2022-03-02 Nr. AB-5121-3-63-3-02113-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-137-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02113-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Tauragės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) sprendimą jo sūnaus nepriimti į Tauragės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą pirmumo teise, 2021 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 19-5078 „Dėl Jūsų 2021-09-28 rašto“, atsakovą įpareigoti iš naujo išnagrinėti jo 2021 m. rugsėjo 21 d. prašymą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, iš naujo išnagrinėti jo 2021 m. rugsėjo 28 d. skundą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinės procedūros sprendimą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. sausio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus 2021 m. birželio 4 d. rašte Nr. 19-2626 „Dėl paslaugos“ suformuluotas atsakymas į pareiškėjo 2021 m. gegužės 21 d. prašymą „Dėl vaiko priėmimo į mokyklą“. Jame pateikta informacija apie pareiškėjo vaiko įrašymą į Tauragės rajono centralizuoto vaikų priėmimo į švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes programos (toliau – ir CVPP) eilę. Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 18 d. raštu Nr. 19-5078 „Dėl Jūsų 2021 m. rugsėjo 28 d. rašto“ pareiškėjas buvo informuotas apie Tauragės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus 2021 m. birželio 4 d. rašto Nr. 19-2626 „Dėl paslaugos“, kuriame suformuluotas atsakymas į pareiškėjo V. G. 2021 m. gegužės 21 d. prašymą „Dėl vaiko priėmimo į mokyklą“ išsiuntimą pareiškėjo 2021 m. gegužės 21 d. prašyme nurodytu elektroninio pašto adresu bei pateikta informacija, kad Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijoje nėra laisvų vietų ir nurodyta, kad pareiškėjo sūnus prioritetine tvarka eilėje įrašytas šeštu numeriu.

Teismas nurodė, jog tiek Administracijos Švietimo ir sporto skyriaus 2021 m. birželio 4 d. raštas Nr. 19-2626 „Dėl paslaugos“, kuriame suformuluotas atsakymas į pareiškėjo V. G. 2021 m. gegužės 21 d. prašymą „Dėl vaiko priėmimo į mokyklą“, tiek Administracijos 2021 m. spalio 18 d. raštas Nr. 19-5078 „Dėl Jūsų 2021 m. rugsėjo 28 d. rašto“ yra informacinio pobūdžio, o sprendimas dėl pareiškėjo vaiko nepriėmimo į Tauragės Martyno Mažvydo progimnaziją nėra priimtas – pareiškėjo sūnus prioritetine tvarka įrašytas į eilę šeštu numeriu.

Teismas sprendė, kad reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra kildinami iš atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus, todėl skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną.

III. Pareiškėjas V. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartį, priimti pareiškėjo skundą ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundu apskundė ne tik atsakovo aktus, bet ir jo neteisėtus veiksmus ir neveikimą, įstatymų bei kitų teisės aktų sistemingą pažeidinėjimą. Atsakovas nevykdydamas ir (arba) netinkamai vykdydamas įstatymais jam nustatytas pareigas pažeidė pareiškėjo bei jo sūnaus teises, teisėtus interesus, įstatymų saugomas vertybes. Pareiškėjas nuosekliai ir aktyviai stengėsi išspręsti jam rūpimus klausimus. 2021 m. gegužės 21 d. jis su prašymu kreipėsi į atsakovą, 2021 m. rugpjūčio 30 d., 2021 m. rugpjūčio 31 d., 2021 m. rugsėjo 2 d. lankėsi Tauragės rajono savivaldybėje, bandė spręsti jam rūpimus klausimus žodžiu. 2021 m. rugsėjo 28 d. su skundu kreipėsi į atsakovą, 2021 m. spalio 12 d. bandė gauti informaciją telefonu, kol galiausiai kreipėsi į teismą.

Pareiškėjas teikdamas skundą teismui rėmėsi tuo metu jam žinoma informacija ir darė prielaidą, kad atsakovas priėmė sprendimą nepriimti pareiškėjo sūnaus į prašomą mokyklą ir apie tai pareiškėjo tinkamai neinformavo, todėl prašė teismo išreikalauti šios informacijos iš atsakovo.

Pareiškėjo vertinimu, teismas pernelyg sureikšmino sprendimo dėl pareiškėjo vaiko nepriėmimo į Tauragės Martyno Mažvydo progimnaziją nebuvimo faktą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo sūnus galėjo patekti į minėtą mokyklą tik atsakovui nusprendus priimti vaiką į progimnaziją, todėl teisiškai reikšmingas yra ne sprendimo nepriimti nebuvimas, o sprendimo priimti nebuvimas. Pirmosios instancijos teismas patikslino, kad galimai pareiškėjo nurodyti pažeidimai galėjo atsirasti ne dėl atsakovo aktyvių veiksmų (sprendimo nepriimti), bet pasyvaus neveikimo (sprendimo priimti nebuvimo). Pareiškėjas teigia, jog tai nekeičia skundo esmės ir neturėtų būti kliūtimi skundo priėmimui ir bylos nagrinėjimui iš esmės.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog atsakovo 2021 m. birželio 4 d. raštas Nr. 19-2626 „Dėl paslaugos“ ir 2021 m. spalio 18 d. raštas Nr. 19-5078 „Dėl Jūsų 2021-09-28 rašto“ yra informacinio pobūdžio, nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog abiem minėtais atvejais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) nustato atsakovui imperatyvią prievolę (kurios atsakovas nepaisė) priimti ir siųsti būtent individualius administracinius aktus, o ne informacinio pobūdžio aktus.

Pareiškėjas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą. Pareiškėjui nėra aišku kaip ir kur jis galėtų teisėtomis priemonėmis toliau ginti savo ir savo sūnaus pažeistas teises bei teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad Administracijos priimti raštai yra informacinio pobūdžio, o sprendimo dėl pareiškėjo vaiko nepriėmimo į mokyklą nėra. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra kildinami iš atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus, todėl skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodo, kad jis taip pat skundė atsakovo neteisėtus veiksmus ir neveikimą, kurie pažeidė pareiškėjo ir jo sūnaus teises. Pareiškėjas teigia, jog teisiškai reikšmingas yra sprendimo priimti nebuvimas, o atsakovas turėjo siųsti pareiškėjui būtent individualius administracinius aktus, o ne informacinio pobūdžio aktus. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad teismas nenurodė į kokią instituciją reikia kreiptis pareiškėjui, ar kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą byloje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui suformulavo reikalavimus: 1) išreikalauti iš atsakovo administracinės procedūros metu gautus dokumentus ir kitą informaciją; 2) išreikalauti iš atsakovo administracinių sprendimų dokumentus, kuriuose būtų užfiksuota vykdyto centralizuoto vaikų priėmimo į pradinio ugdymo pirmas klases pradžia, pabaiga ir rezultatai; 3) panaikinti atsakovo administracinį sprendimą nepriimti į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą pirmumo teise pareiškėjo sūnaus, gyvenančio tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje; 4) panaikinti atsakovo 2021 m. spalio 8 d. administracinės procedūros sprendimą Nr. 19-5078; 5) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 21 d. prašymą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 6) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 28 d. skundą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinės procedūros sprendimą.

Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia pažeista jo sūnaus teise mokytis ugdymo įstaigoje pagal gyvenamąją vietą, taip pat pažeista savo teise į gerą viešąjį administravimą. Teigia, kad administracinės procedūros 2021 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. 19-5078 nėra teisingas, pagrįstas ir motyvuotas, todėl yra pagrindas jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą atlikti 2021 m. rugsėjo 28 d. skunde nurodytus veiksmus. Sprendimas dėl jo vaiko nepriėmimo į pageidaujamą mokyklą neatitinka VAĮ nustatytos formos reikalavimo, nes buvo pateiktas žodžiu, be pagrindžiančių įrodymų ir argumentacijos, o atsakovo 2021 m. birželio 4 d. raštas Nr. 19-2626, kurį atsakovas traktuoja kaip atsakymą į pareiškėjo 2021 m. gegužės 21 d. prašymą, neatitinka VAĮ nustatytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų (VAĮ 3 str., 10 str. 5 d. 4–6 p.), taip pat prašymas išnagrinėtas nesilaikant VAĮ nustatytos skundo nagrinėjimo tvarkos, be kita ko, 2021 m. spalio 8 d. raštu Nr. 19-5078 nepateikiant atsakymą į pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 28 d. skundą pagrindžiančių dokumentų, vertinimo dėl galbūt aplaidaus atsakovo darbuotojų pareigų vykdymo bei klaidingai interpretuojant teisinį reglamentavimą.

Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, turi padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui teikti Administracijos raštai yra informacinio pobūdžio, o sprendimo dėl vaiko nepriėmimo į mokyklą nebuvo, sprendė, kad reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra kildinami iš atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus.

Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad Administracijos jam siųsti raštai yra informacinio pobūdžio, tačiau teigia, kad Administracija turėjo priimti individualius administracinius aktus, o to nepadarydamas, atsakovas pažeidė pareiškėjo sūnaus teisę mokytis ugdymo įstaigoje pagal gyvenamąją vietą, taip pat buvo pažeista pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad pareiškėjo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra kildinami iš atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad Administracijos raštai yra informacinio pobūdžio, o sprendimo dėl pareiškėjo vaiko nepriėmimo į mokyklą nėra priimta, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti pareiškėjo skunde minimus reikalavimus dėl įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo skundus ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus. Šie pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra kildinami ir iš atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus – t. y. ar pagrįstai atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymus / skundus pateikė informacinio pobūdžio aktus, ir ar tuo, galimai, atsakovas neveikė taip, kaip jam yra pavesta pagal teisės aktus.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas dėl pareiškėjo keliamų reikalavimų pobūdžio, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, iš esmės konstatavęs, kad pareiškėjo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra kildinami iš atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundas perduotinas pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė