b2bb6be5-8cfd-4c7e-983d-e61e0cf4c739 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas L

Pranešėjas L. Pauliukėnas                                                     Â

Baudž. byla Nr. 1A-200-557/2011

Teisėja I.

Šeškauskienė                                                          Procesinio

sprendimo kategorija

                                                                                            Â

1.1.8.3.; 1.1.8.8.; 1.1.10.1. (S)

                                         Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. kovo 3 d. Â

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Zigmo Pociaus,

sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei,Â

dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,

gynėjai Danguolei Žilinskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

S. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal BK 201 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams. BK 64 str. 1, 2 ir 3 d. nustatyta tvarka Å¡iÄ bausmę subendrinus su TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams ir 1625 Lt bauda. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo faktinio nuteistojo sulaikymo dienos.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , kolegija

nustatė:

R.

S. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas

vieningÄ tyčiÄ pasigaminti naminės degtinės, turint tikslÄ jÄ realizuoti, 2010 m., tiksli data ir laikas nenustatyti, miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡ dviejų

metalinių talpų, vienos plastikinės talpos, vieno alkoholio garų kondensatoriaus, sujungtų tarpusavyje metaliniais vamzdžiais, pasigamino aparatus naminei degtinei gaminti, kuriuos laikė iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. 18.05 val. bei, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ nenustatyto kiekio brogos (raugalo), panaudodamas pasigamintus aparatus naminei degtinei

gaminti, 2010 m. rugpjūčio 18 d., 18.05 val. pagamino 80 litrų naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 25,3 %, o iš likusios

užraugtos 1273,05 litrų brogos (raugalo), kurios tūrinė etilo alkoholio

koncentracija 6 % - 7,5%, jis pasikėsino pagaminti 86,77 litro absoliutaus etilo alkoholio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios

nepriklausančių aplinkybių, nes 2010 m. rugpjūčio 18 d. 18.05 val. užraugtÄ brogÄ (raugalÄ ) ir aparatus namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti surado policijos pareigÅ«nai, tokiu bÅ«du jis, turėdamas tikslÄ realizuoti, pagamino daugiau kaip penkiasdeÅ¡imt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir laikė aparatus namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti iki 2010 m. rugpjūčio mėn. 18 d. 18.05 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. praÅ¡o nuosprendį pakeisti ir paskirti jam baudÄ arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 2 metams. Nurodo, kad teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę. Jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , gailėjosi nusikaltęs, Å¡iÄ aplinkybę teismas pripažino lengvinančia, tačiau skirdamas bausmę į jÄ neatsižvelgė. Paprastai nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriama artima sankcijos vidurkiui bausmė, todėl esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, jam turėjo bÅ«ti paskirta artima sankcijos minimumui bausmė. Taigi teismas pažeidė bausmės skyrimo principus. Be to, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, teismas galėjo jos vykdymÄ atidėti, įpareigojant jį įsidarbinti, tačiau teismas Å¡os galimybės nevertino. Kita vertus, BK 41 str. numatyti bausmės paskyrimo tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir paskiriant jam baudÄ , kas leistų jam bÅ«nant laisvėje gauti pajamų, sumokėti baudÄ ir toliau gyventi laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apelianto argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo yra nepagrįsti. BK 56 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ Nr. 40 3.1.13 punkte iÅ¡aiÅ¡kino teismams, jog teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimÄ recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ . Tai reiÅ¡kia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintÄ bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama iÅ¡skirtiniais atvejais, kuriuos teismas

privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistojo R. S. atžvilgiu

gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė.

Nuteistasis R. S. yra recidyvistas, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, sistemingai daro analogiÅ¡kus BK 201 str. numatytus, tik skirtingos apimties, nusikaltimus, tyčinį nusikaltimÄ , už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neiÅ¡nykus teistumui už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tokiu savo elgesiu R. S. demonstruoja aiÅ¡kų nenorÄ laikytis įstatymų bei stoti į dorÄ ir sÄ Å¾iningÄ gyvenimo keliÄ , piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus. Todėl apylinkės teismas, už naujÄ tyčinį apysunkį savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ skirdamas jam griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. nuostatų nepažeidė.

Kolegija negali sutikti su apelianto samprotavimais, jog esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, paprastai turi bÅ«ti paskirta artima sankcijos minimumui bausmė. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Å i baudžiamojo įstatymo nuostata iÅ¡vardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamÄ sprendimÄ bei nurodo, kad bausmės dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Tokia įstatymo dispozicija negali bÅ«ti suprantama ir aiÅ¡kinama kaip reikalavimas skirti bausmę, artimÄ taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui. Å i norma nustato bausmės dydžio apskaičiavimo metodÄ , o ne bausmės dydžio skyrimo

taisyklę (kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2006, 2K-320/2007, 2K-58/2010). Kita vertus, pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , individualizuojant

bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

Skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas įvertino visas aplinkybes, reikšmingas bausmės

skyrimui, taip pat vadovavosi BK 61 straipsnio nuostatomis. Paskirdamas nuteistajam mažesnę už sankcijos vidurkį

laisvės atėmimo bausmę (BK 201 str. 2 d. sankcijoje laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų), apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į tai, kad jis padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , į neteisėtai pasigamintų aparatų namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti pajėgumÄ , užraugto raugo ir neteisėtai pagamintos naminės degtinės kiekį, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į jo asmenybę, kad iÅ¡ savo ankstesnio netinkamo elgesio iÅ¡vadų nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas, jau bÅ«damas teistas už naminės degtinės gaminimÄ , bausmės vykdymo atidėjimo laiku, bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikÅ¡mingas, tame tarpe ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties Å¡velninimui, bylos aplinkybes. Teismas, skirdamas R. S. bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadų dėl bausmės už naujÄ

nusikaltimÄ rÅ«Å¡ies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Bendrindamas Å¡iÄ bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta

subendrinta bausme, teismas pasirinko nuteistajam palankiausiÄ Ä¯statymo numatytÄ bausmių bendrinimo daliniu sudėjimu bÅ«dÄ , todėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti aiÅ¡kiai per griežta ir nuteistajam paskirtÄ subendrintÄ bausmę.

Pagal BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimÄ dėl BK 75 str. taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimo motyvÄ ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibÅ«dinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes bÅ«tent tai ir lemia, kad bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimÄ apžvalgos (baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai) iÅ¡vadų

8 punkte (Teismų praktika Nr. 28) konstatuota, kad sisteminis BK bendrosios dalies normų aiÅ¡kinimas leidžia teigti, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡imtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pavyzdžiui, labai teigiamai apibÅ«dinama nuteistojo asmenybė, nusikalstama veika padaryta ypač nepalankiai susiklosčius situacijai) bei kitus bylos duomenis. Apylinkės teismas tokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios leistų R. S. atidėti bausmės vykdymÄ nenustatė. Tokių

aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Priešingai, kolegija laiko, jog anksčiau išdėstytų aplinkybių,

apibÅ«dinančių nuteistojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobÅ«dį visetas neduoda jokio pagrindo tikėtis iÅ¡vardintų bausmės tikslų pasiekimo be realaus bausmės atlikimo. Jau ne kartÄ nepateisinęs teismo

jam parodyto pasitikėjimo, toliau darydamas analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, R. S. demonstruoja atkaklų nenorÄ

stoti į dorÄ ir sÄ Å¾iningÄ gyvenimo keliÄ , laikytis visuotinai priimtų elgesio normų ir taisyklių. Todėl bausmės tikslai jo atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti tik realiai atliekant paskirtÄ bausmę. Paskirdamas nuteistajam realiÄ galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , apeliacinio skundo ribose nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais bei apelianto praÅ¡omu bÅ«du kolegija neturi pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                               Linas

Pauliukėnas

Teisėjai                                                                                               Eduardas

Maškevičius

Zigmas Pocius