2020-08-19 Nr. AB-15361-3-64-3-03482-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1744-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03482-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 8 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. Šiaulių TI buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – kameroje Nr. 21, kurios plotas buvo apie 14 kv. m, buvo laikomi 4–5 asmenys, be to, kameroje buvo trys dviguliai gultai, kurie užėmė daug vietos. Pareiškėjo teigimu, į minimalų gyvenamąjį plotą negali būti įskaičiuoti baldai, sanitarinis mazgas. Pirmojo aukšto gultuose buvo per tamsu skaityti, kameros langai buvo nešvarūs, kameroje nebuvo šilto vandens, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo kameros, iš jo sklido nemalonūs kvapai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad vienoje kameroje buvo laikomas su sergančiais, ŽIV infekuotais asmenimis, bei su asmeniu, sergančiu plaučių tuberkulioze. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas teisė pasidaręs nervingas, jam reikėjo psichologo pagalbos, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, jis patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Šiaulių TI nurodė, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, šis teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 3,74 kv. m iki 9,36 kv. m gyvenamojo kameros ploto. Kiekvienoje kameroje yra teisės aktuose nustatytas inventorius, valymo inventorius išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Kamerų dirbtinis apšvietimas įrengtas pagal reikalavimus, ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu jo laikymo kamerose nebuvo atliktas atitikties higienos normoms patikrinimas, tačiau skundų dėl kamerų neatitikties higienos normoms nebuvo gauta. Į dušą suimtieji vedami kartą per savaitę, šilto vandens tiekimas į kameras higienos normomis nenumatytas. Infekuoti ŽIV asmenys atskirai laikomi tik tada, kai jie pareiškia norą būti izoliuoti ar yra drausmės komisijos sprendimas dėl jų izoliavimo, pareiškėjo nurodytas asmuo plaučių tuberkulioze nesirgo.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo V. G. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 20 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. buvo laikomas Šiaulių TI kameroje Nr. 21, kur jam teko nuo 3,74 iki 9,36 kv. m kameros ploto. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad visą ginčo laikotarpį (83 dienas) pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis minimalaus teisės aktais nustatyto asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, turi būti atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m kameros ploto pažeidimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo (jam teko ne mažiau kaip 3,74 kv. m kameros ploto), todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą iš bendro kameros ploto neturėjo būti atimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad asmeniui, kurį pareiškėjas nurodė kaip sergantį plaučių tuberkulioze, buvo atliktas tyrimas, nustatyta, kad jis aktyvia plaučių tuberkuliozės forma neserga. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d. įsakymą Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, atskirai turi būti laikomi asmenys, kurie išreiškė norą būti laikomi atskirai ar dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti juos izoliuotus. Duomenų, jog asmenys, kurie pareiškėjo buvo nurodyti kaip infekuoti ŽIV, tokį norą buvo išreiškę, byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad dėl jų būtų priimtas drausminės komisijos sprendimas. Pareiškėjas skundų ar prašymų dėl jo laikymo su nurodytais asmenimis taip pat neteikė.

8. Pareiškėjo teiginius dėl kamerų neatitikties sveikatos ir higienos normoms pirmosios instancijos teismas laikė iš dalies patvirtintais, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog iki pareiškėjui patenkant į kamerą Nr. 21, joje buvo netvarkingi šviestuvai (be gaubtų, netvirtai pritvirtinti prie lubų, vieno šviestuvo korpusas išardytas, lempos išsuktos). Nors pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimo nesaugiais šviestuvas neargumentavo, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog trūkstamos lempos leidžia teigti, kad apšvietimas kameroje galėjo būti mažesnis, nei numatyta higienos normose, ir šias abejones vertino pareiškėjo naudai, t. y. laikė, kad pirmojo aukšto gulte galėjo trūkti apšvietimo skaityti. Tačiau pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame negalimas kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai. Nepakankamas natūralus apšvietimas Šiaulių TI kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą.

9. Vertindamas sanitarinių mazgų įrengimą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tualetas nuo kameros atskirtas 2,01 m aukščio sienele, todėl privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio nenustatė. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės ir pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl iš tualeto sklidusio blogo kvapo.

10. Atsižvelgęs į tai, kad netinkamos kalinimo sąlygos (prastas apšvietimas skaitant ir iš tualeto sklidęs blogas kvapas) Šiaulių TI iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), o kitos kalinimo sąlygos buvo užtikrintos, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjui gali būti priteisiamas 20 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

III. 11. Pareiškėjas V. G. apeliaciniame skunde prašo iš atsakovo priteisti adekvatų neturtinės žalos atlyginimą.

12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam priteisė nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimą, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų. Pareiškėjo teigimu, ginčo laikotarpiu jis 83 dienas Šiaulių TI buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją, tarptautinę teisę ir konvenciją, nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant jo garbę ir orumą, žalojant jo psichiką, kankinimams kiaurą parą naudojant fekalijų smarvę. Pareiškėjo įsitikinimu, už kiekvieną nežmoniškomis sąlygomis Šiaulių TI praleistą dieną jam turėtų būti priteista 8–10 Eur suma.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Šiaulių TI nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, taip pat nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 8 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui V. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – nustatęs, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių TI pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas pirmojo aukšto gultuose, taip pat kad iš sanitarinio mazgo kameroje sklido blogas kvapas, priteisė pareiškėjui 20 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo priteisti adekvatų neturtinės žalos atlyginimą, nurodo, kad visą ginčo laikotarpį Šiaulių TI buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, nes buvo priverstas kvėpuoti fekalijų smarve. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų pareiškėjas nenurodo.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti teismo sprendimo motyvuojamajai daliai keliami reikalavimai, t. y. motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

20. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) neužtikrinant tinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų; netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ar kuriuos nors iš jų nemotyvuotai atmetė; ir (ar) nenurodė teisės aktų, kuriais grindė priimtą sprendimą.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo ypač detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokiais bylos faktais ir teisiniais argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir nusiskundimų padarytų išvadų. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo išvadų dėl padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų iš esmės net ir neginčija, su jais sutinka, tačiau jo netenkina jam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Pareiškėjas prašo už kiekvieną nežmoniškomis sąlygomis Šiaulių TI praleistą dieną jam iš atsakovo priteisti po 8–10 Eur, šią sumą laiko adekvačia.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinis skundas yra grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo, t. y. nenurodė, kaip konkrečiai jo skundo nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė dėl blogo kvapo kamerose, pareiškėjo nuomone, neigiamai tiesiogiai paveikė jo teises, kokią konkrečią įtaką padarė jo fizinei ir (ar) psichinei būklei, ar ši įtaka buvo intensyvi, nepateikė jokių kokias nors su tuo susijusias pasekmes patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde taip pat nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent jo prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (8 800 Eur).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, įvertino byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, tai kad, byloje nenustatyta, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar kad buvo pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei būklei, taip pat tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimai, atsižvelgė į Lietuvoje pažeidimų metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovavosi teisingumo, protingumo principais.

25. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, į tai, kad nenustatyta, jog buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju pagrįstai priteistas 20 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

26. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė