b2c230df-e2f8-43db-bde1-4c446b28cdff · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1082-1060/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44784-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 28 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Agnė Vyliaudaitė, iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Andriaus Braso pareiÅ¡kimÄ dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , kurioje M.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Teismas n u s t a t ė: M. M. Å¡eimos nariui sukėlė fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: jis 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 18 val. 40 min. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,91 promilių girtumas), gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia smogė kumščiu vienÄ smÅ«gį tėvui R.

K. į deÅ¡inę akį, tuo nukentėjusiajam R. K. sukėlė fizinį skausmÄ , be to jis tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 18 val. 40 min. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,91 prom. girtumas), gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) sugriebė ranka motinai E. M. už kairės rankos žasto, stipriai suspaudė rankÄ , tuo nukentėjusiajai E. M. sukėlė fizinį skausmÄ , t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. M. visiÅ¡kai pripažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad dėl girtumo neprisimena dėl ko tarp jo ir tėvo R. K. kilo konfliktas, kurio metu tyčia smogė vienÄ smÅ«gį tėvui R. K. į deÅ¡inę akį ir ranka nestipriai jį pastÅ«mė už peties. Po smÅ«gio kumščiu matė ir suprato, kad tėvui skaudėjo akį, nes jis ranka užsiėmė akį, pradėjo keiktis ir rėkti iÅ¡ skausmo, todėl jis iÅ¡ karto iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario į kiemÄ .

Paskui jį rėkdama, kad iÅ¡kvies policijÄ , į kiemÄ iÅ¡bėgo mama E. M., kuri bandė jį sulaikyti. Jis buvo neblaivus ir susinervinęs, todėl stipriai suėmė ranka mamai už kairės rankos virÅ¡ alkÅ«nės, rankÄ stipriai suspaudė ir už tos pačios rankos jÄ atstÅ«mė nuo savęs ir paleido. Mamai suspaudęs rankÄ buvo trumpai, bet jai tikrai skaudėjo, nes mama rėkė. Paleidęs mamos rankÄ ir jÄ už tos pačios rankos pastÅ«męs, iÅ¡karto išėjo iÅ¡ kiemo. Mama Å¡aukė, kad kvies policijos pareigÅ«nus.

Nepastebėjo ar sužalojo tėvÄ ir motinÄ , nes buvo girtas ir nežiÅ«rėjo į juos. Supranta, kad smurtaudamas galėjo sukelti abiems tėvams fizinį skausmÄ , bet jų neatsiprašė. Dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi (b.l. 55-56, 61-62). Nukentėjusysis R. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog M. M. yra jo ir E. M. sÅ«nus. Su E. M. yra sugyventiniai. Su E. M. ir vaikais gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 15 dienÄ jis su E. M. buvo išėję pas kaimynus į gimtadienį ir ten gėrė alkoholį.

M. M. taip pat buvo kažkur išėjęs. Su sugyventine į namus sugrįžo apie 18 val. 30 min. Abu su E. M. buvo neblaivÅ«s. Namuose jau buvo sugrįžęs neblaivus M. M., kuris pradėjo prie jo kabinėtis, priekaiÅ¡tauti, bandė provokuoti konfliktÄ , rėkė, Å¡aukė ir tyčia kumščiu smogė vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę akį ir ranka pastÅ«mė į petį. Nuo sÅ«naus smÅ«gio jam suskaudo akį, jis suriko, užsiėmė sumuÅ¡tÄ akį. Nuo sÅ«naus pastÅ«mimo ranka neskaudėjo.

Ä®vykio metu kambaryje buvo jo sugyventinė E. M.. Po smÅ«gio M. M. iÅ¡ karto išėjo iÅ¡ kambario į kiemÄ . E. M. sakė, kad pakvies policijÄ ir iÅ¡ karto iÅ¡bėgo į kiemÄ paskui. Kas vyko kieme nežino, nes nematė, tik girdėjo, kad jie kažkÄ Å¡aukė, barėsi. Po keleto minučių jam užtino sumuÅ¡ta akis, buvo paraudusi, juto skausmÄ . Netrukus jis iÅ¡ kambario išėjo į kiemÄ ir E. M. jam pasakė, kad M. M. jai suspaudė rankÄ , kad jai skaudėjo. Netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie jam nustatė 3,07 promilių girtumÄ .

Civilinio ieÅ¡kinio sÅ«nui nereiÅ¡kia. Mindaugas dėl fizinio skausmo sukėlimo jo neatsiprašė, nepaaiÅ¡kino kodėl jam smogė (b. l. 22-23). Nukentėjusioji E. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kad su sugyventiniu R. K. ir jų dviem bendrais sÅ«numis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 15 d. su sugyventiniu R. K. buvo pas kaimynus svečiuose ir ten gėrė alkoholį. Namo sugrįžo apie 18 val. 30 min. namuose buvo neblaivus M. M., tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu sÅ«nus susinervino ir tyčia smogė kumščiu vienÄ smÅ«gį tėvui R.

K. į deÅ¡inę akį ir jį pastÅ«męs iÅ¡bėgo į laukÄ . Ji suprato, kad R. K. nuo smÅ«gio skaudėjo akį, nes jis suriko iÅ¡ skausmo, ranka užsidengė akį. Kai sÅ«nus iÅ¡bėgo į kiemÄ , ji iÅ¡bėgo paskui jį į kiemÄ , norėdama jį sulaikyti. Kieme sÅ«nus jÄ sugriebė ranka už kairės rankos žasto, rankÄ stipriai suspaudė, bet po keleto sekundžių paleido pastumdamas nuo savęs tolyn. Ji suÅ¡uko, riktelėjo ant sÅ«naus, nes jai skaudėjo ir jis jÄ paleidęs kažkur išėjo.

Jai skaudėjo suspaustÄ rankÄ . Dėl rankos suspaudimo ji juto tik fizinį skausmÄ . SÅ«nus jos neatsiprašė, su juo nesusitaikė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 19-20). Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ be jo visiÅ¡ko prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, įrodyta ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole yra užfiksuota apžiÅ«rėta įvykio vieta, kuri yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-10).

Tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodyta, kad apie įvykį pranešė E. M., kuri nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. 18 val. 40 min. namuose sÅ«nus M. M. sugriebė jÄ už rankos, sudavė tėvui R. K. į veidÄ , dėl ko patyrė fizinį skausmÄ (b.l. 12-16). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad kaltinamojo M.

M. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje visiÅ¡kai įrodyta. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas muÅ¡damas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmÄ . Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. M. visiÅ¡kai pripažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , kad jis 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 18 val. 40 min. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,91 promilių girtumas), gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia smogė kumščiu vienÄ smÅ«gį tėvui R.

K. į deÅ¡inę akį, tuo nukentėjusiajam R. K. sukėlė fizinį skausmÄ , be to jis tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 18 val. 40 min. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,91 prom. girtumas), gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) sugriebė ranka motinai E. M. už kairės rankos žasto, stipriai suspaudė rankÄ , tuo nukentėjusiajai E. M. sukėlė fizinį skausmÄ . Prokuroras siÅ«lo baudžiamÄ jÄ bylÄ užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamajame įstatyme gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios, teismas konstatuoja, kad M. M. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieÅ¡taravo, sutiko su siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir jos dydžiu (b. l. 68-72).

Civilinio ieÅ¡kinio nukentėjusieji nereiÅ¡kia, dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu neprieÅ¡taravo (b. l. 66-67). Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikÅ¡mę.

Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiÅ¡kia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadijÄ , kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas.

Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius M. M. – jis neteistas (b. l. 28-32), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 33-43), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 47), nedirba (b. l. 45). Å ių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokurorės siÅ«lomÄ bausmės rūšį – vieÅ¡uosius darbus, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį 30 (trisdeÅ¡imt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 722 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. M. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. M. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laikÄ Ä¯skaitomas M.

M. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 19.40 val. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. 09.50 val. (b. l. 49-51), (viena parÄ ), vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginant Å¡eÅ¡ioms viešųjų darbų valandoms. Kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b.l. 64-65) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti po 30 (trisdeÅ¡imt) valandų per mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu ir M. M. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti galutinę 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti po 30 (trisdeÅ¡imt) valandų per mėnesį.

Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti M. M. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 19.40 val. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. 09.50 val. (viena parÄ ), prilyginant vienÄ laikino sulaikymo parÄ Å¡eÅ¡ioms viešųjų darbų valandoms. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, skirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Palikti galioti M.

M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Ä®teikti kaltinamajam M. M. teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡Ä , iÅ¡siunčiant jį registruotu laiÅ¡ku. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam M. M. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus. IÅ¡aiÅ¡kinti M. M., kad: Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mams praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Agnė Vyliaudaitė