2022-09-14 Nr. AB-22739-3-62-3-00124-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3714-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00124-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui R. M. (tretieji suinteresuoti asmenys – D. J., R. P.) dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir pareiškėjas, Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. M. (toliau – ir atsakovas) valstybės naudai 198,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 7,15 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 205,15 Eur, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos Kauno skyrius teikė atsakovui R. M. antrinę teisinę pagalbą Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1761-959/2020 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-936-638/2020 peržiūrėjimo, Tarnybos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-3407-12403 atsakovui buvo teikiama antrinė teisinės pagalba rengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui. R. M., gavęs Tarnybos pranešimą, turėjo pareigą sumokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje, tačiau gera valia nesumokėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą bei papildomai pateiktame sutikime atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba, įvertinusi pateiktus dokumentus, nustatė, kad atsakovo metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau pagal pateiktą prašymą reg.

Nr. (8.2)KTP-1868 turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o pagal pateiktą prašymą reg. Nr. (8.2)KTP-3407 turėjo teisę į 30 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tarnyba 2020 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-1868-6032 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1761-959/2020 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-936-638/2020 peržiūrėjimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei Tarnybos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-3407-12403 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą rengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Taryba raštais Nr. (12.31)FS-3500 ir Nr. (12.31)FS-232 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 72,00 Eur ir 126,00 Eur, bet paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu, arba elektroniniu paštu. Šis pranešimas buvo siųstas atsakovo faktinės ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pažymėjo, kad, Tarnyba patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, pakartotinai pranešimais Nr. (12.31)FS-762, Nr. (12.31)FS-3954 ir Nr. (12.31)FS-2179 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

3. Atsakovas R. M. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jo (prašymo) netenkinti.

4. Atsakovas nurodė, kad prašymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. KT9-N3/2019 11–18 dalims. Paaiškino, jog jam buvo nustatytas pirmasis asmenų turto ir pajamų lygis, dėl to jis buvo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų civilinėse bylose atlyginimo. Atsakovo nuomone, jis turi būti atleistas ir nuo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Advokatas D. J. neatsakingai parengė procesinius dokumentus ir kasacinį skundą ir dėl advokato kaltės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą, kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų. Atsakovo nuomone, advokatas galimai nurodė per daug darbo valandų. Advokatas D. J. atsakovui taip pat teikė neefektyvią teisinę pagalbą, todėl prašo nepriteisti iš jo Lietuvos valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

5. Atsakovas pažymėjo, kad advokatas R. P. galimai nurodė per daug darbo valandų, todėl prašo dėl šio advokato teisinės pagalbos teikimo nepriteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Atsakovo teigimu, jis pats patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl nekvalifikuotos antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo Tarnybos prašymą patenkino ir priteisė iš atsakovo R. M. valstybės naudai 198,00 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 7,15 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 205,15 Eur.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

7.1. Atsakovas 2020 m. birželio 3 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1761-959/2020 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-936-638/2020 peržiūrėjimo, taip pat, parengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui. Pateiktame prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, išnagrinėjęs atsakovo prašymą ir reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, 2020 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-1868-6032 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatą D. J. Tarnybos Kauno skyrius 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-3407-12403 suteikė antrinę teisinę pagalbą atsakovui parengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (teisminio proceso Nr. 2-69-3-20901-2018-3), valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatą R. P.

7.2. Tarnyba, gavusi advokatų D. J. ir R. P. ataskaitas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir vadovaudamasi už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, apskaičiavo, kad 50 ir 70 procentų valstybės patirtų išlaidų už antrinę teisinę pagalbą atsakovui sudaro 198,00 Eur.

7.3. Atsakovui jo nurodytu faktinės ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami Tarnybos pranešimai „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“, kuriuose nurodyta, kad atsakovas per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos privalo sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, kuri sudaro 198,00 Eur.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo dalį jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 198,00 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį patenkino. Atitinkamai patenkino ir pareiškėjo prašymą priteisti 7,15 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, nes šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais dokumentais.

III. 9. Atsakovas R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą patenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo suinteresuoto asmens advokato D. J. už neefektyvios ir nekokybiškos antrinės teisinės pagalbos suteikimą.

10. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikintinas dėl to, kad yra neteisėtas ir nepagrįstas bei neatitinkantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose. Atsakovo teigimu, jam valstybės paskirti advokatai nesuteikė efektyvios ir kokybiškos antrinės teisinės pagalbos, nes jų parengti procesiniai dokumentai teismų nebuvo priimti, todėl nepagrįstai reikalaujama iš atsakovo, o ne advokatų, priteisti įmokas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

11. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

12. Tarnyba nurodo, jog apskaičiavusi mokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dydį, informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį. Taip pat atsakovui buvo išaiškinta, jog jeigu jis yra nepatenkintas jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos kokybe, jis turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokatų darbo kokybės vertinimo.

13. Pareiškėjas, vadovaudamasis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1R-183 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 11 punktu išaiškino, jog asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, turi pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, Tarnyba apskaičiuoja šio asmens mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, remdamasi informacija pateikta prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ar advokato padėjėjo prašyme išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, taikomi taisyklėse nustatyti dydžiai, kurių pagrindu imamas užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą bazinis dydis, galiojęs sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo dieną ar ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimo paskirti advokatą priėmimo dieną (Aprašo 6 punktas). Pažymi, jog vadovaujantis Taisyklių 7 punktu advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką vienoje bylos stadijoje arba atliekant atskirus procesinius veiksmus.

14. Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi nurodo, kad jeigu antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos, valstybei atstovauja Tarnyba. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra atlyginamos valstybei ir Tarnybai nėra suteikta teisė atleisti asmenį nuo prisiimtos pareigos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Tarnyba turi pareigą Įstatymo pagrindu administruoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimą į valstybės biudžetą. Tarnyba, rengdama pranešimus apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, atsižvelgia į tai, ar teismas paskirsto antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, tačiau, jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimas nėra išspręstas, minėti pranešimai yra siunčiami nepriklausomai nuo bylos baigties.

15. Pareiškėjas akcentuoja, jog asmuo, gaunantis dalinai apmokamą antrinę teisinę pagalbą, įsipareigoja apmokėti dalį išlaidų už jam suteiktas teisines paslaugas ir teisės aktuose nėra reglamentuojama, kad asmuo, gaunantis antrinę teisinę pagalbą, turi susimokėti išlaidų dalį tik tuomet, kai jį tenkina pasiektas rezultatas. Atsakovo subjektyvi nuomonė dėl teisminių procesų, kuriuose paskirti advokatai teikė teisinę pagalbą, baigties, nėra pagrindas teigti, kad tai netinkami darbo rezultatai arba nekokybiškai suteikta antrinė teisinė pagalba.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos prašymo priteisti iš atsakovo R. M. valstybės naudai 198,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 7,15 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 205,15 Eur, pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu Tarnybos prašymą patenkino visiškai.

18. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovo valstybės naudai priteistos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir šias išlaidas priteisti iš advokatų, kurie jam teikė antrinę teisinę pagalbą. Savo skundą atsakovas iš esmės grindžia tuo, kad jam paskirti valstybės advokatai nesuteikė efektyvios ir kokybiškos antrinės teisinės pagalbos, t. y. jų parengti procesiniai dokumentai nebuvo teismų priimti ir nagrinėjami.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

20. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės.

21. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

23. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikia Tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas apmoka 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

24. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2020 m. birželio 3 d. prašymu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1761-959/2020 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-936-638/2020 peržiūrėjimo. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (teisminio proceso Nr. 2-69-3-20901-2018-3). Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą reg. Nr. (8.2)KTP-1868 ir papildomai pateiktame sutikime reg. Nr. (8.2)TPP1-7014 atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnybos Kauno skyrius, išnagrinėjęs atsakovo prašymus ir reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, 2020 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-1868-6032 atsakovui suteikė antrinę teisinę pagalbą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1761-959/2020 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-936-638/2020 peržiūrėjimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatą D. J. Tarnybos Kauno skyrius 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-3407-12403 atsakovui suteikė antrinę teisinę pagalbą parengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (teisminio proceso Nr. 2-69-3-20901-2018-3), valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatą R. P. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas Tarnybos sprendimus būtų ginčijęs įstatymų nustatyta tvarka, todėl minėti sprendimai laikomi teisėtais ir pagrįstais, kurių pagrindu Tarnyba įgijo teisę reikalauti iš atsakovo dalies valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

25. Pagal Aprašo 11 punktą, kai asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, turi pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas (jų dalį), Tarnyba apskaičiuoja šio asmens mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, remdamasi informacija, pateikta antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ar advokato padėjėjo prašyme išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, taikomi taisyklėse nustatyti dydžiai, kurių pagrindu imamas užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą bazinis dydis, galiojęs sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo dieną ar ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimo paskirti advokatą priėmimo dieną (Aprašo 6 punktas). Vadovaujantis Aprašo 7 punktu advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką vienoje bylos stadijoje arba atliekant atskirus procesinius veiksmus.

26. Advokatas D. J. pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal Tarnybos 2020 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-1868-6032. Advokatas pateiktame prašyme nurodė, kad susipažinimui su bylos medžiaga skyrė 1 val., kasacinio skundo parengimui – 8 val. Taigi advokatas D. J., teikdamas antrinę teisinę pagalbą atsakovui, skyrė 9 val. Advokatas R. P. pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal Tarnybos 2020 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-3407-12403. Advokatas pateiktame prašyme nurodė, kad susipažinimui su bylos medžiaga skyrė 1 val., peticijos rengimui – 7 val., konsultacijoms – 2 val. Taigi advokatas R. P., teikdamas antrinę teisinę pagalbą atsakovui, skyrė 10 val. Advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis Taisyklėmis. Pagal Taisykles, apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 16,00 Eur, o nuo 2020 m. spalio 2 d. – 18 Eur. Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą viso sudaro 324,00 Eur (9 val. x 16,00 Eur + 10 val. x 18,00 Eur), iš kurių 50 procentų nuo 144,00 Eur sumos (72 Eur) ir 70 procentų nuo 180,00 Eur sumos (126,00 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų turi sumokėti atsakovas.

27. Tarnyba 2020 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (12.31)FS-3500, 2020 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. (12.31)FS-3954, 2021 m. vasario 8 d. raštu Nr. (12.31 Mr)FS-232 ir 2021 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (12.31 Mr)FS-762 atsakovui siuntė priminimus dėl 50 ir 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Taigi pareiškėjas tinkamai ir laiku informavo atsakovą apie mokėtinas antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumas, nurodė sąskaitą, į kurią šias sumas reikia pervesti bei mokėjimo terminus. Todėl atsižvelgdama į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas atsakovui atlyginti dalį (50 ir 70 procentų) gautos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgiant ir į paties atsakovo sutikimą, yra teisėtas ir pagrįstas.

28. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento, kad iš jo nepagrįstai reikalaujama atlyginti dalį išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą, nors valstybės paskirti advokatai nesuteikė efektyvios ir kokybiškos antrinės teisinės pagalbos, o jų parengti procesiniai dokumentai teismuose nebuvo priimti ir nagrinėjami, pažymėtina, kad, kaip ir pažymėjo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą, aplinkybė, jog pareiškėjo teikti procesiniai dokumentai nebuvo priimti teismuose, savaime nepatvirtina, kad valstybės paskirti advokatai netinkamai vykdė jiems priskirtinas funkcijas ir nesuteikė kokybiškos antrinės teisinės pagalbos. Atsakovui Tarnybos 2021 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (12.31 Mr)FS-2179 buvo išaiškinta, kad advokatams užmokestis mokamas neatsižvelgiant į byloje, kurioje teikiama antrinė teisinė pagalba, pasiektą rezultatą, todėl asmuo, kuriam teikiama dalinai apmokama antrinė teisinė pagalba, turi apmokėti dalį antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų nepriklausomai nuo bylos baigties, jį tenkinančio rezultato. Jeigu atsakovas nagrinėjamu atveju buvo nepatenkintas jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos kokybe, jis turėjo teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl advokatų darbo kokybės vertinimo. Akcentuotina, jog Tarnybai nėra suteikta teisė atleisti asmenį nuo prisiimtos pareigos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl pastaroji įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti dalį išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą, atsižvelgiant ir į tai, jog atsakovas savo iniciatyva sutiko padengti dalį išlaidų. Šiuo atveju valstybė įvykdė savo įsipareigojimą ir suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą tokiomis sąlygomis, kurias numato Įstatymas ir su kuriomis atsakovas sutiko, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, todėl atsakovui nevykdant savo pareigos padengti likusią teisinės pagalbos išlaidų dalį – 198,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 7,15 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, pagrįstai šios išlaidos pirmosios instancijos teismo priteistos iš atsakovo valstybės naudai.

29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė