b2b9d912-b3ed-4e59-a9ff-a38b622ffeaa · Kauno apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-292/2020 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01098-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.4; 21.10.4 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. rugsėjo 18 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas R. G., sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. J., jo atstovui advokatui V. M., institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovui D. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.

J. skundÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM arba Institucija) 2020 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. NZT-ANR-N-503-2020 panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose buvo gautas R. J. skundas, kuriuo jis praÅ¡o panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2020 m. gegužės 15 d. nutarimÄ Nr. NZT-ANR-N-503-2020 ir administracinio nusižengimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodė, kad nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį, jam paskirta už tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, tarp posūkio taškų (duomenys neskelbtini), nurodytų sklypo plane, valstybinės žemės dalyje, stovi metalo segmentų ir medinių konstrukcijų tvora su plytų stulpų įtvirtinimais bei išbetonuota pamatine dalimi. Vidinėje tvoros dalyje auga tujų eilė.

Taip yra užimta valstybinės dalis – 234 kv. m. ploto, kuri yra naudojama kaip sklypo kiemo dalis su stovinčiais statiniais (fontanu, suoliuku, vazų stovais) ir iÅ¡klotomis trinkelėmis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir paskirta 300 Eur nuobauda. R. J. skunde iÅ¡ esmės nurodo pagrindinį argumentÄ , kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Detalizuodamas skundÄ , nurodo, kad jis žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo (duomenys neskelbtini)Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).

Ä®sigyjant iÅ¡ valstybės žemės sklypÄ jame jau buvo statiniai, pradėtas statyti gyvenamasis namas su vieÅ¡bučiu jo dalyje, tvora, kurios jis nestatė ir kuri niekada jam nepriklausė. Nurodytų statinių statytoju iÅ¡ pradžių buvo (duomenys neskelbtini)-oji gyvenamojo namo statybos bendrija pagal (duomenys neskelbtini) LeidimÄ vykdyti statybos darbus Nr. 51-5-96, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal (duomenys neskelbtini) LeidimÄ vykdyti statybos darbus Nr. 5-98-233, kuriam statiniai ir priklauso Å¡iuo metu.

R. J. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaręs žemės panaudos sutartį, kurios 4 punkte numatyta, jog žemės sklypas perduodamas naudotis, nes pastatai, esantys Å¡iame žemės sklype, nuosavybės teise priklauso Panaudos gavėjui UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės įgijimo į pastatÄ gyvenamÄ jį namÄ -vieÅ¡butį įgijimo pagrindas yra nurodytas 2001 m. kovo 6 d. Statybos inspektoriaus pažymoje Nr. 52-5-2001, kurioje yra užfiksuota pastatyta tvora, todėl patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas nėra tvoros ir kitų statinių, esančių jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), savininku ar valdytoju.

Be to, Å¡ie statiniai nėra jo statyti ir jau buvo pastatyti, kai jis įsigijo žemės sklypÄ . Dėl nurodytų priežasčių jis negali bÅ«ti subjektu, kuriam galėtų bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už valstybinės žemės ploto užėmimÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas nėra subjektas, kuriam gali bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už valstybinės žemės ploto užėmimÄ . Tuo labiau, kad Å¡iuo atveju apskritai niekam negali bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už valstybinės žemės ploto užėmimÄ , kadangi sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimÄ , turi bÅ«ti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia savavaliÅ¡kai užimti valstybinį žemės plotÄ , t. y. kad asmuo neturi jokio teisėto pagrindo valdyti valstybinį žemės plotÄ ir aiÅ¡kiai tai žino.

Už pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, tarp posÅ«kio taÅ¡kų (duomenys neskelbtini), nurodytų sklypo plane, valstybinės žemės dalyje, stovinti metalo segmentų ir medinių konstrukcijų tvoros dalis su plytų stulpų įtvirtinimais buvo pastatyta teisėtai, statytojui pagal tuo metu galiojusius teisės aktus turint teisę valdyti valstybinės žemės dalį, kurioje pastatyti tvora. Užsakovo (duomenys neskelbtini) skyrius 1992 m. kovo 27 d. patvirtino ArchitektÅ«rinę-planinę užduotį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektavimui, pagal patvirtintÄ ArchitektÅ«rinę-planinę užduotį buvo parengtas ir kompetentingomis institucijomis suderintas gyvenamojo namo projektas.

Gyvenamojo namo statybos įgyvendinimui (duomenys neskelbtini) darbuotojai įsteigė (duomenys neskelbtini)-Ä jį gyvenamųjų namų statybos kooperatyvÄ , kuris Kauno miesto mero 1994 m. balandžio 11 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo reorganizuotas į (duomenys neskelbtini)-Ä jÄ gyvenamųjų namų statybos bendrijÄ . (duomenys neskelbtini)-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija, pakoregavusi Gyvenamojo namo ir garažo (duomenys neskelbtini), projektÄ ir jį suderinusi su visomis institucijomis bei gavusi 1996 m. gegužės 24 d.

LeidimÄ vykdyti statybos darbus Nr. 51-5-96, pradėjo statybos darbus. (duomenys neskelbtini)-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos gyvenamojo namo ir garažo projekto korektÅ«roje (duomenys neskelbtini) yra aiÅ¡kiai nurodytos tvarkomos teritorijos, kuri priskirta gyvenamajam namui ribos. Å iaurės vakarų pusėje gyvenamajam namui priskirtos tvarkomos teritorijos riba, eina bÅ«tent toje vietoje, kurioje Å¡iuo metu stovi tvora, todėl (duomenys neskelbtini)-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija dar 1996 m. pastatė tvorÄ toje vietoje, kur buvo jai paskirtos tvarkomos teritorijos riba.

Tvora buvo nurodytoje vietoje (duomenys neskelbtini) m. kai pareiÅ¡kėjas dar nebuvo žemės sklypo savininkas, tai patvirtina elektros tinklų planas, suderintas su Kauno elektros tinklais (duomenys neskelbtini), kuriame tvora jau yra pavaizduota. Tvora yra fiksuota 2001 m. kovo 6 d. Statybos inspektoriaus pažymoje Nr. 52-5-2001, kuri yra vienas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne R. J. nuosavybės teisės įgijimo į pastatÄ gyvenamÄ jį namÄ -vieÅ¡butį įgijimo pagrindų. Jokių pastabų 2001 m. kovo 6 d.

Statybos inspektoriaus pažymoje Nr. 52-5-2001 dėl tvoros statybos neteisėtumo fiksuota nebuvo. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas atlikęs patikrinimÄ 2019 m. gruodžio 6 d. raÅ¡te Nr. 2D-15806-(15.2) dėl savavaliÅ¡kai užimtos ir naudojamos valstybinės žemės nustatė, kad statiniai pastatyti apie 1996 m., kai Kauno miesto istorinei daliai, vadinamai (duomenys neskelbtini), dar nebuvo suteikta teisinė apsauga, ji nebuvo įtraukta į kultÅ«ros vertybių registrÄ , be to, statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieÅ¡ 10 metų, todėl praneÅ¡imo dėl statybos neteisėtumo nagrinėjimas nutrauktas.

PareiÅ¡kėjas mano, kad nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad tvora pastatyta teritorijoje, kuri pagal gyvenamojo namo statybos projektÄ buvo pastatyta gyvenamajam namui priskirtoje tvarkomoje teritorijoje. Tvora pastatyta teritorijoje, kuri pagal tuo metu galiojančius teisės aktus buvo suteikta teisėtai valdyti Gyvenamojo namo statytojui – (duomenys neskelbtini)-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai. Be to, sprendžiant gyvenamojo namo-vieÅ¡bučio nuosavybės teisės įteisinimo klausimÄ 2001 m. kovo 6 d.

Statybos inspektoriaus pažymoje Nr. 52-5-2001, kurioje užfiksuota pastatyta tvora, konstatuota, kad statyba vykdoma pagal patvirtintÄ (suderintÄ ) projektÄ ir statybos leidimÄ be esminių nukrypimų nuo patvirtinimo projekto. Teigia, kad tvora teisėtai pastatyta teisėtai suteiktoje teritorijoje jau beveik prieÅ¡ ketvirtį amžiaus, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokiu bÅ«du yra užimtas valstybinės žemės plotas, esantis tarp pareiÅ¡kėjo žemės sklypo ribos ir esamos tvoros. Statinių stovėjimas, nors jie stovi ir valstybei priklausančioje žemėje, savaime nereiÅ¡kia savavaliÅ¡ko žemės užėmimo dėl dar vienos priežasties, kadangi valstybinės žemės plotas yra teritorijoje, kuri pagal statybos projektÄ priskirta gyvenamojo namo-vieÅ¡bučio tvarkomajai teritorijai, tai pastato savininkas ar kiti teisėti jo valdytojai Å¡ioje teritorijoje esančiÄ valstybinę žemę prižiÅ«ri (sodina gėles, tvarko, prižiÅ«ri augalus).

Ä® valstybinės žemės dalį kaip į atvirÄ teritorijÄ visada galima laisvai patekti, nes tvoroje esantys vartai visada atidaryti, tai paÅ¡aliniai žmonės ir daro. Tuo labiau, kad jo žemės sklype esantis pastatas ir jame veikianti vieÅ¡ojo maitinimo įstaiga (restoranas) pagal paskirtį ir yra skirti visiems norintiems, kurie laisvai gali patekti ir į valstybinės žemės dalį. Be to, dar 2002 m. derinant pareiÅ¡kėjui priklausančio žemės sklypo detalųjį planÄ , pagal kurį pakeistas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis, jame taip pat buvo aiÅ¡kiai nurodyta esamos tvoros vieta, tačiau jokia valstybės ar savivaldybės institucija, suderinusi detalųjį planÄ jokių pastatų ar pretenzijų dėl tvoros statybos teisėtumo ar jos vietos neturėjo.

