b2bd6642-079c-4068-97df-c8b82a481d73 · Lietuvos apeliacinis teismas

Teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo klausimÄ , vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – <a name="n_0">CPK</a>) 69 straipsnio pirmÄ ja dalimi, sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas Civilinė byla Nr. 2KT-20/2012 Procesinio sprendimo kategorija 94.4 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. vasario 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ArtÅ«ras Driukas, susipažinęs su 2012 m. vasario 23 d. gautu Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. raÅ¡tu, kuriuo Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas nuo civilinės bylos Nr. 2A-102-252/2012 nagrinėjimo, n u s t a t ė :

             Panevėžio apygardos teismui perduota nagrinėti civilinė byla Nr. 2A-102-252/2012 su atsakovės N. V. apeliaciniu skundu dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei N. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovės N. V. priešieškinį ieškovei L. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

             Apeliantė N. V. 2012 m. vasario 21 d. teismo posėdyje pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams: Valdui Petrui Meidui, Pranui Å imkui, Romualdui JanuÅ¡kai, Sigitui Bagdonavičiui, Margaritai Dzelzienei, Algirdui Gapučiui, Ričardui Giliui, Eligijui Gladučiui, Birutei Jonaitienei, Zinai MickevičiÅ«tei, Laimantui MisiÅ«nui, Laimutei Sankauskaitei, Nijolei Danguolei Smetonienei, Nijolei SuÅ¡inskienei, Birutei Valiulienei, Evaldui Vanagui, Bronei Vidzėnienei, Tomui Zdanavičiui, Ramunei Čeknieniei.

NuÅ¡alinimÄ grindžia aplinkybe, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Laima Garnelienė, susipažinusi su bylos medžiaga ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Prano Å imkaus 2010 m. gruodžio 15 d. praÅ¡ymu, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. Ū. kaltinamas pareiÅ¡kėjos brolio mažametės dukters D. K. tvirkinimu. Baudžiamoji byla kitam apygardos teismui perduota pagrįstais pripažinus Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko argumentus, kad Å¡is teismas buvo atmetęs D.

K. globėjų V. skundus, kuriuose buvo praÅ¡oma įpareigoti prokurorus pareikÅ¡ti įtarimus mažametės tvirkinimu L. S., V. N., J. F., o taip pat priėmęs kitas dvi V. nepalankias nutartis. Dėl to visuomenės informavimo priemonių pagalba apie Panevėžio apygardos teismÄ suformuota neigiama nuomonė, galinti kelti visuomenės abejones Å¡io teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Be to, N. V., bÅ«dama proceso dalyve, po skundžiamos Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ paskelbimo, užgauliai pasisakė apie bylÄ nagrinėjusiÄ teisėjų kolegijÄ , todėl tikėtina, kad tokiÄ nuomonę ji gali pareikÅ¡ti ir apie Panevėžio apygardos teismÄ .

Nors teismas, vykdydamas teisingumÄ yra visiÅ¡kai nepriklausomas, tačiau esant tokioms aplinkybėms, siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones bylÄ nagrinėjančio teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjo darbo vertinimų, o tuo pačiu užtikrinant teisingumo interesus, buvo nuspręsta, kad A. Ū. baudžiamÄ jÄ bylÄ tikslinga perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui. AnalogiÅ¡kÄ pozicijÄ , kaip Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, dėl baudžiamosios bylos perdavimo yra iÅ¡dėstęs ir Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Valdas Petras Meidus 2011 m. kovo 30 d. raÅ¡te Nr. SD-1897.

Panevėžio apygardos teismo pirmininkas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai pasisakė dėl negalimumo nagrinėti bylÄ jo vadovaujamame teisme, todėl, pareiÅ¡kėjos nuomone, Å¡iame teisme negali bÅ«ti nagrinėjama ir civilinė byla, kurioje sprendžiami mažametės D. K., pripažintos nukentėjusiÄ ja A. Ū. baudžiamojoje byloje, gyvenamosios vietos nustatymo, jos motinos valdžios apribojimo ir iÅ¡laikymo priteisimo klausimai. PareiÅ¡kėja mano, kad Panevėžio apygardos teismo pirmininkas turėjo elgtis nuosekliai ir kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismÄ dėl Å¡ios civilinės bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui arba visi Å¡io teismo teisėjai turėjo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo.

Be to pareiÅ¡kėja nurodo, kad yra kreipusis į Teisėjų etikos ir drausmės komisijÄ dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui Romualdui JanuÅ¡kai, nes jis pažeidė CPK reikalavimus neiÅ¡spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo per tris darbo dienas. BylÄ nagrinėjanti Panevėžio apygardos teismo teisėja nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui.             NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas tenkintinas.Byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nuÅ¡alinus vienÄ ar kelis teisėjus ar teisėjams nusiÅ¡alinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylÄ (CPK 34 str. 2 d. 3 p.).

BylÄ nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo iÅ¡ vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).Teisė į teisminę gynybÄ yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingÄ teismo procesÄ . Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ Å¡iuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A.

S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154).

Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja N. V. reiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams remdamasi argumentu, kad A. Ū. baudžiamoji byla dėl mažametės, kurios gyvenamosios vietos nustatymo klausimas nagrinėjamas Å¡ioje civilinėje byloje, tvirkinimo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi, patenkinus Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko praÅ¡ymÄ , iÅ¡ Panevėžio apygardos teismo buvo perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Panevėžio apygardos teismo nesikreipimas į Lietuvos apeliacinį teismÄ dėl Å¡ios civilinės bylos perdavimo kitam teismui, pareiÅ¡kėjos nuomone, rodo teismo nenuoseklumÄ ir kelia abejones visų Å¡io teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu.Vertinant Å¡io pareiÅ¡kėjos argumento pagrįstumÄ pažymima, kad baudžiamųjų bylų nagrinėjimÄ reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, o civilinių bylų – Civilinio proceso kodeksas, taigi ir bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui klausimai sprendžiami pagal skirtingas proceso teisės normas.

Baudžiamoji byla kitam tos pačios pakopos teismui, be nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime nurodomų argumentų, buvo perduota nustačius, kad „<...> net septyni Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Å¡ioje byloje yra nagrinėję skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarčių. Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tÄ pačiÄ bylÄ , jei jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimÄ , sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymÄ arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje.

Tokiu bÅ«du, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje beveik nėra galimybės sudaryti trijų teisėjų kolegijÄ , galinčiÄ neÅ¡aliÅ¡kai, iÅ¡samiai ir operatyviai apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ <…>.“ Civilinio proceso kodekse numatytų imperatyvių normų (CPK 65 str., 71 str.), kuriose nurodytų aplinkybių egzistavimo atveju teisėjai negali nagrinėti bylos, Å¡ioje situacijoje taikyti nėra pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjos teiginys, kad visi Panevėžio apygardos teismo teisėjai turėjo nusiÅ¡alinti arba teismo pirmininkas turėjo kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismÄ dėl civilinės bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui, negali bÅ«ti laikomas pagrįstu.

   Tačiau, susipažinus su pateikta Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-102-252/2012 medžiaga, matyti, kad Å¡i civilinė byla, kurioje turi bÅ«ti iÅ¡spręstas mažametės gyvenamosios vietos klausimas, ir baudžiamoji byla dėl mažametės tvirkinimo, kuri buvo perduota nagrinėti iÅ¡ Panevėžio apygardos teismo kitam tos pačios pakopos teismui, yra iÅ¡keltos dėl tos pačios mažametės – D. K. Abiejų Å¡ių bylų nagrinėjimas visuomenėje kelia didžiulį susidomėjimÄ ir yra susijęs su įvairiausiais vertinimais.

PareiÅ¡kėja N. V. nepasitiki visais Panevėžio apygardos teismo teisėjais. Baudžiamoji byla, kurioje nukentėjusiÄ ja pripažinta D. K., buvo perduota iÅ¡ Panevėžio apygardos teismo kitam tos pačios pakopos teismui. Pats Panevėžio apygardos teismo pirmininkas yra iÅ¡reiÅ¡kęs abejonę dėl galimumo nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ jo vadovaujamame teisme ir 2011 m. kovo 30 d. raÅ¡tu kreipęsis į Lietuvos apeliacinį teismÄ praÅ¡ydamas spręsti klausimÄ dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo iÅ¡ naujo pirmÄ ja instancija perdavimo kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Kadangi ši civilinė byla dėl aukščiau nurodytų aplinkybių yra išskirtinė, darytina pagrįsta prielaida, kad pareiškėjos nepasitikėjimas Panevėžio apygardos teismo teisėjais neišnyks, o dėl jų nešališkumo ir toliau bus keliamos abejonės. Be to, yra pagrindas spręsti, kad tarp Panevėžio apygardos teismo ir pareiškėjos N. V. yra kilęs susipriešinimas dėl viešų nepalankių pareiškėjos pasisakymų Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje esančio Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos, priėmusios ir 2010 m. lapkričio 17 d. paskelbusios teismo nutartį baudžiamojoje byloje, atžvilgiu.

Dėl Å¡ių pasisakymų pareiÅ¡kėjai, dirbančiai Kauno apygardos teismo teisėja, yra iÅ¡kelta drausmės byla, kuri taip pat sukėlė platų atgarsį visuomenėje. Ä®vertintina ir aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja yra kreipusis į Teisėjų etikos ir drausmės komisijÄ dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui Romualdui JanuÅ¡kai.    Kartu pabrėžtina, kad vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimas (CPK 2 str.).

Å is tikslas atspindi tiek privatų (proceso Å¡alių), tiek vieÅ¡Ä jį (visos visuomenės) interesÄ , kad civilinė byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ . Norint pasiekti aptariamÄ civilinio proceso tikslÄ , įstatymas teismui ir proceso Å¡alims nustato bendrÄ jÄ pareigÄ siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismÄ užkirsti keliÄ proceso vilkinimui.

Taigi, atsižvelgiant į teisingumo interesus ir siekiant, kad Å¡i civilinė byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta kiek įmanoma operatyviau, kad bÅ«tų užkirstas kelias Å¡ioje byloje nuolat pagrįstai ar nepagrįstai kelti nepasitikėjimo Panevėžio apygardos teismu klausimÄ , paÅ¡alintos bet kokios prielaidos, galinčios objektyviam stebėtojui sukelti abejones dėl bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, garantuotas vienos pagrindinių žmogaus teisių – teisės į teisingÄ procesÄ â€“ užtikrinimas ir iÅ¡vengta byloje dalyvaujančių asmenų ar visuomenės galimo Panevėžio apygardos teismo (teisėjų) darbo vertinimo kaip neobjektyvaus ir Å¡aliÅ¡ko, yra pagrindas konstatuoti, jog byla perduotina nagrinėti apeliacine tvarka kitam apygardos teismui.

Pagal turimÄ bylos medžiagÄ nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad gali kilti abejonių dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo, tad byla perduotina Å¡iam apygardos teismui.Esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 3 dalimi ir 69 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a: Tenkinti N. V. nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ ir Panevėžio apygardos teismo civilinę bylÄ Nr. 2A-102-252/2012 perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                                                                                                    Artūras Driukas