b2b95448-0f44-4230-aee6-e443fa9ab9ed · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baud?iamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-47-549/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11028-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 1.2.4.6.2.2.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 22 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, Salomėjai Paulauskienei, Sandrai Jotautei, Aistei Marcijonaitei, Linai Beniušienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, gynėjai advokatei Aušrinei Zaburienei vertėjai S. A., L.

M. kaltinamajam V. K., nukentėjusiajai A. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioj V. K. 2021-04-09 d. apie 17val 15 min, (duomenys neskelbtini)namo, bendro naudojimo koridoriuje prie (duomenys neskelbtini) kambario, Klaipėdoje, kilus konfliktui su A. K., kaire ranka sugriebė nukentėjusiajai už gerklės ir pargriovė ant grindų, kuri, krisdama, susižalojo deÅ¡inę alkÅ«nę bei tyčia ranka pastÅ«mė į pagalbÄ atbėgusį A. K., gimusį (duomenys neskelbtini) m., kuris, krisdamas, susižalojo kairės rankos alkÅ«nę.

Tokiu bÅ«du, V. K. sukėlė fizinį skausmÄ A. K. bei A. K., t. y kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje Teismas n u s t a t ė: V. K. 2021-04-09 d. apie 17val. 15 min.., (duomenys neskelbtini)namo, bendro naudojimo koridoriuje, prie (duomenys neskelbtini) kambario, Klaipėdoje, kilus konfliktui su A. K., kaire ranka sugriebė nukentėjusiajai už gerklės ir pargriovė ant grindų, kuri, krisdama, susižalojo deÅ¡inę alkÅ«nę bei tyčia ranka pastÅ«mė į pagalbÄ atbėgusį A.

K. gimusį (duomenys neskelbtini) metais, kuris, krisdamas, susižalojo kairės rankos alkÅ«nę. Tokiu bÅ«du, V. K. sukėlė fizinį skausmÄ A. K. bei A. K.. V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, parodė, kad yra sergantis žmogus, viskÄ gali užmirÅ¡ti, nes turi problemų su atmintimi. 2021-11-18 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nutartimi jam paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė (t. 2 b.l. 10-12). 2022-05-18-06-17 teismo psichiatrijos ekspertizės akto iÅ¡vadose nurodyta, kad V.

K. dėl jam nustatyto organinio asmenybės sutrikimo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Šiuo metu V. K. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ir nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) sutrikimas, dėl kurios jis gali suvokti bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Jis gali dalyvauti teismo procese. V. K. priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia ( t. 2 b.l. 72-75).

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad 2021-04-09 visÄ dienÄ buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, žiÅ«rėjo televizorių, rÅ«pinosi neįgali patėviu A. Per visÄ dienÄ jokios kaimynės bendro naudojimo koridoriuje sutikęs nebuvo ir su niekuo nebendravo. Taip pat jokio mažo beniuko apie 10 metų irgi nematė ir tikrai negalėjo pastumti. Alkoholio nevartoja, todėl apie tokį įvykį bÅ«tų prisiminęs. Su kaimynais nebendrauja ir stengiasi visada jų iÅ¡vengti.

Kai atvyko policijos pareigÅ«nai jis jau miegojo, jie jį pažadino ir atvežė į komisariatÄ , minėjo apie kažkokį konfliktÄ su kaimyne. Nori paminėti, kad su kaimynais nebendrauja, kartais pasisveikina, jokių konfliktu su kaimynais nėra turėjęs, jokių necenzÅ«rinių žodžiu nevartoja, nes pats sunkiai kalba. (t. 1, b.l. 144-146) Papildomos apklausos metu V. K. parodė, kad su jam pareikÅ¡tu įtarimu susipažino ir parodo, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Jokios kaimynės ir jos sÅ«naus nestÅ«mė ir jokio fizinio skausmo nesukėlė, tai Å¡meižtas.

Pasilieka prie anksčiau duotų parodymų. (b.l.151-153) Nukentėjusioji A. K. parodė, kad įvykio dienÄ , po pietų, (duomenys neskelbtini), II aukÅ¡te bendrame koridoriuje prie bendros virtuvės, Å¡alia jos kambario (duomenys neskelbtini), ji kalbėjo telefonu. Staiga buvo užpulta kaltinamojo. Jis griebė jai už gerklės, pastÅ«mė jÄ , pargriovė ant žemės. Tai darė kaimynas-kaltinamasis. Kai jÄ laikė už gerklės, iÅ¡bėgo jos vaikas A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Vaikas pamatęs, kad kaimynas yra jÄ užgulęs, puolė daužyti jam nugarÄ , taip bandė jÄ gelbėti.

Tada V. K. jį stipriai pastÅ«mė ir vaikas nukrito ant žemės, jam buvo sužalota ranka. Po įvykio kaimynas iÅ¡ karto pasiÅ¡alino iÅ¡ namų. Po užpuolimo jai skaudėjo Å¡onkaulius, buvo guzas kaktoje. Vaikui ilgai skaudėjo alkÅ«nė nes jÄ susimušė, kai krito pastumtas. Nebeatsimena kad buvo sužalota ir alkÅ«nė. Krisdama galėjo atsitrenkti ranka ir taip susitrenkti alkÅ«nę. Jai skaudėjo viskÄ -kaklÄ , Å¡onkaulius, buvo kaktoje guzas. Po įvykio į medikus nesikreipė, tik policijoje buvo užfiksuoti sužalojimai.

Po įvykio kaltinamojo nematė. IÅ¡ nukentėjusiosios A. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog ji nurodė, kad apie 17 val. iÅ¡ savo kambario ėjo į bendro naudojimo virtuvę. Koridoriuje stovėjo kaimynas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kambario, kuris jÄ pamatęs pasakė jai, kad jÄ užmuÅ¡, jog ateitų jam pačiulpti. Taip jis pastoviai kabinėjasi prie visų kaimynių. Ji nuėjo į virtuvę iÅ¡siplovė indus, grįžo į savo kambarį. Po kelių minučių ėjo vėl į virtuvę.

Išėjo iÅ¡ kambario, tuo metu mobiliu telefonu kalbėjo su dukra ir jÄ užpuolė kaimynas. Ji nespėjo uždaryti kambario durų. Kaimynui parodė mobilų telefonÄ ir pasakė, kad jį filmuoja. Tuomet jis jai griebė už gerklės ir pargriovė ant grindų bei pastÅ«mė jos sÅ«nų, kuris iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario iÅ¡girdęs jos klyksmÄ . Taip pat į bendro naudojimo koridorių iÅ¡ savo kambarių išėjo kaimynės N. R., gyv. (duomenys neskelbtini) kambaryje ir A. J., gyv. (duomenys neskelbtini) kambary, kurios matė įvykį.

Kaimynė A. sakė, kad jÄ užpuolęs kaimynas nuėjo į savo kambarį. Ji buvo dideliame Å¡oke ir rÅ«pinosi savo vaiku, todėl ne viskÄ matė. Kai atvyko policija, kaimyno namuose nebuvo ir name, bendro naudojimosi patalpose nebuvo. Ä® medikus nesikreips. (b.l. 1-3) Papildomos apklausos metu A. K. parodė, kad ji kartu su sÅ«numi A. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena jau trejus metus socialiniame bute adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Gyvenant pastebėjo, kad kaimynas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto elgiasi agresyviai, gÄ sdina kaimynus savo elgesiu, t.y. vaikÅ¡to nuogas po bendro naudojimo koridorių, komentuoja ir piktai kalba, kai akys susiduria su jo akimis, jis sako ,,ko žiÅ«ri į mane".

Ji ir jos sÅ«nus kaimyno bijo, nenori jo sutikti, nes po įvykusio incidento dar labiau jo bijo. Gali patikslinti, kad 2021-04-09 apie 17.15 val. sÅ«nus paprašė, kad atneÅ¡tų gerti iÅ¡ bendrojo naudojimo virtuvės. Jai einant į virtuvę ir paskambino dukra iÅ¡ užsienio. Bendraujant pamatė, kad kaimynė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto stovi koridoriuje ir pasakė, kad kaimynas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto konfliktuoja. Ji kaimyno pačio nematė, bet pasakė kaimynei, kad reikia tada kviesti policijÄ .

Jai tai pasakius, pamatė, kad iÅ¡ už kampo parbėga ant jos kaimynas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto, ji iÅ¡tiesė rankÄ su mobiliu telefonu ir pasakė save gindama, kad jis prie jos nelįstu, jog juo filmuoja. Po tokių žodžių kaimynas sudavė jai per rankÄ , kuria laikė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir telefonas iÅ¡krito ant žemės, tada sugriebė viena ranka už kaklo ir pastÅ«mė. Ji po pastÅ«mimo krito ant grindų, tada pastebėjo, kad sÅ«nus išėjo iÅ¡ buto ir puolė jÄ ginti, norėjo patraukti nuo jos kaimynÄ , tačiau kaimynas neleido sÅ«nui prieiti prie jos, pastÅ«mė sÅ«nų per krÅ«tinę, kuris po pastÅ«mimo krito ant grindų.

Daugiau jokių smÅ«gių jai ir sÅ«nui nesudavė. Kaimynas iÅ¡bėgo iÅ¡ laiptinės. Kai nukrito ant grindų, nusibrozdino deÅ¡inę alkÅ«nę, ant kaklo jokio žymių nebuvo, nes buvo su golfu, kuris dengė kaklÄ , jai buvo sukeltas fizinis skausmas. SÅ«nui taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas, nes po pastÅ«mimo sÅ«nus nusibrozdino kairę alkÅ«nę. Pas Å¡eimos daktarÄ , pas medicinos ekspertus nesikreipė, nors buvo joms iÅ¡duotas lapas iÅ¡ policijos, visai pamirÅ¡o, kad juos turi, kai grįžo namo po pareiÅ¡kimo paraÅ¡ymo.

Nors telefono korpusas apgadintas, tačiau nereiÅ¡kia civilinio ieÅ¡kinio, nei dėl turto sugadinimo, nei dėl fizinės ir moralinės žalos. Kaimynas yra ligonis, kurį reikia gydyti, tačiau jis pats to nesupranta. (y. 1, b. l. 28-31) A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam yra 10 metų. Gyvena Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Ä®vykyje dalyvavo kaimynai. Jis kambaryje žiÅ«rėjo televizorių, o mama išėjo į koridorių. Paskui jis girdėjo garsÄ koridoriuje. Jis pagalvojo, kad reikia pažiÅ«rėti.

Jis atidaręs duris pamatė, kad vienas kaimynas ateina pas mamÄ , o mama su telefonu bando filmuoti. Paskui kaimynas mamÄ mušė už gerklės ir mama nukrito. Ji Å¡aukė baik, baik. Mama ir buvo sužalota. Mamai skaudėjo kakta. Jai buvo guzas. Paskui kaimynas pabėgo, bet jis nematė kur jis pabėgo. Visi kaimynai pamatė kas vyksta. Jie paskambino policijÄ , po ko policija atvažiavo. Paskui policija kaimyno ieÅ¡kojo, bet jo nerado. Viskas įvyko balandžio 9 dienÄ . Jis nežino kiek buvo valandų kai viskas įvyko.

Buvo beveik vakaras. Gyvena bendrabutyje, viename kambaryje. Jis žiÅ«rėjo televizorių, tada iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , paskui jis atidarė duris ir pamatė, kad kaimynas ateina pas mamÄ , o mama atidaro kamerÄ ir bando filmuoti, bet jai nepavyko pradėti filmuoti. Kaimynas bandė muÅ¡ti jo mamÄ . Jis jai paėmė už gerklės. Abu su rankomis mosikavosi, buvo susikibo vienas su kitu. Paskui kaimynas numetė mamÄ ant žemės ir pabėgo. Jis stebėjo kaimynÄ , jis nematė kaip mama nukrito. Viskas vyko prie jų durų.

Jis matė ir kaimynÄ ir mamÄ . Jis negali pasakyti tiksliai kaip mama pargriuvo. Mamai skaudėjo rankÄ , nugarÄ . Jam skaudėjo rankÄ . Kai mama nugriuvo, jis jai padėjo atsistoti. Jis kaimynui sakė, kad jis baigtų. Jis jam buvo už nugaros, norėjo ji pastumti. Kaimynas tada jį pastÅ«mė atgal. Jis jį pastÅ«mė už krÅ«tinės ir jis nugriuvo ant Å¡ono. Jis užsigavo kairės rankos alkÅ«nę. Jam bėgo iÅ¡ alkÅ«nės kraujas, buvo raudona. Kai jis parkrito kaimynas pabėgo. Jis nežino kiek kaimynui metų ir jis nežino kaip jis atrodė.

Jis galėtų kaimynÄ atpažinti iÅ¡ veido. Kaimynas buvo iÅ¡gėręs, nes balandžio 8 dienÄ irgi kaimynas mušėsi su kito kaimyno sÅ«numi. Kaimynė kita viskÄ pasakė, iÅ¡ jos ir sužinojo, kad Å¡is kaimynas buvo iÅ¡gėręs. Jam skaudėjo rankÄ . SkausmÄ Ä¯vertinta 7 iÅ¡ 1O balų. Jam skaudėjo apie 2 ar 3 dienas. Jo rankÄ apžiÅ«rėjo mama, patepė vaistų. Ä®vykio metu jis norėjo pastumti kaimynÄ . Kai parkrito, bandė atsistoti ir gelbėti mamÄ . Ä®vykio metu jis verkė ir mama verkė.

Jis neatsimena kÄ mama sakė kaimynui. Mama turėjo telefonÄ , telefonas nukrito ant žemės. Å iuo metu telefonas veikia. Dar įvykį matė dvi kaimynės. Vienos moters vardas yra A.. Bendrabutyje jis gyvena tris metus. Su Å¡iuo kaimynu pirmÄ kartÄ atsitiko toks dalykas. VienÄ kartÄ , kai jis ėjo į tualetÄ kaimynas jį iÅ¡gÄ sdino, pasakė „bu". Kaimynas jį specialiai nustÅ«mė. Jis jį pastÅ«mė nestipriai. Jis tiesiog norėjo jį pastumti. Kai jį kaimynas stÅ«mė nebuvo kitų kaimynų, daugiau niekas nematė. (t. 1, b.l. 53-55) IÅ¡ 2021-04-09 asmens apžiÅ«ros protokolo matyti, kad A.

K. nubrozdinta alkÅ«nė ( t. 1 b.l. 72-75), IÅ¡ 2021-04-09 asmens apžiÅ«ros protokolo matyti, kad A. K. matyti kairės rankos alkÅ«nės nubrozdinimas ( t. 1 b.l. 77-82) Daiktų apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas "Body" kameros vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose A. K. bei liudytojos nurodo įvykio aplinkybes (b.l. 94-96; 101-103). Apklausta liudytoja A. J. parodė, kad tiek kaltinamÄ jį, tiek nukentėjusiuosius pažįsta., nukentėjusioji –jos kaimynė. Su kaltinamuoju santykiai blogi, su nukentėjusiÄ ja - geri .

Taip pat pažįsta ir kaimynės-nukentėjusiosios berniukÄ , santykiai geri. Ji gyvena (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini). Ä®vykio dienÄ , po pietų ji su kaimyne A. K. išėjo į koridorių, Å¡nekėjo. Kaimynas –kaltinamasis- išėjo iÅ¡ savo buto, ėmė piktai Å¡aukti „Ko stovite, kÄ Å¡nekate“ ir atbėgo greitai prie kaimynės A. K. ir užpuolė jÄ . Tuo metu jos vaikas puolė jÄ ginti, V. K. vaikÄ pastÅ«mė, jis nukrito ir susitrenkė. Ä®vykio metu V. K. mušė kaimynę A.

K.. Jis nustÅ«mė jÄ ranka, ji nukrito ir Å¡is pradėjo jÄ dusinti už kaklo. Ji iÅ¡bėgo į namus paimti dezodoranto, kad dezodorantÄ paurkÅ¡ti jam į akis. Kai atidarė duris, V. K. iÅ¡bėgo. Kaimynas Å¡aukė, o A. K. vaikas verkė, nes vaikas atidarė duris ir pamatė, kad mama nukritusi. Kai dar nebuvo nubėgus į namus, vaikas pradėjo Å¡aukti mamÄ , matė, kad kaltinamasis stipriai nustÅ«mė vaikÄ ir jis nukrito. Vaikas drebėjo, verkė. Jis norėjo padėti mamai. Vaikas žino, kad kaltinamasis puola ant visų.

PolicijÄ kvietė kaimynė. Ar tÄ popietę kaltinamasis buvo iÅ¡gėręs negali tvirtinti, mano, kad buvo, nes turėjo alaus. Kai kaltinamasis iÅ¡geria alkoholio, bÅ«na agresyvus. Liudytoja N. R. parodė, kad pažįsta ir kaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ . Su A. K. gerai sutaria, su V. K. nesisveikina. Ä®vykio metu ji buvo namuose. IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , Å¡aukimÄ , bildesį koridoriuje. IÅ¡girdau įšaukimÄ . Po Å¡auksmų, bildesio, suÅ¡uko vaikas, tada ji išėjo. Pamatė, kad A. durys buvo atidarytos, vaikas verkė.

Pamatė, kaip kaltinamasis sugriebė A. K. už kaklo, ji nukrito ant žemės. Berniukas Å¡aukė „Mama tik nenumirk“. Kaltinamasis nustÅ«mė vaikÄ , ar vaikas nukrito, nepamenu, manau, kad nukrito. Ji padėjo A. atsikelti. Kaltinamasis nuėjo pas save, po to išėjo pasivaikščioti. Jis nuolatos vaikščioja. Ar kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, negali atsakyti, bet jo elgesys priklauso nuo alkoholio – kai jo atsiranda dar daugiau agresijos. Tuomet jis vaikÅ¡to po koridorių, laužo duris, spardo duris kojomis.

Kartais jis vaikÅ¡to nuogas, o paskui sako, kad nieko nepamena. Dėl V. K. elgesio jų gyvenimas apsunkintas - nebegali nueiti į bendro naudojimo tualetÄ , į virtuvę, nes bijo V. K.. Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o BK straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Å iais nusikaltimais kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ ir panaudotas priemones, padėtį, buvusiÄ juos padarant, konflikto priežastį, eigÄ , kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.). Kaltinamasis V. K. savo kaltės nepripažino, tačiau tiek nukentėjusioji A.

K., tiek ir mažametis A. K. davė nuoseklius, vienodus parodymus, kurie atitinka nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms - A. K. ir A. K. sužalojimams, užfiksuotiems asmens apžiūros metu ( t. 1 b.l. 72-81). Objektyvius nukentėjusiųjų parodymus, patvirtintus apžiūrėjus jų sužalojimus asmens apžiūros metu, taip pat patvirtina nuoseklūs ir vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duoti liudytojų A. J. ir N. R. parodymai. Aptartų įrodymų visuma teismas neturi pagrindo abejoti, nes liudytojų A.

J. ir N. R. parodymai patvirtina A. K. ir A. K. parodymus, bei procesiniais veiksmų protokolais nustatytas faktines bylos aplinkybes. Iš aptartų įrodymų visumos akivaizdu, jog tarp V. K. ir nukentėjusiųjų A. K., liudytojų A. J. bei N. R. santykiai įtempti, ypatingai dėl kaltinamojo elgesio šiam pavartojus alkoholio. Nors Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-94/2022 išvadose ir nurodyta, kad V. K. dėl jam nustatyto organinio asmenybės sutrikimo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, bei šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ir nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia ( t. 2 b.l. 72-75), tačiau teismo psichiatrijos ekspertizės išvadose nurodyta, jog V.

K. yra emociÅ¡kai nepastovus, jam stinga kritinio situacijos ir savo elgesio vertinimo, jis ne visada jaučia realiÄ situacijÄ , elgesys nebrandus. Stebėtas V. K. emocinis labilumas, pavirÅ¡utiniÅ¡kumas, grubumas, silpnas frustracijos toleravimas ir greitas reagavimas pykčiu, polinkis elgtis impulsyviai, neatsižvelgiant į pasekmes, afektų nestabilumas, asmenybės regreso, dezadaptacijos tendencijos, tačiau jis pajėgus suprasti socialinio elgesio normas, suvokti skirtumus tarp gero ir blogo elgesio ( t. 2 b.l. 72-75).

V. K. konfliktinis elgesys – necenzÅ«riniai žodžiai kaimynų atžvilgiu, kabinėjimasis prie jų ir pan. užfiksuoti ir pažymoje apie V. K. administracines nuobaudas (t1. b.l. 113-114). Tokiu bÅ«du, akivaizdu, jog V. K. nusikalstami veiksmai, numatyti BK 140 str. 1d. , 140 str. 3d. nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio, jis nusikalstamais veiksmais kaimynus veikia ne pirmÄ kartÄ . Taigi, teismas įvertinęs visumÄ ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, kurie iÅ¡tirti teisme, neturi pagrindo abejoti, kad V.

K. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1d., 140 str. 3d., nes jis įvykio metu bendro naudojimo koridoriuje, kilus konfliktui su A. K., kaire ranka sugriebė nukentėjusiajai už gerklės ir pargriovė ant grindų, kuri, krisdama, susižalojo deÅ¡inę alkÅ«nę bei tyčia ranka pastÅ«mė į pagalbÄ atbėgusį A. K. gimusį (duomenys neskelbtini) metais, kuris, krisdamas, susižalojo kairės rankos alkÅ«nę. Akivaizdu ir tai nurodė A. K. bei A. K. , kad tokie V.

K. neteisėti veiksmai sukėlė fizinį skausmÄ tiek A. K. bei A. K.. Bylos duomenų visuma patvirtina, jog fizinį skausmÄ A. K. ir mažamečiui A. K. kaltinamasis sukėlė tyčiniais veiksmais, veikdamas tiesiogine tyčia – tai yra suvokdamas savo pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėdamas taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas ir kiti klausimai Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Kaltinamojo V. K. teistumas iÅ¡nykęs, jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai. Teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, jų padarymo aplinkybes ir įvertina tai, jog kaltinamasis savo kaltės nepripažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė ir savo elgesio kritiÅ¡kai nevertino. Kaltinamasis nedirba, nevedęs, baustas administracine tvarka už panaÅ¡aus pobÅ«džio pažeidimus (t1. b.l. 113-114), iÅ¡vadų nepadarė. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumÄ , į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų trukmę nustatant atsižvelgiant į kaltinamÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , kitas aplinkybes.

Ä®vertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, bei tai, kad jis neįgalus, teistumas iÅ¡nykęs, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jo atžvilgiu yra vada ir pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas. Kiti klausimai Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - trys CD, prijungti prie I-ojo tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais, n u s p r e n d ž i a: V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirti bausmes: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – šešiems (6) mėnesiams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį – vieneriems (1) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtÄ sias bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du – griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir paskirti subendrintÄ bausmę - vienerius (1) metus laisvės atėmimo. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 6 punktÄ , 9 punktÄ , 10 punktÄ ir laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems (1) metams, įpareigojant jį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, nebendrauti su A.

K. bei A. K.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti vienÄ V. K. laikino sulaikymo parÄ nuo 2021 m. balandžio 9 d. 22 val. 30 min. iki 2021 m. balandžio 10 d. 19 val. 25 min. jÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. V. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę –raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomÄ jÄ priemonę panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti – tris CD, prijungtus prie I-ojo tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Ingrida KruÅ¡ienė