Legislator Case Law & Legislation
b2bae0ce-0ecd-4ad4-bd47-ac88acded56c AI generated

b2bae0ce-0ecd-4ad4-bd47-ac88acded56c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number b2bae0ce-0ecd-4ad4-bd47-ac88acded56c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1005-473/2010Proceso Nr. 3-61-3-00183-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. S. praÅ¡ymÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės, atstovaujamos Policijos departamento prie LR VRM, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR VRM, dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo,                                                                    n u s t a t ė:pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ teismo nustatyto tinkamo atsakovo priteisti jos darbo užmokesčio nepriemokÄ â€“ 242,80 Lt.

Legislator headnote

AI generated

b2bae0ce-0ecd-4ad4-bd47-ac88acded56c · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Remiantis Konstitucijos 6 str. 1 d., Konstitucija yra vientisas aktas. Konstitucijos 102 str. ir LR Konstitucinio Teismo įstatymas iÅ¡imtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, suteikia LR Konstituciniam Teismui. Jokia kita valstybės institucija spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , nėra įgaliota. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami (Konstitucijos 107 str. 2 d.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1005-473/2010Proceso Nr. 3-61-3-00183-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. S. praÅ¡ymÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės, atstovaujamos Policijos departamento prie LR VRM, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR VRM, dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo,                                                                    n u s t a t ė:pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ teismo nustatyto tinkamo atsakovo priteisti jos darbo užmokesčio nepriemokÄ â€“ 242,80 Lt.

PareiÅ¡kėja praÅ¡yme (b. l. 3-5) paaiÅ¡kino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK) Å irvintų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio specialistės pareigose. Lietuvos Respublikos Seimas 2002-04-23 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymÄ Nr. IX-855, kuriuo iÅ¡dėstė Valstybės tarnybos įstatymÄ nauja redakcija (Žin. 2002, Nr. 45-1708) ir 23 str. 2 d. įtvirtino nuostatÄ , kad valstybės tarnautojams mokamų priedų bei priemokų suma negali virÅ¡yti 70 proc. pareiginės algos.

Dėl Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 23 str. 2 d. bei kitų VI skyriaus nuostatų taikymo pareiškėjai nuo 2007-01-01 iki 2008-12-01 buvo išmokėtas ne visas jai priklausantis darbo užmokestis (išmokėta tik priedų ir priemokų sumos dalis, neviršijanti 70 proc. pareiginės algos). Mano, kad atsakovai, apskaičiuodami priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė VTĮ 23 str. 2 d., nes tai apsunkina teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo galimybę bei prieštarauja Konstitucijai.

Pagal VTÄ® 25 str. bei 25 str. 7 d., priedai skiriami už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , kvalifikacinę klasę, kvalifikacinę kategorijÄ , laipsnį ar tarnybinį rangÄ tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka ir negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. LR VTÄ® 26 str. 1 bei 3 dalyse nustatyta, kad priemokos mokamos už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar atliekant papildomas darbo užduotis, tačiau nevirÅ¡ijant 60 procentų pareiginės algos.

Minėtos nuostatos įtvirtintos ir LR vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 38 str. 1 ir 3 dalyse bei 36 straipsnyje. Pareiškėjos manymu, toks reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 str. 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Ir nors valstybės tarnautojams gali būti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, tačiau toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. 2009-12-11 priimtas LR Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo buvo pripažinta, kad LR valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai.

Å is nutarimas taikytinas ir Å¡ioje byloje. Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į praÅ¡ymÄ (b. l. 16-18) nurodė, kad Vilniaus apskr. VPK, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kėjai, pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį. Ä®statymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms.

Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta LR Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo LR Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu (LR Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-11/03-26/03-27/03). LR Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime konstatavo, kad valstybės tarnautojų teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ reiÅ¡kia ir tai, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena pagrindinių prielaidų įgyvendinti kitus teisėtus jų interesus, turi bÅ«ti nustatomas įstatymu.

Teisingo apmokėjimo už darbÄ principas nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ formas ar įvairias darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis. Be to, prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento, tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A5-264/2003). Vilniaus apskr. VPK, apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.

Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, kadangi jie turi bÅ«ti taikomi kol neteks galios arba tol, kol LR Konstitucinio teismo nebus konstatuota, kad jie prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Kadangi Vilniaus apskr. VPK nepažeidė nė vieno teisės akto, mokėdamas priedus ir priemokas pareiÅ¡kėjams, jo veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės. 2010-01-07 Policijos departamentas raÅ¡tu Nr. 5-S-93 informavo, kad „tol kol nebus priimti specialÅ«s teisės aktai ir skirtos tikslinės lėšos, policijos įstaigos neturi pagrindo mokėti policijos pareigÅ«nams priklausančių iÅ¡mokų“, todėl tokių iÅ¡mokų priteisimo atveju, policijos įstaiga Å¡ias sumas dengtų iÅ¡ darbo užmokesčio fondo lėšų, dėl ko susidarytų dar didesnis lėšų trÅ«kumas galintis sÄ lygoti paties bei kitų įstaigos darbuotojų atlyginimų iÅ¡mokėjimo klausimÄ .

Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 32 str. 70 procentų ribojimo atveju lėšos (jei tokios lėšos buvo sutaupytos) buvo grÄ Å¾intos į biudžetÄ . Todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iÅ¡ Vilniaus apskr. VPK, tuo pačiu turėtų iÅ¡spręsti ir klausimÄ dėl įpareigojimo skirti tam reikalingus asignavimus. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės biudžeto vykdymÄ organizuoja Vyriausybė.

Pagal galiojančius teisės aktus, Vilniaus apskr. VPK, kaip biudžeto asignavimų valdytojui, kyla pareiga tikslingai naudoti biudžeto lėšas, kurios jam yra skirtos atitinkamų funkcijų vykdymui, tuo tarpu biudžeto formavimas priklauso ne Vilniaus apskr. VPK, o Vyriausybės kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, ir įvertinus teismų praktika panašiose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-19 nutartis adm. byloje Nr. A143-61/2010 ir 2009-12-23 nutartis adm. byloje Nr. A756-1285/2009), vienintelis tinkamas atsakovas šioje byloje turi būti Lietuvos valstybė, todėl Vilniaus apskr.

VPK turi bÅ«ti paÅ¡alintas iÅ¡ atsakovų. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR VRM atsiliepime (b. l. 12-13) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pagal Konstitucijos 7 str. negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, prieÅ¡ingas Konstitucijai. Tačiau Konstitucijos 7 str. nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir taikoma sistemiÅ¡kai su kitomis Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis teisės aktų konstitucingumo kontrolę bei Konstitucinio Teismo nutarimų teisinę galiÄ .

Remiantis Konstitucijos 6 str. 1 d., Konstitucija yra vientisas aktas. Konstitucijos 102 str. ir LR Konstitucinio Teismo įstatymas iÅ¡imtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, suteikia LR Konstituciniam Teismui. Jokia kita valstybės institucija spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , nėra įgaliota. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami (Konstitucijos 107 str. 2 d.).

Todėl darytina išvada, kad kol nustatyta tvarka nėra nustatyta ir pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, jog pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 70 procentų pareiginės algos prieštarauja LR Konstitucijai, Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostatos yra teisėtos ir valstybės institucijos privalo vykdyti įstatymo reikalavimus mokant priedus ir priemokas valstybės pareigūnams. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigūnams, tiek valstybės valdžios institucijoms, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas Vilniaus apskr.

VPK, skaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjai, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. PareiÅ¡kėjos argumentuose nenurodyta valstybės civilinės atsakomybės pagrindų. CK 6.271 nustato, kad žalÄ atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Å iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ , kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmens teisėms, laisvėms ir interesams.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti teisinę atsakomybę atsakovų atžvilgiu.                           Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.                           Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 7-8, 22-36, 39-69, 74) patvirtina, kad pareiškėja dirba Vilniaus apskr.

VPK Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio specialistės pareigose. Dėl LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. taikymo pareiškėjai buvo sumokėtas ne visas jai priklausantis darbo užmokestis (išmokėta tik priedų ir priemokų sumos dalis, neviršijanti 70 proc. pareiginės algos). Pagal 2007-2008 metų E. S. asmens kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei 2010-03-15 Vilniaus apskr. VPK pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, pareiškėjai nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 neišmokėta 242,80 Lt.Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – LR VTĮ) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis LR VTĮ 4 str. 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

 LR VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal VTĮ 25 str. 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. LR VTÄ® 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr.IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal LR VTÄ® 26 str. 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų  pareiginės algos.              2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ).

Å iuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas LR VTÄ® 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai. Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.  Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki Å¡iol už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjos atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Si asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 straipsnis).

Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999-01-14 įstatymo red. Nr. VIII-1029) 13 straipsnį, vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT). LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Be to, minėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pasisakė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti -nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu. PraÅ¡omas priteisti nesumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31, Å¡is laikotarpis nevirÅ¡ija 3 metų (Darbo kodekso 298 str.). E. S. asmens kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei 2010-03-15 Vilniaus apskr.

VPK pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys (b. l. 7-8, 74) patvirtina, kad atsakovas Vilniaus apskr. VPK už minėtÄ 3 metų laikotarpį dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už virÅ¡valandinį darbÄ neiÅ¡mokėjo pareiÅ¡kėjai 242,80 Lt. Atsižvelgus į teismo nustatytas aplinkybės darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos skundas pagrįstas, todėl tenkintinas ir pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskr. VPK priteisiamas už 3 metų laikotarpį dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis – 242,80 Lt (LR ABTÄ® 57 str., 88 str. 4 d., Darbo kodekso 298 str.).

PareiÅ¡kėja skunde be Vilniaus apskr. VPK atsakove taip pat nurodo Lietuvos valstybę. PareiÅ¡kėja tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijusi su Vilniaus apskr. VPK, t. y. subjektu, privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjai darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus. Todėl bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė.

Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamu atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėja formuluodama savo reikalavimus praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiÅ¡kėjų darbdavys, t. y. Vilniaus apskr. VPK. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str.,n u s p r e n d ė :      pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkinti.

Priteisti E. S. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 242,80 (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du litus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt centų). Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                        Violeta Balčytienė