreditoriaus) teises ir atsakovas (skolininkas) apie tai žinojo, nes kito turto, kuriuo galėtų atsiskaityti su ieÅ¡kove, atsakovas neturėjo ir neturi, o siekdamas iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ paveldimo turto, atsakovas nuo palikimo atsisakė.

13. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiÅ¡kiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimÄ . Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi bÅ«ti ginamos ir jos reikalavimas turi bÅ«ti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sÄ skaita, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tÄ turtÄ , kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo buvo pradėtas valdyti trečiojo asmens ir perėjo jo nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Savo atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kodėl atsisakė nuo palikimo, kaip priežastis nurodydamas tai, kad nesijautė turintis teisę į palikimo dalį, kadangi motinos laidojimo iÅ¡laidas padengė sesuo M. K., kuri visÄ laikÄ prižiÅ«rėjo, rÅ«pinosi ir valdė motinai priklausiusį turtÄ . Teismo vertinimu, tokios skolininko nurodytos atsisakymo nuo palikimo priežastys neatitinka teisingumo ir geros moralės principų (CK 1.5, 1.80 ir 1.81 straipsniai). FaktiÅ¡kai atsisakius palikimo atsakovas tapo iÅ¡ esmės nemokus ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sÄ lyga actio Pauliana instituto taikymui, nes atsakovo palikimo atsisakymas pažeidė ieÅ¡kovo interesus.

14. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , sandoris gali bÅ«ti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Teismų parktikoje nurodoma, kad, tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžiÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas K. R. neturėjo jokios pareigos atsisakyti jam priklausančios palikimo dalies; neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kuriu pagrindu imperatyviai kiltų pareiga atsisakyti priimti palikimÄ . Teismo vertinimu, atsakovas, atsisakydamas priimti palikimÄ , pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditoriaus (ieÅ¡kovės) interesus ir iÅ¡vengti prievolių.

15. Taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 straipsnio 1,2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas atsisakė priimti palikimÄ , dėl ko atsakovui priklausiusiÄ palikimo dalį (pagal įstatymÄ ) priėmė atsakovo sesuo – tretysis asmuo M. K.. Skolininko (atsakovo) nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, o asmeniui, norinčiam Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti, tenka įrodinėjimo naÅ¡ta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, teismo vertinimu, nepaneigė nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamoje byloje yra ir Å¡i įstatyme numatyta actio Pauliana taikymo sÄ lyga.

16. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikÅ¡damas actio Pauliana dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o Å¡i teisė atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjame atveju ieÅ¡kovė nurodė, kad apie atsakovo palikimÄ sužinojo iÅ¡ antstolio 2021-03-17 patvarkymo, todėl vienerių metų terminas actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti nėra praleistas.

17. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos dėl vykdomųjų dokumentų iki 2018-11-09 antstolės iÅ¡duotų dėl skolininko K. R., todėl ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti vienaÅ¡alį sandorį – atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl atsisakymo nuo palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, negaliojančiu tenkintinas iÅ¡ dalies. Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, taikytina restitucija CK 6.146 str. pagrindu, leidžiant nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal vykdomuosius dokumentus, iÅ¡duotus tik iki 2018-11-09 į atsakovui po jo motinos mirties atsiradusį palikimÄ sudarantį turtÄ .

18. Patenkinus ieÅ¡kinį, kadangi ieÅ¡kovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 75 Eur dydžio žyminio mokesčio suma (CPK 96 straipsnis).

19. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 10,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti negaliojančiu atsakovo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį – 2018-11-09 pareiÅ¡kimÄ dėl atsisakymo nuo viso palikimo (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai J.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ab initio. K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti įstatymų nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui po jo motinos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priimti. Leisti nukreipti skolų, vykdomų tik pagal iki 2018-11-09 iÅ¡duotus vykdomuosius dokumentus, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai į atsakovui K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tenkančiÄ turto dalį po jo motinos J.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, kuri yra trečiojo asmens M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdyme. Ä®pareigoti K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėtÄ turtÄ Ä¯registruoti savo vardu. Nustatyti, kad K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdžius teismo įpareigojimo, iÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę atlikti visus bÅ«tinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tam, kad VÄ® „Registrų centras“ bÅ«tų įregistruota K.

R. nuosavybės teisė į nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ skolininko lėšomis. Priteisti iÅ¡ atsakovo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 10,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja Augustė Juozapavičienė