2019-11-13 Nr. AB-21615-3-61-3-02413-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1123-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02413-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 15.6; 15.7; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. A. ir T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. A. ir T. A. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. A. (toliau – ir pareiškėja) ir pareiškėjas T. A. (toliau – ir pareiškėjas) (toliau kartu – ir pareiškėjai) padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1596-(8.5.) „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir 2017 m. birželio 14 d. sprendimas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. SFP-792-(14.49.36.) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ (toliau – ir 2017 m. sausio 12 d. sprendimas); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių išduoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Pareiškėja nuosavybės teise valdo statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis kiemo statiniai yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniai), esančius (duomenys neskelbtini), (toliau – ir pastatai) 1995 m. sausio 31 d. dovanojimo sutarties pagrindu Nr. 8-523. Pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 600 kv. m ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2002 m. lapkričio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VB7-1-6316 pagrindu.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), ir garažas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti 1965 m., o kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti 1940 m. Iš pastatų kadastrinių matavimų byloje esančio plano matyti, kad pastatų eksploatacijai suformuotas 1 238 kv. m ploto namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris yra aptvertas pareiškėjams nuosavybės teise priklausančia tvora ir kuriame yra pareiškėjams priklausantys gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, namų valdos sodas ir kiemas.

Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 638V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), senamiesčio seniūnijoje, ribų ir ploto tvirtinimo“, buvo patvirtintos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas ir ribos, ir suformuotas 600 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Dėl pareiškėjams nežinomų priežasčių pastatams eksploatuoti minėtu sprendimu buvo suformuotas tik 600 kv. m. ploto žemės sklypas, o ne Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1966 m. balandžio 23 d. parengtame namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane nurodytas 1 238 kv. m ploto žemės sklypas. 2002 m. lapkričio 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. VB7-1-6316 šis žemės sklypas buvo parduotas pareiškėjams.

Garažas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai-tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra už suformuoto 600 kv. m. žemės sklypo ribų. Pareiškėjai 2015 m. kovo 19 d. pateikė prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui performuoti pareiškėjų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą su tikslu suformuoti pastatams eksploatuoti 1 238 kv. m ploto žemės sklypą, t. y. tokio dydžio ir ribų žemės sklypą, kaip nurodyta Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1966 m. balandžio 23 d. parengtame namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane, kad į jį patektų visi pareiškėjų nuosavybės teise valdomi statiniai, įskaitant ir garažą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius-tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. spalio 22 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 49SDŽ-821-(14.49.22.), t. y. neprieštaravo ir sutiko, kad būtų rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2016 m. vasario 24 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-99/16(2.14.2.12-MP8). Buvo parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, suformuojant 1 638 kv. m. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Vėliau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas pastebėjo, kad suformuotas 1 638 kv. m. ploto žemės sklypas neatitinka schemoje M 1:1000 grafiškai suprojektuotų ribų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A30-229 buvo pakeistas ankstesnis 2016 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. A30-229 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir vietoj skaičių „apie 1638 kv. m.“ įrašytas skaičius „apie 1238 kv. m“.

Po šio įsakymo priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu išduoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, tačiau ginčijamu 2017 m. sausio 12 d. sprendimu atsisakyta juos išduoti. Pareiškėjai, nesutikdami su šiuo sprendimu, su skundu kreipėsi į NŽT, kuri jų skundo ginčijamu 2017 m. birželio 14 d. sprendimu netenkino.

1.2. Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1966 m. balandžio 23 d. parengtas naudojamos namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, kuriame yra pažymėtas 1 238 kv. m ploto pastatams eksploatuoti naudojamas namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra dokumentas, kurio pagrindu gali būti formuojamas (tvirtinami kadastro duomenys) namų valdos žemės sklypas. Šis dokumentas buvo pateiktas kartu su 1992 m. balandžio 15 d. prašymu pirkti iš valstybės 1 238 kv. m. ploto namų žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ta aplinkybė, kad žemės sklypas nebuvo suformuotas tokio dydžio, kaip nurodyta minėtame 1966 m. balandžio 23 d. plane ir nebuvo perleistas pareiškėjų nuosavybėn, nereiškia, kad šis žemės sklypo planas netinkamas. Be to, pati NŽT patvirtino, kad namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla buvo parengta ir pateikta Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybai iki 2009 m. gruodžio 31 d., t. y. patvirtino, kad yra išpildyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte įtvirtinta sąlyga, kad namų valdų žemės sklypai formuojami pagal žemės sklypų planus, parengtus žemės sklypų planų, esančių gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje, pagrindu, jeigu namų valdos žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir pateikta apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 d.

1.3. Nepagrįstas NŽT argumentas, kad aplinkybė, jog pareiškėja 2002 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą parduoti suformuotą žemės sklypą, įrodo, kad pareiškėja siekė nupirkti iš valstybės būtent 600 kv. m ploto naudojamą namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

1.4. Nuo pat žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo pradžios dalis statinių pateko už šio žemės sklypo ribų (garažas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai-tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t .y nuo pat pradžių Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 638V suformuoto 600 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas neatitiko nei Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1966 m. balandžio 23 d. parengtame naudojamos namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane nustatyto dydžio ir ribų, nei faktinės padėties. Taigi žemės sklypo suformavimas nuo pat jo pradžios buvo ydingas, todėl NŽT argumentas, kad nėra teisinio pagrindo performuoti minėtą namų valdos žemės sklypą, yra nepagrįstas.

1.5. NŽT pozicija dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo su tikslu pakeisti klaidingai suformuoto žemės sklypo ribas yra nenuosekli ir prieštarauja paties atsakovo priimtiems sprendimams, kadangi NŽT analogišku atveju yra pasisakiusi, kad pastatų savininkų bendru sutarimu gali būti inicijuojamas projekto rengimas su tikslu suformuoti naują valstybinės žemės sklypą (statiniams eksploatuoti) ir sujungti bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną. Šiuo atveju NŽT nepagrįstai laikosi pozicijos, kad žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra pagrindo performuoti žemės sklypo ribas.

1.6. Nepagrįsta NŽT pozicija, kad tik tuo atveju, jei namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos įstatymų nustatyta tvarka būtų nuginčytos, būtų galima spręsti klausimą dėl galimybės performuoti minėtą namų valdos žemės sklypą. Pareiškėjai siekia, kad jų nuosavybės teise valdomų pastatų eksploatavimui būtų suformuotas tokio dydžio namų valdos žemės sklypas, koks jis visada (nuo 1940 m.) buvo naudojamas, t. y. tokio dydžio ir ribų, kaip nustatyta Vilniaus tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuro 1966 m. balandžio 23 d. parengtame naudojamos namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane, ir kad į žemės sklypo ribas patektų visi pareiškėjų nuosavybės teise valdomi pastatai. Taigi pareiškėjai siekia pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis ir žemės sklypo ribas.

1.7. Siekiant užtikrinti tinkamą pastatų eksploatavimą, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) turi būti suformuotas tokio dydžio, kokio yra naudojamas, t. y. tokio dydžio, kaip nurodyta Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1966 m. balandžio 23 d. parengtame naudojamos namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane – 1 238 kv. m ploto dydžio.

2. Atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Su pareiškėja 2002 m. lapkričio 26 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartis. Minėta sutartis sudaryta vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų pagrindu, kurie reglamentavo žemės sklypų įsigijimą nuosavybės teise. Su pareiškėja sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, prie sutarties buvo pridėtas žemės sklypo planas, todėl negalima sutikti, kad jai nebuvo aiškios jos žemės sklypo ribos, arba aplinkybė, kokie pastatai patenka į jos perkamą žemės sklypą. Vilniaus apskrities viršininko administracija priėmė 2002 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 2675-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo Vilniaus mieste pardavimo pil. L. A.“ parduoti pareiškėjai 600 kv. m ploto žemės sklypą. Pareiškėjams šiuo metu nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

2.2. Pagal namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodytus duomenis Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 638V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) senamiesčio seniūnijoje, ribų ir ploto tvirtinimo“ patvirtino prie nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naudojamo žemės sklypo ribas ir plotą. Šis sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Tik tuo atveju jeigu žemės sklypo ribos įstatymų nustatyta tvarka būtų nuginčytos, būtų galima spręsti klausimą dėl galimybės performuoti minėtą namų valdos Žemės sklypą. Siekiant pertvarkyti jau suformuotą ir įregistruotą Nekilnojamojo turto registre žemės sklypą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.4 punktas, kuriame nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nagrinėjamu atveju netaikytinas.

2.3. Pareiškėjų nurodoma kitais atvejais taikoma NŽT praktika nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

2.4. Kadangi administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, turi būti grindžiami įstatymais, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius ir NŽT pagrįstai konstatavo, kad namų valdos žemės sklypas Vilniaus mieste 2002 m. lapkričio 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų, reglamentavusių naudojamų namų valdos žemės sklypų pardavimą, ir nėra teisinio pagrindo performuoti minėtą namų valdos žemės sklypą.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimu konkrečios pozicijos dėl pareiškėjų skundo neišreiškė. Atsiliepime nurodė su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procesu susijusias aplinkybes.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. sausio 12 d. sprendimo ir NŽT 2017 m. birželio 14 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT Vilniaus miesto skyrių atlikti veiksmus.

6. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 2.4 punkte nustatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

7. Teismas pabrėžė, kad minėtose normose nustatyta galimybė projektu formuoti naujus (naudojamus) žemės sklypus teritorijose, kuriose žemės sklypai nesuformuoti, o šiuo atveju 600 kv. m namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas ir 2002 m. lapkričio 26 d. parduotas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų, reglamentavusių naudojamų namų valdos žemės sklypų pardavimą. Suformuoto žemės sklypo duomenys yra įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą.

8. Teismas pripažino, kad Taisyklių 2.4 punktas šio ginčo santykiams netaikytinas, nes šiame teisės akte nustatyta galimybė projektu formuoti naujus (naudojamus) žemės sklypus teritorijose, kuriose žemės sklypai nesuformuoti, o pareiškėjai siekia pertvarkyti (pakeisti esamo žemės sklypo ribas ir plotą) jau suformuotą ir įregistruotą žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.

III. 9. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad:

9.1. Teismas priėmė skundžiamą sprendimą tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjęs bylos aplinkybių ir tinkamai nemotyvavęs sprendimo (neįvertinęs visų pareiškėjų skunde nurodytų argumentų). Todėl teismo sprendimas yra neteisėtas.

9.2. Įgyvendinant Taisyklių 2.4 punktą žemės sklypai statiniams eksploatuoti gali būti formuojami ir pakeičiant jau suformuotų žemės sklypų ribas, t. y. vykdant žemės sklypų performavimą.

9.3. NŽT šiuo atveju pati nukrypo nuo savo pačios formuojamos praktikos formuojant (performuojant) žemės sklypus, skirtus esamų pastatų eksploatavimui. Pareiškėjų žiniomis, NŽT jau yra nagrinėjusi kitų asmenų skundus dėl panašiomis aplinkybėmis inicijuoto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kai žemės sklypas esamų statinių eksploatavimui nuo pat suformavimo pradžios buvo suformuotas klaidingai. NŽT yra išaiškinusi, kad analogišku atveju gali būti inicijuojamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas bei formuojamas žemės sklypas. NŽT, nuosekliai laikydamasi savo pozicijos, turėjo įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo reikalavimus su tikslu suformuoti reikiamo dydžio ir ribų žemės sklypą jame esančių pastatų eksploatavimui, sujungiant bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną.

9.4. NŽT nepagrįstai nurodė, kad namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini) parduotas laikantis galiojančių teisės aktų, todėl nėra teisinio pagrindo performuoti minėtą namų valdos žemės sklypą. Nesuprantama, kodėl esamos žemės sklypo ribos būtinai turi būti nuginčytos. Tiek atsakovai, tiek Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta, kad 1 238 kv. m ploto namų valdos sklypo suformavimas šiuo atveju yra galimas, o pareiškėjai sutinka, kad tai būtų atlikta administracinės procedūros tvarka (nesiginčijant teisme).

9.5. Nuo pat pradžių suformuoto 600 kv. m ploto žemės sklypo ribos ir plotas neatitiko nei Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1966 m. balandžio 23 d. parengtame naudojamos namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane nustatyto dydžio ir ribų, nei faktinės padėties, kadangi nuo pat žemės sklypo suformavimo pradžios dalis pareiškėjų statinių pateko už šio žemės sklypo ribų. Tai patvirtina, kad žemės sklypo suformavimas nuo pat jo pradžios buvo ydingas. Todėl teismo argumentas, kad nėra teisinio pagrindo performuoti minėtą namų valdos žemės sklypą, yra nepagrįstas.

10. Atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepimu prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11. Atsakovai iš esmės nurodo tuo pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjų skundą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuodugniai ir objektyviai įvertino visas byloje reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. SFP-792-(14.49.36.) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 1SS-1596-(8.5.) „Dėl Jūsų skundo“, kuriuo minėtas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. sausio 12 d. sprendimas pripažintas pagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus – įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių išduoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad minėti ginčijami atsakovų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjai, nesutikdami su minėtu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis (pareiškėjų procesinius dokumentus), konstatuoja, kad pareiškėjai nagrinėjamu atveju siekia jų nuosavybės teise valdomą 600 kv. m žemės sklypą pertvarkyti praplečiant jo ribas, t. y. jį sujungiant su šalia esančia valstybine žeme (prieš tai iš jos suformavus žemės sklypą), ant kurios stovi jiems priklausantys statiniai, taip suformuojant vieną jiems priklausantį 1 238 kv. m žemės sklypą. Vis dėlto NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. sausio 12 d. sprendimu nepritarė tokiam žemės sklypo pertvarkymo (formavimo) projektui ir atsisakė išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus.

15. NŽT Vilniaus miesto skyrius minėtą 2017 m. sausio 12 d. sprendimą pagrindė tuo, kad pareiškėja 2002 m. lapkričio 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P01/2002-26202 įsigijo tik Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 638V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) senamiesčio seniūnijoje, ribų ir ploto tvirtinimo“ patvirtintą 600 kv. m žemės sklypą; būtent minėtas 600 kv. m žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis pareiškėjams, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šių išdėstytų aplinkybių pareiškėjai neginčija, dėl to šios aplinkybės laikytinos pagrįstomis. NŽT 2017 m. birželio 14 d. sprendimą, kuriuo minėtas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. sausio 12 d. sprendimas pripažintas pagrįstu, iš esmės motyvavo remdamasi tomis pačiomis aplinkybėmis.

16. Nors pareiškėjai nurodo, kad nuo pat pradžių suformuoto 600 kv. m ploto žemės sklypo ribos ir plotas neatitiko nei Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1966 m. balandžio 23 d. parengtame naudojamos namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane nustatyto dydžio ir ribų, nei faktinės padėties, kadangi nuo pat žemės sklypo suformavimo pradžios dalis jų statinių pateko už šio žemės sklypo ribų, tačiau šie argumentai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso tik 600 kv. m žemės sklypas, kadangi byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad pareiškėjai turi įgiję nuosavybės teises į didesnį nei 600 kv. m žemės sklypą (Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 638V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) senamiesčio seniūnijoje, ribų ir ploto tvirtinimo“ ir 2002 m. lapkričio 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/2002-26202 nėra nuginčyti ar pakeisti).

17. Nagrinėjamai bylai yra reikšminga Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Pagal Civilinio kodekso 1.109 straipsnį žemės sklypas yra civilinių teisių objektas, o nuosavybės teisė yra viena iš civilinių teisių (Civilinio kodekso 4.37, 4.38 str.).

18. Aiškinant minėtą Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatą šios bylos kontekste, nustačius šios nutarties 15 ir 16 punktuose nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pagrindas pertvarkyti pareiškėjų 600 kv. m žemės sklypą jų pageidaujamu būdu (600 kv. m žemės sklypą sujungiant su šalia esančia valstybine žeme (prieš tai iš jos suformavus žemės sklypą), ant kurios stovi jiems priklausantys statiniai, taip suformuojant vieną jiems priklausantį 1 238 kv. m žemės sklypą) būtų tik sudarius civilinio pobūdžio sutartį dėl valstybinės žemės, kurią pareiškėjai pageidauja sujungti su jų nuosavybės teise valdomu 600 kv. m žemės sklypu, perleidimo jiems nuosavybės teise. Tik tokiu atveju galėtų būtų suformuotas naujas žemės sklypas kaip pareiškėjų nuosavybės teisių objektas Civilinio kodekso 1.109 straipsnio prasme.

19. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ginčijamame NŽT 2017 m. birželio 14 d. sprendime ir skundžiamame teismo sprendime nurodytais argumentais dėl Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4 p.) netaikymo nagrinėjamu atveju (žr. šios nutarties 6–8 p.), kadangi jų nuosavybės teise valdomas 600 kv. m žemės sklypas jau yra suformuotas, o aplinkybė, kad ant šalia esančios valstybinės žemės stovi jiems priklausantys statiniai, savaime nesuteikia pagrindo šią valstybinę žemę sujungti su minėtų jų nuosavybės teise valdomu žemės sklypu.

20. Įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai neįrodė, jog nagrinėjamas atvejis (pareiškėjų siekimas jų nuosavybės teise valdomą 600 kv. m žemės sklypą pertvarkyti praplečiant jo ribas, t. y. jį sujungiant su šalia esančia valstybine žeme (prieš tai iš jos suformavus žemės sklypą), ant kurios stovi jiems priklausantys statiniai, taip suformuojant vieną jiems priklausantį 1 238 kv. m žemės sklypą) atitinka bent vieną iš Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje (Taisyklių 2.1–2.7 p.) numatytų atvejų, kuriems esant yra pagrindas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

21. Taigi nustačius, kad nagrinėjamas atvejis nepatenka į Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių ir 2.1–2.7 punktuose numatytų atvejų sąrašą, kuomet atsiranda pagrindas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, konstatuotina, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. sausio 12 d. sprendimu pagrįstai atsisakė išduoti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, o NŽT 2017 m. birželio 14 d. sprendimu pagrįstai minėtą NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimą pripažino pagrįstu.

22. Teisėjų kolegija pažymi, byloje nėra jokių duomenų, kad NŽT (NŽT Vilniaus miesto skyrius) būtų išdavusi reikalavimus kitų asmenų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, kuris yra analogiškas šioje byloje aptartam pareiškėjų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, t. y., kuriame būtų numatyta valstybinės žemės sklypą sujungti su kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, taip suformuojant vieną žemės sklypą. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovai šiuo atveju pareiškėjų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą vertino kitaip nei analogiškais atvejais kitų asmenų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Tai, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. spalio 22 d. buvo išdavęs reikalavimus Nr. 49SDŽ-821-(14.49.22.) pareiškėjų žemė sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui (1 638 kv. m žemės sklypui suformuoti) rengti, kurie NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. sausio 12 d. sprendimu buvo pripažinti netekusiais galios (dėl šios sprendimo dalies ginčas šioje byloje nekilo), nereiškia pareiškėjų teisėtų lūkesčių paneigimo neišdavus reikalavimų 1 238 kv. m žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, kadangi teisėtų lūkesčių principas saugo tik teises, įgyjamas pagal teisės aktų reikalavimus, o, kaip jau išaiškinta šioje nutartyje, minėtas žemės sklypo formavimo (pertvarkymo) projektas nėra galimas, nes neatitinka minėtų imperatyvių teisės aktų normų (pvz., Žemės įstatymo 30 str. 3 d., 40 str. 1 d.).

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai jas įvertinęs, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti remiantis pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Skundžiamas teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, o papildomi argumentai, pagrindžiantys ginčijamų atsakovų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, išdėstyti ir šioje nutartyje. Taigi pareiškėjų skundas panaikinti ginčijamus atsakovų sprendimus ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus atmestas pagrįstai. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų L. A. ir T. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys