b2bd6876-e20d-45c9-a794-5514ff791f1a · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-626-777/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00514-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.2; 3.1.2.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovui S. S. dėl prarasto turto vertės atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 3 967,79 Eur prarasto turto vertės atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybe, kad: 2.1. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso vejapjovė VIKING MB 650T, vejos pjovimo traktorius VIKING MT 5097 Z bei jo priedai: mulčiavimo priedas, tentas ir stogas (duomenys neskelbtini) Teigia, jog visi ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji daiktai nuo pat jų įsigijimo dienos visiÅ¡kai nauji buvo laikinai sandėliuojami pas atsakovÄ jo gyvenamojoje valdoje, adresu (duomenys neskelbtini). 2.2. IeÅ¡kovės direktorius S. Ž. taipogi buvo atsakovo dukros Ž.

Ž. (S.) sutuoktinis. Nurodė, kad S. Ž. ir Ž. Ž. pradėjus gyventi skyrium nuo (duomenys neskelbtini), bei Ž. Ž. iÅ¡vykus gyventi pas atsakovÄ Ä¯ namus adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ bei pareikalavo grÄ Å¾inti jam nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus. Tačiau atsakovas į šį ieÅ¡kovės raginimÄ nereagavo bei kilnojamųjų daiktų ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino. 2.3. Po ieÅ¡kovės reikalavimo grÄ Å¾inti kilnojamuosius daiktus neįvykdymo tapo akivaizdu, kad atsakovas kilnojamuosius daiktus savo gyvenamojoje valdoje laiko neteisėtai bei neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo.

3. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ieÅ¡kovei skirti 3 000 Eur baudÄ , pusę Å¡ios sumos priteisiant atsakovui, taip pat priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams ir pateikė praÅ¡ymÄ perduoti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nagrinėti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mams. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartimi civilinę bylÄ Nr. e2-2086-991/2020 pagal ieÅ¡kovės S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovui S. S. dėl prarasto turto vertės atlyginimo perdavė pagal teismingumÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mams.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 5.1. Nustatė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu nurodo, jog pas atsakovÄ nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. lapkričio mėnesio buvo sandėliuojami ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji daiktai, tačiau, ieÅ¡kovei pareikalavus atsakovÄ minėtus daiktus grÄ Å¾inti, atsakovas kilnojamųjų daiktų negrÄ Å¾ino. IeÅ¡kovė teigė, kad, pagal atsakovo paaiÅ¡kinimus, atsakovas minėtų daiktų nebeturi, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.237 straipsniu, atsakovas turi atlyginti Å¡ių daiktų vertę pinigais. 5.2.

Nurodė, kad, įvertinus ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimÄ ), darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo nepagrįstu praturtėjimu bei civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis nepagrįstÄ praturtėjimÄ , t. y. CK 6.237 straipsniu, ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia reikalavimų atsakovui dėl žalos atlyginimo priteisimo. Konstatavo, kad įstatymas nenumato ieÅ¡kovei pasirinkimo teisės reiÅ¡kiant minėto pobÅ«džio ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas pagal bendrÄ sias teismingumo taisykles, numatytas CPK 29 straipsnyje, t. y. pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Nustatė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 6. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. priimtÄ nutartį ir bylÄ pagal teismingumÄ palikti nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams.

7. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 7.1. Nurodė, jog Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-409/2019 atsakovas, dalyvaudamas kaip nukentėjusysis, teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas bei akivaizdžiai meluodamas nurodė, jog S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)” direktorius S. Ž., nusipirkęs kilnojamuosius daiktus, atsivežė juos pas atsakovÄ , iÅ¡bandė bei tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡sivežė. Dabartinė jų buvimo vieta, atsakovo teigimu, jam nėra žinoma.

Teigia, kadangi atsakovas prieÅ¡ tai ikiteisminiame tyrime pripažino, jog kilnojamieji daiktai yra laikomi jo gyvenamojoje valdoje, o baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-409/2019 melagingai nurodė, jog kilnojamųjų daiktų buvimo vieta jam nėra žinoma, daręs prielaidÄ , jog atsakovas Å¡iuos kilnojamuosius daiktus prarado arba perleido tretiesiems asmenims. Teigia, jog dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė yra patyrusi 3 967,79 Eur dydžio tiesioginius nuostolius, susijusius su kilnojamųjų daiktų praradimu ar perleidimu tretiesiems asmenims.

Kadangi kilnojamųjų daiktų natÅ«ra grÄ Å¾inti yra neįmanoma, ieÅ¡kovės patirtus nuostolius (kilnojamųjų daiktų tikrÄ jÄ vertę), remiantis CK 6.237 straipsnio 3 dalimi, turi atlyginti atsakovas. Mano kad Å¡iame kontekste yra svarbu tai, kad ieÅ¡kovės patirti 3 967,79 Eur dydžio nuostoliai pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ yra piniginė turtinės žalos iÅ¡raiÅ¡ka. Taigi CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sÄ voka apima ieÅ¡kovės patirtus 3 967,79 Eur dydžio nuostolius. 7.2.

Teigia, jog nors CK 6.237 straipsnyje įtvirtintas be teisinio pagrindo įgyto turto institutas expressis verbis (tiesiogiai) ir nepriskirtinas prie institutų, kurių pagrindu galima kelti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo bei remtis CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyvaus teismingumo taisykle, tačiau mano, kad atsižvelgiant į byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus bei atsakovės juose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , akivaizdu, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai civilinę bylÄ Nr. e2-2086-991/2020 nepagrįstai perdavė nagrinėti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mams.

Nurodė, kad atsakovas kilnojamuosius daiktus yra praradęs arba perleidęs tretiesiems asmenims, o kilnojamųjų daiktų tikroji vertė yra 3 967,79 Eur, kuri laikytina ieÅ¡kovės patirtais tiesioginiais nuostoliais (pinigine žalos iÅ¡raiÅ¡ka). Darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pagrįstai buvo reiÅ¡kiamas remiantis CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtintomis alternatyvaus teismingumo nuostatomis pagal ieÅ¡kovės buveinės adresÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams.

8. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

9. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai: 9.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia reikalavimų atsakovui dėl žalos atlyginimo priteisimo (dėl delikto), tad ieÅ¡kovė negali pasinaudoti alternatyviÄ ja teismingumo taisykle, numatyta CPK 30 straipsnio 6 dalyje. Sutinka su teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo nepagrįstu praturtėjimu, bei civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis nepagrįstÄ praturtėjimÄ , t. y.

CK 6.237 straipsniu, o ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia reikalavimų atsakovui dėl žalos atlyginimo priteisimo. 9.2. Teigia, jog, vadovaujantis logika, kokiÄ bando reikÅ¡ti ieÅ¡kovė atskirajame skunde, bet koks finansinis reikalavimas (kuris galėtų bÅ«ti plečiamai aiÅ¡kinamas kaip žala) galėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , o tai aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų CPK 29 straipsniui, numatančiam bendrÄ taisyklę, kad ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , tokiu bÅ«du bÅ«tų paneigiami įstatymų leidėjo ketinimai.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal teismingumÄ perduota kitam bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teisės kreiptis į teismÄ tvarkÄ nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iÅ¡ tinkamų teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kurios buvimÄ ar nebuvimÄ teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio (savo iniciatyva) ieÅ¡kinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad, jeigu iÅ¡kėlus bylÄ teisme paaiÅ¡kėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi perduoda bylÄ nagrinėti kitam teismui.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra ginčo, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ grindžia CK 6.237 straipsniu, reglamentuojančiu be teisinio pagrindo įgyto turto institutÄ , tačiau ieÅ¡kovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, mano, jog pirmosios instancijos teismas teismingumo institutÄ privalėjo aiÅ¡kinti plečiamai ir bylÄ nagrinėti pagal alternatyvaus teritorinio teismingumo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

CPK normos numato taisyklių sistemÄ , pagal kuriÄ nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kuriÄ ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paduodamas pagal atsakovo gyvenamÄ ja vietÄ (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytÄ Juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). Å i teisės norma yra imperatyvi ir nesant CPK 30 straipsnyje įtvirtintų alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklių iÅ¡imčių, bylos teismingumo nustatymas nėra paliktas teismo diskrecijai.

14. CPK 30 straipsnyje iÅ¡vardytas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kai ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti vienÄ iÅ¡ galimų teismų. Å ios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieÅ¡kovui teisę pasirinkti konkretų teismÄ , kad jis galėtų ekonomiÅ¡kiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . Kaip minėta, byloje nėra ginčo, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ grindžia CK 6.237 straipsniu, reglamentuojančiu be teisinio pagrindo įgyto turto institutÄ . Kadangi CPK 30 straipsnyje nėra numatyta, jog ieÅ¡kiniams dėl be teisinio pagrindo įgyto turto taikomas alternatyvusis teritorinis teismingumas, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju teismingumas nustatomas pagal CPK 29 straipsnyje įtvirtintas bendrÄ sias teismingumo taisykles.

15. Nors atskiruoju skundu teigiama, kad ieÅ¡kinys pagrįstai buvo reiÅ¡kiamas remiantis CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtintomis alternatyvaus teismingumo nuostatomis, kadangi atsakovas kilnojamuosius daiktus yra praradęs arba perleidęs tretiesiems asmenims, o kilnojamųjų daiktų tikroji vertė (t. y. 3 967,79 Eur) laikytina ieÅ¡kovės patirtais tiesioginiais nuostoliais (pinigine žalos iÅ¡raiÅ¡ka), tačiau apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, kad CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta galimybė ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos, padarytos asmenų turtui, pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (buveinę) arba žalos padarymo vietÄ .

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė įrodinėja, kad atsakovas prarado arba perleido jai priklausantį turtÄ tretiesiems asmenims, tačiau patirtų nuostolių dydžio nesieja su turto apgadinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, jog ginčas kilęs iÅ¡ žalos padarymo turtui.

16. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo atveju sutinka su atsakovo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, jog teismingumo nustatymo taisykles aiÅ¡kinant plečiamai, bet koks finansinis reikalavimas (kuris plečiamai galėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip žala), galėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , o tai aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų CPK 29 straipsniui, numatančiam bendrÄ taisyklę, kad ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , tokiu bÅ«du bÅ«tų paneigiami įstatymų leidėjo ketinimai.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad Å¡ie argumentai teisingam skundo iÅ¡nagrinėjimui teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jÄ keisti ar naikinti.

18. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Jolanta Gailevičienė