VieÅ¡ojo maitinimo įstaigos (restorano) didžioji lankytojų dalis yra aplinkinių namų gyventojai, ypatingai Medicinos universiteto bendrabučio prie kurio ir yra pareiÅ¡kėjo žemės sklype stovinčiam pastatui priskirta tvarkyti teritorija, į kuriÄ patenka ir valstybinės žemės plotas, gyventojai (studentai). Be to, Institucija nepateikė jokių įrodymų, kad nors vienas konkretus žmogus negalėjo patekti į valstybinės žemės plotÄ , kuris priskirtas R. J. žemės sklype stovinčio pastato tvarkomajai teritorijai.

Kad valstybinės žemės dalis yra iÅ¡klota trinkelėmis, joje stovi suoliukai, vazų stovai, fontanas tik patvirtina, jog pareiÅ¡kėjo žemės sklype stovinčio pastato savininkas ar kiti teisėti pastato valdytojai jau beveik ketvirtį amžiaus tinkamai vykdo pareigÄ tvarkyti pastatui priskirtÄ tvarkomÄ jÄ teritorijÄ , todėl praÅ¡o pripažinti 2020 m. gegužės 15 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimÄ Nr. NZT-ANR_N-503-2020 nepagrįstu ir nesant administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundÄ . Nurodė, kad palaiko skundÄ nurodytais motyvais ir aplinkybėmis. Gyvena (duomenys neskelbtini) yra žemės savininkas, tačiau žemės sklypÄ valdo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagal panaudos sutartį, kuri sudaryta (duomenys neskelbtini). Žemės sklypÄ Ä¯sigijo (duomenys neskelbtini) su pamatais medicinos darbuotojams gyvenamojo namo statybai, pagal (duomenys neskelbtini). Pamatus sukÅ«rė medicinos (duomenys neskelbtini)-bendrija, tačiau atsisakė projekto statyti keturių aukÅ¡tų, (duomenys neskelbtini) butų gyvenamojo namo statybas.

Ä®gyjant žemę sklypo teritorijoje jau buvo pamatai ir tvora, tai buvo pastatyta (duomenys neskelbtini)-bendrijos. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ panaudos sudarymo metu buvo direktoriumi, todėl žinoma, kad bendrovei buvo leidžiama prižiÅ«rėti, tvarkyti, naudoti, neperleisti tretiems asmenims žemės sklypo. Panauda buvo sudaryta dėl Å«kinės veiklos, nes toje teritorijoje yra vieÅ¡butis-restoranas ir sklypas panaudos sutartimi prižiÅ«rimas. Nesutinka, kad nubaustas už tai, kad tvoros statinį Institucija pripažįsta kaip neteisėtai pastatytÄ .

Statybos inspekcijos pažymoje nurodyta, kad tvora jau buvo akademijos bendrijos projekte. Nesutinka su nutarimu, kadangi tvoros nestatė, įvairių medžių nesodino, todėl mano jų neturi griauti. Pagal panaudos sutartyje nurodytÄ Ä¯pareigojimÄ prižiÅ«rėti teritorijÄ buvo sudėtos trinkelės, tačiau trinkeles klojo ne jis, o UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Žemės savininkas jis pats, tačiau panaudos sutartimi perduota UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl įmonė vykdė ir vykdo priežiÅ«rÄ .

Medinė tvora pastatyta prieÅ¡ jam įgyjant žemės sklypÄ , segmentų tvora buvo uždėta nuvežus jÄ atnaujinti. Teritorija, kuri priklauso valstybei yra atvira tik tvarkoma ir prižiÅ«rima teritorija. Tvora nekeista, tvora tik perdažyta ir statyta anksčiau prieÅ¡ įsigyjant žemės sklypÄ , taip pat pažymi, kad tvora stovi 25 metus ir niekada niekas nebuvo nubaustas, dokumentai iÅ¡duoti teisėtai, todėl praÅ¡o nutarimÄ panaikinti. Atsiliepime į pateiktÄ skundÄ Institucija nurodo, kad nesutinka su skundu ir praÅ¡o priimtÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir skundo netenkinti.

Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. lP-(1.3.)-499 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo dokumentų formų ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“ ir siekdamas patikrinti informacijÄ dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, 2019 m. lapkričio 28 d. atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimÄ vietoje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 8ŽN-200-(14.8.71.).

Patikrinimo metu nustatyta, kad už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, tarp posūkio taškų (duomenys neskelbtini), nurodytų sklypo plane, valstybinės žemės dalyje, stovi metalo segmentų ir medinių konstrukcijų tvora su plytų stulpų įtvirtinimais bei išbetonuota pamatine dalimi (toliau – ginčo tvora). Vidinėje tvoros dalyje auga tujų eilė. Taip yra užimta valstybinės dalis – 234 kv. m. ploto, kuri yra naudojama kaip sklypo kiemo dalis su stovinčiais statiniais (fontanu, suoliukais, vazų stovais) ir išklotomis trinkelėmis (toliau – ginčo teritorija).

Apie nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus Kauno miesto skyrius 2019 m. gruodžio 9 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-6301-(14.8.94.) ir 2019 m. gruodžio 30 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-6609-(14.8.94.) informavo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkÄ . Dėl administracinės bylos nagrinėjimo Kauno miesto skyrius 2020 m. vasario 28 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-1232- (14.8.94.) ir 2020 m. balandžio 20 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-1952-(14.8.94.) informavo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkÄ . 2019 m. gruodžio 30 d., Kauno miesto skyriuje buvo suraÅ¡ytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR_P-1036-2019 kuris buvo iÅ¡siųstas 2019 m. gruodžio 31 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-6609-(14.8.94.).

Protokole baudos sumokėjimo terminas buvo nurodytas iki 2020 m. vasario 24 d. Neįvykdžius iki numatyto termino administracinio nurodymo (sumokėti baudÄ ), 2020 m. gegužės 15 d., Kauno miesto skyriuje iÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ , priimtas Nutarimas Nr. NZT-(duomenys neskelbtini)2020 dėl baudos skyrimo ir 2020 m. gegužės 18 d. raÅ¡tu Nr. 8SD-2345-(14.8.94.) iÅ¡siųstas pažeidėjui. Nustatytos aplinkybės atitinka administracinio teisės (toliau – ANK) pažeidimo, numatyto ANK 110 straipsnio, kuriame numatyta, kad savavaliÅ¡kas žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grÄ Å¾inti, užtraukia baudÄ nuo 300 Eur iki 560 Eur požymius.

PareiÅ¡kėjo skunde nurodyta, jog žemės sklypÄ , esantį AukÅ¡taičių g. 55, Kaune įsigijo 1998 m. vasario 2 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P-l 9/98-0022 ir, kad tuo metu žemės sklype buvo statiniai: pradėtas statyti gyvenamasis namas su vieÅ¡bučiu jo dalyje, tvora ir pan.). Visų Å¡ių statinių statytoja buvo (duomenys neskelbtini)-oji gyvenamojo namo statybos bendrija pagal 1996 m. gegužės 24 d. LeidimÄ vykdyti statybos darbus Nr. 51-5-96, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 1998 m. gegužės 21 d.

LeidimÄ vykdyti statybos darbus Nr. 5-98-233, kuriam ir priklauso statiniai. ANK 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksÄ atsako fizinis asmuo (toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kuriÄ Å¡iame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Tai reiÅ¡kia, kad už ANK pažeidimus administracinė atsakomybė yra taikoma fiziniams asmenims. Teismų praktikoje laikoma, kad už juridinio asmens vadovas (ar jo įgalioti asmenys) yra atsakingi už juridinio asmens padarytus pažeidimus (Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-113-290/2019).

R. J. kaip faktinį statytojÄ leidžia identifikuoti 1992 m. spalio 9 d. raudonųjų linijų plano brėžinyje aiÅ¡kiai matyti, kad žemės sklypo riba nuo koordinatės 6 (x-900.12, y-914.43) iki 1 (x-918.52, y-931.81) vakarinėje sklypo dalyje yra ties viduriu ten esančio pastato. Gyvenamojo namo statybos bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrija) visuotinio narių susirinkimo įvykusio 1995 m. gruodžio 30 d. duomenimis, bendrijÄ sudarė trys nariai – R. J., V. J., V.-A. V., kurie bendrijos pirmininku iÅ¡rinko, R.

J.. 1996 m. gegužės 24 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 51-5-96 buvo iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini)virgi-oji gyvenamojo namo statybos bendrijai, kuriÄ atstovavo bendrijos pirmininkas R. J.. 1997 m. gruodžio 17 d. statinių iÅ¡dėstymo plane Nr. 5 yra pažymėtos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kraÅ¡tinių ilgiai bei pastato matmenys (tvora Å¡iame plane nėra pažymėta). (duomenys neskelbtini)-osios gyvenamojo namo statybos bendrijai, žemės sklypo ribų planas buvo pradėtas rengti 1994 m. rugsėjo mėn., baigtas rengti R.

J. vardu (1998 m. sausio mėn. R. J. pritarėjo sprendiniams). Kauno miesto Žemėtvarkos skyriuje 1998 m. sausio 10 d. gautas (duomenys neskelbtini)-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos prašymas Nr. 05-38, kuriame nurodyta, kad „1997 m. gruodžio 10 d. bendrijos sprendimu nebaigtas statyti gyvenamas namas (duomenys neskelbtini) už pajų perduotas bendrijos nariui R. J.. Jo vardu atlikta pastato teisinė registracija“ (tai įrodo, kad 1997 m. gruodžio 10 d. žemės sklype dar nebuvo pastatyta tvora). 1998 m. gegužės 21 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 5-98-233 buvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio direktorius buvo R.

J., kuris siekė įrengti viešbutį (duomenys neskelbtini). Įvertinus www.geoportal.lt viešai skelbiamus ortofoto žemėlapius nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1995-1999 metų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarų pusėje nėra tvoros bei aikštelės, vietovė apaugusi medžiais. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001 m. kovo 6 d. pažymoje Nr. 52- 5-2001 nurodyta, kad yra pastatyta tvora (tiksli jos vieta nenurodyta, todėl negalima nustatyti jos vietos).

Remiantis Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), žemės sklype nuosavybės teise valdo pastatÄ -vieÅ¡butį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jokių kitų statinių ar įrenginių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevaldo. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso <...> ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.

Todėl mano, kad anksčiau iÅ¡vardinti faktai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R. J., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra faktinis ginčo tvoros statytojas, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įregistravęs tvoros bei jos perdavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl remiantis CK 4.40 straipsnio 1 dalimi, Å¡iai dienai yra faktinis (duomenys neskelbtini), ginčo tvoros savininkas. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas siekia įtikinti teismÄ , kad tvora yra pastatyta, pagal jam žinomas ribas.

Institucija su tokia interpretacija kategoriÅ¡kai nesutinka, nes mano, kad pareiÅ¡kėjas siekdamas suklaidinti teismÄ nurodo, kad skundo Nr. 13 priede nurodyta tvarkoma vieta sutampa su ginčo tvoros vieta, tačiau susipažinus su minėtu dokumentu, konstatuotina, kad tvarkoma teritorijos riba yra apibrėžta aplink statomÄ namÄ ir nesutampa su vieta kurioje kur Å¡iai dienai stovi ginčo tvora, taip pat, jeigu tvarkoma teritorija ir sutaptų su ginčo teritorija, tvarkoma teritorijos riba niekados nebuvo suprantama, kaip teritorija, kuriÄ galima užgrobti, pasistatyti tvorÄ ir savavaliÅ¡kai naudotis valstybine žeme.

Pažymi, kad Žemės sklypo planas, o ne statybos leidžiantys dokumentai nusako žemės sklypo ribas. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad ginčo tvora pastatyta apie 2000 m. (1997 m. gegužės 20 d. ginčo vietoje pažymėta linija su „X“ žymėjimais leidžia identifikuoti, kad ten atvaizduota yra tinklo tvora), tuo tarpu ginčo tvora yra-metalo segmentų ir medinių konstrukcijų tvora su plytų stulpų įtvirtinimais bei išbetonuota pamatine dalimi, kuri planuose yra žymima kitaip.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes bei nurodytų aplinkybių visumÄ , konstatuotina, kad R. J. veikdamas tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tiek kaip R. J. žinodamas apie (duomenys neskelbtini), Kaune sklypo ribas, savavaliÅ¡kai pastatė ginčo tvorÄ , taip užimdamas 234 kv. m valstybinės žemės. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas siekia įtikinti teismÄ , kad ginčo tvoros buvimu valstybinėje žemėje negalima laikyti valstybinės žemės užėmimu, nes tvoroje yra varteliai, kuriuos pareiÅ¡kėjas atidaro, be to 2002 m. derinant R.

J. priklausiančio žemės sklypo detalųjį planÄ , pagal kurį buvo pakeistas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis, jame taip pat aiÅ¡kiai buvo nurodyta esama esamos tvoros vieta, tačiau jokia valstybės ar savivaldybės institucija, suderinusi detalųjį planÄ jokių pastabų ar pretenzijų dėl tvoros statybos teisėtumo ar jos vietos neturėjo. Sutinkant su pareiÅ¡kėjo pozicija, kad neatidarius vartelių nėra galimybės naudotis užimta valstybine žeme, laikytina, kad yra visos sÄ lygos ANK 110 straipsnio 1 dalies taikymui.

Pažymi, kad nėra jokio ginčo, kad norint patekti į savavaliÅ¡kai užimtÄ Å¾emės sklypo dalį reikėtų lipti per tvorÄ , ar bandyti patekti per vartelius, kurie yra įrengti (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ juosiančioje dalyje. 2002 m. derinant detalųjį planÄ , buvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai pažymėtos žemės sklypo ribos, kurios tarp taÅ¡kų 1 ir 6 buvo pažymėtos brÅ«kÅ¡niais. Esama tvora sutampa su žemės sklypo riba (esama tvora nėra atvaizduota ginčo vietoje).

Mano, kad R. J. 2002 m. sutikdamas su detaliojo plano korektÅ«ra suvokė ir žinojo, kad jo savavaliÅ¡kai įrengta ginčo tvora yra ne jam priklausančiame žemės sklype. IÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. (subjektas) supranta, kad žemė jam nepriklauso, tačiau nepaisant to disponuoja aplink Žemės sklypÄ esančia tvora, kurios dalis akivaizdžiai yra už pareiÅ¡kėjui priklausančio Žemės sklypo ribos (subjektyvioji pusė), tuo padarydama administracinį teisės pažeidimÄ , savavaliÅ¡kai užimdama Lietuvos Respublikai priklausančiÄ Å¾emę (objektas), tuo atlikdama teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ , esant tiek aukščiau nurodytiems žalingiems padariniams, tiek priežastiniam ryÅ¡iui tarp veikos ir padarinių (objektyvioji pusė).

Atsižvelgiant į tai, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas D. M. palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė netenkinti skundo ir nutarimÄ palikti galioti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ginčas kyla dėl valstybinės žemės užėmimo. Institucijai nėra jokių abejonių, kad atsakomybėn patrauktas asmuo veikdamas įmonių, juridinių asmenų vardu ir savo vardu buvo Å¡ios tvoros statytojas, duomenys nurodyti atsiliepime.

Teisės aktas nenumato teisės teritorijos apsitverti tvora ir naudoti žemės sklypÄ savo nuožiÅ«ra. Elektros tinklų akte nurodyta, kad ginčo tvora Å¡iai dienai pakeista į segmentinę tvorÄ ir plane pavaizduotas kaip gatvės ribų tvoros, todėl mano, kad R. J. atsakingas už valstybinės žemės užėmimÄ ir suraÅ¡ytas protokolas bei nutarimas teisėti ir pagrįsti. Skundas tenkintinas. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skundžiamu 2020 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. NZT-ANR-N-503-2020 Institucija R. J. nubaudė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį 300 Eur dydžio bauda (b. l. 20-21). Nutarime nurodyta nusižengimo padarymo vieta, data, laikas:

Kauno m. sav., Kaunas, (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 28 d. 10 val. 40 min. Pažeidimo esmė: kad už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nurodytų sklypo plane, valstybinės žemės dalyje, stovi metalo segmentų ir medinių konstrukcijų tvora su plytų stulpų įtvirtinimais bei išbetonuota pamatine dalimi. Vidinėje tvoros dalyje auga tujų eilė. Taip yra užimta valstybinės dalis – 234 kv. m. ploto, kuri yra naudojama kaip sklypo kiemo dalis su stovinčiais statiniais (fontanu, suoliuku, vazų stovais) ir išklotomis trinkelėmis.

Atsižvelgiant į tai, konstatuojamas nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnis, kai savavaliÅ¡kas žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimas arba savavaliÅ¡kas vandens telkinių naudojimas. Skiriant R. J. nuobaudÄ , buvo atsižvelgta į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . ANK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad savavaliÅ¡kas žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimas arba savavaliÅ¡kas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudÄ nuo trijų Å¡imtų iki penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų.

Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veiksmų:

1) savavaliÅ¡kÄ privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimÄ ; arba 2) savavaliÅ¡kÄ privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimÄ . Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte buvo nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo NŽT;

šių Nuostatų 4, 5 punktuose buvo detalizuoti kontrolės įgyvendinimo būdai (Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojai turi teisę tikrinti, ar žemės savininkai ir kiti naudotojai laikosi teisės aktų reikalavimų, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, racionaliai naudoja bei tausoja žemę, turi teisę susipažinti su tam tikrais dokumentais ir kt.). Pažymėtina, kad nei Žemės įstatyme, nei Nuostatuose nebuvo reglamentuota, kada, kokiais pagrindais tokie tikrinimai galėjo ar turėjo būti atliekami.

Taigi teisės aktai neapibrėžė, į kokius konkrečius faktus turėjo reaguoti Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojai ir kokios informacijos pagrindu privalėjo imtis Nuostatuose nurodytų veiksmų – atlikti patikrinimus, suraÅ¡yti žemės naudojimo patikrinimo aktus ir, nustačius pažeidimÄ , imtis atitinkamų priemonių, numatytų 6 punkte (suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ arba informuoti kitas institucijas pagal jų kompetencijÄ ). Atsižvelgiant į tai ir į Nuostatų 1 punkte įtvirtintÄ Å¾emės naudojimo valstybinės kontrolės tikslÄ (užtikrinti žemės naudojimÄ reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų vykdymÄ ), daroma iÅ¡vada, kad vykdyti kontrolę NŽT turėjo kiekvienu atveju, kai iÅ¡ bet kokio Å¡altinio (fizinių ar juridinių asmenų, kitų valstybės institucijų praneÅ¡imų, pačios NŽT nustatytų faktų ir kt.) buvo gaunama pakankamai patikima informacijÄ apie galimai padarytÄ pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-05 nutartis byloje Nr. 2AT-7-2012).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Institucija 2019 m. lapkričio 28 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 8ŽN-200-(14.8.71), kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nurodytų sklypo plane, valstybinės žemės dalyje, stovi metalo segmentų ir medinių konstrukcijų tvora su plytų stulpų įtvirtinimais bei iÅ¡betonuota pamatine dalimi. Vidinėje tvoros dalyje auga tujų eilė. Taip yra užimta valstybinės 234 kv., dalis ploto, kuri yra naudojama kaip sklypo kiemo dalis su stovinčiais statiniais (fontanu, suoliuku, vazų stovais) ir iÅ¡klotomis trinkelėmis (administracinio nusižengimo medžiaga (b. l. 31). (duomenys neskelbtini)-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos gyvenamojo namo ir garažo projekto korektÅ«roje (duomenys neskelbtini) yra nurodytos tvarkomos teritorijos, kuri priskirta gyvenamajam namui ribos.

Å iaurės vakarų pusėje gyvenamajam namui priskirtos tvarkomos teritorijos riba (b. l. 25). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento raÅ¡to matyti, kad 2019 m. gruodžio 6 d. raÅ¡te Nr. 2D-15806-(15.2) dėl savavaliÅ¡kai užimtos ir naudojamos valstybinės žemės nustatė, kad statiniai pastatyti apie 1996 m., kai Kauno miesto istorinei daliai, vadinamai Žaliakalniu, dar nebuvo suteikta teisinė apsauga, ji nebuvo įtraukta į kultÅ«ros vertybių registrÄ , be to, statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieÅ¡ 10 metų, todėl praneÅ¡imo dėl statybos neteisėtumo nagrinėjimas nutrauktas (b. l. 27).

