2021-02-03 Nr. AB-2628-3-61-3-01630-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1897-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01630-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.5; 48

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. S-59 (7-27/2020) (toliau – ir MGK sprendimas); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (21.222) 500-59 (toliau – ir VMI Sprendimas) dalį, kuria buvo atsisakyta atleisti pareiškėją nuo 13 041,42 EUR gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigių.

2. Pareiškėjas teigė, kad skundžiama VMI Sprendimo dalis, kuria buvo atsisakyta atleisti pareiškėją nuo 50 proc. mokestinių delspinigių, yra nesuderinama su gero viešojo administravimo, vienodo požiūrio, teisingumo, protingumo ir proporcingumo teisiniais principais, kurie yra laikomi esminiais, vertinant paskirtos sankcijos (mokestinių delspinigių) pagrįstumą ir teisingumą. Teisiniai santykiai, kurių pagrindu yra apskaičiuoti ginčo delspinigiai, yra tęstiniai, todėl tuo atveju, jeigu VMI jau buvo konstatavusi, kad, vertinant faktinių aplinkybių visumą ir taikant teisingumo ir protingumo teisinius principus yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo 100 proc. mokestinių delspinigių už tuos pačius pažeidimus, VMI negalėjo tų pačių atleidimo nuo delspinigių pagrindų taikyti skirtingai ir neatleisti pareiškėjo nuo dalies delspinigių tik dėl to, kad klausimas dėl atleidimo nuo delspinigių buvo sprendžiamas ne Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 71 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros metu, o atskiros administracinės procedūros metu.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad, išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. gruodžio 23 d. gautą prašymą dėl atleidimo nuo GPM delspinigių, VMI Sprendimu nusprendė: atleisti pareiškėją nuo 13 041,43 Eur GPM delspinigių mokėjimo už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. balandžio 9 d.; neatleisti pareiškėjo nuo 13 041,42 Eur GPM delspinigių mokėjimo už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. balandžio 9 d.

5. Atsakovas pabrėžė, kad prašymas atleisti nuo delspinigių gali būti tenkinamas tik tada, jei yra nors viena aplinkybė, numatyta ir įtvirtinta teisės aktų normose, tačiau MAĮ nėra įtvirtinta galimybė atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių mokėjimo kitu, negu šiame įstatyme nustatytu pagrindu.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 21 d. sprendimu pareiškėjo G. J. skundą atmetė.

7. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir bylai aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, kad VMI Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo dalies dėl pareiškėjo neatleidimo nuo 13 041,42 Eur GPM delspinigių panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teismas pabrėžė, kad Sprendimas yra motyvuotas, aiškus ir atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas.

8. Teismas pažymėjo, kad MGK Sprendimu patvirtino VMI Sprendimo dalį, kuria pareiškėjas neatleistas nuo 13 041,42 Eur GPM delspinigių mokėjimo už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. Teismas padarė išvadą, kad Komisijos Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio nuostatas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas taip pat teikia prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11. 2020 m. lapkričio 24 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas VMI prašymas „Dėl taikos sutarties patvirtinimo administracinėje byloje Nr. eA-4860-575/2020 (proc. Nr. 3-61-3-01630-2020-7)“. VMI prašyme paaiškina, kad 2020 m. lapkričio 23 d. tarp pareiškėjo ir atsakovo buvo pasirašyta taikos sutartis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2020 m. lapkričio 23 d. pareiškėjo ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kurią teismo prašo patvirtinti ir nagrinėjamą administracinę bylą nutraukti.

13. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

14. Šių proceso taisyklių kontekste įvertinusi ginčo šalių pateiktos taikos sutarties tekstą ir joje aptartas sąlygas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ji išreiškia tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo valią taikiai išspręsti nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo šalims yra žinomos ir suprantamos visos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, t. y. kad teismui patvirtinus ginčo šalių sudarytą taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Iš teismui pateiktos taikos sutarties taip pat matyti, kad ja ginčo šalys išsprendė visus klausimus, dėl kurių iš esmės ir buvo keliamas ginčas teismo proceso metu.

15. Įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, skundo reikalavimus, taikos sutarties turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra minėtų ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, dėl kurių taikos sutartis galėtų būti netvirtinama, todėl taikos sutartis tvirtintina. ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra teismo patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis.

16. Patvirtinus taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė bylą nutraukiama (ABTĮ 51 str., 103 str. 5 p., 144 str. 1 d. 5 p.).

17. ABTĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad pareiškėjas sumokėjo 22,5 Eur žyminį mokestį už skundą pirmosios instancijos teismui ir 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 16,88 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 5 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą tarp pareiškėjo G. J. ir atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„Ginčo šalys 2020-10-28 vykusių derybų metu bei vėlesniuose derybų etapuose susitarė, jog pareiškėjas atleidžiamas nuo 55 proc. ginčo delspinigių, tai yra nuo 7 172,78 Eur GPM delspinigių ir neatleidžiamas nuo 5 868,64 Eur GPM delspinigių.

Mokestinių sankcijų sumą, nuo kurios pareiškėjas nėra atleidžiamas šia taikos sutartimi, t. y. 5 868,64 Eur GPM delspinigių, pareiškėjas privalo sumokėti mokesčių administratoriui per 7 dienas nuo šios taikos sutarties patvirtinimo teisme momento.

Ginčo šalims yra žinomos taikos sutarties pasirašymo pasekmės. Teismui patvirtinus sutartį, taikos sutartis turės galutinio teismo sprendimo (res iudicata) galią ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko. Pareiškėjas įsipareigoja sumokėti sutartą delspinigių sumą, o mokesčių administratorius netenka teisės reikalauti didesnės, nei taikos sutartyje sutartos, mokėtinos delspinigių sumos.

Šalys susitaria, kad kiekvienos iš jų turėtas bylinėjimosi išlaidas jos padengia savo sąskaita, t. y. viena kitai neatlygina, ir tokių išlaidų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja“.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui G. J. 16,88 Eur (šešiolika eurų aštuoniasdešimt aštuonis centus) sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius