b2bb340b-26eb-4d66-810e-e47939bfec1b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

             Teikimas Nr. TS-41-957/2015                              Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS 2015 m. balandžio 8 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2015 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 59-61, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė :

A. Ž. 2014 m. birželio 30 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmės vykdymo pradžia - 2013 m. lapkričio 28 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2016 m. lapkričio 28 d. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis faktiÅ¡kai atliko 2014 m. lapkričio 28 d. Neatliktos bausmės dalis 2015 m. vasario 26 d. – vieneri metai, devyni mėnesiai ir dvi dienos.Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija 2015 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 59-61 atsisakė taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam A.

Ž.. Komisija nutarime nurodė, jog A. Ž. anksčiau teistas penkis kartus, vienÄ kartÄ jam buvo taikoma auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas aÅ¡tuoniems mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nustatytu laiku, mokytis, tęsti mokslÄ ar darbÄ â€“ sÄ lygos nepažeistos. VienÄ kartÄ A. Ž. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas – sÄ lygos nepažeistos. Taip pat A. Ž. kartÄ taikytas lygtinis paleidimas, sÄ lygų jis nepažeidė. Amžius pirmojo teistumo metu – 15 metų.

Dėl dabartinių nusikaltimų savo kaltę pripažįsta. Nuteistasis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, pripažįsta reguliariai vartojęs marihuanÄ laisvėje, su tuo sieja nusikalstamus veiksmus. Motyvuotas gydytis, pripažįsta, kad tai problema. Tik atvykęs į įstaigÄ pradėjo priklausomybių reabilitacijos kursÄ . Praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, jog tai įtakojo jo nusikaltimus. Kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu. Diskriminacinių ar kriminalinių nuostatų nefiksuota.

Ä® priežiÅ«rÄ reaguoja teigiamai. Remia visuomenės vertybes. Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2014 m. gruodžio 12 d., atvyko iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, anksčiau laikytas Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones įvykdė nepilnai, kadangi neseniai atvyko į įstaigÄ . Bausmės atlikimo metu Vilniaus pataisos namuose režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, neskatintas. Priskirtas paprastajai grupei.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje baustas vienÄ kartÄ , taip pat vienÄ kartÄ skatintas. Dalyvavo adaptacijos programoje. Å iuo metu dalyvauja pataisos bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio Å¡vietimo programose. Turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , kurį įgijo Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Ä®staigoje nedirba. Bendras darbo stažas apie tris metus. Profesinės kvalifikacijos neturi. Teismo nuosprendžiu civiliniai ieÅ¡kiniai nepareikÅ¡ti, įstaiga vykdomųjų raÅ¡tų neturi.

Nuteistasis vedęs, turi du vaikus, taip pat tėvÄ ir dvi seseris, su kuriais palaiko ryÅ¡ius. Su motina santykių nepalaiko. Pasimatymų metu lankomas žmonos ir vaikų. Po paleidimo planuoja gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimÄ , naudojant OASys metodikÄ , nustatyta, jog teisė pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 46 balai. Ä®vertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, Komisija nutarė, jog A. Ž. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo be to, sudaro pagrindÄ manyti, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, toliau nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Jeigu teismas tenkintų A. Ž. skundÄ ir nuspręstų taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nuteistajam siÅ«loma taikyti Å¡ias baudžiamojo poveikio priemones - neiÅ¡eiti iÅ¡ namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2016 m. lapkričio 28 d.; auklėti savo nepilnamečius veikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.Nuteistasis A. Ž. skundu praÅ¡o panaikinti minėtÄ Komisijos nutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nustatant tam tikrus įpareigojimus.

Pasak nuteistojo, Komisija skundžiamame nutarime tiesiog išdėstė faktus, tačiau nepateikė jokios šių faktų analizės, savo išvadų niekaip nepagrindė, nenurodė jokių sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvų. A. Ž. nuomone, Komisijos nutarimui taikytini tokie patys reikalavimai kaip ir baigiamajam teismo aktui, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, privalo būti motyvuotas, pagrįstas ir aiškus.

Nuteistojo teigimu, Komisija nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindÄ manyti, jog jis nesilaikys įstatymų ir nusikals ir tokiu bÅ«du pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintÄ asmens nekaltumo prezumpcijÄ . Komisijos iÅ¡vada nesuderinama su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kur formuojama nuomonė, jog ankstesni asmens teistumai nereiÅ¡kia kėsinimosi nusikalsti (V. prieÅ¡ SuomijÄ Nr. 40412/92). Apibendrinus, Institucijos iÅ¡vada, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, yra visiÅ¡kai deklaratyvi.

Pažymėtina ir tai, jog Komisija sau nepagrįstai priskyrė teisingumo principo įgyvendinimÄ , nes tai nėra jos kompetencijoje (LR Konstitucijos 109 straipsnis). Dar daugiau, iÅ¡ skundžiamo nutarimo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokius kriterijus turi atitikti kaliniai, kad bÅ«tų lygtinai paleisti, kita vertus, svarbu tai, jog tam, kad asmeniui bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas, jam pakanka atitikti minimalius keliamus reikalavimus, kadangi lygtinis paleidimas turi bÅ«ti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrÄ ja taisykle, bet ne iÅ¡imtimi, tačiau iÅ¡ Komisijos nutarimo iÅ¡plaukia, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ esmės pripažįstamas iÅ¡imtimi.

Nuteistojo vertinimu toks Komisijos sprendimas nesuderinamas su Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Rec (2003) 22 įprasmintais lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos principais, kuriais Europos SÄ jungos narės privalo vadovautis įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, A. Ž. nuomone, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o jam taikytinas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Danutė Mekionienė teismui pateiktu atsiliepimu siÅ«lo nuteistojo A.

Ž. skundÄ atmesti.Prokurorė nurodo, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija, svarstydama nuteistojo A. Ž. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , atsižvelgė į visumÄ aplinkybių ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo ir nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepime pažymėta, jog nuteistasis visų pirma neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių reikalavimų, kadangi neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Jo pakartotinio nusikalstamumo rizika, įvertinta naudojant OASys metodikÄ yra vidutinė – 46 balai. A. Ž. praeityje teistas penkis kartus. Ankstesniais nuosprendžiais jam ne kartÄ buvo sudaryta galimybė pasitaisyti, tačiau jis teismo pasitikėjimo nepateisino, turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ darė naujas tyčines nusikalstamas veikas.

Tai rodo, kad nuteistasis iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nepadarė, savo elgesiu demonstruoja piktybinį polinkį daryti teisei prieÅ¡ingus veiksmus ir aiÅ¡kų nenorÄ laikytis įstatymų. Atsižvelgus į tai, nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atmestinas.Nuteistojo A. Ž. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

IÅ¡ esmės vertinamos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibÅ«dinančios aplinkybės, taigi tiek jam palankios, tiek nepalankios. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų nuteistieji, faktiÅ¡kai atlikę vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija Å¡eÅ¡erių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai.

Taigi, minėtuose BVK straipsniuose gana aiÅ¡kiai suformuluoti kriterijai, kuriuos nustačius, nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. A. Ž. 2014 m. birželio 30 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija trijų metų, trečdalį paskirtosios bausmės jis faktiÅ¡kai atliko 2014 m. lapkričio 28 d., nurodoma, jog į priežiÅ«rÄ reaguoja teigiamai, dalyvavo ir tebedalyvauja įvairiose pataisos įstaigoje rengiamose programose, įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , jokių vykdomųjų raÅ¡tų neturi, palaiko socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima (iÅ¡skyrus motinÄ ), laisvėje turėtų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OAsys programÄ â€“ 46 balai.

Pirmiau nurodytos aplinkybės viena vertus teigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį bei sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad A. Ž. atitinka tam tikrus formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, tačiau pažymėtina, kad ne visus. Komisijos nutarime pažymėta, jog svarstymo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. Ž. metu jis nepilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atsižvelgus į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis neįvykdė vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygų, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Kita vertus, pažymėtina, jog net jei nuteistasis A. Ž. atitiktų visus formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo reikalavimus, teismų praktikoje tai pripažįstama tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne absoliučiu lygtinio paleidimo pagrindu. Teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant dėl lyginio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, bÅ«tina atsižvelgti, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti likusį atlikti bausmės laikÄ , ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistÄ jį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.Susipažinus su teismui pateikta nuteistojo asmens byla, nustatyta, kad A.

Ž. anksčiau teistas penkis kartus, daugiausia – už nusikalstamas veikas nuosavybei, viena iÅ¡ jų – smurtinio pobÅ«džio (BK 180 straipsnio 2 dalis). Be to, yra pripažintas kaltu ir už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog teismas ne kartÄ jam yra parodęs pasitikėjimÄ ir suteikęs galimybę grįžti į visuomenei priimtinÄ gyvenimÄ â€“ kartÄ jam buvo taikoma auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas aÅ¡tuoniems mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nustatytu laiku, mokytis, tęsti mokslÄ ar darbÄ , taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau A.

Ž. teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, suteiktos galimybės pasitaisyti neįvertino, darė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Paskutinįjį kartÄ nuteistajam taikytas ir lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tiesa, sÄ lygų jis nepažeidė, tačiau tolimesnių pastangų keisti elgesį neparodė, turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , padarė naujÄ sunkų tyčinį nusikaltimÄ , susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti, numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, todėl Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog A. Ž. iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nepadarė, paskirtos bausmės ir kitos teisinės elgesio korekcijos priemonės jo asmenybei neturėjo jokios teigiamos įtakos, jis linkęs elgtis prieÅ¡ingai visuomenėje nusistovėjusioms, visuotinai pripažįstamoms normoms. Pažymėtina, kad ankstesnės nusikalstamos veikos bei netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, kaip nurodoma ir asmens Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, iÅ¡lieka kriminogeniniais veiksniais.