Nurodytų statinių statytoju iÅ¡ pradžių buvo (duomenys neskelbtini)-oji gyvenamojo namo statybos bendrija, kurios pirmininkas R. J., 1996 m. gegužės 24 d. Valstybinės statybos, inspekcijos Kauno skyrius leido pagal iÅ¡duotÄ leidimÄ (duomenys neskelbtini)-oji gyvenamojo namo statybos bendrijai vykdyti statybos darbus Nr. 51-5-96 (b. l. 32). Valstybinės statybos, inspekcijos Kauno skyrius leido UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius R. J. 1998 m. gegužės 21 d. pagal iÅ¡duotÄ leidimÄ vykdyti statybos darbus Nr. 5-98-233 (b. l. 33).

R. J. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaręs žemės panaudos sutartį, kurios 4 punkte numatyta, jog žemės sklypas perduodamas naudotis, nes pastatai, esantys šiame žemės sklype, nuosavybės teise priklauso Panaudos gavėjui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 35). Tvora yra fiksuota 2001 m. kovo 6 d. pažymoje Nr. 52-5-2001, kuri patvirtina vykdomo gyvenamojo namo, kurio dalyje įrengtas viešbutis, savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, taip pat išvadoje nurodyta, kad statyba vykdoma be esminių nukrypimų nuo patvirtinto projekto (b. l. 36).

Gyvenamojo namo statybos įgyvendinimui Kauno medicinos akademijos darbuotojai įsteigė (duomenys neskelbtini)-Ä jį gyvenamųjų namų statybos kooperatyvÄ , kuris Kauno miesto mero 1994 m. balandžio 11 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo reorganizuotas į (duomenys neskelbtini)-Ä jÄ gyvenamųjų namų statybos bendrijÄ (b. l. 37). Užsakovo Kauno medicinos akademijos praÅ¡ymu Kauno miesto valdybos Urbanistikos ir architektÅ«ros skyrius 1992 m. kovo 27 d. patvirtino ArchitektÅ«rinę-planinę užduotį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. projektavimui, pagal patvirtintÄ ArchitektÅ«rinę-planinę užduotį buvo parengtas ir kompetentingomis institucijomis suderintas gyvenamojo namo projektas (b. l. 40).

Pateiktoje Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus administracinio nusižengimo byloje matyti, kad R. J. pažadėjo statinius demontuoti, o želdinius paÅ¡alinti (administracinio nusižengimo medžiaga b. l. 6). Institucijos atsiliepime į skundÄ nurodyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001 m. kovo 6 d. pažymoje Nr. 52- 5-2001 nurodyta, kad yra pastatyta tvora (tiksli jos vieta nenurodyta, todėl negalima nustatyti jos vietos) bei remiantis administracinio nusižengimo medžiaga leidžia Institucijai daryti iÅ¡vadÄ , kad R.

J., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra faktinis ginčo tvoros statytojas ir konstatuoja, kad R. J. veikdamas tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tiek kaip R. J. žinodamas apie (duomenys neskelbtini) sklypo ribas, savavaliÅ¡kai pastatė ginčo tvorÄ , taip užimdamas 234 kv. m valstybinės žemės bei, kad R. J. 2002 m. sutikdamas su detaliojo plano korektÅ«ra suvokė ir žinojo, kad jo savavaliÅ¡kai įrengta ginčo tvora yra ne jam priklausančiame žemės sklype bei Institucijai akivaizdu, kad R.

J. supranta, kad žemė jam nepriklauso, tačiau nepaisant to disponuoja aplink Žemės sklypÄ esančia tvora, kurios dalis akivaizdžiai yra už pareiÅ¡kėjui priklausančio Žemės sklypo ribos, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimÄ , savavaliÅ¡kai užimdamas Lietuvos Respublikai priklausančiÄ Å¾emę, tuo atlikdamas teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ , esant tiek žalingiems padariniams, tiek priežastiniam ryÅ¡iui tarp veikos ir padarinių. IÅ¡ byloje esančių VÄ® Registrų centro centrinio duomenų iÅ¡rašų matyti, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), 2003 m. liepos 1 d. nuomos sutartimi priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. liepos 1 d.

Žemės sklypas nuo 1998 m. vasario 2 d. iki 2009 m. lapkričio 25 d. priklausė R. J. pagal 1998 m. vasario 2 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, 2020 m. balandžio 9 d. Savivaldybės valdybos sprendimÄ Nr. 318 (administracinio nusižengimo medžiaga (b. l. 14-15). Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) yra žemės savininkas, tačiau žemės sklypÄ valdo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagal panaudos sutartį, kuri sudaryta 1998 m. balandžio 6 d.

