b2c03181-a5d3-4237-baa9-a2240aa0f879 · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėjas L Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-27-795/2020 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01802-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.13; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina BaÅ¡kienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. L. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo, n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. D. L. 2019 m. lapkričio 14 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 31-ANR_P-3281-2019 už tai, kad ji 2019 m. birželio 18 d. 6.10 val., suprasdama, kad pagalba nereikalinga, ir būdama įspėta dėl bereikalingo policijos kvietimo, iškvietė policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pranešdama, kad kaimynai trepsi kojomis, trukdo ilsėtis. D. L. kaimynų kojų žingsnius girdi dėl prastos garso izoliacijos.

Jokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama sutrikdyti asmenų ramybę ir poilsį, kaimynai neatliko. Atvykę policijos pareigūnai triukšmo negirdėjo. Minėtais veiksmais D. L. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu D. L. pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 493 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta nuobauda – 300 Eur (trijų Å¡imtų eurų) bauda. Nutarime konstatuota, jog administracinio nusižengimo padarymo faktas ir D. L. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, jos pačios paaiÅ¡kinimu, policijos pareigÅ«nų G. N. ir N. M. tarnybiniais praneÅ¡imais, teisme apklaustų liudytojų V.

J. ir N. M. parodymais ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. L. praÅ¡o panaikinti jai paskirtÄ baudÄ . Jei vis tik teismas su tuo nesutiktų, tuomet praÅ¡o paskirtÄ baudÄ sumažinti iki 200 Eur. 3.1. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. L. nesutinka nei su iÅ¡vada, kad ji padarė administracinį nusižengimÄ , nei su jai paskirtos baudos dydžiu. Ji nurodo, kad įvykio metu iÅ¡ kaimynų buto buvo girdimas triukÅ¡mas, todėl iÅ¡kvietė policijÄ .

D. L. nuomone, jei įvykio metu niekas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų pas jÄ nebuvo, o, jiems atvykus, triukÅ¡mo nebebuvo girdėti, savaime nereiÅ¡kia, kad iÅ¡kvietimas buvo melagingas. 3.2. Apeliantė skunde nurodo, jog metus laiko kaimynai ir nuomotojai kilusiÄ problemÄ dėl triukÅ¡mo žino, tačiau nieko nedaro. Prastėja D. L. sveikata, tačiau ji nežino, kur galėtų kreiptis pagalbos. 3.3. Apeliantė teigia, jog kaimynai savo nekaltumo neturi pareigos įrodinėti, tačiau jai perkelta pareiga įrodyti, kad policijÄ kvietė nemelagingai.

Skunde pažymėta, kad D. L. neturi lėšų sumokėti baudÄ , tuo labiau jog baudų jai yra paskirta daug. 4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis tyrėjus N. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, jog nutarimas priimtas tinkamai, todėl nėra pagrindo panaikinti D. L. paskirtÄ baudÄ . 4.1. Atsiliepime pažymima, jog kaimynai netriukÅ¡mauja, tik viskas girdisi dėl prastos garso izoliacijos, taip pat per ventiliacijos angÄ .

D. L. tai supranta, bet reikalauja iÅ¡ kaimynų, kad jie izoliuotų savo butÄ , o ji nieko daryti nenori. Teigiama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikslas yra tas, kad virÅ¡ jos niekas negyventų. 4.2. Be to, atsiliepime pažymėta, jog nors D. L. bute gyvena ne viena, o su mama ir broliu, taip pat gyveno ir tėvas, kol buvo gyvas, tačiau iÅ¡ kitų Å¡eimos narių nėra gauta skundų dėl kaimynų keliamo triukÅ¡mo. 4.3. Atsiliepime nurodoma, kad Å¡i problema tęsiasi jau nuo (duomenys neskelbtini) m.

Anksčiau (duomenys neskelbtini) bute gyveno šeima su kūdikiu, po to bute gyveno vienas vaikinas, vėliau – moteris su mažamete dukra. Visais atvejais D. L. trukdydavo minėtų asmenų vaikščiojimas, vaikų krykštavimas ar žaidimai. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimÄ , neiÅ¡nagrinėjęs visų reikÅ¡mingų aplinkybių ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius duomenis. Taigi apygardos teismas nutarime pasisako bÅ«tent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju D. L. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

7. Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimÄ , užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės bÅ«tų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tirdamas įrodymus ir nustatydamas bylai svarbias aplinkybes.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).

