b2c3fe4c-e63e-4e1d-8bc8-0f1078fc10be · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2198-254/2013;proceso Nr. 2-05-3-07005-2011-6;procesinio dokumento kategorijos: 30.10; 121.14; 121.18. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: AuÅ¡ros Baubienės, Dalės Burdulienės (pranešėja) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Vilpros investicija“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2270-717/2013 pagal ieÅ¡kovės UAB „Vilpros investicija“ ieÅ¡kinį atsakovams M.

P. ir Ž. P. dėl kelio servituto nustatymo ir atsakovų M. P. ir Ž. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „Vilpros investicija“ dėl savavalinių statybos padarinių paÅ¡alinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė Kauno apylinkės teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti kelio servitutÄ eiti ir važiuoti transporto priemonėmis atsakovų nuosavybės teise valdomo sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) g.

A (bendras plotas 0,2300 ha), apie 290 kv. m. ploto dalyje, kurioje yra įrengtas privažiavimas prie ieÅ¡kovei nuosavybės teise valdomo pastato (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) g. B. Atsakovai pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydami įpareigoti ieÅ¡kovę per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – demontuoti ir paÅ¡alinti atsakovų žemės sklype savavaliÅ¡kai įrengtÄ asfalto dangÄ .Byloje nesutinkama su kelio servituto nustatymu, nes kelias neįregistruotas VÄ® Registrų centre kaip nekilnojamojo turto objektas, įrengtas valstybinėje ir atsakovams priklausančioje žemėje neturint statybos leidimų bei kitų tam reikalingų statybÄ leidžiančių dokumentų, ieÅ¡kovė nėra gavusi atsakovų ir valstybės sutikimų / leidimų įrengti keliÄ ne jai priklausančiuose sklypuose, žemės sklypai nėra iÅ¡nuomoti ar kitaip perduoti ieÅ¡kovei valdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir įpareigojo ieÅ¡kovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – demontuoti ir paÅ¡alinti atsakovų žemės sklype savavaliÅ¡kai įrengtÄ asfalto dangÄ . Sprendimas grindžiamas Å¡iais motyvais:1. IeÅ¡kovė neįrodė, kad kelio servituto nustatymas yra bÅ«tinas.

IeÅ¡kovė prie jai priklausančių pastatų gali patekti ne tik iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pr., bet ir iÅ¡ kitų vietų. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame detaliajame plane (toliau Detalusis planas) (t. 1, b. l. 28–32) yra paliktas laisvas valstybinės žemės plotas įvažai įrengti. IeÅ¡kovė Å¡iomis galimybėmis nepasinaudojo, todėl nėra pagrindo apriboti atsakovų nuosavybės teisę, jų žemės sklype nustatant servitutÄ .2.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl kelio servituto nustatymo netenkintas dar ir dėl to, kad ji prašė nustatyti kelio servitutÄ toje vietoje, kur neteisėtai yra įsirengusi įvaÅ¾Ä . Å i įvaža 2011 m. rugsėjo 20 d. savavaliÅ¡kos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 89–90) yra pripažinta savavaliÅ¡ku statiniu ir nustatytas terminas jÄ nugriauti. IeÅ¡kovė nurodytÄ administracinį aktÄ buvo apskundusi administraciniam teismui (civilinėje byloje Nr. 2-1629-329/2013, Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1166-153/2013), tačiau jos skundas buvo atmestas, o administracinis aktas paliktas galioti.

Taigi, ieÅ¡kovės praÅ¡omas kelio servitutas negalėtų bÅ«ti nustatomas dar ir dėl to, kad toje vietoje yra savavaliÅ¡kas statinys – įvaža, kuriÄ ieÅ¡kovė privalo nugriauti. Savininko teisė į nuosavybę turi bÅ«ti ginama nuo neteisėtų veiksmų, todėl Å¡ių teisių atstatymui, ieÅ¡kovė įpareigota paÅ¡alinti savavaliÅ¡kÄ statinį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o 2013 m. birželio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti Å¡iais argumentais:1.

