b2bed3d6-b7bd-4bf4-a076-a6f2d94a6711 · Lietuvos apeliacinis teismas

               Baudžiamoji byla Nr. 1A-137/2010                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.2.2.;1.1.8.6.2.; 1.1.8.1.2.; 1.2.22.1.; 2.1.6.1.;2.1.6.2.; 2.3.7.1.                                                                                           LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. balandžio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),teisėjų:

Valdimaro Bavėjano, Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Aidui Mažeikai,gynėjams advokatams: Stasiui Karveliui, Egidijui Bičkauskui,nuteistiesiems A. P., V. D.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. P. ir V. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:- A. P. pripažintas kaltu padarius LR BK 253 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei jam skirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. - V.

D. pripažintas kaltu padarius LR BK 253 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei jam skirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p., nuspręsta konfiskuoti iÅ¡ A. P. 500 Lt.(penki Å¡imtai litų) iÅ¡ nusikalstamos veikos gautų pinigų. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir J. M., tačiau dėl jo nuteisimo apeliacinių skundų nepaduota.Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu A. P. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 253 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, o taip pat V.

D. pripažintas kaltu pagal LR BK 253 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams. 2007 m. kovo 16 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. P. ir V. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, nuteistųjų A. P. ir V. D. apeliacinius skundus atmetė. Tačiau 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėta pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, todėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,             n u s t a t ė :

A. P. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo, pagamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno, realizavo ne mažiau kaip tris Å¡aunamuosius ginklus, didelį kiekį Å¡audmenų, sprogmenis bei sprogstamÄ sias medžiagas, o bÅ«tent:- 1990-1992 m. laikotarpyje, tikslesnis laikas nenustatytas, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų jis įgijo 6,35 mm kalibro pistoletÄ â€žSAUER“ Nr. 52359 bei 1895 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro „NAGANT“ sistemos revolverį. Å iuos ginklus parsigabeno į namus LazÅ«nų g. 59 Kaune, laikė iki 1994 m. pradžios, o vėliau pervežė ir paslėpė Kauno raj.

VaiÅ¡vydavos miÅ¡ke, o laikotarpyje tarp 2002 ir 2003 m. metų, atsivežė vėl į namus. Maždaug 2003-2004 m. laikotarpyje, 7,62 mm kalibro 1895 m. pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverį A. P. nuvežė į Vytauto Dižiojo jėgerių batalionÄ Vaidoto g. 209 Kaune bei padovanojo jį V. D.. 6,35 mm kalibro pistoletÄ â€žSAUER“Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. 2005 m. birželio mėn. pirmoje pusėje nuvežė į Vytauto Dižiojo jėgerių batalionÄ Vaidoto g. 209 Kaune ir perdavė jį V.

D. smulkiam remontui. 2005 m. liepos mėn. viduryje šį Å¡aunamÄ jį ginklÄ iÅ¡ V. D. jis atsiėmė, parsivežė į namus ir ten laikė. 2006 m. sausio mėn. 24 d. šį Å¡aunamÄ jį ginklÄ A. P. atvežė Trakų g. Kaune esančio 21-ojo namo, kur 2006 m. sausio mėn. 24 d. apie 14 val. 30 min. Å¡is Å¡aunamasis ginklas buvo paimtas kratos metu;- maždaug 1993 m., tikslesnė data nenustatyta, iÅ¡ Kauno Valstybinės eksperimentinės gamyklos „Vytis“, kurioje dirbo, jis pasiėmė po ginklų bandymų likusius 5,6 mm kalibro ilgÄ jį žiedinio įskėlimo Å¡ovinį (22LR), 3 vnt. 9 mm kalibro „BROWNING“ (9x17; 380 AUTO) trumpųjų Å¡ovinių, 7,62 mm kalibro 1895 m. pavyzdžio „NAGANT“ (7,62x39R) Å¡ovinį, 14 vnt. 9 mm kalibro Makarov (9x18mm) Å¡ovinių, 8 vnt. mokomųjų rankinių granatų, „UZRGM“ tipo mokomųjų-imitacinių degtuvų dalių (kuriose yra po 2,15+0,12 g svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos- dÅ«minio parako), parsigabeno Å¡iuos Å¡audmenis ir sprogstamas medžiagas į namus LazÅ«nų g. 59 Kaune, laikė ten iki 1994 m. pradžios, t.y. iki to laiko, kuomet 1994 m. pradžioje pervežė bei paslėpė juos Kauno raj.

VaiÅ¡vydavos miÅ¡ke. Laikotarpyje tarp 2002m. ir 2003 m. metų, tikslesnis laikas nenustatytas, Å¡iuos Å¡audmenis, iÅ¡skyrus 6 vnt. 9 mm kalibro Makarov (9x18mm) Å¡ovinių, bei sprogstamÄ sias medžiagas jis vėl parsivežė į namus, laikė juos iki 2006 m. sausio mėn. 24 d. 16 val., kuomet jie buvo paimti kratos metu. 3 vnt. 9 mm kalibro Makarov (9x18mm) Å¡ovinių A. P. laikė iki 2005 m. birželio mėn. 9 d. t.y. iki to laiko, kuomet paėmęs juos iÅ¡ savo namų apie 19 val. 30 min., atvežė į Kauno apylinkėse esantį miÅ¡kÄ , nunešė į nuoÅ¡aliÄ vietÄ , kur Å¡audmenys buvo iÅ¡Å¡auti iÅ¡bandant Å¡aunamÄ jį ginklÄ .

Dar 3 vnt. tokių pat Å¡ovinių kaltinamasis laikė iki 2005 m. liepos mėn. 21 d., kuomet tÄ dienÄ paėmęs juos iÅ¡ namų, apie 14 val. atvežė į Bažnyčių g., Kaune ir, kartu su Å¡aunamuoju ginklu, pardavė A. M.;- 2002 m. antroje pusėje, tikslesnis laikas nenustatytas, namuose (duomenys neskelbtini) , iÅ¡ V. M. A. P. gavo pasaugojimui perdirbtÄ 9 mm kalibro pistoletÄ â€žMAUSER“( mod. 1902 Nr. 97060) pritaikytÄ Å¡audyti 7,62 mm kalibro TOKAREV (7,62x25 mm) Å¡oviniais, 9 mm kalibro pistoletÄ â€žWALTHER“( Mod. 1938 (P 38) Nr. 7508a).

Å iuos Å¡aunamuosius ginklus po V. M. mirties 2003-11-03 A. P. pasiliko sau ir neteisėtai laikė iki 2006 m. sausio mėn. 24 d., kuomet 2006 m. sausio mėn. 24 d apie 13 val. atvežė į Bažnyčių g., Kaune ir, kartu su 15 vnt. 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) Å¡ovinių, pardavė A. M. už 4100 litų. PerdirbtÄ 9 mm kalibro pistoletÄ â€žMAUSER“(mod. 1902 Nr. 97060), pritaikytÄ Å¡audyti 7,62 mm kalibro „TOKAREV“ (7,62x25 mm) Å¡oviniais, turėdamas tikslÄ pasiÅ«lyti jį pardavimui A.

M., 2005 m. gruodžio mėn.19 d. apie 14 val. 30 min. gabeno, vežiodamas po Kauno miestÄ ;- 2002 m. antroje pusėje, tiksliau nenustatytu laiku, bute A. P. K. g. 24-215, Vilniuje, kartu su jau mirusiu V. M. A. P. paslėpė 5,6 mm kalibro Margolino konstrukcijos pistoletÄ , 111 vnt. 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo Å¡ovinių, 16 vnt. 5,45 mm kalibro Å¡ovinių ??? (7H7) Å¡ovinių, 16 vnt. 9 mm kalibro MAKAROV (9x18 mm) Å¡ovinių, 144 vnt. 7,62 mm kalibro NAGANT Å¡ovinių, 2 vnt. 7,62 mm kalibro sportinių revolverinių Å¡ovinių 7,62x26 mm, 10 vnt. karinės inžinerijos paskirties KD-8A markės kapsulių-detonatorių, karinės inžinerijos paskirties „ED“ tipo elektrinį detonatorių, 2 vnt. savadarbių elektrinių detonatorių, pagamintų panaudojant karinės inžinerijos paskirties KD-8A markės kapsules-detonatorius ir elektrinių detonatorių padegamuosius elektrinius tiltelius.

Visa tai po V. M. mirties, 2003-11-03 pasiliko sau ir laikė iki 2006 m. sausio mėn. 24 d. 19 val., kuomet jie buvo paimti kratos metu;- laikotarpyje tarp 2002m. ir 2003 m., tiksliau nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini) , iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens jis gavo pasaugojimui 5,6 mm (22) kalibro karabinÄ â€žSIMSON“ (Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurį, po Å¡io nenustatyto asmens mirties, pasiliko sau, laikė namuose, o 2006 m. vasario mėn. 6 d. 9 val. 10 min. savo inciatyva pateikė prokurorui;- 2004 m., maždaug rugsėjo mėnesį, tikslesnė data nenustatyta, savo namuose (duomenys neskelbtini) į savo paties įgytÄ dujinį pistoletÄ â€žIŽ-79-8“ įstatė savadarbį graižtvinį vamzdį, taip pritaikydamas jį Å¡audyti 9 mm kalibro Makarov (9x18mm) Å¡oviniais, laikė šį Å¡aunamÄ ginklÄ namuose, gabeno vežiodamasis po LietuvÄ automobilio BMW 518 (valst.nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, 2005 m. birželio mėn. 9 d. apie 19 val. 30 min. neÅ¡iojo Kauno apylinkėse esančiame miÅ¡ke tikslu jį iÅ¡bandyti, o 2005 m. liepos mėn. 21 d. apie 14 val.

Kaune, Bažnyčių g. realizavo, pardavęs A. M. už 2000 litų; - 2005 m. pirmoje pusėje, tikslesnis laikas nenustatytas, savo namuose LazÅ«nų g. 59 Kaune, į jo paties įgytÄ dujinį pistoletÄ â€žIŽ-78-8“, įstatė savadarbį graižtvinį vamzdį, taip pritaikydamas jį Å¡audyti 6,35 mm kalibro BROWNING Å¡oviniais. Jis laikė perdirbtÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ namuose, vežiojosi jį po LietuvÄ automobilio BMW 518 (valst.nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje iki 2006 m. sausio mėn. 24 d. 14 val.30 min, kuomet Kaune, Trakų g., prie Nr.21 Å¡is Å¡aunamasis ginklas buvo iÅ¡imtas kratos metu. 2005 m. birželio mėn. 9 d. apie 19 val. 30 min.

A. P. jį gabeno, neÅ¡iodamasis Kauno apylinkėse esančiame miÅ¡ke, turėdamas tikslÄ Â jį iÅ¡bandyti;- 2005 m. apie lapkričio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, Vytauto Didžiojo jėgerių batalione Vaidoto g. 209, Kaune, A. P. ir V. D. pagamino pusiau automatinį 5,6 mm kalibro Å¡autuvÄ , kurį V. D. vėliau sunaikino.V. D. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, gabeno ne mažiau kaip tris Å¡aunamuosius ginklus, didelį kiekį Å¡audmenų, sprogstamųjų medžiagų ir sprogmenį, o bÅ«tent:- ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo 5,6 mm TOZ-8 modelio Å¡autuvo užraktÄ , kuriuo galima pakeisti turimo 5,6 mm kalibro TOZ-8 modelio Å¡autuvo užraktÄ ;- ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo 7 vnt. 7,92 mm kalibro Å¡ovinius MAUSER (8x57);- ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje iÅ¡ardė įvairius Å¡ovinius, iÅ¡ kurių išėmė 751 g svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos - bedÅ«mio parako;- ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vytauto Didžiojo jėgerių batalione Vaidoto g. 209 Kaune, pasiėmė likusius po Å¡audymo pratybų ir ginklų bandymų Å¡audmenis-2 vnt. 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio, 3 vnt. 45 kalibro ACP, 223 Remington, 31 vnt. 7,62 mm kalibro 1908 m. pavyzdžio, 3 vnt. 14,5 mm kalibro, 103 vnt. 9mm kalibro Luger ir 6 vnt. 26 mm kalibro signalinių Å¡ovinių; - apie 1997 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku Lazdijų raj.

Paseirės k. gavęs iÅ¡ A. S. dovanų 5,6 mm kalibro TOZ-8 modelio Å¡autuvÄ , parsigabeno jį į Vytauto Didžiojo jėgerių batalionÄ Vaidoto g. 209, Kaune;- apie 1999 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Vytauto Didžiojo jėgerių batalione Vaidoto g. 209, Kaune, po praktinių Å¡audymų pasiliko sau nepanaudotÄ â€žPG-2“ markės iÅ¡metamÄ jį užtaisÄ , kuriame yra 172 g svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos-dÅ«minio parako;- apie 2000 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Vytauto Didžiojo jėgerių batalione Vaidoto g. 209, Kaune, naikindamas granatsvaižius, pasiėmė 68 mm kalibro „RPG-75“ markės reaktyvinį prieÅ¡tankinį granatsvaidį Nr. (duomenys neskelbtini) su inertine granata;- 2003 m. antroje pusėje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Vytauto Didžiojo jėgerių batalione Vaidoto g. 209, Kaune, smulkiam remontui iÅ¡ V.

M. gavęs 7,65 mm kalibro pistoletÄ Menta, po V. M. mirties 2003-11-03 pasiliko sau;- maždaug 2003-2004 m., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, Vytauto Dižiojo jėgerių batalione Vaidoto g. 209, Kaune, iÅ¡ A. P. gavo dovanų 7,62 mm kalibro 1895 m. pavyzdžio „NAGANT“ sistemos revolverį;- 2005 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kauno raj., Ringaudų k., Rasos g. 10 A. D. dirbtuvėse radęs 7,65 mm kalibro 1910 m. modelio pistoletÄ BROWNING Nr. 245771, pritaikytÄ Å¡audyti 26 kalibro signaliniais Å¡oviniais įtaisÄ , 15 vnt. 6,35 mm kalibro 1906 m. pavyzdžio BROWNING Å¡ovinių, parsigabeno visa tai į Vytauto Didžiojo jėgerių batalionÄ Vaidoto g. 209 Kaune;- 2005 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Vytauto Didžiojo jėgerių batalione Vaidoto g. 209, Kaune, likvidavus mokomÄ jÄ klasę, jis pasiėmė skeveldrinio Å¡audmens sprogdiklį;- 2005 m. vasarÄ , ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Lazdijų raj., Paseirės k. esančiame ežere radęs 4 vnt. 23 mm kalibro 23x151 mm Å¡ovinių bei 2 vnt. 20 mm kalibro 2x99 mm Å¡ovinių, parsigabeno juos į Vytauto Didžiojo jėgerių batalionÄ Vaidoto g. 209, Kaune;- 2005 m. vasarÄ , ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Vytauto Dižiojo jėgerių batalione Vaidoto g. 209, Kaune, iÅ¡ Ž.

A. gavęs pasaugojimui 40 vnt. 7,62 mm kalibro sportinių pistoletinių Å¡ovinių, 70 vnt. 5,6 mm kalibro (5,6x39) Å¡ovinių, po Ž. A. mirties 2005-12-23, pasiliko Å¡ovinius sau;- laikotarpyje tarp 2005 m. gruodžio mėn. ir 2006 m. sausio mėn.,ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kauno rajono miÅ¡ke prie Piliuonos rado: kovinę 82 mm kalibro minosvaidžio skeveldrinę „O-832“ tipo Å¡eÅ¡iasparnę minÄ su 400 g. normalaus galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos - trotilo užtaisu bei sprogdikliu, kuriame buvo 15 g padidinto galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos - tetrilo; 4 vnt. 45 mm kalibro Å¡ovinių skeveldrinių sviedinių, kuriuose yra po 130 g normalaus galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos-trotilo užtaisų; 6 vnt 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Å¡ovinių; 12,7 mm kalibro Å¡ovinį.

Visa tai parsigabeno į Vytauto Dižiojo jėgerių batalionÄ Vaidoto g. 209, Kaune.Visus Å¡iuos neteisėtai įgytus Å¡aunamuosius ginklus, Å¡audmenis, sprogstamÄ sias medžiagas bei sprogmenį V. D. laikė Vytauto Didžiojo Jėgerių batalione Vaidoto g. 209, Kaune, iki 2006 m. sausio mėn. 24 d. 17 val., kuomet jie buvo paimti kratos metu.Ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vytauto Didžiojo jėgerių batalione Vaidoto g. 209, Kaune, V. D. pasiėmė likusius po Å¡audymo pratybų ir ginklų bandymų 2 vnt. 9 mm kalibro LUGER (9x19) Å¡ovinių, parsigabeno juos į namus (duomenys neskelbtini) ; apie 1997 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Lazdijų raj., Paseirės k., iÅ¡ A.

S. dovanų gavęs vienvamzdį lygiavamzdį 20-o kalibro medžioklinį Å¡autuvÄ ??? Nr. (duomenys neskelbtini) , parsigabeno jį į namus (duomenys neskelbtini) . Šį Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis laikė namuose (duomenys neskelbtini) iki 2006 m. sausio mėn. 24 d. 17 val. 30 min., kuomet jie buvo paimti kratos metu.2005 m. birželio mėn. pirmoje pusėje, Vytauto Dižiojo jėgerių batalione Vaidoto g. 209 Kaune, smulkiam remontui iÅ¡ A. P. gavęs 6,35 mm kalibro pistoletÄ â€žSAUER“ Nr.52359, laikė jį batalione, o 2005 m. liepos mėn. viduryje, sugrÄ Å¾ino A.

P..Kartu su A. P. apie 2005 m. lapkričio mėn., Vytauto Dižiojo jėgerių batalione Vaidoto g. 209 Kaune, pagamino pusiau automatinį 5,6 mm kalibro Å¡autuvÄ , laikė jį iki gruodžio mėn. vidurio, ir tuomet sunaikino.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. su Kauno apygardos teismo 2008-04-23 nuosprendžiu nesutinka ir mano, kad jis turi bÅ«ti panaikintas arba pakeistas. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo jo veikÄ pagal LR BK 253 str. 2 d. ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir neteisingai įvertino tÄ aplinkybę, jog beveik visi ginklai, iÅ¡skyrus vienÄ lygiavamzdį 20 - kalibro medžioklinį Å¡autuvÄ , buvo laikomi karinio dalinio teritorijoje ir teismas neiÅ¡sprendė, kas buvo ginklų, saugomų kariniame dalinyje, savininkas.

Atitinkamai neiÅ¡sprendus ginklų priklausomybės, negalima jo kaltinti ir teisti už jų disponavimÄ , o teisme buvo nustatyta, kad dauguma ginklų iÅ¡vis nebuvo perėję nuteistojo nuosavybėn, o už karinio dalinio ginklų ir sprogstamųjų medžiagų laikymÄ dalinio teritorijoje iÅ¡ vis nėra nusikalstamos veikos. Už tai gali bÅ«ti taikoma tik drausminė atsakomybė, kÄ nustačius faktÄ , karinio dalinio vadovybė ir padarė. Be to, apeliantas nurodo, kad 2006 m. lapkričio 10 d. Kauno apygardos teismo už tÄ pačiÄ veikÄ buvo nuteistas ketveriems metams laisvės atėmimo, o nuosprendis įsiteisėjo ir jis atliko bausmę nuo 2007-04-03 iki 2007-09-20.

Tuo tarpu LR BK 2 str. 6 d. nurodyta, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ antrÄ kartÄ . Nuteistasis pažymi, jog tÄ patį kartoja ir LR BPK 3 ir 6 str. nuostatos ir ne jo kaltė, kad pirmÄ kartÄ nuteisė neteisėtos sudėties teismas. Tai, kad V. D. teisiamas už tÄ pačiÄ veikÄ antrÄ kartÄ pripažino ir Kauno apygardos teismas savo 2008 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu įskaitydamas į naujai paskirtos bausmės laikÄ pagal 2006-11-10 Kauno apygardos teismo nuosprendį atliktÄ laisvės atėmimo bausmės dalį.

Apelianto įsitikinimu, norėdamas antrÄ kartÄ nuteisti, teismas LR BPK 44 str. 4, 10 d. bei 28 str. nustatyta tvarka turėjo, visų pirma, pripažinti jį nukentėjusiuoju už suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2007-04-03 iki 2007-09-20 ir taikant BK 65 str. 1 d. 2 punkto a papunktį priteisti jam už neteisėtai suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (250 * 153 = 38250 litų), tačiau to nepadarė ir tuo pažeidė apelianto teises į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuteistasis V.

D. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2008-04-23 nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jį persekiojimÄ jo atžvilgiu nutraukti.Nuteistasis A. P. taip pat nesutinka su Kauno apygardos teismo 2008-04-23 nuosprendžiu ir nurodo, kad jame iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė, o taip pat padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie nulėmė nepagrįsto nuosprendžio priėmimÄ . A. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė LR BPK 44 str. 4 d. ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. pažeidimus.

Apeliantas pažymi, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas, o Å¡ios nuostatos byloje nebuvo paisoma. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė iÅ¡ esmės motyvuota vien prielaidomis ir tuo pažeistas lygybės ir nepriklausomumo principas bei teisės aktuose numatytos nuteistojo teisės. Apeliantas taip pat pažymi, jog teismas vadovavosi vien tik jį kaltinančiais įrodymais, neįvertino teisinančių ir tokiu bÅ«du vidinis įsitikinimas buvo suformuotas Å¡aliÅ¡kai, pažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. numatytÄ reikalavimÄ , kad vidinis įsitikinimas bÅ«tų suformuojamas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu.

BPK 20 str. 1, 4 d. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurių patikimumas privalo buti patikrintas BPK numatytais proceso veiksmais. Tokiu bÅ«du duomenys negali bÅ«ti laikomi įrodymais, jeigu juos gaunant, nesilaikyta teisės aktų reikalavimų. Be to, apelianto nuomone, teismas pažeidė ir LR BPK 20 str. 3 d. nuostatas, nes įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, o teismas kaip įrodymÄ dėl provokacijos atlikti nusikalstamus veiksmus nebuvimo vertino ir prokuroro kalbas teisme, nors jos jokių naujų įrodymų nesukuria.Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai pripažino, kad A.

P. neteisėtai laikė ginklus, bet bÅ«tent A. M. aktyviais veiksmais, veikdamas pagal prokuroro sankcionuota modelį, prisidėjo prie Å¡aunamųjų ginklų realizavimo. Teismas nevertino prokuroro sankcijos pagrįstumo ir teisėtumo ir taip padare esminę klaida, kuri nulėmė neteisėto nuosprendžio priėmimÄ , o teismo argumentavimas ir vadovavimasis Europos žmogaus teisių teismo (toliau EŽTT) praktika yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nes EŽTT byloje Ramanauskas prieÅ¡ LietuvÄ konkrečiai ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė Lietuvos teismų padarytas klaidas vertinant įrodymus, gautus taikant Operatyvines veiklos įstatymo (toliau – OVÄ®) 3 str. 5 d. nuostatas dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio (toliau – NVIM) dalyvio veiksmų. teisėtumo.

Pagal OVÄ® 12 str. 1 d. NVIM sankcionuoja generalinis prokuroras arba apygardų prokuratÅ«rų vyriausieji prokurorai ar jų galioti pavaduotojai pagal operatyvines veiklos subjekto motyvuotÄ teikimÄ . Teikime nurodyti duomenys turi bÅ«ti teisingi ir sankcionavimo metu patikrinti, nes nuo to priklauso NVIM taikymo teisėtumas ir gautų duomenų, kaip įrodymų leistinumo klausimai. EŽTT byloje Ramanauskas prieÅ¡ LietuvÄ . nurodė, kad teismams bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti agento verbavimo aplinkybes ir jo sutikimo bendradarbiauti motyvus, patikrinti praneÅ¡amos informacijos teisingumÄ kitais įrodymais.

Nuteistojo teigimu, faktinės bylos aplinkybės rodo tai, kad Generaliniam prokurorui Valstybes saugumo departamentas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kurių pagrindu A. M. buvo leista atlikti NVIM veiksmus, nors apie tai negalima buvo spręsti iš VSD tuo laiku turimos medžiagos (2004 metais Valstybes saugumo departamentas neturėjo duomenų, kad A. P. ruošiasi parduoti ginklus, ir todėl prokuroras negalėjo sankcionuoti ginklų pirkimo. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos saugumo departamento generalinio direktoriaus rašte Nr. (08)-18-214-851 nurodyta, kad VSD Klaipedos apygardos skyriuje buvo gauta informacija apie A.

P. neteisėtai laikomus ginklus. 2004-12-08 generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis sankcionavo NVIM Nr. S4-10s, kurio dalyvis buvo A. M.. Liudytojas A. M., apklausiamas prokuroro, parode, kad 2005 m. vasaros pradžioje A. P. pasakė, kad turi ginklų ir paklausė, ar jis negalėtų pastarajam padėti jų kam nors realizuoti. Kadangi Å¡ie ginklai buvo skirti žudymui, teroristinei veiklai apie šį pokalbį pranešė Klaipedos VSD. (t.2 b.1.89-90), o vėliau, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , pakeitė savo parodymus ir parodė: ,,AÅ¡ pasakiau, kad gal kas galėtų nupirkti.

Susitarėme, kad aÅ¡ už kelių dienų atvažiuosiu pasižiÅ«reti. AÅ¡ pažinojau kolekcionierių, kuris norėjo nupirkti Walherį ir aÅ¡ praÅ¡iau P., kad man parduotų ginklÄ " (t.2 b.l 89-90). Tokiu bÅ«du, apelianto teigimu, VSD raÅ¡te nurodyta informacija neatitinka A. M. parodymų dėl laiko ir turimos informacijos turinio. Tame pačiame raÅ¡te VSD generalinis direktorius nurodo, kad A. M. su A. P. susitiko 2005-05-12 ir tik tuomet A. P. pasiÅ«lęs pirkti ginklus. Pats nuteistasis pažymi, jog teisme pasakė, kad su A.

M. pradėjo bendrauti 2005 m. viduryje ir jis aktyviai įkalbinėjo parduoti ginklus. Tokiu bÅ«du 2004 m. gruodžio 18 d. VSD neturėjo faktinių duomenų apie ginklų realizavima, to negalėjo nurodyti teikime, o generalinio prokuroro pavaduotojas G. Jasaitis negalėjo sankcionuoti ginklų pirkimo Tokiu bÅ«du nusikalstamos veikos imitacijos modelis, kuris nepagrįstas faktiniais duomenimis, yra neteisėtas, o pagal jį atlikti NVIM dalyvio veiksmai yra neteisėti. Duomenys, gauti veikiant pagal neteisėtÄ NVIM, teismo negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais, nes prieÅ¡tarauja BPK 20 str. 1 d., kadangi negalima laikyti, kad jie gauti įstatymų nustatyta tvarka.

Atitinkamai, A. P. įsitikinimu, duomenys, gauti atliekant NVIM dalyviui veiksmus perkant ginklus ir kuriais buvo grindžiamas nuosprendis, negali bÅ«ti pripažinti įrodymais. Be to, apeliantas nurodo, kad duomenys, gauti pagal NVIM, teisme taip ir liko nepatikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o NVIM dalyvio A. M. parodymais, kuriuose yra esminiai prieÅ¡taravimai, teismas negalėjo remtis priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Tiesa, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje nurodyta, kad nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiÅ¡kia, kad tokie duomenys jau negali buti įrodymais.

Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir, ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Visgi duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, įrodymais nepripažįstami. Tuo tarpu NVIM dalyvio A. M. parodymai teisme, garso įrašai, apelianto nuomone, pilnai patvirtina A.

P. parodymus, kad bÅ«tent A. M. įkalbėjo jį realizuoti ginklus bendražygiui. Nuteistasis nurodo, kad A. M. kaip MVIM dalyvis aktyviai veikė, kad A. P. padarytų BK 253 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . ir joje bÅ«tų veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė - ne mažiau kaip trijų Å¡aunamųjų ginklų realizavimas. Atitinkamai nepagrįstas NVIM patvirtinimas ir jo dalyvio veiksmai pagal tokį modelį laikytini neteisėtais, provokuojančiais ir dėl Å¡ių pažeidimų buvo suvaržytos nuteistojo teisės, o pirmosios instancijos teismas į tai nesigilino ir nevertino.

Be to, A. P. nurodo, kad taip pat buvo pažeista ir jo teisė į sÄ Å¾iningÄ procesÄ , nes (nežiÅ«rint to, kad nuteistasis A. M. buvo įkalbėtas parduoti ginklus) teismas BPK nustatyta tvarka negalėjo patikrinti ir kitų svarbių aplinkybių, kurios turėjo įtakos sprendžiant klausimÄ . apie NVIM teisėtumÄ . EŽTT byloje Ramanauskas prieÅ¡ LietuvÄ . nurodė, kad teismams bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti modelio (agento) verbavimo aplinkybes ir jo sutikimo bendradarbiauti motyvus, patikrinti praneÅ¡amos informacijos teisingumÄ , ar imitatorius vienokia ar kitokia forma nepasiÅ«lė tikrinamajam elgtis nusikalstamai.

Tuo tarpu proceso metu to negalima buvo padaryti, nes VSD ir prokuratÅ«ra nesiėmė jokių priemonių, kad A. M. į teismÄ bÅ«tų pristatytas. VSD nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad A. M. buvo supažindintas su sankcionuotu NVIM ir žinojo veikimo ribas, o modelio - provokatoriaus parodymai iÅ¡ viso negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai, o byloje nėra duomenų, kad nuteistasis iÅ¡ viso kam nors be A. M. bÅ«tų pardavęs ar ruoÅ¡tųsi parduoti ginklus, todėl apeliantas mano, kad ginklų realizavimas A.

M., kaip kvalifikuojantis veikos požymis, iÅ¡ nuosprendžio turėtų bÅ«ti paÅ¡alintas. Proceso nesÄ Å¾iningumas, apelianto įsitikinimu, pasireiÅ¡kė ir tuo, kad atvažiavęs pas nuteistÄ jį A. M. įkalbėdavo perleisti jam vienÄ . ar kitÄ . ginklÄ , o po to atvažiuodavo ir tardavosi dėl kainos. Atitinkamai tie įraÅ¡ai, kuomet A. M. įkalbinėdavo A. P. parduoti ginklus, teismui nepateikti, o pateikti tik kaltinantys įraÅ¡ai, kurių ne visus galima suprasti.Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktos garso, vaizdo kompiuterinės laikmenos, o įraÅ¡ai neaiÅ¡kÅ«s. Apeliantui kilo abejonių dėl to, ar tie įraÅ¡ai nėra sumontuoti, sutinkamai su BPK 292 str. teismo buvo praÅ¡oma pilnai iÅ¡tirti garso ir vaizdo įraÅ¡us, kad bÅ«tų galima įvertinti jo turinį. tačiau daugelis įrašų taip ir liko nesuprantami ir pilnai neiÅ¡tirti, o praÅ¡ymÄ paskirti fonoskopinę ekspertizę teismas atmetė. Nors teismas ir tiesiogiai nesirėmė įraÅ¡ais, tačiau jis rėmėsi Å¡ių įrašų pagrindu suraÅ¡ytais NVIM protokolais ir tokiu bÅ«du teismas suvaržė jo teises gintis tais įrodymais, kurie yra užfiksuoti kompiuterinėse laikmenose ir iÅ¡ kurių matosi, kad A.

M. įkalbinėjo A. P. parduoti ginklus. Å iuose įraÅ¡uose, apelianto nuomone, gali bÅ«ti ir jį teisinantys įrodymai, kurie turėjo bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti. NeiÅ¡tyrus Å¡ių aplinkybių ir jų neįvertinus, negalima laikyti, kad byloje iÅ¡nagrinėti ir įvertinti visi įrodymai ir įrodymų tyrimas atliktas pilnai ir objektyviai. Be to, vertindamas A. M. parodymus, teismas nekreipė dėmesio į parodymus, užraÅ¡ytus prokuroro ir parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nes jie yra prieÅ¡taringi.

A. P. nurodo, kad duodamas parodymus pas prokurorÄ , A. M. nuslėpė, kad jis lenkė parduoti ginklus, o teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ tai patvirtino. NVIM nurodyta, kad jam leidžiama siekti, kad aÅ¡ realizuočiau ginklus. Visgi esant tokiems įrodymams, teismo padaryta iÅ¡vada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes teismas nekreipė dėmesio ir nevertino girdimo pokalbio dalies, kur A. M. įkalbinėja A. P. parduoti ginklus (pvz. 2005-12-15 13.42 val., 2005-12-19 ir 2006-01-24 pokalbiai). Visa tai pilnai įrodo, kad A.

M., veikdamas kaip NVIM dalyvis savo veiksmais kurstė, provokavo ginklų pardavimÄ , nors Lietuvos įstatymai ir susiformavusi teisminė praktika griežtai draudžia teisėsaugos institucijoms provokuoti asmenį daryti nusikalstamÄ veikÄ . Taigi BK 253 str. 2 d. dispozicijoje numatyta kvalifikuojanti aplinkybė - Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų realizacija iÅ¡ nuosprendžio turėtų bÅ«ti paÅ¡alinta. PaÅ¡alinus iÅ¡ nuosprendžio minėtÄ aplinkybę, padaryta veika tampa žymiai mažiau pavojinga visuomenei ir į tai teismas galėjo atsižvelgti.

EŽTT byloje Ramanauskas prieÅ¡ LietuvÄ nurodė, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyvis gali vykdyti tik pasyvų nusikalstamos veikos tyrimÄ , o tai reiÅ¡kia, kad, bet kurie aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama palenkti įtariamÄ asmenį veikti, reiÅ¡kia kurstymÄ . Tokiu bÅ«du, nuteistojo nuomone, Valstybės saugumo departamentas operatyvinio tyrimo ir veikimo pagal NVIM jo atžvilgiu negalėjo daryti. Atitinkamai pagal OVÄ® prokurorui nesuteikta teisė, neatsižvelgiant į kompetencijÄ , leisti vykdyti operatyvines priemones, kurios nepriklauso toms institucijoms.

Prokuroras negali pats pažeisti įstatymo ir negali skatinti operatyvines tarnybas tai daryti. Teismas neatkreipė dėmesio ir neįvertino tai, kad sankcionuojant NVIM, atliekant operatyvinius veiksmus, buvo nesilaikyta įstatymų reglamentuoto tyrimo kompetencijos, o įstatymų nesilaikymas surinktus duomenis daro niekiniais ir nesukeliančiais teisinių pasekmių. A. P. taip pat mano, kad jis nepagrįstai nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė karabinÄ Simson Nr. 139588, nes 2006-02-06 jį savo iniciatyvÄ pateikė prokurorui, todėl teismas šį epizodÄ iÅ¡ kaltinimo turėjo paÅ¡alinti (BK 23 str. 2 d. numatyta, kad asmuo savo noru atsisakęs nuo nusikaltimo, atsako tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis).

Tuo pačiu pagrindu, apelianto įsitikinimu, iÅ¡ nuosprendžio turi bÅ«ti paÅ¡alintas ir epizodas dėl to, kad 2005 m. lapkričio mėnesį Vytauto Didžiojo jėgerių batalione jis su V. D. pagamino pusiau automatinį 5,6 mm kalibro Å¡autuvÄ , kurį vėliau sunaikino kaip netinkamÄ . Be to, A. P. nurodo, kad iÅ¡ nuosprendžio turi bÅ«ti paÅ¡alintas ir epizodas dėl 1895 m. pavyzdžio Nagant sistemos revolverio perdavimo Vytauto Didžiojo jėgerio bataliono ginklininkui V. D., kuris tarnybos reikmėms- kareivių apmokymui rinko kolekcijÄ , nes atsižvelgiant į BK 11 str. tokia veika nėra pavojinga visuomenei.

Apelianto teigimu, iÅ¡ nuosprendžio turi bÅ«ti paÅ¡alintas ir epizodas dėl ginklų laikymo (duomenys neskelbtini) . Nuteistasis nurodo, kad teismas dėl to ginklo, Å¡audmenų ir sprogstamųjų medžiagų nuosprendį pagrindė kratos protokolu, ekspertizės iÅ¡vada ir jo paties parodymais. Nuteistasis paaiÅ¡kina, jog prieÅ¡ iÅ¡važiuojant V. M. į AmerikÄ , jis buvo V. M. bute ir matė, kad jis paslėpė Margolino konstrukcijos pistoletÄ , o Å¡audmenų nematė ir tai patvirtino apklausos metu.

Tačiau V. M. grįžus iÅ¡ Amerikos ir gyvenant Lietuvoje, A. P. tvirtina daugiau apie Å¡iuos ginklus nieko nežinojęs ir su V. M. nekalbėjęs, nes ginklai buvo ne jo ir po V. M. mirties Å¡iais ginklais jis nesidomėjo ir ne jis juos neteisėtai laikė, todėl jo veiksmuose nėra Å¡io nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės, o teismas netinkamai pritaikė įstatymÄ .Nuteistasis taip pat mano, kad teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir dėl dujinių pistoletų IŽ-79-8, perdirbtų Å¡audyti Makarov 9 mm Å¡oviniais, ir tokio pat pistoleto perdirbimo Å¡audyti 6,35 mm Brovvning Å¡oviniais, nes tų pistoletų pirkimÄ , perdirbimÄ organizavo NVIM dalyvis A.

M., virÅ¡ydamas modelio dalyviui suteiktas teises. Teismas nuosprendyje nurodė, kad vienas iÅ¡ jų buvo pagamintas 2004 m, tačiau, nuteistojo teigimu, tai buvo 2005 metai. Teismas nepagrįstai rėmėsi pokalbio įraÅ¡uose, esančia informacija apie dujinį pistoletÄ , kurį A. P. turėjo iki susitikimo su A. M., tačiau jo nebuvo perdirbęs. Tokiu bÅ«du dujinių pistoletų įgijimas, perdirbimas, jų laikymas ir perleidimas A. M. iÅ¡ nuosprendžio turėtų bÅ«ti paÅ¡alinti.Visgi A. P. pripažįsta, kad neteisėtai laikė pistoletus SAUER Nr. (duomenys neskelbtini) ,, WALTHER Nr. (duomenys neskelbtini) ir MAUSER Nr. (duomenys neskelbtini) o iÅ¡provokuotas NVIM dalyvio A.

M., pistoletÄ WALTHER perleido jam, kaip savo bendražygiui, o kiti du buvo paimti kratos metu ir nors veikos kvalifikacija nesikeičia, tačiau, teisingai ir objektyviai iÅ¡tyrus visas aplinkybes ir teisingai taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , keičiasi veikos mastas ir pavojingumo visuomenei laipsnis, o tai turi įtakos bausmei. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo jam nepripažino LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir neatkreipė dėmesio į tai, kad visas kaltinimas jam yra paremtas tik paties prisipažinimu.

Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis pats, supratęs ir gailėdamasis dėl padaryto, atnešė ir atidavė prokurorui Å¡autuvÄ . Nuteistasis pažymi, kad nuo pačios pirmos apklausos jis prisipažino neteisėtai disponavęs Å¡aunamaisiais ginklais, dėl padaryto nusikaltimo gailisi ir pripažino, kad turi silpnybę ginklams. AiÅ¡kindamas apie įvykį A. P. pripažino esmines aplinkybes, kritiÅ¡kai vertino savo elgesį, neneigė esminių įvykio aplinkybių, parodymai yra nuoseklÅ«s, iÅ¡vengti atsakomybės nesiekė.

Dėl teisinio vertinimo, nuteistasis mano, kad teisėsaugos institucijos, taikydamos NVIM, padarė klaidų ir praÅ¡o teismo teisingai įvertinti surinktus įrodymus dėl ginklų realizavimo. Visgi nesutikimas su veikos kvalifikavimu ar įstatymų taikymu nereiÅ¡kia, kad nepripažįstama veika ir nesigailima, nes įstatymas nereikalauja, kad bÅ«tina sutikti su veikos kvalifikavimu, nes tokiu atveju bÅ«tų apribota teisė į gynybÄ , kas bÅ«tų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. pažeidimas.

Be to, apeliantas praÅ¡o BK 59 str. 2 d. numatyta tvarka pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ,,okupacinį“ sindromÄ , nes jis susiformavo aktyviai dalyvavus pasiprieÅ¡inime prieÅ¡ okupacinę valdžiÄ , buvus teistam ir tapus neįgaliam, o kilus abejonių galėjo bÅ«ti paskirta psichologinė ekspertizė. Tuo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad pistoletus A. P. perleido A. M., kuris buvo jo bendražygis 1991 metais gaunant, gaminant ginklus ir sprogmenis, skirtus apginti Lietuvos nepriklausomybę.

A. M. iš sovietinės kariuomenės vežė ir mūsų gamyklai „Vytis" tiekė sprogmenis ir ginklus, todėl jo negalima sutapatinti su nusikalstamo pasaulio asmeniu.Apeliantas mano, kad, nors jo įvykdyta veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, tačiau nusikaltimo padarymo aplinkybės laikytinos išimtinėmis, todėl teisingumo principas nebus pažeistas, jeigu jo atžvilgiu būtų taikytos BK 54 str. 3 d. nuostatos. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis A.

P. praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2008-04-23 nuosprendį dėl to, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių ir neteisingai paskirta bausmė bei taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir bausmę suÅ¡velninti paskiriant bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašė abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų V. D. ir A.

P. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.Pirmosios instancijos teismas objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, tuo pačiu padarydamas motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės. Dėl nuteistojo V. D. skundo Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai kvalifikavo veikÄ pagal BK 253 str. 2 d., nes beveik visi ginklai, iÅ¡skyrus vienÄ lygiavamzdį 20 kalibro medžioklinį Å¡autuvÄ , buvo laikomi kariniame dalinyje. Skunde taip pat teigiama, kad dauguma ginklų iÅ¡vis nebuvo perėję apelianto nuosavybėn, o už kariniame dalinyje laikomus ginklus ir sprogmenis iÅ¡vis nėra nusikalstamos veikos.

Minėti skundo argumentai nepagrįsti. Apeliantui inkriminuoto BK 253 str. dispozicijoje įtvirtinta konkreti nusikalstama veika, t. y. Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas, įgijimas, neÅ¡iojimas, gabenimas ar realizavimas neturint leidimo. Tuo tarpu jų laikymo bÅ«das, vieta ir kitos sÄ lygos veikos kvalifikavimui yra nereikÅ¡mingi. Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę, tai, kad ginklai, Å¡audmenys, sprogstamosios medžiagos buvo laikoma uždaroje karinio dalinio teritorijoje, nusikalstamos veikos kvalifikacijai jokios reikÅ¡mės neturi, nes visi jie apelianto buvo įgyti ir laikomi BK 253 str. 2 d. dispozicijoje nurodytu bÅ«du, t. y. neturint leidimo, tai reiÅ¡kia neteisėtai.Byloje nustatyta, kad apeliantas, neturėdamas leidimo, pagamino, įgijo, laikė, gabeno daugiau kaip tris Å¡aunamuosius ginklus, didelį kiekį įvairių Å¡audmenų, sprogstamųjų medžiagų, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 str. 2 d.Byloje iÅ¡tirti įrodymai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad V.

D., bÅ«damas ginklų specialistas ir eidamas lengvųjų ginklų specialisto pareigas kariniame dalinyje suprato ir žinojo, kad ginklai, Å¡audmenys ir sprogmenys visuomenės saugumui itin pavojingi bei ribotos apyvartos daiktai, bet koks jų panaudojimas turi bÅ«ti vykdomas laikantis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, turi bÅ«ti vedama griežta jų apskaita. Akivaizdu, kad tokių taisyklių ir reikalavimų V. D. nevykdė. Byloje nustatyta, kad V. D. ne tik atsigabeno neteisėtai įgytus ginklus, Å¡audmenis į karinio dalinio teritorijÄ ir ten juos laikė, bet ir nesilaikydamas nustatytos tvarkos teisėtai kariniame dalinyje kai kuriuos buvusius ir Å¡iam daliniui priklaususius ginklus, Å¡audmenis, jų dalis po pratybų pasiimdavo sau, taip paversdamas juos neteisėtai laikomais.

Tokie apelianto veiksmai patvirtina, kad jis ne tik nesistengė neteisėtai laikytų ginklų įteisinti ir teisėtai juos naudoti, kaip mokymo priemonę, tačiau netgi batalione teisėtai buvusius ginklus ir šaudmenis, kuriuos jis galėjo visiškai teisėtai panaudoti apeliaciniame skunde nurodytiems tikslams – karių mokymams, muziejui, paversdavo neteisėtai laikomais. Tai, kad V. D. nebuvo suinteresuotas, kad batalione būtų griežta ginklų, šaudmenų ir sprogmenų apskaitos ir naudojimo tvarka, įrodo byloje užfiksuotas pokalbis tarp apelianto ir A.

P., kuriame V. D. į pastarojo klausimÄ ar neįmanoma pokalbyje aptariamo ,,reikaliuko“ ,,privesti iki galo“ bataliono dalinyje, atsako: ,,eikit! Jau seniai pamirÅ¡t reikia. Ten durnių gauja. Ten kai tas granatas pavogė, tai ten dabar iÅ¡vis į parkÄ neįeisi net. Reikia leidimų specialių ten visokių, eit pas vadÄ . Lenktis iki žemės...“ (t. 1, b. l. 143). Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad minimus ginklus, Å¡audmenis ir sprogmenis V. D. iÅ¡ tiesų bÅ«tų panaudojęs karių mokymuose.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog ginklus, Å¡audmenis ir sprogstamÄ sias medžiagas V.

D. kariniame dalinyje laikė konspiracijos tikslais. Iš tiesų, V. D. laikydamas visus minėtus daiktus ne kur nors pas save namuose, viena vertus, galėjo tikėtis, kad jų niekas nepaims, tačiau kita vertus, tai, kad ginklai, šaudmenys ir sprogstamosios medžiagos buvo laikomos uždaroje ir gerai saugomoje teritorijoje, patalpa buvo ne tik saugoma, bet ir rakinama, patekimas į šias patalpas pašaliniams asmenims buvo ribotas, be to, bataliono patalpose, suprantama, buvo ir šiam kariniam daliniui priklausančių ginklų, šaudmenų, sprogmenų, todėl visos šios aplinkybės V.

D. leido iki minimumo sumažinti rizikÄ , jog jo neteisėtai laikomi ginklai, Å¡audmenys ir sprogmenys bus atsitiktinai surasti ir jis bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.Ä®vertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, V. D. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nenustatė kas buvo jo paties neteisėtai įgytų Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, sprogstamųjų medžiagų, laikytų karinio dalinio teritorijoje, savininkas. Skundžiamame nuosprendyje teismo iÅ¡vada, kad V.

D. inkriminuotų Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, sprogstamųjų medžiagų, sprogmens savininku buvo ne kas kitas, o jis pats, nes minėti daiktai nebuvo karinio dalinio ginkluotės apskaitoje, teisėjų kolegijos nuomone yra teisinga, nes bÅ«tent tokia iÅ¡vada patvirtinama byloje surinktais, teismo iÅ¡tirtais bei įvertintais objektyviais įrodymais. VisiÅ¡kai nepagrįstu laikytinas V. D. apeliacinio skundo teiginys, kad jis jau antrÄ kartÄ baudžiamas už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ .Nors V.

D. pagal BK 253 str. 2 d. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dar 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, tačiau Å¡is nuosprendis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi buvo panaikintas, o byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Å is sprendimas buvo priimtas nustačius, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta neteisėta teisėjų kolegijos sudėtimi. Tai reiÅ¡kia, kad draudimo bausti antrÄ kartÄ už tÄ pačiÄ veikÄ esmė yra tai, kad asmuo, kuris buvo nuteistas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, negali bÅ«ti tais pačiais pagrindais iÅ¡ naujo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Å iuo atveju, kasacinės instancijos teismui nustačius, kad Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 10 d. apkaltinamasis nuosprendis buvo neteisėtas, nes jis buvo priimtas neteisėtos teisėjų kolegijos, ir tokį neteisėtÄ nuosprendį panaikinus, o bylÄ grÄ Å¾inus iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o Å¡iam bylÄ iÅ¡nagrinėjus ir priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį, BK 2 str. 6 d.

įtvirtintos nuostatos prasme negalima vertinti kaip nubaudimÄ už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ antrÄ kartÄ . Vadovaujantis Å¡iais motyvais vertintinas nepagrįstu ir atmetamas V. D. praÅ¡ymas pripažinti jį nukentėjusiuoju ir priteisti jam žalos atlyginimÄ už atbÅ«tÄ suėmime laikÄ . Tuo pačiu, vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo V. D. praÅ¡ymÄ panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jį persekiojimÄ jo atžvilgiu nutraukti, nėra pagrindo.

Dėl A. P. skundo Apelianto teiginys apie teismo padarytÄ BPK 44 str. 4 d. ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimus vertintinas deklaratyviu ir nepagrįstu. BPK 44 str. 4 d. nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kuris buvo nepagrįstai sulaikytas ar suimtas, turi teisę į žalos atlyginimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka. Kaip matyti iÅ¡ viso nuteistojo apeliacinio skundo turinio, A. P. nesutinka tik su dalimi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodų, tuo pačiu pats pripažįsta, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų ir praÅ¡o ne jį iÅ¡teisinti, bet tik pakeisti nuosprendį dėl, jo nuomone, paskirtos neteisingos bausmės ir pritaikius BK 54 str. 3 d., bausmę suÅ¡velninti ir paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

Vertinant šį apelianto praÅ¡ymÄ akivaizdu, kad nuteistasis pripažįsta sulaikymo ir suėmimo pagrįstumÄ , todėl konstatuoti BPK 44 str. 4 d. pažeidimÄ nėra pagrindo.Apeliacinio skundo teiginys apie bÅ«k tai teismo padarytus Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. pažeidimus, teisėjų kolegijos nuomone, prieÅ¡tarauja bylos duomenims. Minėtoje konvencijoje yra kalbama apie tai, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis pagal įstatymÄ sudaryto nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo.

Å ių nuostatų pažeidimÄ apeliantas grindžia cituodamas nuosprendyje padarytas teismo iÅ¡vadas, įvardindamas jas prielaidomis, įtakojančiomis bausmės paskyrimÄ .Vertindama minėtÄ apeliacinio skundo teiginį kolegija pažymi, kad cituojami nuosprendžio teiginiai yra nurodyti pasisakant apie A. P. padarytas ir pripažintomis įrodytomis nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus, todėl Å¡ios teismo iÅ¡vados nėra tiesiogiai susijusios su tolimesniais teismo sprendimais svarstant A. P. skirtinos bausmės rūšį ir jos dydį.

Teismo motyvai ir iÅ¡vada apie apeliantui skiriamÄ bausmę aptarta tolimesnėje nuosprendžio dalyje, kalbant apie bausmės skyrimo motyvus. Jokių teismo iÅ¡vadų, pagrįstų kokiomis tai prielaidomis, nėra, tai nurodyta ir apeliaciniame skunde. Kalbant apie skunde cituojamas teismo iÅ¡vadas, kurios apelianto nepagrįstai įvardijamos prielaidomis, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ios teismo iÅ¡vados yra padarytos vertinant iÅ¡tirtus įrodymus, patvirtinančius, jog apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant tiesiogine tyčia, tuo pačiu aptariant nusikalstamų veikų padarymo motyvus.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes nėra jokio pagrindo skunde cituojamas nuosprendžio iÅ¡vadas pripažinti prielaidomis, todėl atmestinas skundo teiginys apie tai, kad bÅ«k tai pirmosios instancijos teismas nesilaikė lygybės ir neÅ¡aliÅ¡kumo principo.Skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas A. P. atžvilgiu buvo neobjektyvus ir turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ prieÅ¡ jį, rėmėsi tik kaltinančiais įrodymais, teisėjų kolegijos nuomone, irgi nepagrįstas. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas bei vertindamas įrodymus bÅ«tų pažeidęs BPK 20 str. nuostatas, byloje nėra.

Ä®rodymų tyrimo objektyvumas abejonių nekelia, o tai, kad teismas, nustatęs A. P. kaltę, rėmėsi kaltinančiais įrodymais, negalima pripažinti įstatymo pažeidimu, nes priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas turi įvertinti ir vadovautis bÅ«tent kaltininko kaltę patvirtinančiais įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde minėtas teiginys yra neargumentuotas, kokie tie, bÅ«k tai apeliantÄ teisinantys įrodymai teismo buvo neįvertinti, skunde neįvardinta. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, A.

P. ginčija kai kurių įrodymų teisėtumÄ , jų vertinimÄ , bet kokių tai konkrečių teisinančių įrodymų, nepateikia.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus nepadarė BPK 20 str. 1, 4 ir 5 dalyse įtvirtintų įstatymo nuostatų pažeidimo, todėl Å¡ie apeliacinio skundo argumentai vertintini nepagrįstais. VisiÅ¡kai nepagrįstai skunde teigiama, kad bÅ«k tai teismas pripažino įrodymu prokuroro elgsenÄ ir kalbÄ teisiamajame posėdyje, tuo pačiu pacituojant skundžiamo nuosprendžio iÅ¡traukÄ .

Å is skundo teiginys prieÅ¡tarauja bylos duomenims. Akivaizdu, kad cituojamoje nuosprendžio dalyje teismas tik konstatavo, kad prokuroras pateikė objektyvius įrodymus, kuriuos iÅ¡tyrus bei įvertinus, teismas padarė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , jog A. P. nebuvo kurstomas ar skatinamas padaryti jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .Teisėjų kolegija, įvertinus byloje surinktus, teismo iÅ¡tirtus įrodymus bei padarytas iÅ¡vadas dėl liudytojo A. M. parodymų objektyvumo, apelianto argumentus dėl minėto liudytojo bÅ«k tai provokuojančio elgesio, nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo ir jų sankcionavimo neteisėtumo, irgi vertina neobjektyviais ir juos atmeta.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojo A.

M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.BPK 301 str. numato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš tiesų, kaip matyti iš bylos duomenų, apelianto skunde minimas liudytojas A. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas nebuvo. Jau ikiteisminio tyrimo metu buvo duomenų, jog A. M. ketina išvykti į užsienį ir kad apklausti jį teisiamajame posėdyje nebus galimybės, todėl, vadovaujantis BPK 184 str., buvo imtasi priemonių, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo.

IÅ¡ liudytojo A. M. apklausos protokolo matyti, kad minimoje apklausoje jis buvo iÅ¡samiai apklaustas apie svarbias bylai aplinkybes, Å¡ioje apklausoje dalyvavo   tiek pats A. P., tiek ir jo gynėjas, jie abu galėjo pasinaudoti visomis BPK 184 str. 4 d. numatytomis teisėmis, tai yra užduoti apklausiamam asmeniui klausimus, o kai apklausa baigta - susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas.Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių liudytojÄ A. M. apklausti teisme, tačiau nustačius, kad Å¡is asmuo yra iÅ¡vykęs į užsienį, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo perskaityti.

Apeliacinės instancijos teismas irgi ėmėsi priemonių A. M. iÅ¡kviesti į posėdį ir jį apklausti, tačiau to padaryti nepavyko dėl minėtų objektyvių priežasčių. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, perskaitydamas liudytojo A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, įstatymo reikalavimo nuostatų nepažeidė. Tai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai buvo iÅ¡tirti ir teismas, juos įvertindamas, įrodymų leistinumo taisyklių nepažeidė.Skundo teiginys, kad A.

P. bÅ«k tai buvo A. M. iÅ¡provokuotas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , t. y. parduoti jam ginklus, vertintinas nepagrįstu, nes toks argumentas prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir iÅ¡tirtiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. P. kaltu dėl ginklų A. M. pardavimo, prieÅ¡ingai nei skunde nurodo apeliantas, rėmėsi ne tik liudytojo A. M. parodymais bei, anot apelianto, ,,tendencingai atrinktais“ telefoniniais pokalbiais, tačiau ir paties nuteistojo A. P. parodymais, operatyvinių veiksmų protokoluose, daiktų pateikimo ir daiktų apžiÅ«ros protokoluose, tyrimo neatskleidžiant savo tapatybės ir nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų protokoluose, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose, specialistų iÅ¡vadose, kratos protokoluose ir kituose įrodymų Å¡altiniuose užfiksuotais duomenimis.

Å ie duomenys buvo gauti teisėtais baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais bÅ«dais, todėl pirmosios instancijos teismas juos pagrįstai pripažino įrodymais ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį A. P. atžvilgiu. 200510-13 operatyvinių veiksmų protokolu nustatyta, jog 2005-07-21 A. M. susitiko su A. P.. Pastarasis savo iniciatyva ėmė aiÅ¡kinti, kad dar turi ,,Mauzerį“, kurio kaina – 2500 litų, ,,Valterį 38-Ä â€œ, kainuojantį – 2500 litų, ,,tÄ su duslintuvu“, kurio kaina – 2000 litų, taip pat pokalbio metu pasiÅ«lė vienaÅ¡Å«vį ginklÄ su optiniu taikikliu, kainuojantį 800 litų.

Po to, abu nuėjo į automobilį, A. M. sumokėjo A. P. 1500 litų ir už sumokėtus pinigus įsigijo ginklÄ . 2005-12-15 nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog tÄ pačiÄ dienÄ A. M. vėl susitiko su A. P. ir pastarasis pasakė, jog neturi laiko, negali parodyti ginklų. A. P. patvirtino, kad ,,Mauzeris“ kainuoja 2500 litų ir jei A. M. jį pirktų, tada ,,Valterį“ jam asmeniÅ¡kai parduotų už 1600 litų. Taip pat pasiÅ«lė pirkti 6,35 mm kalibro pistoletÄ ,,kur ant galo užsisuka“, kurį ,,atiduotų“ už 600 litų, o paklausus ar dar turi ,,BaikalÄ â€œ su duslintuvu, atsakė, kad su duslintuvu yra ne ,,Baikalas“, o 6,35 mm kalibro pistoletas, kuris kainuoja 2000 litų.2005-12-19 tyrimo neatskleidžiant savo tapatybės ir nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog tÄ pačiÄ dienÄ A.

M. susitiko su A. P., važiuojant automobiliu jie pakalbėjo apie ,,Mauzerį“, A. P. paklausė ar ,,to kito nereikia?“, A. M. pasakė, kad mažiukÄ su duslintuvu paims, o A. P. paklausus ar nereikia ,,Valterio“, A. M. atsakė, jog jis pistoletÄ Ä¯sigys sau. Automobiliui sustojus A. P. parodė pistoletÄ ,,Mauser“, A. M. perdavė jam 500 litų rankpinigių už ginklÄ .2005-12-19 tyrimo neatskleidžiant savo tapatybės ir nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, jog tÄ pačiÄ dienÄ A.

M. vėl susitiko su A. P., sumokėjo 1600 litų už pistoletÄ ,,Walther“ su keliais Å¡oviniais, likusius 2000 litų už pistoletÄ ,,Mauser“ su pilna apkaba, perklausė kiek kainuoja pistoletas su duslintuvu. A. P. atsakė, kad 2000 litų, kurių A. M. neturi, todėl galės nusipirkti kitÄ kartÄ , tačiau dar gali už 800 litų nusipirkti mažiukÄ 6,35 mm kalibro pistoletÄ , A. M. jį pirkti atsisakė taip pat parašė pirmam ginklui padaryti didesnį duslintuvÄ , nes jis bus naudojamas patalpoje.Pirmiau paminėti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A.

P. nebuvo iÅ¡provokuotas padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tai yra parduoti ginklus A. M., bet pats buvo aktyvus Å¡ios nusikalstamos veikos dalyvis, aktyviai derėjosi su A. M. dėl ginklų kainos, pats siÅ«lė jam pirkti įvairius Å¡aunamuosius ginklus.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. suprato savo veiksmų pavojingumÄ ir baudžiamumÄ , o taip pat tai, kad jis negalėjo suprasti ar nežinoti, jog A. M. siÅ«lomi pirkti ar parduodami ginklai, gali bÅ«ti panaudoti kitų nusikalstamų veikų padaryme.

IÅ¡ telefoninių pokalbių matyti, kad visuose byloje užfiksuotuose A. P. pokalbiuose su A. M. kalbama, jog reikia iÅ¡ardyti mobiliuosius telefonus, kad pokalbių nebÅ«tų klausomasi. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. P. parduodamas ir siÅ«lydamas pirkti ginklus A. M. apskritai neklausė, kokiam tikslui jis ketina juos įsigyti, kaip panaudoti arba kas bus galutinis Å¡ių ginklų ir Å¡audmenų naudotojas. Tik vieninteliu atveju, tai yra parduodant pistoletÄ ,,Mauser“, A. M. aiÅ¡kino, jog jis bus iÅ¡vežtas į AnglijÄ , kaip antikvarinis ginklas.

Kitais atvejais, arba apie ginklų pirkimo tikslÄ buvo nekalbama, arba iÅ¡ pokalbio buvo aiÅ¡ku, jog jie tikrai bus panaudoti ne kolekcionavimui, o bÅ«tent nusikalstamų veikų darymui. Antai iÅ¡ 2006-01-24 tarp A. P. ir A. M. įvykusio pokalbio turinio galima suprasti, jog A. M. A. P. praÅ¡o iÅ¡ alaus skardinės padaryti jam duslintuvÄ , kad ginklas kuo tyliau Å¡audytų ir kad naudojant šį duslintuvÄ bÅ«tų galima iÅ¡Å¡audyti bent vienÄ Å¡ovinių apkabÄ . A. P. atsako, kad A. M. jau Å¡audė iÅ¡ aptariamo ginklo, ir kad jis taip tyliai Å¡audo.

Ä® tai A. M. atsakė, jog ginklas bus naudojamas patalpoje, todėl reikia, kad bÅ«tų tyliau. Akivaizdu, jog A. P. žinodamas, kad ginklas bus panaudotas patalpoje ir dar su duslintuvu, galėjo suprasti ir suprato, jog jis bus panaudotas nusikalstamiems tikslams. Be to, akivaizdu, jog duslintuvas (o ypač, pagamintas iÅ¡ alaus skardinės) jokios kolekcinės vertės neturi.To paties pokalbio metu A. M. su A. P. kalba ir apie granatas:,,A. M.:...Girdi, o jeigu kartais granatų?P.: KÄ ?M.: O jeigu granatų pora. Po kiek iÅ¡eitų?                                   A.

P.: Granatų man gaila. Pora tik ir turiu...A. M.: Ne, negarantuotas. AÅ¡ tÄ brudÄ noriu kažkaip mostelėti.A. P.: Jeigu tu tikrai nori tÄ brudÄ , tai aÅ¡ tau vienÄ duosiu už dyka“.Anksčiau, tai yra 2005-07-21 tarp A. M. ir A. P. vykusio pokalbio metu buvo kalbama apie tai, kad A. M. vienas asmuo negrÄ Å¾ina skolos, į kÄ A. P. atsako, jog reikia jį ,,sutvarkyti“ ir pažada duoti ,,garantuotų priemonių: ,,Tai tÄ ...aÅ¡ tau duosiu garantuotÄ , originalÄ ...“, nurodydamas jų panaudojimo bÅ«dÄ : ,,Po pachu jo...“, ,,reikia patvirtint, supranti, kad jau garantuotai, jisai keliaus kur nors.

Ir nuo žiedo garantuotÄ virvutę ant...“.Å ių pokalbių turinys neabejotinai patvirtina, kad pokalbis vyko apie granatas ir jų panaudojimÄ nusikalstamų veikų padaryme.Bylos duomenys patvirtina, kad Å¡ioje byloje nusikalstamos veikos elgesio imitavimo modelis buvo sankcionuotas ir vykdomas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.2004 m. gruodžio 8 d. NVEIM sankcionuotas remiantis 2004-02-02 ir 2004-10-27 operatyviniais praneÅ¡imais. Pirmame praneÅ¡ime nurodyta, kad A. P. pistoletus planuoja pardavinėti po 2000 Lt už vienetÄ bei papildomai praÅ¡ys 200-300 Lt už garso slopintuvų pagaminimÄ .

Taip pat A. P. pasiÅ«lė restauruotÄ pistoletÄ ,,Mauzer“. Kas vyko vėliau? A. M. perdarytus ginklus nupirko mokėdamas už juos po 2000 Lt, taip pat nusipirko ir pistoletÄ ,,Mauzer“. Antrame praneÅ¡ime nurodyta, kad A. P. pastoviai gali siÅ«lyti kelis nelegaliai laikomus Å¡aunamuosius ginklus. Å iuo metu jis parduoda pistoletus ,,Valter“ 9 mm už 2500 Lt, ,,Baikal“ – 1800 Lt. Taip pat buvo aptartos galimybės gaminti automatus. Buvo pareikÅ¡ta, kad gamybÄ galima pradėti, jei garantuojama, kad nupirks bent vienÄ automatÄ už 800 EUR.

Be to, A. P. teiravosi, ar galima pagaminti vamzdį pistoletui ,,Mauzer“ bei pažadėjo atlygį už darbÄ apie 60 Lt. Praėjus 9 mėnesiams nuo Å¡io pokalbio, 2005-07-21 pokalbio su A. M. metu A. P. patvirtino, kad Valterį parduoda už 2500 litų, taip pat Å¡io pokalbio metu buvo nupirktas taip vadinamas ,,Baikalas“ už 2000 litų, o 2006-05-02 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 3725 nurodyta, kad detaliai iÅ¡tyrus pistoletÄ MAUSER nustatyta, kad pistoleto vamzdis yra paÅ¡alintas bei vietoje jo yra pritaikytas bei įvirintas kitas 7,62 mm kalibro vamzdis.2005 m. birželio 2 8d.

NVEIM sankcionuotas remiantis 2005 m. kovo 27 d. ir 2005 m. balandžio 1 5d. operatyviniais praneÅ¡imais.Pirmame praneÅ¡ime nurodyta, kad A. P. papasakojo, kad žmogus, kuris gamino automatus, serga kažkokia liga, dėl to prarado atmintį. Jis ne tik neatsimena, kur paslėpė pagamintas automatų detales, bet ir kartais nesugeba rasti kelio namo, todėl objektas mano, kad dirbti su juo yra neįmanoma.Vėliau tęsiant operatyvinį, o po to ir ikiteisminį tyrimÄ , operatyviniuose praneÅ¡imuose minėtos aplinkybės pasitvirtino, todėl akivaizdu, kad juose pateikti duomenys atitiko tikrovei, todėl iÅ¡vada apie NVEIM sankcionavimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ yra teisinga, duomenys surinkti taikant modelį pripažintini gauti teisėtu bÅ«du ir skunde minima BPK 20 str. 4 d. nuostatos reikalavimai pažeisti nebuvo.

Liudytojo A. M. ir A. P. tarpusavio santykis aiÅ¡kiai atsiskleidžia techninėmis priemonėmis užfiksuotuose jų pokalbiuose, kuomet A. M. vos užsiminus, o kai kuriais atvejais net neužsiminus apie ginklus, A. P. imdavo pats juos siÅ«lyti. Tuo pačiu pažymėtina, kad liudytojas A. M., apklausoje, vykusioje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , dalyvaujant A. P., patvirtino, kad bÅ«tent pastarasis jam siÅ«lė pirkti Å¡aunamuosius ginklus. Kokių tai esminių prieÅ¡taravimų A. M. parodymuose, duotų apklausiant prokurorui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaip tai teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neįžvelgia.Ikiteisminio tyrimo metu A.

M. parodė, kad susitikimų su A. P. metu jie kalbėdavo apie ginklų konstrukcijÄ , sandarÄ ir pan. Vieno tokio pokalbio metu, kuris vyko 2005 m. apie vasaros pradžiÄ , A. P. jam pasakė, kad turi atliekamų ginklų ir paklausė ar jis negalėtų padėti jų kam nors realizuoti. Sakėsi turįs pistoletus ,,Walther“ bei pistoletus ,,Baikal“ ir ,,IŽ“, kurie buvo perdaryti iÅ¡ dujinių ir pritaikyti Å¡audyti 9 mm kalibro Å¡oviniais su duslintuvais. Kadangi Å¡ie ginklai buvo skirti žudymui, teroristinei veiklai, jis apie šį pokalbį informavo VSD pareigÅ«nus.

Tuo tarpu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ A. M. papildė savo parodymus ir pasakė, jog jis A. P. atsakė, kad gal kas galėtų nupirkti, jie susitarė, kad jis už kelių dienų atvažiuos pasižiÅ«rėti. Jis pažinojo kolekcionierių, kuris norėjo nupirkti ,,Walther“ ir jis prašė A. P., kad jam parduotų ginklÄ . Apie šį pokalbį buvo informuotas VSD. Akcentuotina ir tai, kad 2005-12-15, 2005-12-19 bei 2006-01-24 pokalbiai buvo įraÅ¡yti atliekant tyrimÄ neatskleidžiant savo tapatybės ir nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus, t. y. operatyviniu bÅ«du gauta informacija buvo patikrinta ir Å¡iais BPK numatytais proceso veiksmais ir ji pasitvirtino.Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad A.

P. dar 1990-92 metais iÅ¡ nenustatytų asmenų įsigijo pistoletÄ ,,SAUER“ Nr. (duomenys neskelbtini) , 1895 metų pavyzdžio ,,NAGANT“ sistemos revolverį, kurių neteisėto įgijimo A. M. negalėjo iÅ¡provokuoti ir neiÅ¡provokavo. Tas pats pasakytina ir apie kitus apelianto neteisėtai įgytus ginklus bei sprogmenis, t. y. pistoletus MAUSER, WALTHER, Margolino konstrukcijos pistoletÄ , karabinÄ ,,SIMSON“, inkriminuotus Å¡audmenis, sprogstamÄ sias medžiagas ir sprogmenis, gaminti 5,6 mm kalibro Å¡autuvÄ , realizuoti ,,NAGANT“ sistemos revolverį.

Skundo teiginį apie tai, kad bÅ«k tai A. P. buvo iÅ¡provokuotas perdaryti du dujinius pistoletus į Å¡aunamuosius ginklus, parduoti juos kartu su jau turėtais pistoletais MAUSER bei WALTHER, o taip pat Å¡audmenis, paneigia byloje esantys užfiksuoti pokalbiai tarp A. M. ir A. P., iÅ¡ kurių turinio akivaizdu, kad bÅ«tent pats A. P. juos siÅ«lė, derėjosi dėl kainos, t. y. minėtų ginklų pardavimo iniciatyvÄ rodė jis pats, o ne liudytojas A. M..Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ikiteisminio tyrimo bei bylos teisminio nagrinėjimo procesas buvo nesÄ Å¾iningas, nes liudytojas A.

M. bÅ«k tai įkalbėdavo apeliantÄ parduoti ar kitaip perleisti vienus ar kitus ginklus, vėliau tardavosi dėl kainos, tačiau bÅ«k tai tų pokalbių įraÅ¡ai nebuvo pateikti. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡is teiginys prieÅ¡tarauja bylos duomenims.Eilės tvarka iÅ¡analizavus užfiksuotų ir teismui pateiktų bei teisme iÅ¡tirtų pokalbių turinį, akivaizdu, kad jie buvo nuoseklÅ«s. IÅ¡ jų turinio aiÅ¡ku, kad 2005-06-09 A. M. paliko 500 litų rankpinigių, 2005-07-21 A. M. sumokėjo A.

P. likusius 1500 litų ir gavo ginklÄ . To paties pokalbio metu A. P. pasiÅ«lo ,,Mauzerį“, kaina – 2500 litų, ,,Valterį 38-Ä â€œ, kaina – 2500 litų, ,,tÄ su duslintuvu“, kaina – 2000 litų, o 2005-12-15 paaiÅ¡kino, kad ginklų parodyti negali, bet patvirtino, kad ,,Mauzeris“ kainuoja 2500 litų ir jei A. M. jį pirktų, tada ,,Valterį“ jam asmeniÅ¡kai parduotų už 1600 litų, o paklausus ar dar turi ,,BaikalÄ â€œ su duslintuvu, atsakė, kad su duslintuvu yra ne ,,Baikalas“, o 6,35 mm kalibro pistoletas, kuris kainuoja 2000 litų.

Pokalbio pabaigoje abu susitaria susitikti pirmadienį. 2005-12-19, o tai ir buvo pirmadienis, susitikę jie pakalbėjo apie ,,Mauzerį“, A. P. paklausė, ar ,,to kito nereikia?, A. M. pasakė, kad mažiukÄ su duslintuvu paims, o A. P. paklausus ar nereikia ,,Valterio“, A. M. atsakė, jog jis jo. Automobiliui sustojus A. P. parodė pistoletÄ ,,Mauser“, A. M. perdavė jam 500 litų rankpinigių už šį ginklÄ . 2006-01-24 A. M. susitiko su A. P., sumokėjo 1600 litų už pistoletÄ ,,Walther“ su keliais Å¡oviniais, likusius 2000 litų už pistoletÄ ,,Mauser“ su pilna apkaba, perklausė kiek kainuoja pistoletas su duslintuvu, A.

P. atsakė, kad 2000 litų, kurių A. M. neturėjo.Pirmosios instancijos teismas byloje pateiktų pokalbių įraÅ¡us iÅ¡tyrė ir juos nuosprendyje įvertino, todėl skundo teiginys, kuriuo keliamos abejonės tų įrašų identiÅ¡kumu, jų pilnu neiÅ¡tyrimu, atmestinas. Pažymėtina, kad užfiksuotus tarpusavio pokalbius tarp A. P. ir A. M., iÅ¡ esmės teisme pripažino ir jų neneigė pats apeliantas, todėl netikėti iÅ¡tirtų pokalbių užfiksavimo objektyvumu, atlikti fonoskopinius ekspertinius tyrimus ir taip tik dar labiau užvilkinti bylos procesÄ , teisėjų kolegijos nuomone, nėra reikalingumo.Ä®vertinus anksčiau nurodytus motyvus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie tai, kad byloje surinkti, teismo iÅ¡tirti bei įvertinti įrodymai patvirtina, jog liudytojas A.