8. ANK 627 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius klausimus teismas iÅ¡sprendžia rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylÄ . Pagal šį straipsnį, be kita ko, teismas turi nuspręsti, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima (2 punktas); ar reikia į teismo posėdį iÅ¡kviesti specialistÄ , ekspertÄ ir liudytojus (4 punktas); nustatęs, kad byloje trÅ«ksta įrodymų, kad bÅ«tų galima priimti pagrįstÄ nutarimÄ , priėmęs bylÄ nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus iÅ¡reikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimÄ tyrusiÄ institucijÄ ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui (7 punktas).

Pagal ANK 591 straipsnio 3 punktÄ administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai padaręs prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ asmuo yra nepakaltinamas. Pagal ANK 10 straipsnio 2 dalį asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, už padarytÄ administracinį nusižengimÄ pagal šį kodeksÄ neatsako. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas Å¡iame kodekse uždraustÄ veikÄ , dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų.

Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (ne)pakaltinamumas yra aplinkybė, kuri turi esminę reikÅ¡mę siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti administracinio nusižengimo bylÄ .

9. Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nepakaltinamumui nustatyti reikalingos specialiosios medicinos ar teismo psichiatrijos žinios, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti įrodinėjama, pavyzdžiui, tik Å¡io asmens žodiniais paaiÅ¡kinimais. Esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichikos ligÄ arba esant abejonių dėl asmens galėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi bÅ«ti specialiai tiriamas, t. y. su specialiųjų žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi bÅ«ti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; paprastai tokiu atveju turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo (ANK 593 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-697/2019, Å iaulių apygardos teismo nutarimai administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-62-210/2018, AN2-99-744/2018, AN2-120-332/2018 ir kt.).

10. Å ioje byloje D. L. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2019 m. birželio 18 d. 6 val. 10 min. paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir melagingai pranešė, kad kaimynai triukÅ¡mauja, nors, atvykus pareigÅ«nams, nebuvo nustatytas triukÅ¡mas. Taip neva D. L. iÅ¡kvietė policijÄ , žinodama, kad policijos pagalba nereikalinga. Byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta žodinio proceso tvarka, buvo apklausta pati administracinėn atsakomybėn traukiama D. L. bei liudytojai V. J. ir N. M.

11. Ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2019 m. birželio 18 d. 6.10 val. iÅ¡kvietė policijÄ , nėra, tačiau, D. L. tvirtinimu, pareigÅ«nų iÅ¡kvietimas nebuvo melagingas. Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbÄ nuo piktybiÅ¡kų, melagingų iÅ¡kvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų iÅ¡teklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iÅ¡ tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iÅ¡kvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms iÅ¡spręsti bÅ«tina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia praneÅ¡ant melagingÄ informacijÄ ir taip trukdant tarnybų darbÄ .

12. Minėti išaiškinimai aktualūs, sprendžiant dėl asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos visgi negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje pateikta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip tikrovės neatitinkantis pranešimas, melagingas pranešimas.

Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneÅ¡a apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima. Negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog D. L., skambindama į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir kviesdama policijos pareigÅ«nus, žinojo, kad pagalba jai nėra reikalinga, t. y. policijai pranešė apie tikrovėje neegzistuojančias aplinkybes. IÅ¡ anksto asmeniui negali bÅ«ti žinoma, koks sprendimas bus priimtas dėl neva kaimynų sukelto triukÅ¡mo, ar bus atliekamas tyrimas.

Draudimas kreiptis pagalbos, kai asmeniui tokia pagalba, jo nuomone, yra reikalinga, reikÅ¡tų asmens konstitucinių teisių suvaržymÄ . D. L. ankstesnis baustumas administracine tvarka Å¡ios iÅ¡vados nekeičia.

13. Vien ta aplinkybė, jog D. L. bute kaimynų keliamas triukÅ¡mas girdisi dėl prastos garso izoliacijos ir per ventiliacijos angÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad D. L. tokio triukÅ¡mo negirdėjo ir jai pagalba buvo nereikalinga. Pažymėtina, jog, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, svarbu, kaip įvykio aplinkybes suvokia atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamu atveju D. L. tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde tvirtino, jog policijos pareigÅ«nų melagingai nekvietė, o kaimynai iÅ¡ tiesų kėlė triukÅ¡mÄ .

Å iuo atveju taip pat yra reikÅ¡mingi D. L. parodymai apie tai, jog kaimynai triukÅ¡mÄ kelia ne pirmÄ kartÄ , dėl to, esant panaÅ¡ioms aplinkybėms ar D. L. jas suvokiant kaip panaÅ¡ias ar analogiÅ¡kas, ji dėl susijaudinimo ir įtampos galėjo neteisingai suprasti ir įvertinti įvykio aplinkybes. Ankstesnės patirtys galbÅ«t lemia pernelyg jautriÄ reakcijÄ , sustiprina galimo triukÅ¡mo kilimo pavojaus suvokimÄ ir vertinimÄ .

14. Vis dėlto bÅ«tina įvertinti ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. IÅ¡ D. L. Administracinių nusižengimų registro duomenų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. sausio 28 d. D. L. net 22 kartus kvietė policijÄ dėl kaimynų neva keliamo triukÅ¡mo – garsaus vaikščiojimo, tačiau, tokiai informacijai nepasitvirtinus, jai buvo suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį (10 atvejų dar net nėra priimta procesinio sprendimo dėl tokių iÅ¡kvietimų).

IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad D. L. už tai, kad ji melagingai iÅ¡kvietė policijÄ (už analogiÅ¡kus pažeidimus), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. spalio 22 d., 2019 m. gruodžio 11 d. (2 nutarimai), 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimais yra nubausta pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Be to, Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamos dar 4 administracinių nusižengimų bylos, kuriose D. L. kaltinama ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu.

Visose bylose D. L. kaltinama dėl analogiÅ¡kų veiksmų, t. y. dėl to, kad melagingai iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus dėl kaimynų keliamo triukÅ¡mo, t. y. dėl to, kad kaimynai garsiai vaikÅ¡to, garsiai Å¡neka. Taigi, iÅ¡ aptartų duomenų matyti, kad D. L. sistemingai (kartais net po kelis kartus per dienÄ ) kviečia policijos pareigÅ«nus dėl kaimynų esÄ keliamo triukÅ¡mo, t. y. garsaus vaikščiojimo, kuris atvykus pareigÅ«nams nepasitvirtina, todėl akivaizdu, kad asmens dažnai atliekami panaÅ¡aus pobÅ«džio, bendriausia prasme neracionalÅ«s veiksmai (pakartotinis skambinimas į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , praneÅ¡ant apie įvykius, kurių policijos pareigÅ«nai negali užfiksuoti), vertinant tai kartu su visomis kitomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, gali bÅ«ti vienas iÅ¡ veiksnių, keliančių pagrįstų abejonių Å¡io asmens pakaltinamumu.

15. IÅ¡ bylos medžiagos ir nutarimo turinio matyti, kad Å¡iuo atveju nei Institucija, suraÅ¡iusi D. L. administracinio nusižengimo protokolÄ , nei teismas, kuris bylÄ iÅ¡nagrinėjo žodinio proceso tvarka ir apklausė pačiÄ administracinėn atsakomybėn traukiamÄ D. L., nesiaiÅ¡kino, ar D. L. gali bÅ«ti administracinio nusižengimo subjektas. Nors byloje ir nėra pateikta duomenų apie D. L. galbÅ«t diagnozuotus psichikos sutrikimus, tačiau, įvertinus anksčiau aptartus duomenis apie pasikartojantį D.

L. neracionalų elgesį (22 kartus iÅ¡kviesta policija dėl kaimynų keliamo triukÅ¡mo) ir jai suraÅ¡ytus administracinio nusižengimo protokolus, kyla abejonių dėl jos pakaltinamumo. Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino Å¡ių aplinkybių, todėl, nenustačius, ar D. L. gali bÅ«ti administracinio nusižengimo subjektas, nėra galimybės nustatyti, ar ji pagrįstai yra patraukta administracinėn atsakomybėn. Teismas privalo tinkamai iÅ¡spręsti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės ar nepakaltinamumo klausimÄ konkrečioje jo nagrinėjamoje byloje.

Aplinkybės, kad kitose bylose tas pats asmuo buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ar administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant subjektyviosios pusės požymio – kaltės, juolab kai pakaltinamumas nebuvo tiesiogiai vertinamas, paprastai savaime nėra pakankamos, siekiant pašalinti nagrinėjamoje byloje kylančias abejones dėl asmens pakaltinamumo.

16. Taigi pirmosios instancijos teismas turi imtis visų reikalingų procesinių priemonių D. L. psichikos bÅ«klei įvertinti ir (ne)pakaltinamumui nustatyti (iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ gydymo įstaigų apie D. L. bÅ«klę ir spręsti klausimÄ dėl psichiatrijos ekspertizės skyrimo ir kt.). Tik iÅ¡siaiÅ¡kinus Å¡iuos svarbius duomenis ir nustačius, ar D. L. gali bÅ«ti administracinio nusižengimo subjektas, bus galima spręsti, ar D. L. padarė ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir ar už jo padarymÄ gali bÅ«ti traukiama administracinėn atsakomybėn. TokiÄ apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje Nr. A17.-43-890/2020 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. sausio 28 d. priimtas sprendimas D. L. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

17. Nustačius, kad skundžiamas nutarimas priimtas, neiÅ¡nagrinėjus visų byloje reikÅ¡mingų aplinkybių, jis yra neteisėtas ir naikintinas. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios ANK nuostatos tiesiogiai neaptaria, kokį sprendimÄ tokioje situacijoje turi priimti apeliacinės instancijos teismas. Pagal ANK 653 straipsnio 1 dalį, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ dėl apeliacinio skundo, apygardos teismas priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų:

1) palikti apylinkės teismo nutarimÄ (nutartį) administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti;

2) panaikinti apylinkės teismo nutarimÄ (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti;

3) panaikinti apylinkės teismo nutarimÄ (nutartį) ir priimti naujÄ nutarimÄ (nutartį) administracinio nusižengimo byloje;

4) pakeisti apylinkės teismo nutarimÄ (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir pakeisti paskirtÄ administracinę nuobaudÄ ;

5) panaikinti apylinkės teismo nutarimÄ (nutartį) ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtÄ nutarimÄ .

18. ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apylinkės teismo nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamÄ teisę į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip suteikianti teismui teisę priimti ir tokį nutarimÄ , kuriuo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba Institucijai iÅ¡ naujo. Tokios pozicijos laikomasi, atsižvelgus į atskirus teismų precedentus administracinių nusižengimų bylose, taip pat į ANK nuostatas, tam tikrais atvejais leidžiančias administracinių nusižengimų bylų procese teisę aiÅ¡kinti ir taikyti pagal teisės analogijÄ , t. y. baudžiamųjų bylų nagrinėjimÄ reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taip pat įstatymo leidėjo pozicijÄ Å¡iuo konkrečiu klausimu, reglamentuojant kitų bylų nagrinėjimÄ .

Be to, teismų praktikoje pripažįstama ir apeliacinės instancijos teismo teisė gražinti bylÄ pirmosios instancijos teismui ar tyrimo institucijai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-1020/2018, 2019 m. vasario 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-1020/2019 ir kt.).

19. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ nutarimÄ priėmė, nenustatęs, neiÅ¡tyręs ir neįvertinęs visų bylai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su D. L. (ne)pakaltinamumo vertinimu, taip pažeisdamas pareigÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti bylos aplinkybes (ANK 563 ir 567 straipsniai). Tai sudaro pagrindÄ skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes padaryti pažeidimai negali bÅ«ti paÅ¡alinti, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje – perduoti bylÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams nagrinėti iÅ¡ naujo. Nutarimas neskundžiamas. Teisėja Kristina BaÅ¡kienė