Apeliantės teigimu, ji turėjo teisę įsirengti įvažiavimÄ , nes jai buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 87), kuriuo suprojektuotas įvažiavimas per valstybinę žemę. Atsižvelgiant į Detaliojo plano sprendinius. Å iame statybos leidime, buvo suprojektuotas įvažiavimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pr. per valstybinę žemę, kuri Kauno apskrities virÅ¡ininko 2004-05-02 įsakymu Nr. 02-4106 buvo perduota L. L. (grÄ Å¾intinas iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas), ir kuris grÄ Å¾intus žemės sklypus pardavė atsakovams.

Atsižvelgiant į Statybos leidimo nuostatas, apeliantė pastatė (duomenys neskelbtini) pastatÄ ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telę (sklype (duomenys neskelbtini) g. C), nutiesdama privažiavimÄ iki sklypo per valstybinę žemę, kaip buvo nurodyta patvirtintame Detaliajame plane.2. Apeliantė, siekdama įgyvendinti nuosavybės teisę, prašė įtvirtinti servituto teisę, nes, nesant Å¡ios įvažiavimÄ paliekančios teisės, sutriktų apeliantės atliekama Å«kinė–komercinė veikla.

Nors į žemę, priklausančiÄ apeliantei, galima patekti per kitus įvažiavimus, nesant ginčijamo patekimo į nuosavybės teisę sumažėtų jos vertė, t. y. sumažėtų žmonių kaip potencialių klientų srautai. Be to, įvažiavimu naudojasi patys atsakovai, todėl, vadovaujantis Civiliniame kodekso (toliau CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumu principu, nebÅ«tų racionalu panaikinti įvažiavimÄ , jo nugriovimas turėtų įtakos taip pat ir atsakovų nuosavybės teise priklausančioje žemėje vykdomai veiklai.3.

Teismas pažymėjo, jog neteisėta statyba negali bÅ«ti įteisinta paverčiant jÄ kelio servitutu, tačiau nepateikė argumentų, kodėl tai negali bÅ«ti padaryta ginant ir užtikrinant tiek apeliantės, tiek atsakovų teises, tiek vieÅ¡Ä jį interesÄ . Neteisėtos statybos aktas susijęs su statiniu, t. y. įvaža, kuris yra pastatytas ant žemės, o servitutas kaip teisė reglamentuota CK VII skyriuje turėtų bÅ«ti nustatytas ne Å¡iam statiniui, o žemei.4. Nuosavybės teisės L. L. (iÅ¡ kurio atsakovai nupirko žemės sklypus) buvo atkurtos į Detaliuoju planu suprojektuotÄ ir užstatytÄ sklypo dalį, kurioje yra apeliantei priklausantis statinys.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nuosavybės teise valdo ginčijamÄ sklypo dalį nuo 2006 m. rugsėjo 5 d. (pagal pateikiamÄ VÄ® Registrų centro pažymÄ ), laikytina, kad nuosavybės teisės atsakovams į minimÄ sklypÄ perėjo su jame esančiu, apeliantei teisėtai priklausančiu nekilnojamuoju statiniu. L. L. atkÅ«rus nuosavybės teises į sklypus, servitutinis kelias jau buvo nutiestas, tačiau niekas nereiÅ¡kė pretenzijų dėl nutiesto įvažiavimo. Todėl atsakovų reikalavimas paÅ¡alinti įvažiavimÄ negali bÅ«ti laikomas pagrįstu.Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ Å¡iais argumentais:1.

Leidimais neprojektuojami nei statiniai, nei pastatai, nei jų priklausiniai. Minėtu statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantui suteikta teisė statyti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype automobilių stovėjimo aikštelę. Leidimų vykdyti statybos darbus valstybei ar atsakovams priklausančiame žemės sklype išduota nebuvo. Statybos leidimu leista įrengti automobilių parkavimo aikštelę 60x20 metrų ploto, nuotėkų tinklus, elektros tinklus ir elektros pastotę.

Å ie objektai pastatyti ir užregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau jie yra Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. C, t. y. ne atsakovų, o ieÅ¡kovės žemės sklype ir neiÅ¡eina už jo ribų. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje A146-216/2013, kurioje buvo sprendžiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 22 d. reikalavimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. REI-20-110922-00129 teisėtumas ir pagrįstumas, konstatavo, jog statybos leidimai nesuteikė apeliantei teisės statyti įvažiavimÄ valstybinėje žemėje.

2. Teismo eksperto G. T. pateiktoje iÅ¡vadoje konstatuota, jog Detaliajame plane sklypas privažiavimo įrengimui nėra suformuotas, todėl negalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomotas ar kitaip įstatymu nustatyta tvarka suteiktas kam nors naudotis.3. Apeliaciniu skundu apeliantė kelia naujas versijas, nurodydama, jog ieÅ¡kinio atmetimas sutrikdytų jos veiklÄ , kad įvažiavimas reikalingas atsakovams. Tokių motyvų pirmosios instancijos teisme apeliantė nebuvo nurodžiusi, taip pat su apeliaciniu skundu nepateikė, tai patvirtinančių įrodymų.

Be to, atsakovai mano, kad savavaliÅ¡kai įrengtas įvažiavimas pažeidžia jų nuosavybės teisę, todėl nelaiko, kad toks įvažiavimas jiems yra reikalingas. Akivaizdu, kad apeliantės galimybės jai patekti į žemės sklypÄ Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. C, yra numatyta Å¡alių žemės sklypų detaliaisiais planais, tačiau patekti į žemės sklypÄ apeliantė turi galimybę per specialiai tam paliktÄ valstybės žemės sklypo dalį, esančiÄ tarp Å¡alių žemės sklypų.4.

Apeliantė praÅ¡o nustatyti atsakovų žemės sklype servitutÄ , tačiau per atsakovų žemės sklypÄ apeliantė ir jos klientai tiesioginės galimybės patekti į apeliantės žemės sklypÄ Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. C, neturi, nes sklypai nesiriboja. IÅ¡ atsakovų žemės sklypo apeliantė gali patekti tik į valstybei priklausantį žemės sklypÄ , kuris yra skirtas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pr., o ne iÅ¡ atsakovų žemės sklypo patekti į apeliantės žemės sklypÄ , esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) pr.

C.5. Apeliantės elgesys laikytinas piktnaudžiavimu teisme, už kurį skirtina bauda, kurios 25 proc. priteistina atsakovams.Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ Å¡iais argumentais:1. Tarp apeliantei ir atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pr. C ir A yra apie 7 m pločio valstybinės žemės plotas, tinkamas įvažai prie (duomenys neskelbtini) pastato, apeliantė taip pat turi galimybę patekti prie pastato ir iÅ¡ kitos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pr.

C pusės, vadinasi, ginčo kelias nėra vienintelė galimybė patekti prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato, kÄ iÅ¡ esmės apeliaciniame skunde pripažįsta ir pati apeliantė.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje A146-216/2013 konstatavo, jog statybos leidimai nesuteikė apeliantei teisės statyti įvažiavimÄ valstybinėje žemėje. Taigi, ta aplinkybė, jog nei Statybos leidimas, nei Detalusis planas, kuriuos nurodo apeliantė, nesuteikė jai teisės vykdyti įvažos statybÄ , yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 182 straipsnio 2 punkto pagrindu jos nereikia įrodinėti.

Atmestini visi apeliacinio skundo argumentai ir motyvai, kuriais įrodinėjama, jog įvažiavimo statyba buvo numatyta Statybos leidime ar Detaliajame plane. Minėtas įvažiavimas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistų suraÅ¡ytu 2011-09-20 savavaliÅ¡kos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) yra pripažintas savavaliÅ¡ka statyba, vadinasi, statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento (Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalis).3. Pati apeliantė ieÅ¡kinio reikalavimÄ formulavo jį siedama su statiniu.

PrieÅ¡ingu atveju, nesiejant savavaliÅ¡kai įrengto privažiavimo su siekiamu nustatyti servitutu, nesuprantamas apeliantės noras ir reikalavimas apriboti atsakovų nuosavybės teises ir nustatyti servitutÄ jų žemės sklypo dalyje, tarp apeliantės ir atsakovų žemės sklypų esant laisvam žemės plotui, tinkamam įvažiavimui įrengti valstybinėje žemėje.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ Å¡iais argumentais:1.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 nustatytos reikšmingos šiai bylai aplinkybės, paneigiančios apeliaciniame skunde dėstomus argumentus ir motyvus.

2. Neteisingi apeliantės teiginiai, kad „suprojektuotas privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) pastato, toje pačioje vietoje, kuriÄ nurodė ir Detalusis planas“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 11d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 konstatavo, kad „pareiÅ¡kėja (apeliantė) įvažiavimÄ Ä¯rengė už Detaliojo plano sprendinių ribų“.3. Apeliantė kitoje administracinėje byloje A525-1384/2013, kuriame paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir kurioje taip pat nustatytos reikÅ¡mingos Å¡iai bylai aplinkybės, pateikdamas skundÄ Kauno apygardos administraciniam teismui, siekė, kad bÅ«tų panaikintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pr.

A ir (duomenys neskelbtini) pr. E detaliojo plano patvirtinimo“. Minimoje byloje apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog ,,akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjos (apeliantės), kurios pastatytas įvažiavimas į jai nuosavybės teise priklausantį sklypÄ , pripažintas savavaliÅ¡ka statyba ir pagal teismo teisėtu pripažintÄ ReikalavimÄ , turi bÅ«ti nugriautas, o statybvietė sutvarkyta, reikalavimas nustatyti servitutÄ naudotis Å¡iuo įvažiavimu, negali bÅ«ti laikomas pagristu ir tenkintinas.“4.

IÅ¡ byloje surinktų įrodymų yra akivaizdu, kad apeliantė turi galimybę patekti į savo nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ kitu bÅ«du, jog yra galimybė įsirengti įvažiavimÄ Ä¯ žemės sklypÄ kitoje vietoje nei yra pastatyta pagal teismo sprendimÄ turima nugriauti įvaža. Apeliaciniame skunde Å¡ios aplinkybės neneigiamos, apeliantė pati nurodo, kad „į žemę priklausančiÄ ieÅ¡kovui galima patekti per kitus įvažiavimus“.Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo nustatytu laiku nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tuo, jog apeliantės nutiestas privažiavimas, kuris eina ir per atsakovų žemės sklypÄ ((duomenys neskelbtini) pr. A), buvo nutiestas taip, kaip numatyta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame detaliajame plane (toliau Detalusis planas), ir jog Kauno miesto savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 7 d. iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė apeliantei teisę statyti įvažiavimÄ valstybinėje žemėje, atsižvelgiant į detaliojo plano sprendinius.Pagal 182 straipsnio 2 punktÄ ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys (nepriklausomai nuo jų teisimės padėties) ar jų teisių perėmėjai.

Kitos bylos ieškinio dalykas gali sutapti tik iš dalies arba netgi būti skirtingas. Gali nesutapti ir kitos bylos ieškinio pagrindas. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose ir kad pirmiau išnagrinėtoje byloje nebūtų dirbtinai įrodinėjami faktai, kurie kitoje byloje būtų laikomi prejudiciniais.Įsiteisėjusio Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-230-402/2013 (Nr. Ik-230-402/2013) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apeliantei priklausantys žemės sklypai ((duomenys neskelbtini) pr.

C, B ir D) (t. 1, b. l. 21–27) buvo suprojektuoti Kauno miesto valdybos 2000-02-11 sprendimu Nr. 136. Iki šių žemės sklypų buvo numatyti privažiavimai valstybinėje žemėje, kurie pažymėti ir kadastrinių matavimų pagrindu parengtuose žemės sklypų planuose. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28–32) buvo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pr. C ir B detalusis planas, pagal kurį žemės sklypai (duomenys neskelbtini) pr.

B ir D sujungiami į vienÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini) pr. B, nustatytas naujai suformuoto žemės sklypo bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pr. C statybos reglamentas. Detaliajame plane įvažiavimas į sklypus taip pat numatytas valstybinėje žemėje. Detaliojo plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodoma: „Sklypų (duomenys neskelbtini) pr. D ir B ribų planuose nurodytų „projektuojamų kelių“ atsisakoma. Planuojamas vienas įvažiavimas į abu sklypus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pr., kaip buvo numatyta sklypo (duomenys neskelbtini) pr.

C ribų plane.“ (t. 2, b. l. 25, t. 2, b. l. 92). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pr. A buvo suformuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-3642 patvirtintu žemės sklypo planu; pastarasis nuosavybės teise priklauso atsakovams. Rengiant šį žemės sklypÄ , buvo atsižvelgta į Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gretimų žemės sklypų ribas, taip pat į projektuojamÄ privažiavimÄ prie apeliantės žemės sklypų.

Tarp apeliantės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pr. C bei B ir atsakovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pr. A (t. 1, b. l. 69–71) buvo palikta laisva, skirta pravažiavimui valstybinės žemės teritorija. Tačiau apeliantė į sau priklausančius objektus pravažiavimÄ nutiesė taip pat ir per atsakovams priklausantį žemės sklypÄ , bei Å¡ioje byloje siekia nustatyti servitutÄ Å¡ia atsakovų žemės sklypo dalimi.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kurioje dalyvavo tie patys asmenys, apeliantės (toje byloje pareiÅ¡kėjos) apeliacinį skundÄ atmetė, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimÄ , kuriuo apeliantės skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 22 d. reikalavimÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. REI-20-110922-00129 (toliau Reikalavimas) buvo atmestas kaip nepagrįstas, o administracinė byla dalyje dėl apelianto skundo reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 20 d.

SavavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta, paliko nepakeistÄ . Pažymėtina, kad savavaliÅ¡kos statybos akte (t. 2, b. l. 89–90), kurio pagrindu buvo suraÅ¡ytas nenuginčytas Reikalavimas (t. 2, b. l. 91), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos užfiksavo nustatytas aplinkybes, kad statinys - susisiekimo komunikacija (asfaltuotas įvažiavimas, kurio iÅ¡orės matmenys 12,69 x 5,41; 9,79 x 5,43), esantis tarp sklypų C, B, A, kurio statytojas yra apeliantė, pastatytas savavaliÅ¡kai ir Reikalavimu pareikalavo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius: nugriauti įvažiavimÄ ir sutvarkyti statybvietę tarp sklypų C, B, A.

Minėtoje byloje nustatytos reikÅ¡mingos Å¡iai bylai aplinkybės, paneigiančios apeliaciniame skunde dėstomus argumentus ir motyvus, t. y. jog „2004 m. statybos leidimai nesuteikė apeliantei teisės statyti įvažiavimÄ valstybinėje žemėje. Detalusis planas apeliantei savaime nesuteikė teisės vykdyti įvažiavimo statybÄ valstybinėje žemėje. 2005 m. kovo 10 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų turinys patvirtina, kad Å¡iais aktais buvo priimti naudoti tie statiniai, kuriu statybai apeliantė turėjo gavusi statybos leidimus (automobilių parkavimo aikÅ¡telė su inžineriniais tinklais ir komercinis pastatas su inžineriniais tinklais).

Nei apeliantės nurodyti dokumentai, nei kita bylos medžiaga, nepatvirtino, kad įvažiavimas buvo pastatytas turint Å¡io statinio statybÄ leidžiančius dokumentus“. Å ioje byloje konstatuotas aplinkybės sudaro pagrindÄ atmestini apeliacinio skundo argumentus, kad įvažiavimas buvo statomas, turint statybos leidimÄ bei argumentÄ , kad jis buvo pripažintas tinkamu naudoti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pažymėtina, jog 2004 m. gruodžio 7 d. statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantei leista įrengti automobilių parkavimo aikÅ¡telę 60x20 metrų ploto, nuotėkų tinklus, elektros tinklus ir elektros pastotę.

Å ie objektai pastatyti ir užregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau jie yra adresu (duomenys neskelbtini) per. C, t. y. ne atsakovų, o apeliantės žemės sklype ir neiÅ¡eina už jo ribų. Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad apeliantė įvažiavimÄ Ä¯rengė už Detaliojo plano sprendiniu ribų, todėl taipogi nesutiktina su apeliante, jog suprojektuotas privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) pastato, toje pačioje vietoje, kuriÄ nurodė Detalusis planas.Atkreiptinas dėmesys į Å¡ioje byloje esančiÄ teismo eksperto G.

T. iÅ¡vadÄ (t. 2, b. l. 27–34) (CPK 218 straipsnis), kurioje konstatuota, jog Detaliajame plane sklypas privažiavimo įrengimui nėra suformuotas, todėl negalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomotas ar kitaip įstatymu nustatyta tvarka suteiktas kam nors naudotis. Ginčo teritorija Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu buvo valstybės nuosavybė, todėl dėl Å¡ios teritorijos naudojimo buvo privalu gauti valstybinės žemės valdytojo – Kauno apskrities virÅ¡ininko sutikimÄ , bei statybos leidimÄ . Tokio sutikimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pr.

C ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pr. B ir D detaliojo plano byloje nėra. Išvadoje taip pat konstatuota, kad apeliantei priklausančių sklypų detaliojo plano brėžinyje įvažiavimas atitrauktas nuo sklypo C apie 6,0 metrų atstumu, tačiau detaliojo plano aiškinamajame rašte parašyta, kad planuojamas vienas įvažiavimas į abu sklypus iš (duomenys neskelbtini) pr. kaip buvo numatyta sklypo Nr. C ribų plane (jame kelias parodytas apytiksliai 1,0 metro atstumu). Ekspertas konstatavo, jog privažiavimo kelio vieta pakeista brėžinyje.

Å ias aplinkybes patvirtino bylos medžiagoje esantis žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pr. C ir B detalusis planas, kuriame projektuojanti įmonė (G. J. įmonė) padarė žymÄ â€žtaisyta, 2004-05-20“ (t. 2, b. l. 26). IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantės žemės sklypų detalusis planas buvo taisomas jau po jo patvirtinimo ir suderinimo su reikiamomis valstybės institucijomis, tačiau byloje nėra dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog Å¡is taisymas bÅ«tų suderintas su atitinkamomis detalųjį planavimÄ kontroliuojančiomis institucijomis.

Kaip jau minėta, pirminiame Detaliojo plano variante ir aiÅ¡kinamajame raÅ¡te kelias (įvažiavimas) numatytas kitoje vietoje – ne atsakovams priklausančiame žemės sklype, o valstybinės žemės ruože, esančiame tarp apeliantės ir atsakovų esančių žemės sklypų.Pažymėtina, kad apeliantė minėtoje byloje, kurioje taip pat nustatytos reikÅ¡mingos Å¡iai bylai aplinkybės, ir ginčas vyko taip pat tarp tų pačių Å¡alių ir buvo grindžiamas tais pačiais dokumentais, kaip ir Å¡ioje byloje, pateikdama skundÄ Kauno apygardos administraciniam teismui civilinėje byloje Nr. I-230-402/2013 ((Nr. Ik-230-402/2013), siekė, kad bÅ«tų panaikintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pr.

A ir (duomenys neskelbtini) pr. E detaliojo plano patvirtinimo“. Pagrindinis apeliantės motyvas buvo tas, kad ginčijamu sprendimu patvirtintame detaliajame plane nebuvo nustatytas servitutas atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje, kurioje apeliantė yra įsirengusi įvažiavimÄ , kuris, pasak apeliantės, yra bÅ«tinas patenkant į jos nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ . Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 6 d. sprendimu apeliantės skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , ir šį sprendimÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje A525-1384/2013 paliko nepakeistÄ , konstatuodamas, kad apeliantės, kurios pastatytas įvažiavimas į jai nuosavybės teise priklausantį sklypÄ , pripažintas savavaliÅ¡ka statyba ir pagal teismo teisėtu pripažintÄ ReikalavimÄ , turi bÅ«ti nugriautas, o statybvietė sutvarkyta, reikalavimas nustatyti servitutÄ naudotis Å¡iuo įvažiavimu, negali bÅ«ti laikomas pagristu ir tenkinamas.Å ioje byloje servituto bÅ«tinumÄ apeliantė grindžia tuo, jog jai priklausančiame prekybos centre (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje yra didelis žmonių skaičius, o nesant Å¡ios įvažiavimÄ paliekančios teisės, sutriktų apeliantės atliekama Å«kinė–komercinė veikla ir nors į žemę, priklausančiÄ apeliantei, galima patekti per kitus įvažiavimus, nesant ginčijamo patekimo į nuosavybės teisę, sumažėtų jos vertė, t. y. sumažėtų žmonių kaip potencialių klientų srautas.Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Tačiau, teismų praktikoje pripažįstama, jog nors ir esant Å¡ioms dviem sÄ lygoms, servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2013). Tarp apeliantei ir atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pr. C ir A yra apie 7 m pločio valstybinės žemės plotas, tinkamas įvažai prie (duomenys neskelbtini) pastato, apeliantė taip pat turi galimybę patekti prie pastato ir iÅ¡ kitos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pr.

C pusės, vadinasi, ginčo kelias nėra vienintelė galimybė patekti prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato, kÄ iÅ¡ esmės apeliaciniame skunde pripažįsta ir pati apeliantė. Taigi, apeliantė neabejotinai turi galimybę pagal paskirtį ir be kitų savininkų teisių apribojimų naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais ir juose esančiais statiniais. Å ios aplinkybės tik patvirtina, jog apeliantė neiÅ¡naudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitu savininkų (valdytojų–atsakovų) teisių ir interesų.

Nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teise, vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. Ä®vertinus tai, sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo apriboti atsakovų nuosavybės teisę, jų žemės sklype nustatant servitutÄ .Apeliaciniame skunde nurodoma, jog neteisėtos statybos aktas susijęs su statiniu, t. y.

įvaža, kurie yra pastatyti ant žemės, o servitutas kaip teisė reglamentuota CK VII skyriuje turėtų bÅ«ti nustatytas ne Å¡iam statiniui, o žemei. Kaip teisingai pastebima trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ , pati apeliantė savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ formulavo jį siedamas su statiniu. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų nesuprantamas apeliantės reikalavimas apriboti atsakovų nuosavybės teises ir nustatyti servitutÄ jų žemės sklypo dalyje, tarp apeliantės ir atsakovų žemės sklypų, esant laisvam žemės plotui, tinkamam įvažiavimui įrengti valstybinėje žemėje.Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu).Apeliacinis teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Å¡ioje byloje nėra pagrindo apeliantei taikyti CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Pagal Å¡iÄ nuostatÄ piktnaudžiaujančia Å¡alimi yra pripažįstama tokia Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kia nepagrįstÄ reikalavimÄ arba sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-346/2012, kt.).

Aptariamu atveju apeliantė savo teises ketino įgyvendinti įteisindama servitutÄ ginčo pravažiavimu, todėl negalima konstatuoti, jog ji argumentuodama savo praÅ¡ymÄ Ä¯važiavimo nugriovimo neracionalumu, nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ reikalavimÄ arba sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Tiesiog pasirinko kitÄ savo civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ (CK 1.1138 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas pateikė įrodymus (t. 1, b. l. 161­162), jog apeliacinėje instancijoje jis patyrė 1 210 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, todėl jos yra priteisimos iÅ¡ bylÄ apeliacinėje instancijoje pralaimėjusios apeliantės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimÄ nepakeistÄ .Priteisti atsakovui M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Vilpros investicija“ (į. k. 122916712) 1 210 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjai:                                                                                                                      AuÅ¡ra Baubienė Dalė Burdulienė Egidijus TamaÅ¡auskas