M., teisėtai veikdamas pagal sankcionuotÄ nusikalstamos veikos elgesio imitavimo modelį, bendravo su A. P. dėl ginklų, Å¡audmenų pardavimo-pirkimo tik tuomet, kai apeliantas jau vykdė nusikalstamÄ veikÄ , t. y. be leidimo disponavo dideliu kiekiu Å¡aunamųjų ginklų ir Å¡audmenų, tuo pačiu tik įsitraukė į A. P. nusikalstamÄ veikÄ , padėjo jam ginklus, Å¡audmenis realizuoti, bet ne provokavo apeliantÄ tokiai nusikalstamai veikai, yra teisinga. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie liudytojo A.

M. veiksmai negali bÅ«ti vertinami neteisėtais, o tuo pačiu pažeidžiančiais Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.Apeliacinio skundo teiginys apie tai, kad bÅ«k tai Valstybės saugumo departamentas negalėjo prieÅ¡ apeliantÄ vykdyti operatyvinio tyrimo ir veikimo pagal NVEIM, vertintinas nepagrįstu. Operatyvinės veiklos įstatyme aiÅ¡kiai pažymėta, kad valstybės saugumo departamentas yra viena iÅ¡ pagrindinių operatyvinės veiklos subjektų institucijų.PraÅ¡ymas paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo epizodÄ dėl Å¡autuvo ,,SIMSON“ ir savadarbio 5,6 mm kalibro Å¡autuvo, netenkintinas.

Å is praÅ¡ymas argumentuotas BK 23 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, nepilnai jÄ cituojant, t. y. praleidžiant žodį ,,pabaigti“. Å aunamojo ginklo įgijimas, pagaminimas, laikymas BK 253 str. dispozicijoje yra vertinama baigtomis nusikalstamomis veikomis, todėl taikyti minimÄ BK 23 str. 2 d. nėra pagrindo.PraÅ¡ymas iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinti epizodÄ dėl 1895 metų pavyzdžio NAGANT sistemos revolverio pardavimo V. D., grindžiamas Å¡ios veikos nepavojingumu visuomenei (BK 11 str.). Tuo tarpu specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad minėtas revolveris Å¡audymui yra tinkamas ir priskiriamas B kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams.

Neteisėtas Å¡aunamojo ginklo įgijimas, laikymas, realizavimas teisingai kvalifikuotas pagal BK 253 str.PraÅ¡ymas paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo ginklus, rastus (duomenys neskelbtini) , taip pat nepagrįstas. A. P. parodė, kad M. dėžutę su ginklu ir Å¡audmenimis paslėpė už knygų, bet po to jis pats jÄ perslėpė batų dėžėje, kur jie ir buvo rasti kratos metu, t. y. A. P. tiksliai nurodė Å¡ios dėžutės buvimo vietÄ . Tuo tarpu virtuvėje rasti Å¡oviniai, apie kuriuos jis nežinojo, jam neinkriminuoti.Nuteistojo A.

P. skundo teiginys, kad liudytojas A. M. jį iÅ¡provokavo perdirbti dujinius pistoletus, pritaikant Å¡audymui koviniais Å¡oviniais, kaip jau minėta, paneigtas byloje iÅ¡tirtais bei įvertintais įrodymais. Šį apelianto teiginį paneigia ne tik liudytojo A. M. parodymai, bet ir techninėmis priemonėmis užfiksuotų A. P. bei A. M. tarpusavio pokalbių turinys. IÅ¡ byloje esančių duomenų A. P. dar 200 4m. birželio mėnesį prašė V. D. perdaryti dujinį pistoletÄ , kas neabejotinai patvirtina, kad sumanymas perdaryti dujinius pistoletus A.

P. kilo dar iki jo vėlesnio pokalbio tuo pačiu klausimu su A. M.. Å ios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nuteistojo versija apie tai, jog dujinius pistoletus perdaryti iÅ¡provokavo A. M., paneigta byloje iÅ¡tirtais bei įvertintais įrodymais. Dėl nuteistiesiems V. D. irA. P. paskirtų bausmių              Bendrieji bausmė skyrimo pagrindai numatyti BK 54 str. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad bausmė skiriama įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribose. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, V. D. pagal BK 253 str. 2 d. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams, t. y. jam paskirta minimali minėto BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tokios bausmės paskyrimÄ teismas iÅ¡samiai motyvavo, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ , pavojingumÄ visuomenei, Å¡ios veikos padarymo motyvus, tikslus, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis ir pan.

Tokie iÅ¡samÅ«s bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio parinkimo motyvai patvirtina, kad teismas vadovavosi BK 54 str. 2 d. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, paskyrė tinkamai individualizuotÄ bausmę, kuri atitinka BK 41 str. 2 d. numatytoms bausmės paskirties nuostatoms. Pripažinti V. D. paskirtÄ bausmę per daug griežta ir dar jÄ Å¡velninti nėra įstatyminio pagrindo.             V. D. nuosprendžiu paskirta bausmę atlikti pataisos namuose. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 63 str., tai, kokios rÅ«Å¡ies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas, remdamasis BK 50 str. nuostatomis.

Å io straipsnio trečioje dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjime. Tai reiÅ¡kia, kad bausmės atlikimo vietÄ parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, jo padarymo motyvus, tikslus, pobÅ«dį ir t. t. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo bei jos individualizavimo motyvus, į tai, kad V. D. nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., į jo asmenybę, duomenis, teigiamai charakterizuojančius nuteistÄ jį, anksčiau neteistas, jo Å¡eimos sudėtį, o taip pat įvertinus apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus duomenis apie dabartinę jo sveikatos bÅ«klę, teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai V.

D. bus pasiekti ne tik paskyrus minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę, numatytÄ sankcijoje, bet ir paskiriant jÄ atlikti atvirojoje kolonijoje. Vadovaujantis nurodytais motyvais teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 328 str. 4 p., mano, kad V. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas minėtoje apimtyje.             Nuteistojo A. P. apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 str. 1 d. 2 p., o taip pat, vadovaujantis BK 59 str. 2 d., nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe skunde paminėto ,,okupacinio sindromo“, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti ir atmestini.

Bylos duomenys, o taip pat net ir apeliacinio skundo turinys neduoda pagrindo teigti, kad A. P. prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ viekÄ ar joje dalyvavusius asmenis.             BK 59 str. 2 d. yra numatyta teismo teisė, bet ne pareiga, pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas Å¡io straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo praÅ¡ymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo asmenybėje susiformavusį ,,okupacinį sindromÄ â€œ, yra nepagrįstas įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, motyvus, tikslus ir t. t.

Atsižvelgiant į bylos duomenis apie A. P. dalyvavimÄ pasiprieÅ¡inime prieÅ¡ kitos valstybės prievarta nustatytÄ santvarkÄ , buvęs teistumas, neįgalumas galimai gal ir leistų suprasti didelio kiekio Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, sprogmenų neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , laikymÄ , tačiau tokios karinės amunicijos realizavimas, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia padaryti iÅ¡vadÄ ne apie kokius tai patriotinius, o grynai savanaudiÅ¡kus nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus.             Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies A.

P. pagal BK 253 str. 2 d. paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. minimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta minėto BK straipsnio 2 dalies sankcijoje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nenustatyti pagrindai taikyti nuteistajam BK 54 str. 3 d. nuostatÄ . Pažymėtina, kad Å¡i teismo iÅ¡vada visiÅ¡kai nemotyvuota.             Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 str. 2 d. nuoseklia tvarka iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra nauja baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė bÅ«tų adekvati padarytai veikai. Teismas, skirdamas bausmę, kiekvienu atveju turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme iÅ¡vardytus reikalavimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens asmenines savybes, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ ir po jos, o taip pat ir į visas kitas konkrečias bylos aplinkybes, nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimÄ , yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę atskirai, tiek ir visas apskritai.

Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas leidžia teismui paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta minimali arba Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .              Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad įstatyme nustatyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti paskyrus A. P. mažesnę laisvės atėmimo bausmę negu BK 253 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

Taikydama BK 54 str. 3 d. nuostatÄ teisėjų kolegija atsižvelgia ne tik į bylos duomenis teigiamai charakterizuojančius nuteistÄ jį A. P., jo praeities nuopelnus Lietuvos valstybei, jo amžių, bet tuo pačiu įvertina apeliacinės instancijos teisme ekspertizės komisijos iÅ¡vadas apie faktinę dabartinę nuteistojo sveikatos bÅ«klę, į jam diagnozuotas ligas ir bÅ«kles, kurios yra nepagydomos, progresuojančios. Ekspertų komisija konstatavo, kad dėl A. P. nustatytų ligų ir sveikatos bÅ«klės laisvės atėmimo bausmės atlikimas bÅ«tų apsunkintas, o dėl minimalaus kairės rankos (vienintelės) funkcionalumo- savarankiÅ¡kai neįmanomas, nes bÅ«tina kito asmens slauga ir priežiÅ«ra.

Kadangi A. P. dabartinė faktinė sveikatos būklė pilnai neatitinka Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, todėl taikyti A. P. BK 76 str. nuostatas ir atleisti nuo bausmės dėl ligos, nėra pagrindo. Tačiau įvertinus dabartinę jo faktinės sveikatos būklę, diagnozuotas sunkias nepagydomas ligas, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, yra pagrindas pripažinti, kad net straipsnio sankcijoje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principus.

Aukščiau paminėtas aplinkybes, susijusias su A. P. dabartine faktine sveikatos bÅ«kle, jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius bylos duomenis, teisėjų kolegija pripažįsta iÅ¡imtinėmis, todėl konstatuoja, kad nuteistojo atžvilgiu yra įstatyminis pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatÄ ir A. P. paskirti Å¡velnesnę laisvės atėmimo bausmę, negu BK 253 str. 2d. sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, tuo pačiu užtikrinant individualizuotos bausmės paskyrimÄ bei teisingumo principÄ .             Kitų Baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo ar Baudžiamojo proceso įstatymų esminių pažeidimų, dėl ko reikėtų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį V.

D. ir A. P., nenustatyta, todėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 23 d. nuosprendis abiejų nuteistųjų atžvilgiu keistinas tik aukščiau paminėtoje apimtyje.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a:              Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 23 d. nuosprendį pakeisti.             V. D., pagal BK 253 str. 2 d. nuteistam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, nustatyti jÄ atlikti atviroje kolonijoje.             A.

P. pagal BK 253 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., paskirti laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) mėnesiams. Ä® Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę įskaityti laikinÄ sulaikymÄ bei suėmimÄ nuo 2006 m. sausio 24 d. iki 2006 m. vasario 3 d. bei nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2007 m. rugsėjo 20 d. ir A. P. laikyti jau pilnai atlikusiu jam paskirtÄ bausmę.             Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                       Jonas Algimantas Venckus Teisėjai                                                    Valdimaras Bavėjanas                                                     Linas Å iukÅ¡ta                                                                                  Â