b2b91ed9-35e5-4f64-94f3-e65117b3f17c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1613-541/2019 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04093-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2., 2.6.10.5.2.17., 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, sekretoriaujant V. M., dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokato padėjėjai K. V., atsakovui V. K., atsakovo V. K. ir trečiojo asmens A. K. atstovui advokatui S. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

A. ieÅ¡kinį atsakovui V. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. K., Teismas, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nuosavybės teise valdo žemės sklypÄ ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). 2017 m. tarp namų (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas galimai nelegalus statinys – terasa, kuri vėliau buvo iÅ¡nuomota Å¡alia veikiančiai kavinei. 2017 m. ieÅ¡kovas kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos.

Institucija nustatė, kad minėtas statinys yra pripažintas savavališka statyba ir 2017 m. liepos 27 d. privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) statytojas įpareigotas jį nugriauti iki 2018 m. sausio 21 d. Nurodymas įvykdytas nebuvo. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę tikslu išsiaiškinti, ar statytojas buvo gavęs sutikimus ir leidimus terasos statybos darbams vykdyti ir gavo atsakymus, jog niekas nesikreipė. Neteisėtos statybos vykdymas riboja ieškovo nuosavybės teises, tokias kaip prieiti prie savo pastato priklausinių, tokių kaip vamzdynų, laidų bei kitos komunikacijos.

Atsakovas nėra gavęs ieÅ¡kovo sutikimo statyti terasÄ prie atsakovo sklypo ribos, sklypas yra kultÅ«ros paveldo teritorijoj, todėl jokie statybos darbai yra negalimi. Be to, atsakovas 1995 m. sausio 26 d. pasirašė įsipareigojimÄ neužstatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau pasiraÅ¡yto pasižadėjimo nevykdė. IeÅ¡kovo tvirtinimu, atsakovo nesÄ Å¾iningi veiksmai pasireiÅ¡kė Å¡iais bÅ«dais: savavaliÅ¡kas nelegalių statybos darbų vykdymas, prieÅ¡ tai nesuderinus su ieÅ¡kovu; neatsakinėjimas į ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡tus; atsakovas net nemano susisiekti su ieÅ¡kovu ir taikiai iÅ¡spręsti Å¡iÄ situacijÄ , nesÄ Å¾iningumas sutartiniuose santykiuose.

Visa tai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje numatytiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Nurodo, jog neturtinę žalÄ Å¡iuo atveju sudaro: ieÅ¡kovo nepatogumai negalint naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį, negalint prieiti prie daikto priklausinių ir komunikacijų; dvasinis sukrėtimas, kuomet paaiÅ¡kėjo, jog prie jam priklausančio daikto yra pristatytas nelegalus statinys – terasa; pažeminimas, kurį ieÅ¡kovui sukėlė atsakovas, savo elgesiu nereaguodamas į pateiktÄ pretenzijÄ ; ieÅ¡kovo dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir nepatogumai, kuomet teko vykti į įvairias įstaigas aiÅ¡kintis dėl nelegalių statybų, važinėti iÅ¡ Vilniaus į KaunÄ ; sugaiÅ¡tas laikas, vaikÅ¡tant pas teisininkus (e. b. l. 1-5).

Atsakovas pateiktu atsiliepimu ieÅ¡kinio nepripažino, teigdamas, jog neturtinė žala gali bÅ«ti priteisiama tik įstatymų numatytais atvejais, neturtinės žalos priteisimas dėl neteisėtų statybų ar kitų statybÄ reglamentuojančių tesės aktų pažeidimų galiojančiuose įstatymuose nėra numatytas. Vien tai, kad neva ieÅ¡kovas patyrė nepatogumus dėl neteisėtų statybų, daiktinių teisių ribojimo ir pan., nėra pagrindas reikalauti neturtinės žalos. Be to, ieÅ¡kovas neįrodė savo teisių pažeidimo, nes tai, kad atsakovas galimai pažeidė vieÅ¡osios teisės reikalavimus statybų srityje automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia ir ieÅ¡kovo teisių pažeidimo.

Be to, ieÅ¡kovas nėra ginčo terasos savininkas ir statytojas, terasos statytojas ir savininkas yra UAB „Alternatyvios energijos sprendimai“. Pastaroji ir turi gauti visus sutikimus ir leidimus (e. b. l. 71-73). Trečiasis asmuo pateiktu atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad neturtinė žala gali bÅ«ti priteisiama tik įstatymų numatytais atvejais, o neteisėtos statytos ar kitų statybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nėra tas įstatymo numatytas atvejis, kada gali bÅ«ti priteisiama neturtinė žala.

Be to, atsakovas nėra neteisėto statinio savininkas ir statytojas. Terasos statytojas ir naudotojas yra UAB „Alternatyvios energijos sprendimai“ (e. b. l. 84-85). Teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovė palaikė ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais, ir prašė jį tenkinti pilnai. Papildomai nurodė, kad atsakovas pažeidė Å¡alių 1995 m. sausio 26 d. susitarimÄ , nes nesuderinęs su ieÅ¡kovu pastatė terasÄ . IeÅ¡kovas patyrė pažeminimÄ ir stresÄ , nes atsakovas nereagavo į ieÅ¡kovo pateikta pretenzijas. 2018 m. rudenį terasa buvo užaklinta žaliuzėmis, tai sukėlė ieÅ¡kovui nepatogumus, nes nebuvo visiÅ¡kai Å¡viesos pirmame aukÅ¡te, kur yra trys langai – grožio salono langas (nuomojamos patalpos), ieÅ¡kovo komercinių patalpų langas ir koridoriaus langas.

Ieškovui priėjimas prie priklausimų tapo neįmanomas, šulinėlis yra po terasos apačia, šulinėlis priklauso ne ieškovui, o UAB „Aukštaitijos vandenys“. Teismo posėdyje atsakovas ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti. Nurodė, kad neteisėtos statybos pasekmės yra pašalintos – terasa nugriauta. Jokių nepatogumų atsakovas dėl buvusios terasos nepatyrė, nes ginčo terasa buvo pastatyta, ne ieškovo, o trečiojo asmens žemės sklype. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad šiame sklype yra ieškovui nuosavybės teise priklausantys daiktai (šulinėlis ir kitos komunikacijos), kuriomis jis negalėjo naudotis.

Teigė, kad vienÄ kartÄ ieÅ¡kovui jau buvo sumokėta kompensacija dėl statybų, kada jie 1995 metais derino žemės sklypo ribas. Kompensacija buvo sumokėta tam, kad atsakovas ateityje galėtų užstatyti sklypÄ ir nereikėtų derinti su ieÅ¡kovu. Å iuo atveju atsakovo klaida buvo, kad nepaprašė ieÅ¡kovo sutikimo. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad dėl statinio (terasos), kuri Å¡iuo metu jau yra nugriauta, buvo suvaržytos ieÅ¡kovo nuosavybės teisė naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais daiktais, taip pat neįrodė, jog patyrė neturtinę žalÄ .

IeÅ¡kovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau ieÅ¡kovas veda bylÄ per atstovÄ , todėl neatvykusios Å¡alies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu Å¡alies dalyvavimu teismo posėdyje (CPK 246 straipsnio 5 dalis). Trečiais asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ trečiajam asmeniui praneÅ¡ta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, trečiasis asmuo veda bylÄ per atstovÄ , todėl neatvykusio trečiojo asmens atstovo dalyvavimas teismo posėdyje yra laikomas tinkamu trečiojo asmens dalyvavimu (CPK 246 straipsnio 5 dalis).

IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad žemės sklypas, esantis Vasario 16-osios g. 3, Panevėžyje, nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui K. A. nuo 1996 metų. Žemės sklypo naudojimo bÅ«das – komercinės paskirties objektų teritorijos. Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė – kelio servitutas (e. b. l. 18-19). Å iame žemės sklype įregistruotas pastatas – administracinis pastatas su loÅ¡imo automatų salonu, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini) , nekilnojamojo turto registre nėra įrašų apie asmenį, kuriam priklauso nuosavybės teisė į šį nekilnojamÄ jį turtÄ (e. b. l. 20-21), taip pat nuosavybės teise įregistruotos negyvenamosios patalpos – administracinė patalpa, plane pažymėta (duomenys neskelbtini) ir negyvenamoji patalpa – LoÅ¡imų automatų salonas su baru, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), turto savininkas - ieÅ¡kovas (e. b .l. 17, 22-25).

Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir jame esantis gyvenamasis namas bei kiemo statiniai (Å¡ulinys, kiemo aikÅ¡telė) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui A. K. nuo 2017 m. vasario 28 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridiniai faktai: sudarytos gyvenamojo namo dalies subnuomos sutartis su UAB „Alternatyvios energijos sprendimai“ ir gyvenamojo namo panaudos sutartis su atsakovu V. K. (e. b. l. 27-35). IeÅ¡kovas 2017 m. birželio 30 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos dėl galimai savavaliÅ¡kai statomos terasos tarp namų (duomenys neskelbtini) ir gavo atsakymus, jog minėti darbai yra atliekami kultÅ«ros paveldo vietovėje savavaliÅ¡kai – neturint projekto ir leidimo, dėl to 2017 m. liepos 21 d. buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio jo dalies statybos darbų ir privalomasis nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius (e. b. l. 44-46).

IeÅ¡kovo atstovai Panevėžio III-oji advokatų kontora 2018 m. sausio mėn., kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijÄ dėl galimai neteisėtai vykdomų statybų (terasos) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir gavo atsakymus, jog kompetentinga institucija iÅ¡ minėto žemės sklypo savininko (statytojo) nėra gavusi praÅ¡ymų suderinti projektinius sprendinius, iÅ¡duoti specialiuosius reikalavimus ar statybÄ leidžiantį dokumentÄ . 2019 m. sausio mėn. ieÅ¡kovo atstovai gavo atsakymÄ iÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, jog privalomųjų nurodymų atsakovas dar nėra įvykdęs, privalomasis nurodymas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę perduotas priverstinai vykdyti antstoliui E. S. (e. b. l. 36-37, 128). 1995 m. sausio 26 d. atsakovas raÅ¡ytiniu įsipareigojimu įsipareigojo žemės sklypÄ tarp namų (duomenys neskelbtini), palikti neužstatytÄ , tame tarpe ir laikinais statiniais, nurodydamas, jog dėl Å¡io sklypo užstatymo turės bÅ«ti suderinta su namo (duomenys neskelbtini) savininku.

IeÅ¡kovas įsipareigojo nedaryti trukdymų Å¡io namo savininkui, atliekant darbus, susijusius su Å¡io namo priežiÅ«ra, remontu. Å iame įsipareigojime yra ieÅ¡kovo įraÅ¡yta, kad jis sutinka su sklypų planais, du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus Lt gavo kaip kompensacijÄ (e. b. l. 168). 2009 m. sausio 5 d. panaudos sutartimis ieÅ¡kovas perdavė naudoti ir valdyti pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) IÄ® Dilberta (e. b. l. 108-109). IeÅ¡kovas pateikė fotonuotraukas, kuriomis įrodinėja, jog ginčo terasa uždengė ieÅ¡kovui nuosavybės teises priklausančio statinio langus, į pastatÄ nepatenka Å¡viesa, taip pat neliko priėjimo prie pastato (e. b. l. 119-120).

Atsakovas į bylÄ pateikė UAB „Alternatyvios energijos sprendimai“ 2018 m. birželio 11 d. praÅ¡ymÄ , adresuotÄ Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl lauko terasos, esančios žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įteisinimo (e. b. l. 74). Antstolio A. B. 2019 m. kovo 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog ginčo terasa pastatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose, virÅ¡utinėje terasos dalyje sumontuotos apsauginės žaliuzės, grindų danga padaryta iÅ¡ grindinių lentų, kurios sumontuotos su tarpais, terasos stogas įrengtas iÅ¡ gelsvos spalvos skaidrios plasitikinės stogo dangos, iÅ¡ terasos vidaus yra matomi trys langai pastato, esančio Vasario 16-osios g. 3, Panevėžys, iÅ¡einantys į terasos pusę.

Vienas langas iÅ¡ vidaus užklijuotas juoda nepermatoma plėvele pritvirtinta geltona juosta, kiti du langai iÅ¡ vidaus užklijuoti matine plėvele (e. b. l. 130-132). Antstolis D. S. 2019 m. balandžio 23 d. raÅ¡te nurodė, jog antstolių kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal iÅ¡ieÅ¡kotojo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos prie Aplinkos ministerijos privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavalinės statybos padarinius, kuriuo skolininkas (statytojas) V. K. įpareigotas nugriauti ginčo statinį (terasÄ ) ir sutvarkyti statybvietę. 2019 m. balandžio 08 d. antstolis nustatė, kad V.

K. įvykdė vykdomÄ jį dokumentÄ (e. b. l. 153). BÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gautų.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iÅ¡ Konstitucijos neiÅ¡plaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors iÅ¡imtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetencijÄ sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamÄ Å¾alos atlyginimÄ priteisti, tiesiogiai taikydami KonstitucijÄ (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebÅ«tų nepagrįstai iÅ¡plėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sÄ lygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali Å¡iandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra bÅ«tinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegis 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Å ios bylos kontekste svarbu įvertinti, ar egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.:

1) žalÄ padaręs asmuo neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, 2) yra padaryta neturtinė žala;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – neturtinės žalos;

4) neturtinę žalÄ padaręs asmuo yra kaltas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas įvardija atsakovo neteisėtus veiksmus: savavaliÅ¡kas nelegalių statybų vykdymas, prieÅ¡ tai nesuderinus su ieÅ¡kovu, nesÄ Å¾iningumas sutartiniuose santykiuose nevykdant įsipareigojimo neužstatyti žemės sklypo, daiktinių teisių ribojimas, vengimas bendrauti. Byloje nustatyta, jog kompetentinga institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 21 d. patikrinusi žemės sklypÄ Vasario 16-osios g. 5, Panevėžyje, nustatė, kad jame esanti medžio konstrukcijų terasa su stogu, priblokuota prie Å¡alia stovinčio namo – (duomenys neskelbtini), yra pastatyta savavaliÅ¡kai – neturint leidimo ir projekto ir dėl to statytojui V.

K. buvo surašytas 2017 m. liepos 21 d. savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), ir privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 44). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas nustatyta tvarka būtų ginčijęs privalomuosius nurodymus. S. V. K. gera valia nevykdant privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į antstolį E. S. ir buvo pradėtas priverstinis išieškojimas.

Antstolis nustatė, kad 2019 m. balandžio 8 d. skolininkas (statytojas) V. K. įvykdė vykdomÄ jį dokumentÄ , t. y. nugriovė ginčo terasÄ (e. b. l. 153). Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidė vieÅ¡osios teisės normas, t. y. Statybos įstatymo reikalavimus, nes vykdė terasos, esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybÄ neturėdamas StatybÄ leidžiančių dokumentų (Statybos įstatymo 27 straipsnis). Be to, atsakovas raÅ¡ytiniu įsipareigojimu 1995 m. sausio 26 d.

įsipareigojo ieÅ¡kovui žemės sklypÄ tarp namų (duomenys neskelbtini) palikti neužstatytÄ , tame tarpe ir laikinais statiniais, nedaryti trukdymų Nr. 3 namo savininkui, atliekant darbus, susijusius su Å¡io namo priežiÅ«ra, remontu. Ä®sipareigojime pažymėta, kad dėl sklypo užstatymo turi bÅ«ti suderinta su namo Nr. 3 savininku (e. b. l. 168). Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena Å¡alis (skolininkas) privalo atlikti kitos Å¡alies (kreditoriaus) naudai tam tikrÄ veiksmÄ arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko, kad Å¡is įvykdytų savo pareigÄ (CK 6.1 straipsnis).

Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾ininga, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (6.38 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ginčo terasa buvo pastatyta negavus ieÅ¡kovo sutikimo, todėl sutiktina su ieÅ¡kovo argumentu, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimo. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, jog patyrė neturtinė žalÄ dėl to, jog atsakovo pastatytas neteisėtas statinys apribojo jo daiktines teises – ieÅ¡kovas negali tinkamai prižiÅ«rėti savo namo ir jo priklausinių, sumažėjo apÅ¡vietimas.

Byloje nėra ginčo, jog neteisėtas statinys (terasa) buvo pastatyta žemės sklype, kuris priklauso nuosavybės teise trečiajam asmeniui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis trečiajam asmeniui priklausančiame sklype nėra įregistruotų ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančių daiktų (priklausinių, komunikacijų ir pan.) bei servitutų (ieÅ¡kovui suteiktos teisės naudotis svetimu daiktu ) (e. b. l. 18-19). Taigi, nėra pagrindo de jure iÅ¡vadai, kad buvo apribotos ieÅ¡kovo daiktinės teisės, dėl kurių ribojimo ieÅ¡kovas įrodinėja patirtÄ neturtinę žalÄ .

Taip pat ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas de facto ribojo ieÅ¡kovui galimybę, esant bÅ«tinybei, prieiti prie ieÅ¡kovui priklausančio namo ir darė trukdymus ieÅ¡kovui atlikti darbus, susijusius su Å¡io namo priežiÅ«ra, remontu. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo teiginiai dėl nepatogumų negalint naudotis namu yra tik hipotetiniai (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovo teigimu, pastatytas neteisėtas statinys – terasa - užstojo Å¡viesÄ ieÅ¡kovui priklausančio komercinės paskirties pastato pirmame aukÅ¡te, kur yra trys langai (vienas langas – ieÅ¡kovo nuomojamos patalpos tretiesiems asmenims – grožio salono – langas), todėl ieÅ¡kovas patyrė nepatogumus.

Teismo vertinimu, reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, kad ieÅ¡kovui priklausantis namas yra komercinės paskirties, ieÅ¡kovas jame negyvena, o nuomoja kitiems asmenis. Taigi, pats ieÅ¡kovas betarpiÅ¡kai galimo nepatogumo dėl Å¡viesos trÅ«kumo, jei toks ir bÅ«tų, nepatyrė. Be to, atsakovas pateikė įrodymÄ â€“ Nacionalinės apÅ¡vietimo priežiÅ«ros laboratorijos tyrimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog atlikus vasaros terasos su skaidria stogo danga, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo matavimus, terasos viduryje, 0,8 m. m. aukÅ¡tyje nuo grindų pavirÅ¡iaus – apÅ¡vietos vertė viduje – 30147, apÅ¡vietos vertė iÅ¡orėje 7692, bei nurodyta, jog atlikus matavimus iÅ¡orėje Vasario 16-osios g. 3, Panevėžyje, gatvėje prie įėjimo į terasÄ , gauta natÅ«ralios apÅ¡vietos vertė lauko terasos viduje yra didesnė už natÅ«ralios apÅ¡vietos vertę iÅ¡orėje (Å¡iaurinėje pusėje) (e. b. l. 166-167).

Nustatytų aplinkybių kontekste teismas vertina, jog ieÅ¡kovas neįrodė jo nurodomos aplinkybės dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų atsiradusių dėl apÅ¡vietimo stokos. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Rasikas v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-337/2006).

Taigi, toks neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieÅ¡kovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Esant asmens neteisėtiems veiksmams neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog civiliniame procese faktinėms aplinkybėms nustatyti taikomas įrodymų pakankamumo principas, pagal kurį faktas konstatuojamas buvęs įvykęs, jeigu byloje surinkti įrodymai liudija apie didesnę tikimybę jį buvus, negu jį nebuvus. Tai konstatuojama vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumÄ , taikant CPK 185 straipsnyje nurodytus įrodymų vertinimo principus. IeÅ¡kovas nurodo, kad patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, kuomet teko vykti į įvairias įstaigas ir aiÅ¡kintis dėl nelegalių statybų, gaiÅ¡ti laikÄ važinėjant iÅ¡ Vilniaus į KaunÄ , gaiÅ¡ti laikÄ vaikÅ¡tant pas teisininkus.

Teismas pažymi, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natÅ«ralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiÅ¡kinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymÄ . Neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Vien vieÅ¡osios teisės reikalavimų statybų srityje pažeidimas (neteisėtos statybos faktas), kuris terasÄ nugriovus jau yra paÅ¡alintas, savaime nepreziumuoja neturtinės žalos atsiradimo.

Teismas nekvestionuoja, jog teisinėje valstybėje gali ir turi bÅ«ti kovojama su neteisėtomis statybomis, tačiau nagrinėjamu atveju, vien ieÅ¡kovo kreipimasis į kompetentingas institucijas aiÅ¡kintis dėl atsakovo statomos terasos teisėtumo negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai pripažintas ieÅ¡kovo patirta neturtine žala. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad žalos padarymo faktÄ IeÅ¡kovas įrodinėja tik savo paaiÅ¡kinimais apie patirtus nepatogumus, rÅ«pesčius. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės dėl patirtų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų ir rÅ«pesčių kreipiantis į atsakovÄ ar valstybės institucijas neatitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos neturtinės žalos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos neturtinės žalos ieÅ¡kovui padarymo faktui konstatuoti. Teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, o teismas nenustatė neturtinės žalos padarymo fakto. Nenustačius Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atmetus ieÅ¡kovo pagrindinį reikalavimÄ , dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas iÅ¡vestinis reikalavimas dėl 5 proc. procesinių palÅ«kanų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsakovas byloje patyrė 900 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (e. b. l. 136, 137). Atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis už advokatų suteiktÄ teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija rekomenduotino (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymas Nr. 1R–85), todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 900 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Kadangi Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (13,13 Eur) virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (3,00 Eur) iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteistina 13,13 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93, 259, 263–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 900,00 Eur (devynis Å¡imtus eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 13,13 Eur (trylika eurų 13 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, į. k.: 188659752, įmokos kodas 5660.

Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimÄ , bÅ«tina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raÅ¡tinei). Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jolanta Vėgelienė