Žemės sklypÄ Ä¯sigijo 1998 m. vasario 2 d. su pamatais medicinos darbuotojams gyvenamojo namo statybai, pagal Kauno medicinos akademijos sukurtÄ projektÄ . Pamatus sukÅ«rė medicinos (duomenys neskelbtini)-bendrija, tačiau atsisakė projekto statyti keturių aukÅ¡tų, 9 butų gyvenamojo namo statybas. Ä®gyjant žemę sklypo teritorijoje jau buvo pamatai ir tvora, tai buvo pastatyta (duomenys neskelbtini)-bendrijos. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ panaudos sudarymo metu jis buvo direktorius, todėl žinoma, kad bendrovei buvo leidžiama prižiÅ«rėti, tvarkyti, naudoti, neperleisti tretiems asmenims žemės sklypo.

Panauda buvo sudaryta dėl Å«kinės veiklos, nes toje teritorijoje yra vieÅ¡butis-restoranas ir sklypas panaudos sutartimi prižiÅ«rimas. Nesutinka, kad nubaustas už tai, kad tvoros statinį Institucija pripažįsta kaip neteisėtai pastatytÄ , kadangi statybos inspekcijos pažymoje nurodyta, kad tvora jau buvo akademijos bendrijos projekte, todėl teigia, kad tvoros nestatė, įvairių medžių nesodino, todėl mano jų neturi griauti. Nurodo kad tvora nekeista, tvora tik perdažyta ir statyta anksčiau prieÅ¡ įsigyjant žemės sklypÄ , taip pat pažymi, kad tvora stovi 25 metus ir niekada niekas nebuvo nubaustas, todėl nėra patvirtinančių duomenų, kad R.

J. ginčo žemės sklype, (duomenys neskelbtini)po žemės sklypo įsigijimo statė statinius. R. J. nesutinka su priimtu nutarimu, motyvuodamas tuo, kad jo veiksmuose nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje nusižengimo sudėties, nes jis jokių statinių valstybinėje žemėje nestatė, žemės sklypÄ pirko jau su esančiais statiniais bei tvora. Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ nurodo, kad nutarimas priimtas objektyviai įvertinus visas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes, nes R. J. yra atsakingas už valstybinėje žemėje pastatytus statinius bei tvorÄ .

R. J. rašytiniuose paaiškinimuose pažadėjo statinius demontuoti, o želdinius pašalinti (administracinio nusižengimo medžiaga b. l. 6), tačiau pažadėjimas demontuoti statinius ir pašalinti želdinius negali būti laikytinas, kaip pripažinimas dėl savavališkai pastatytų statinių ir apželdinimo. Teismas pažymi, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė).

Jei nėra bent vieno Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka bÅ«tent kaltinimÄ pateikusiai institucijai, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.2AT-78-788/2016). Pažymėtina, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo bÅ«tinas sudėties požymis yra tyčia.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuo 1998 m. vasario 2 d. iki 2009 m. lapkričio 25 d. priklausė R. J. pagal 1998 m. vasario 2 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 2003 m. liepos 1 d. nuomos sutartimi nuo 2009 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. liepos 1 d. priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 14-15).

Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tÄ aplinkybę, jog ginčo statiniai: tarp posÅ«kio taÅ¡kų (duomenys neskelbtini), nurodytų sklypo plane, valstybinės žemės dalyje, stovintys metalo segmentų ir medinių konstrukcijų tvora su plytų stulpų įtvirtinimais bei iÅ¡betonuota pamatine dalimi bei vidinėje tvoros dalyje auganti tujų eilė, kai užimta valstybinės 234 kv., dalis ploto, kuri yra naudojama kaip sklypo kiemo dalis ir stovintys statiniai (fontanas, suoliukas, vazų stovai) ir iÅ¡klotos trinkelės buvo pastatyti prieÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo Žemės sklypo savininku.

IÅ¡ to seka, kad Institucija nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo statinius tyčia pastatė R. J.. Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, negali daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėjui inkriminuojamÄ nusižengimÄ â€“ savavaliÅ¡kÄ valstybinės žemės užėmimÄ ir naudojimÄ -padarė tyčia R. J., todėl konstatuotina, kad Å¡iuo atveju nėra nusižengimo sudėties – subjekto bei tyčinės kaltės formos, administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta vienareikÅ¡miÅ¡kų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog R.

J. tyčia padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 110 straipsnio 1 dalyje, todėl nenustačius objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių R. J. veikoje teisės pažeidimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje sudėtį, konstatuotina, kad priimtas nutarimas priimtas nepagrįstai ir yra naikintinas. Pažymėtina ir tai, kad, net ir pripažinus naudojimosi žeme neteisėtumÄ , administracinių nusižengimų bylų teisena nenumato priemonių, kuriomis bÅ«tų įmanoma priversti pažeidėjÄ atlaisvinti žemę ir perduoti jÄ savininkams.

Esant tokiai situacijai, žemės savininkai turi ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, n u t a r i a : R. J. skundÄ tenkinti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2020 m. gegužės 15 d. nutarimÄ Nr.NZT-ANR-N-503-2020 panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ R. J. atžvilgiu nutraukti. Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos ar nuoraÅ¡o iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas R. G.