Paskutinės A. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingas visuomenei pobÅ«dis taip pat apibÅ«dina jį kaip pavojingÄ , linkusį menkinti įstatymo saugomas vertybes, Å¡iuo konkrečiu atveju – visuomenės sveikatÄ , kuriai kyla pavojus neteisėtai paleidžiant į apyvartÄ narkotines ar psichotropines medžiagas. 2014 m. birželio 30 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu konstatuota, jog A. Ž. nusikalstama veika buvo ne vienkartinė, jis, turėdamas tikslÄ platinti, laikė ir gabeno narkotines medžiagas bei jas platino.

Nors kontroliuojamos medžiagos – kanapės, kuriomis A. Ž. disponavo, palyginti su kitomis uždraustomis substancijomis, teismų praktikoje ir nėra pripažįstamos itin pavojingomis, jos iÅ¡ esmės skatina priklausomybės narkotinėms medžiagoms formavimÄ si visuomenėje, neretai tampa paskata pereiti prie stipresnių ir pavojingesnių medžiagų vartojimo. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistasis pats yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Å i aplinkybė, vertinant jÄ kartu su faktu, jog nuteistasis anksčiau yra teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei bei turėjęs darbinio nestabilumo laikotarpių, neturi jokios profesinės kvalifikacijos, pataisos įstaigoje taip pat nedirba, leidžia spręsti, jog iÅ¡lieka rizika, kad bÅ«damas laisvėje jis vėlgi gali rinktis lengvesnius, bet neteisėtus bÅ«dus gauti piniginių lėšų, kurios bÅ«tų reikalingos narkotinėms medžiagoms įsigyti, kita vertus, pats vėlgi gali imtis neteisėtos veiklos, susijusios su disponavimu kontroliuojamomis medžiagomis ir jų platinimu, kadangi nuteistas už jų platinimÄ atlygintinai.

Atkreiptinas dėmesys, kad A. Ž. pirmÄ kartÄ baudžiamojon atsakomybėn patrauktas bÅ«damas 15 metų, o tai leidžia teigti, jog iÅ¡kreiptas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo dar jauname amžiuje. Å iÄ aplinkybę teismas taip pat vertina neigiamai ir nuteistajam nepalankiai. Teismas atkreipia dėmesį ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, iki skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo. IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, jog A. Ž. Å iaulių tardymo izoliatoriuje vienÄ kartÄ skatintas, tačiau kartÄ jis ir pažeidė režimo reikalavimus (negrÄ Å¾ino laiku kompiuterio saugoti, o vietoj kompiuterio kaip apgaulę į krepšį sudėjo ir grÄ Å¾ino knygas), už tai jam buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, be to, matyti, jog apie nederamÄ nuteistojo elgesį kalinimo įstaigos administracijai praneÅ¡ta ne kartÄ (asmens b. l. 76, 86), tačiau jokios nuobaudos tuokart nebuvo taikytos.

Minėtas pataisos įstaigos vidaus taisyklių nepaisymas sudaro pagrindÄ manyti, jog A. Ž. nerodė pakankamai pastangų tinkamai ir nepriekaiÅ¡tingai atlikti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, naudojant OASys metodikÄ , įvertinta 46 balais, t. y. jis priklauso vidutinei rizikos grupei. Toks nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo įvertinimas pirmiau aptartų reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad išėjęs į laisvę A.

Ž. pasirinks tinkamÄ elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina ir tai, jog A. Ž. neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra palyginti didelė, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, apibÅ«dinančias jo asmenybę, o taip pat ir veikos, už kurios padarymÄ jis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pavojingÄ pobÅ«dį, Å¡iuo konkrečiu atveju, neatitiktų teisingumo principo bei visuomenės intereso, kartu sudarytų nebaudžiamumo įspÅ«dį.Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, nėra pagrindo.

Skundo motyvai dėl nepakankamo nutarimo argumentavimo nėra pagrįsti. Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos apsvarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Minėtos aplinkybės skundžiamame nutarime yra aptartos, Komisijos iÅ¡vada pakankamai pagrįsta, paremta ne pavienių kriterijų, o visų reikÅ¡mingų aplinkybių visumos vertinimu. Teismas nepritaria ir skundo argumentui, kad Komisija nepagrįstai priskyrė sau teisingumo principo įgyvendinimÄ , kadangi iÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, jog Institucija vykdė jai įstatymo, t. y. BVK 157 straipsnyje, numatytas funkcijas bei priėmė jos kompetencijoje esantį sprendimÄ .Teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistÄ jį ir jo elgesį apibÅ«dinančių aplinkybių visumÄ , taip pat aplinkybę, jog jis nepilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl neatitinka ir formalaus lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo pagrindo, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nėra pasiekti ir Å¡iuo metu nėra galimybės nuteistÄ jį taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Dėl Å¡ios priežasties, teismas neturi pagrindo nesutikti su Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2015 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 59-61, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, pripažįsta jį teisėtu bei pagrįstu.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

Nuteistojo A. Ž. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2015 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 59-61 atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo Å¡ios nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                Marijus Kursevičius