b2b9e5a5-7d9a-41aa-8fd2-e79e37eaf4b5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-140-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15526-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija: 42.11.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „NS Technologijos“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-22221-432/2013 pagal ieÅ¡kovo UAB „NS Technologijos“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys:

UAB „Pramoninė santechnika“, Vilniaus miesto savivaldybė.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                 I. Ginčo esmė            IeÅ¡kovas UAB „NS Technologijos“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu ir nesukuriančiu nutraukimo teisinių padarinių atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 2013-02-18 raÅ¡tÄ â€žDėl Å¡alto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų Å¡alinimo sutarties Nr. 5277A nutraukimo“ ir įpareigoti atsakovÄ tinkamai ir laiku vykdyti visas 2004-08-13 ieÅ¡kovo, trečiojo asmens UAB „Pramoninė santechnika“ ir atsakovo sudaryta Å alto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo sutartimi Nr. 5277A prisiimtas prievoles (pareigas) bei įsipareigojimus; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2004-09-13 ieÅ¡kovas, atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ ir trečiasis asmuo UAB „Pramoninė santechnika“ sudarė Å alto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo sutartį Nr. 5277A, kurios 2 punktu atsakovas įsipareigojo tiekti UAB „Pramoninė santechnika“ Å¡altÄ vandenį iki vandentiekio prietaisų, užtikrinant vandens kokybę pagal technines sÄ lygas, kurias yra iÅ¡davęs atsakovas – UAB „Vilniaus vandenys“. IeÅ¡kovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, atsiskaitydavo su atsakovu už suteiktas paslaugas, atsakovas pretenzijų ieÅ¡kovui nereiÅ¡kė. 2013-02-18 ieÅ¡kovas gavo atsakovo raÅ¡tÄ dėl Å¡alto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų Å¡alinimo sutarties Nr. 5277A nutraukimo, kuriame atsakovas nurodė, jog nuo 2013-03-18 sutartis bus laikoma nutraukta.

Nurodyta sutarties nutraukimo priežastis – patalpų, kuriomis naudojosi ieÅ¡kovas ir dėl kurių buvo sudaryta minėta sutartis, savininkų pasikeitimas – naujuoju savininku tapo Vilniaus miesto savivaldybė. 2013-02-28 ieÅ¡kovas pateikė atsakovui pretenzijÄ , reikalaudamas sudarytos sutarties nutraukimÄ atÅ¡aukti ir patvirtinti, kad minėta sutartis bus vykdoma toliau, tačiau atsakovas nurodyto reikalavimo neįvykdė ir sutartį nutraukė. IeÅ¡kovo manymu, sutartis buvo nutraukta nepagrįstai.           Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad UAB „Pramoninė santechnika“ patalpas įsigijo laikotarpiu nuo 1996-11-09 iki 1996-11-11 iÅ¡ fizinių asmenų, sudarydama su jais pirkimo-pardavimo sutartis. 2013-06-19 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e su istorija yra užfiksuota, kad 2004-01-30 patalpos buvo perduotos Vilniaus miesto savivaldybei, pasiraÅ¡ant Patalpų priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. 2115-01. Sutartis sudaryta 2004-08-13, o patalpų savininku Vilniaus miesto savivaldybė tapo 2004-01-30, todėl sutarties sudarymo momentu patalpų savininkas buvo ne UAB „Pramoninė santechnika“, o Vilniaus miesto savivaldybė.

Atsakovas, sudarydamas 2004-08-13 sutartį, nežinojo, kad sutartyje nurodytos patalpos nuosavybės teise priklauso ne UAB „Pramoninė santechnika“, o Vilniaus miesto savivaldybei. Trečiasis asmuo UAB „Pramoninė santechnika“, neturėdamas nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ , esantį (duomenys neskelbtini), negalėjo sudaryti 2004-08-13 sutarties, veikdamas kaip minėto objekto savininkas.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, kad Å¡alto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo sutartis Nr. 5277A yra nekilnojamojo daikto aptarnavimo sutartis.

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tik savininkui priklauso teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Valdymo teisė, kaip nuosavybės teisės turinio elementas, suprantama kaip teisė turėti daiktÄ savo žinioje, teisė daryti daiktui fizinį bei Å«kinį poveikį. Vadinasi, nekilnojamojo daikto valdymo teisė apima ir savininko teisę nuspręsti, kokios komunikacijos turi bÅ«ti prijungtos prie jo nekilnojamojo daikto, kokios paslaugos turi bÅ«ti teikiamos Å¡io daikto naudotojams.

Nuosavybės teisė yra absoliuti teisė. Jos suvaržymai numatyti CK 4.37 straipsnio 1 dalyje: įtvirtina prievolė nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Kitų asmenų teisių į savininkui nuosavybės teise priklausantį daiktÄ gynimo iÅ¡lyga įtvirtinta CK 1.75 straipsnio 2 dalyje: neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieÅ¡ trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.

Tuo metu, kai patalpos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 9 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartimi buvo grÄ Å¾intos Vilniaus miesto savivaldybei, ieÅ¡kovo ir UAB „Pramoninė santechnika“ sudaryta Å¡ių patalpų nuomos sutartis nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Todėl Vilniaus miesto savivaldybei, pradėjusiai valdyti paminėtas patalpas, nebuvo prievolės atsižvelgti į ieÅ¡kovo interesus, įgyvendinant paminėtų patalpų valdymo teisę.

Vadinasi, Vilniaus miesto savivaldybė be jokių apribojimų teisėtai galėjo nuspręsti, kad vandens tiekimas į paminėtas patalpas jai nereikalingas ir teisėtai galėjo atsisakyti atsakovo tiekiamo vandens. 2013-01-31 raÅ¡tu Nr. A51-12551(3.3.2.10-EM4) Vilniaus miesto savivaldybė pareikalavo nutraukti vandens tiekimÄ Ä¯ jai nuosavybės teise priklausančias patalpas. Å is Vilniaus miesto savivaldybės – nekilnojamojo daikto savininko – reikalavimas atsakovui buvo privalomas. Atsisakymas jį įvykdyti prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms (Nuosavybė neliečiama.

Nuosavybės teises saugo įstatymai.), CK 4.37 straipsnio 1 dalies, 4.39 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovas pagrįstai įvykdė daikto savininko valiÄ ir, iÅ¡ anksto pranešęs vandens naudotojui (ieÅ¡kovui), nutraukė su juo sudarytÄ sutartį. Esant apraÅ¡ytoms aplinkybėms, Å¡alių teisiniams santykiams reguliuoti pirmiausia turi bÅ«ti pritaikytos nuosavybės teises reglamentuojančios teisės normos, kurios nustato subjektÄ , turintį nekilnojamojo turto valdymo teisę, ir objektÄ , kuriam Å¡is subjektas gali daryti poveikį.

IeÅ¡kinyje nurodytos procedÅ«rinio pobÅ«džio (sandorių sudarymÄ , galiojimÄ ir nutraukimÄ nustatančios) normos ir ieÅ¡kovo atstovų paminėtas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas nustato pagalbinio, bendresnio pobÅ«džio taisykles, jos taikomos tik tuomet, kai sandorių sudarymas, galiojimas ar nutraukimas neprieÅ¡tarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui. Dėl Å¡ių priežasčių ir teisinių argumentų teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai nutraukė su ieÅ¡kovu ir UAB „Pramoninė santechnika“ sudarytÄ Å alto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo sutartį Nr. 5277A.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „NS Technologijos“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 9 d. sprendimas įsiteisėjo tik 2005 m. kovo 15 d., nes sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, taigi tiek nuomos sutarties, tiek vieÅ¡ojo vandens tiekimo sutarties sudarymo metu UAB „Pramoninė santechnika“ buvo nuomos patalpų savininkas, todėl ieÅ¡kovo ir atsakovo ginčo sutartis buvo sudaryta teisėtai, sutikus tuometiniam patalpų savininkui.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, CK 6.390 straipsnio 2 dalį, darytina iÅ¡vada, kad energijos tiekimo įmonė su abonentu sudarytÄ sutartį gali nutraukti tik pastarajam iÅ¡ esmės pažeidus iÅ¡ sutarties kylančias pareigas. Teismas nepagrįstai suabsoliutino nuosavybės neliečiamumo principÄ , nesivadovavo tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje pripažįstamais pacta sunt servanda, sutarties uždarumo ir privalomumo principais.

Be to, Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisių ribojimas nesukelia jai žalos – už į ginčo patalpas tiekiamÄ vandenį bei nuotekų tvarkymÄ ieÅ¡kovas sÄ Å¾iningai moka visus mokesčius.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ ginčija apeliacinio skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 2004 m. sausio 30 d. ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl apelianto teiginys, kad tiek nuomos, tiek vieÅ¡ojo vandens tiekimo sutarties sudarymo metu UAB „Pramoninė santechnika“ buvo nuomos patalpų savininkas, laikytinas neįrodytu, o kartu ir nepagrįstu.

Apeliantas suabsoliutina sutarties laisvės ir sutarties privalomumo pacta sunt servanda principus. Nuo patalpų savininko pasikeitimo momento apeliantas nebeturi teisės naudotis patalpomis ir visų su Å¡iomis patalpomis susijusių teisių, įskaitant ir teisės nenutrÅ«kstamai gauti Å¡altÄ (geriamÄ jį) vandenį. Nuomos sutartis ir Å¡ios sutarties pagrindu sudaryta vandens tiekimo sutartis sudarytos pažeidžiant CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo postulatus. Nutraukti Å¡alto vandens tiekimÄ (duomenys neskelbtini), esančioms patalpoms buvo bÅ«tina ir dėl vieÅ¡ojo intereso apsaugos, nes, nenutraukus tiekimo, už patiektÄ vandenį pagal VieÅ¡osios vandens tiekimo sutarties standartinių sÄ lygų 17.7 punktÄ turėtų atsiskaityti abonentas – Vilniaus miesto savivaldybė.

Taigi atsakovo veiksmai nutraukiant sutartį pripažintini teisingais, teisėtais, protingais ir pagrįstais. Atsižvelgiant į patalpų įgijėjo nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯sigyjant patalpas ir jomis disponuojant bei apelianto nerÅ«pestingumÄ bei aplaidumÄ sudarant su naudojimusi patalpomis susijusias sutartis, vieninteliu teisėtu patalpų abonentu nuo nuosavybės teisės perėjimo momento pripažintina savivaldybė. Abonento teisę praÅ¡yti laikinai sustabdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimÄ ir teisę nutraukti Å¡alto (geriamojo) vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį reglamentuoja LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklės ir VieÅ¡osios vandens tiekimo sutarties standartinės sÄ lygos.

Vadovaujantis savivaldybės atsakovui adresuoto raÅ¡to turiniu, teigtina, kad savivaldybė kvestionuoja sutartį ir nėra suinteresuota jos tolimesniu galiojimu bei vykdymu. Teismo sprendime pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl sutarties privalomumo principo ir nuosavybės neliečiamumo principo santykio visiÅ¡kai atitinka teismų suformuotÄ praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas, veikdamas valstybės vardu, turi apsaugoti teisėto patalpų savininko Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į patalpas, užtikrindamas galimybę savininkui disponuoti patalpomis laisva valia.

Å iuo atveju nėra nė vieno Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje įvardyto nuosavybės teisės ribojimo pagrindų. Nedisponuodama patalpomis savivaldybė negali skirti Å¡ių patalpų viešųjų poreikių tenkinimui ir (ar) gauti papildomų pajamų į biudžetÄ . Tuo tarpu apeliantas dėl nutraukto vandens tiekimo negali patirti žalos, nes jo vykdomai veiklai Å¡is nėra bÅ«tinas.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė ginčija apeliacinio skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad tiek nuomos sutarties, tiek vandens tiekimo sutarties sudarymo metu Vilniaus apygardos teismas jau buvo priėmęs UAB „Pramoninė santechnika“ nepalankų sprendimÄ , kuriuo pripažintos negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartys, kurių pagrindu buvo įregistruotos UAB „Pramoninė santechnika“ nuosavybės teisės į ginčo patalpas, ir pastatas (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾intas Vilniaus miesto savivaldybei. Taigi sudarydama nuomos ir vandens tiekimo sutartis UAB „Pramoninė santechnika“ veikė nesÄ Å¾iningai, siekdama iÅ¡vengti jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo.

NesÄ Å¾iningas ir ieÅ¡kovo elgesys – tiek ieÅ¡kovo, tiek trečiojo asmens UAB „Pramoninė santechnika“ direktorius buvo tas pats asmuo, taigi sutarčių sudarymo metu ieÅ¡kovui buvo žinomi teisminiai ginčai dėl patalpų priklausymo UAB „Pramoninė santechnika“. Kita vertus, po Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 9 d. sprendimo įsiteisėjimo UAB „Pramoninė santechnika“ nebeteko teisinio pagrindo valdyti, naudoti ir disponuoti ginčo patalpomis. Vadovaujantis CK 6.494 straipsniu, pasikeitus ginčo patalpų savininkui, nuomos sutarties prievolė naujam savininkui – Vilniaus miesto savivaldybei – neperėjo, taigi ieÅ¡kovas nuo ginčo patalpų nuosavybės teisės perėjimo savivaldybei Å¡iomis patalpomis naudojasi neteisėtai.

Kadangi iš neteisės teisė neatsiranda, nėra jokio pagrindo teigti, kad šioms patalpoms teikiamų šalto vandens bei nuotekų šalinimo paslaugų nutraukimas pažeidė ieškovės teisės ar teisėtus interesus. Nekilnojamojo daikto valdymo teisė apima ir savininko teisę nuspręsti, kokios inžinerinės sistemos turi būti prijungtos prie nekilnojamojo daikto, kokios paslaugos turi būti teikiamos šio daikto naudotojams. Taigi, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės prašymu, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas pagrįstai laikė, kad teisėtu patalpų savininku ir abonentu laikytina Vilniaus miesto savivaldybė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kas yra pagrindas skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinant iÅ¡ dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Å¡alto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo sutarties nutraukimo teisėtumo.

Sutarčių nutraukimÄ reglamentuoja CK 6 knygos XVIII skyriaus normos (CK 6.217-6.219 str.), taigi iÅ¡kilusiam ginčui taikydamas daiktinės teisės normas pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, taikė netinkamas teisės normas.Teisėtai sudaryta ir galiojanti (t. y. nenuginčyta ar nepripažinta niekine) sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis. Sutarčių privalomumo Å¡alims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iÅ¡ Å¡alių atsisakymas nuo sutarties negalimas, iÅ¡skyrus įstatyme iÅ¡vardytus atvejus, kai vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį nutraukti Å¡alis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014).VienaÅ¡alio sutarties nutraukimo sÄ lygos ir tvarka įtvirtinti CK 6.217 straipsnyje: sutartis gali bÅ«ti nutraukta, esant esminiam jos pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; jei sutarties pažeidimas pasireiÅ¡kia termino praleidimu ir toks pažeidimas nėra esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nukentėjusi Å¡alis gali nutraukti sutartį, prieÅ¡ tai nustačiusi papildomÄ protingÄ terminÄ neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.); sutartis gali bÅ«ti vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta konkrečiais joje nustatytais pagrindais (CK 6.217 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju nė vienas iÅ¡ iÅ¡vardytų sutarties nutraukimo pagrindų byloje nebuvo nustatytas, ieÅ¡kovas tinkamai vykdė sutartimi prisiimtas prievoles. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu, nors ir nenustatė jokio įstatyminio pagrindo nutraukti sutartį, tačiau pripažino sutarties nutraukimÄ teisėtu. Akivaizdu, jog pagal Å¡alių sudarytÄ Å¡alto vandens pirkimo-pardavimo sutartį, abonentu yra laikomas ieÅ¡kovas (b. l. 13), todėl tik jis (o ne savivaldybė) turi (-ėjo) pareigÄ atsiskaityti pagal sutartį ir, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų VieÅ¡osios vandens tiekimo sutarties standartinių sÄ lygų 18.4 punktu, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų – atsakovo ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės, argumentų, sutarties nutraukimas yra motyvuojamas ir kartu pateisinamas patalpų, kurioms buvo tiekiamas vanduo, nuosavybės teisės pasikeitimo aplinkybėmis: teigiama, kad nuginčijus trečiojo asmens UAB „Pramoninė santechnika“ nuosavybės teisę į nurodytas patalpas, ieÅ¡kovas, kuris su trečiuoju asmeniu buvo sudaręs Å¡ių patalpų nuomos sutartį, neteko teisės jomis naudotis, o kartu ir gauti į jas atsakovo tiekiamÄ vandenį.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visi Å¡ie ir kiti atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai, kuriais byloje dalyvaujantys asmenys praÅ¡o apginti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į minėtas patalpas, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas: Å¡ioje byloje, kaip minėta, yra sprendžiama tik dėl Å¡alto vandens pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumo, tuo tarpu negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties teisėtumo ir (ar) galiojimo, jo nulemto Å¡alto vandens pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo, ieÅ¡kovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ užimamų patalpų klausimai nagrinėjamoje byloje nėra vertinami, nes dėl jų byloje nebuvo pareikÅ¡ti jokie reikalavimai, Vilniaus miesto savivaldybė byloje dalyvauja tik trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių, kuris Å¡iuo metu yra įsiteisėjęs, ieÅ¡kovas buvo iÅ¡keldintas iÅ¡ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti atsakovÄ tinkamai ir laiku vykdyti visas 2004 m. rugpjūčio 13 d. ieÅ¡kovo, trečiojo asmens UAB „Pramoninė santechnika“ ir atsakovo sudaryta Å alto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų Å¡alinimo bei valymo sutartimi Nr. 5277A prisiimtas prievoles (pareigas) bei įsipareigojimus (pagrindinis kurių – tiekti ieÅ¡kovui į nurodytas patalpas Å¡altÄ vandenį) patenkinimas, atsižvelgiant į pasikeitusiÄ faktinę situacijÄ , tapo neįmanomas.

Dėl iÅ¡dėstytų priežasčių ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad atsakovas 2013 m. vasario 18 d. raÅ¡tu neteisėtai nutraukė 2004 m. rugpjūčio 13 d. Å¡alto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų Å¡alinimo sutartį Nr. 5277A.IeÅ¡kinys patenkintas ~ 50 proc., todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiama 144,81 Eur (500 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų (už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio, b. l. 7, 26, 155) (CPK 93 str. 2, 5 d.).Pirmosios instancijos teisme patirtos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos – 7,74 Eur (26,72 Lt) – valstybei lygiomis dalimis priteisiamos iÅ¡ abiejų Å¡alių (CPK 96 str. 1, 2 d.).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo UAB „NS Technologijos“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ 2013 m. vasario 18 d. raÅ¡tu neteisėtai nutraukė 2004 m. rugpjūčio 13 d. Å¡alto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų Å¡alinimo sutartį Nr. 5277A.           Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti ieÅ¡kovui UAB „NS Technologijos“ (į. k. 126212292) iÅ¡ atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ (į. k. 120545849) 144,81 Eur (500 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybei lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „NS Technologijos“ ir atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 7,74 Eur (26,72 Lt) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                                                                Henrichas Jaglinskis                                                                  Jadvyga Mardosevič                                                                                                                           Vilija Mikuckienė       Â