Legislator Case Law & Legislation
b2b6d624-fe35-4d43-8ffe-5ca95426aede AI generated

b2b6d624-fe35-4d43-8ffe-5ca95426aede · Å iaulių apygardos teismas

Case Number b2b6d624-fe35-4d43-8ffe-5ca95426aede
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažino (duomenys neskelbtini)pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų A. J. ir O. C., negaliojančia ir taikė restitucijÄ â€“ atsakovui A. J. grÄ Å¾ino nuosavybės teise įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini) o ieÅ¡kovei G. M. M. grÄ Å¾ino neįregistruotÄ nebaigtÄ statinį (duomenys neskelbtini), ir priteisė iÅ¡ atsakovo A. J. 16 000 Eur O. C.;

Legislator headnote

AI generated

b2b6d624-fe35-4d43-8ffe-5ca95426aede · Å iaulių apygardos teismas: žemės sklypÄ su nebaigtu statyti statiniu įsigijo lygiai taip pat iÅ¡ UAB „Statnėja“, o Å¡i iÅ¡ ankstesnio savininko.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-30-883/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-03151-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.6; 3.3.1.18.2.; (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 23 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) O.

C. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-240-1025/2019 pagal ieÅ¡kovės G. M. M. ieÅ¡kinį atsakovams O. C. ir A. J. dėl sandorio nuginčijimo; tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarė I. M., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Statnėja“, UAB „Litectus“ ir S. M.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. M. M. (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslino, atsakovams O. C. ir A. J. (toliau – ir atsakovai), praÅ¡ydama: pripažinti pirkimo – pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp atsakovų A. J. ir O. C., negaliojančia ir taikyti restitucijÄ , t. y. atsakovui A. J. grÄ Å¾inti žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini); atsakovei O. C. priteisti iÅ¡ atsakovo A. J. 16 000 Eur; taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ginčo žemės sklype ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis buvo įrengti gyvenamojo namo pamatai, kurie nebuvo įregistruoti Valstybės įmonės (toliau – ir VÄ®) „Registrų centras“. Kartu su žemės sklypo savininku (atsakovu) A. J. buvo tvarkomi gyvenamojo namo pamatų įregistravimo dokumentai. Mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Merkatorius“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir sudarė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ , kurioje nurodė duomenis apie žemės sklype esančius bei ieÅ¡kovei priklausančius gyvenamojo namo pamatus, atsakovas A.

J. su kadastriniais matavimais sutiko. Buvo įregistruota minėta MB „Merkatorius“ sudaryta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla. Minėtas žemės sklypas pirkimo – pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis) yra parduotas atsakovei O. C., sutartyje nėra duomenų, jog parduodamame žemės sklype yra ieškovei priklausantys neįregistruoti gyvenamojo namo pamatai. Ieškovės nuomone, atsakovai sudarydami sutartį nesilaikė CK 6.396 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl ši sutartis yra negaliojanti CK 1.80 straipsnio pagrindu; atsakovas A.

J. žinodamas, kad žemės sklype yra ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo pamatai, neįvykdė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 31 straipsnio nuostatų ir apie bÅ«simÄ Å¾emės sklypo pardavimÄ nepranešė ieÅ¡kovei, todėl ji neturėjo galimybės pasinaudoti pirmumo teise įsigyti žemės sklypÄ .

3. Atsakovė O. C. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ieškovė, reikšdama reikalavimus dėl atsakovams parduotame žemės sklype esančių ir ieškovei priklausančių neįregistruotų gyvenamojo namo pamatų, nepateikė ieškovės nuosavybės teisę į minėtus pamatus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės nuomone, žemės sklypo kadastrinių matavimų byla nėra nuosavybės atsiradimo pagrindas ir nuosavybės teisę patvirtinantis įrodymas. Ieškovė nepateikė nuosavybės teisę galinčių patvirtinti įrodymų bei nenurodė, kokiu pagrindu ir kada ieškovė įgijo nuosavybės teisę. 2012 m. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas nebaigtas statinys, tuo metu žemės sklypo savininku ir statytoju buvo UAB „Merkasta“.

Žemės sklypo nuosavybės teisė iÅ¡ UAB „Merkasta“ turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktu parėjo UAB „Litectus“; pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį perėjo UAB „Statnėja“; pagal (duomenys neskelbtini). pirkimo – pardavimo sutartį perėjo atsakovui A. J.; (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi perėjo atsakovei O. C., t. y. žemės sklypas su jame esančiu nebaigtu statyti statiniu yra sÄ Å¾iningai įgytas atsakovės O.

C.. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė galėtų reikÅ¡ti pretenzijas dėl kompensacijos ir tik pirmajam žemės sklypo su pamatais perleidėjui, po ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į pamatus įgijimo momento. IeÅ¡kovės atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai neturi nieko bendra su pamatų kaip nekilnojamojo turto objektu galinčio bÅ«ti statinio formavimu, nes jų atsakovai neturėjo kaip identifikuoti (žemės sklype yra ne vien pamatai, o jau pamÅ«rytos sienos). Nuosavybės teisė vien į pamatus ar į kitas neatskiriamas statinio dalis (stogÄ , langus, plytas ir panaÅ¡iai) nesukuria pastarųjų savininkui pirmumo teisės pirkti žemės sklypÄ pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 31 straipsnį, kuris Å¡iÄ teisę sieja su savarankiÅ¡ku statiniu ir tik ta apimtimi, kiek jis užima žemės bei kiek jos bÅ«tina naudoti Å¡iam objektui pagal paskirtį.

4. Atsakovas A. J. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ieškovė reikšdama reikalavimus nepateikė ieškovės nuosavybės teises pagrindžiančių įrodymų dėl žemės sklype esančių ir ieškovei priklausančių neįregistruotų gyvenamojo namo pamatų. Taip pat, nėra įregistruotų ieškovei priklausančių daiktinių teisių. Ieškovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, kad žemės sklype yra ieškovei priklausantys neįregistruoti gyvenamojo namo pamatai, nėra nuosavybės teisę į minėtus pamatus patvirtinantis įrodymas.

Atkreipė dėmesį, jog žemės sklype yra ne vien gyvenamojo namo pamatai, tačiau nebaigtas statyti gyvenamasis namas; atsakovui (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijus žemės sklypÄ iÅ¡ UAB „Statnėja“ minėtas statinys faktiÅ¡kai buvo; taip pat statinys faktiÅ¡kai buvo ir varžytinių metu, kuriose UAB „Merkasta“ įsigijo žemės sklypÄ ir pardavė kitam subjektui. Atsakovas A. J. yra sÄ Å¾iningas žemės sklypo ir jame esančių statinių įgijėjas, todėl ieÅ¡kovė turėtų reikÅ¡ti pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo pirmajam jos pamatų (jei ji įrodys nuosavybės teisę) perleidėjui.

Nebaigtas statyti gyvenamasis namas perėjo atsakovo A. J. nuosavybėn, o vėliau – atsakovės O. C. nuosavybėn pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį. Be to, nebaigto statyti statinio pamatai, kaip neatskiriama statinio dalis, nesukuria jų savininkui pirmumo teisės pirkti žemės sklypÄ pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 31 straipsnį. Atsakovo A. J. nuomone, ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl atsakovų sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymas niekaip ieÅ¡kovės tariamo teisių pažeidimo nepaÅ¡alintų, nes atsakovas A.

J. žemės sklypÄ su nebaigtu statyti statiniu įsigijo lygiai taip pat iÅ¡ UAB „Statnėja“, o Å¡i iÅ¡ ankstesnio savininko.

5. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarė I. M. (toliau – ir notarė) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

6. Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje BUAB „Statnėja“ bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo biuras“ atsiliepimu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu BUAB „Statnėja“ iÅ¡ UAB „Litectus“ įgijo žemės sklypÄ ; (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu BUAB „Statnėja“ minėtÄ sklypÄ pardavė atsakovui A. J.. Å iose pirkimo – pardavimo sutartyse nėra duomenų apie kartu su žemės sklypu parduodamus ant žemės sklypo esančius gyvenamojo namo pamatus.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų S. M. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. birželio 3 d. sprendimu:

1) pripažino (duomenys neskelbtini)pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų A. J. ir O. C., negaliojančia ir taikė restitucijÄ â€“ atsakovui A. J. grÄ Å¾ino nuosavybės teise įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini) o ieÅ¡kovei G. M. M. grÄ Å¾ino neįregistruotÄ nebaigtÄ statinį (duomenys neskelbtini), ir priteisė iÅ¡ atsakovo A. J. 16 000 Eur O. C.;

2) iš atsakovės O. C. priteisė 1 483,48 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. M. M. naudai;

3) iš atsakovo A. J. priteisė 1 483,48 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. M. M. naudai.

9. Teismo vertinimu, gyvenamojo namo pamatų ir dalies sienų statymas (statybos procese) teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas; ginčo pamatų neįregistravimas nepaneigia ieškovės turimų nuosavybės teisių, todėl atsakovų argumentai, jog gyvenamojo namo pamatų neįregistravimas yra pagrindas spręsti, kad statinys neegzistuoja ir/ar negalėjo būti aptartas atsakovų sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje, teismo vertintini kaip nepagrįsti.

10. Teismas sprendė, kad ieškovė, kaip nebaigtų statinių savininkė, turėjo teisę remtis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir reikšti reikalavimus dėl atsakovų pirkimo – pardavimo sutarties neteisėtumo.

11. Teismas pažymėjo, kad notarė, kuri tvirtino atsakovų sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį, privalėjo atidžiau atkreipti dėmesį į minėtÄ aplinkybę, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti kam priklauso esantis statinys ir pasiÅ«lyti sutarties Å¡alims aptarti statinio nuosavybės teisės perėjimo klausimÄ , juolab, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimas įregistruotas skubiai.

12. GinčijamÄ Å¾emės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį teismas pripažino negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip sudarytÄ pažeidžiant imperatyviÄ sias Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 ir 4 dalies ir CK 6.395 straipsnio 1 dalies normas, nes parduodant ginčo žemės sklypÄ , nebuvo aptartas klausimas dėl ant žemės sklypo esančių ieÅ¡kovei nuosavybės teisės priklausančių statinių.

13. Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta, kad žemės sklype yra 0,0170 ha užstatyta teritorija, taip pat žemės sklypo kadastro duomenyse pažymėta, jog statinio savininkė yra ieÅ¡kovė (apie tai žinojo atsakovas A. J., kuris ir užbaigė kadastrinių matavimų patikslinimÄ dienÄ prieÅ¡ pasiraÅ¡ant atsakovų sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį). Teismo vertinimu, sutarties Å¡alys ir notarė privalėjo aptarti nuosavybės teisės į statinius esančius ant žemės sklypo perėjimo klausimÄ .

14. Sudarant atsakovų pirkimo – pardavimo sutartį notarei turėjo bÅ«ti pateiktas žemės sklypo planas, iÅ¡ kurio bÅ«tų matyti, kad žemės sklype yra statinių, tačiau atsakovai tai nuslėpė (Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino ir sutartį tvirtinusi notarė). Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, jog byloje pateiktas VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad žemės sklype užstatyta teritorija – 0,0170 ha, darė iÅ¡vadÄ , jog (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro prieÅ¡tarauja CK 6.396 straipsnio 1 daliai.

15. Teismas neabejojo, jog apie atliktus kadastrinius matavimus atsakovui A. J. buvo žinoma, nes ieÅ¡kovė pateikė su atsakovu A. J. suderintÄ ir paraÅ¡u patvirtintÄ atnaujintÄ Å¾emės sklypo planÄ bei žemės sklypo kadastrinių duomenų bylÄ , kuri buvo pateikta elektroninėmis priemonėmis VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡ankstiniam patikrinimui. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) pradėjo nebaigtų statinių įregistravimo procesÄ su atsakovo A. J. sutikimu.

16. Nors atsakovai A. J. ir O. C. įrodinėja, kad sudarydami sandorį, elgėsi sÄ Å¾iningai ir teisėtai, tačiau bÅ«tent atsakovai nuslėpdami esmines pirkimo – pardavimo sutarties aplinkybes, t. y. žinodami, jog ginčo žemės sklype yra neįregistruoti pamatai ir atsakovui A. J. pasinaudojus skubia VÄ® „Registrų centras“ paslauga – įteisino kadastrinių matavimų pakeitimus, nors ieÅ¡kovė yra pamatų savininkė. Teismas darė iÅ¡vada, jog dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia visos kylančios pasekmės turėtų bÅ«ti perkeliamos atsakovams, kurių nesÄ Å¾iningumas ikisutartiniuose bei sutartiniuose santykiuose nustatytas.

17. Teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip sudaryta dėl apgaulės ir CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieÅ¡taraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms; sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyviÄ sias CK 6.395 straipsnio 1 dalies, 6.396 straipsnio 1 dalies ir Žemės įstatymo 31 straipsnio normas, nes sutartyje nebuvo aptartas nuosavybės teisės perėjimo klausimas į žemės sklype esančius statinius (CK 6.395 str. 1 d.), nenurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , t. y. kad žemės sklype yra statinių (CK 6.396 str. 1 d.), pažeidžiant ieÅ¡kovės pirmumo teisę pirkti parduodamÄ privačiÄ Å¾emę, kurioje yra jai nuosavybės teise priklausantys statiniai – pamatai), ir žemę, bÅ«tinÄ naudoti statiniams pagal paskirtį (Žemės įstatymo 31 str.).

Teismo nuomone, atsakovas A. J. sutartimi atsakovei O. C. negalėjo perleisti nuosavybės teises į turtÄ , kurio atsakovas A. J. iÅ¡ esmės neturi. Atitinkamai atsakovė O. C. žinodama, jog neturi teisių į minimÄ turtÄ , negalėjo pradėti statybų proceso. Teismas įvertinęs tai, jog atsakovė O. C. yra atsiskaičiusi su atsakovu A. J., sprendė, kad teismui pripažinus sutartį negaliojančia atsakovui A. J. turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intinas žemės sklypas, ieÅ¡kovei - nebaigtas statinys, o atsakovas A.

J. turėtų grÄ Å¾inti atsakovei O. C. iÅ¡ jos gautus 16 000 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 18. Apeliantė O. C. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. birželio 3 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas taip pat pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančių procesinių teisės normas ir nukrypo nuo Å¡iais klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. 18.2.

Teismo posėdžio metu UAB „Merkasta“ buvęs vadovas S. M. (ieÅ¡kovės sÅ«nus) nurodė, kad leidimÄ statybai gavo UAB „Merkasta“, teismo posėdyje iÅ¡ esmės pripažino, jog ieÅ¡kovė tik formali statytinė. S. M. nurodė visiÅ¡kai kitokį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , pripažindamas, kad ieÅ¡kinio formuluotė yra tik advokatės parinktas teisinis jo problemos sprendimo bÅ«das. 18.3. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad jos sÅ«nus S. M. buvo pirkęs jai žemės sklypÄ per savo įmonę (nors byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklausė UAB „Merkasta“), nepamena kokius dokumentus sÅ«nus teikė jai pasiraÅ¡yti, nė vieno dokumento neskaitė, jų neturi, sÅ«nus veikė pagal įgaliojimÄ , jis pirko statybines medžiagas, namas buvo pradėtas statyti, ji ir sÅ«nus mokėdavo statybininkams.

Byloje pateiktas įgaliojimas yra niekinis, nes ieÅ¡kovė juo įgalioja savo sÅ«nų spręsti juridiniam asmeniui UAB „Merkasta“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo klausimus santykiuose su visais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Nei ieÅ¡kovė, nei S. M. nepateikė įrodymų, kad statybos darbai buvo atliekami iÅ¡ ieÅ¡kovės lėšų. 18.4. Teismas nevertino atsakovo A. J. paaiÅ¡kinimų, kad jis neinicijavo ir neužsakinėjo kadastrinių matavimų. Atsakovas A. J. tiesiog buvo suklaidintas ir pasirašė kadastrinių duomenų patikslinimÄ , siekdamas sudaryti sandorį su atsakove O.

C., kai notaro nurodymu tai buvo kliūtimi šį sandorį sudaryti. Iš Registro duomenų matyti, kad tai buvo padaryta prieš pat sandorį, kas patvirtina atsakovo A. J. išdėstytas aplinkybes. 18.5. Teismo motyvas, kad kadastrinių duomenų patikslinimas nėra ginčijamas, yra teisiškai nereikšmingas, nes įrašas kadastrinių duomenų byloje nesukuria nuosavybės teisių ieškovei (nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas). Be to, kadastriniai duomenys galėtų būti žemės savininko bet kada vėl patikslinti. 18.6.

Teismas, prieÅ¡taraudamas pats sau, vien ieÅ¡kovės įraÅ¡ymÄ kadastro byloje jau panaudojo kaip jos nuosavybės teisę patvirtinantį įrodymÄ , nors Å¡is kadastro duomenų įraÅ¡as net nelaikomas nekilnojamojo daikto teisinė registracija. 18.7. Nei ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, nei teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodė teisinio pagrindo, kuris atitiktų nurodytų įstatymų reikalavimus, t. y. kad ieÅ¡kovės tariamos nuosavybės teisės į pamatus atitinka kurį nors teisės normose nustatytÄ nuosavybės teisės įregistravimo vieÅ¡ame registre pagrindÄ , arba kad kadastro duomenų byla laikytina atsakovo A.

J. teisės perleisti žemės sklypÄ su jame esančiais pamatais suvaržymu. 18.8 Nagrinėjamu atveju, po keturių žemės sklypo perleidimo sandorių, teismas, ieÅ¡kovei nepareiÅ¡kus reikalavimų dėl nuosavybės teisės į pamatus jai pripažinimo bei visų ankstesnių sandorių nuginčijimo, iÅ¡nagrinėjo bylÄ taip, lyg galiotų ne apeliantės, o ieÅ¡kovės nuosavybės prezumpcija ir taip be teisėto pagrindo motyvuose paneigė atsakovės nuosavybės teisę pagal įstatymÄ , o ginčijamÄ sandorį panaikino nesusijusiais su ieÅ¡kovės tariama nuosavybės teise teisiniais pagrindais.

Toks teismo sprendimas nesukuria pamatų nuosavybės klausimu pasekmių, kadangi apeliantės nuosavybės teisė į pamatus įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyta, o ieÅ¡kovės – patvirtinta, kadangi nebuvo pareikÅ¡ta tokių reikalavimų ir atitinkamai, pastarųjų iÅ¡sprendimas neįtvirtintas sprendimo rezoliucinėje dalyje. 18.9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į CK 6.396 straipsnio sisteminį santykį su CK 6.395 straipsniu. 18.10. Teismui tenkinus ieÅ¡kinį, pamatų nuosavybės pripažinimo ieÅ¡kovei klausimas vis tiek liko neiÅ¡spręstas, nes jis nėra patvirtintas nei administracine tvarka įteisinant statybÄ , nei teismo sprendimu tenkinus ieÅ¡kovės atitinkamus reikalavimus dėl apeliantės nuosavybės teisės, patvirtintos eile turto perleidimo sandorių, nuginčijimo bei nuosavybės teisės ieÅ¡kovei pripažinimo. 18.11 Teismui konstatavus, kad ginčijama sutartimi buvo perleisti ir ieÅ¡kovei priklausantys pamatai, ir dėl to net keliais savarankiÅ¡kais pagrindais pripažinus žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia, lieka neaiÅ¡ku, kodėl lygiai tokiomis pat aplinkybėmis liko galioti, t. y. teisėti, ankstesni trys to paties žemės sklypo perleidimo sandoriai.

Byloje buvo nustatyta, kad pamatai buvo pastatyti jau iki pirmojo iÅ¡ jų, t. y. faktinė padėtis liko ta pati, be to, pats teismas nurodė, kad registracija nuosavybei įtakos neturi, o Å¡iuo atveju atlikti patikslinti kadastriniai matavimai tik fiksavo senÄ pamatų faktinę padėtį ir taip pat su jų kaip daikto ar kaip nebaigtos statybos teisine registracija neturi nieko bendra. 18.12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo kokia žemės sklypo dalis yra bÅ«tina tariamam statiniui ir pripažino negaliojančia visÄ Å¾emės pirkimo – pardavimo sutartį, tuo pažeisdamas ne tik Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatÄ bei nukrypdamas nuo teismų praktikos, bet ir pažeisdamas CK 6.226 straipsnio nuostatas. 18.13 Teismas nepagrįstai pripažino niekine ir negaliojančia visÄ Å¾emės pirkimo –pardavimo sutartį, neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo nuostatÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad statinių ir įrenginių savininkai neturi pirmenybės teisės į visÄ parduodamÄ bendrosios nuosavybės teise valdomo sklypo dalį, nebent bÅ«tų nustatyta, kad visas parduodamas sklypas bÅ«tinas statiniams.

Atitinkamai ir restitucija visa apimtimi taikyta nepagrįstai.

19. Atsakovas A. J. pateikė prisidėjimÄ prie apeliacinio skundo, nurodė, kad prisideda prie atsakovės O. C. apeliacinio skundo.

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė G. M. M. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti 2019 m. birželio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimÄ , taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 20.1. S. M. į bylÄ buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu nereiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų ir byloje nebuvo nagrinėjamas S. M. reikalavimas. Å ioje civilinėje byloje ieÅ¡kove buvo tik G.

M. M.. Trečiasis asmuo S. M. neturėjo įgaliojimo atstovauti ieÅ¡kovės interesus civilinėje byloje, todėl ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra ieÅ¡kovės prerogatyva ir teismas yra saistomas ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų, o ne kitų proceso dalyvių nuomonės apie juos. 20.2. IeÅ¡kovė, pagal (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį valdydama žemės sklypÄ , turėjo teisę suteikti įgaliojimÄ bet kuriam jos pasirinktam asmeniui atstovauti jÄ sprendžiant klausimus, susijusius su Å¡iuo žemės sklypu, todėl (duomenys neskelbtini) įgaliojimas yra teisėtas ir, be to, galiojantis, kadangi nėra nuginčytas (tokio reikalavimo byloje atsakovai nereiÅ¡kė). 20.3.

IeÅ¡kovė pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji žemės sklype atliko statybos darbus ir pastatė nebaigtÄ statyti statinį (pamatus); atsakovas A. J. VÄ® „Registrų centras“ įregistravo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu užfiksuota, kad žemės sklype yra ieÅ¡kovei priklausantys statinys (pamatai), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė ginti ieÅ¡kovės nuosavybės teises ir tenkino ieÅ¡kinį. 20.4. Atsakovas A. J. dienÄ prieÅ¡ ginčijamÄ pirkimo – pardavimo sutartį įregistravęs žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu užfiksuota, kad žemės sklype yra ieÅ¡kovei priklausantys statinys (pamatai), sutartį tvirtinančiai notarei pateikė senÄ , nebegaliojantį žemės sklypo planÄ , kuriame nebuvo fiksuoti pamatai ir notarės neinformavo, kad žemės sklype yra statiniai. 20.5.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo A. J. ir atsakovės O. C. veiksmus nuslepiant nuo notarės sutarties tvirtinti reikÅ¡mingÄ informacijÄ ir pateikiant tikrovės neatitinkantį žemės sklypo planÄ pripažino nesÄ Å¾iningais, ypač atsižvelgiant į tai, kad abu atsakovai daug metų verčiasi nekilnojamojo turto verslu ir turi patirties sudarant analogiÅ¡kus sandorius. 20.6. Ginčo žemės sklypas priklausė UAB „Merkasta“, UAB „Litectus“, UAB „Statnėja“, tačiau ieÅ¡kovė Å¡iame žemės sklype pagal panaudos sutartį statė gyvenamÄ jį namÄ ir nė vienas iÅ¡ buvusių žemės sklypo savininkų Å¡ios jos teisės neginčijo bei nebaigtos statybos neapskaitė savo ilgalaikio turto apyraÅ¡uose kaip savo, todėl ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo ginčyti Å¡ių juridinių asmenų sudarytus sandorius, nes jie nepažeidė ieÅ¡kovės teisių. 20.7.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡samiai pasisakė dėl atsakovų argumentų ir juos atmetė kaip nepagrįstus. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta naujų argumentų, tik dar kartÄ kartojamos tos pačios nuostatos, jas nepagrįstai traktuojant atsakovų naudai. 20.8. Atsakovai žinodami, kad žemės sklype yra statiniai, sÄ moningai Å¡iÄ informacijÄ nuslėpė nuo notarės, taip jÄ suklaidindami, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino ir CK 1.91 str. pagrindu kaip sudarytÄ dėl apgaulės. Notarė, tvirtinusi pirkimo – pardavimo sutartį, privalėjo atidžiau atlikti savo pareigas ir VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡e esant duomenims apie žemės sklypo užstatymÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti kam priklauso žemės sklype esantis statinys ir pasiÅ«lyti sutarties Å¡alims aptarti statinio nuosavybės teisės perėjimo klausimÄ , juolab, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimas įregistruotas skubiai. 20.9. (duomenys neskelbtini)Lietuvos notarų rÅ«mų raÅ¡te nurodyta, kad „atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo perleidimo sutartyje negali bÅ«ti aptarta, kad nuosavybės teisė lieka pardavėjui į neapibrėžtus nekilnojamuosius daiktus (neįregistruotus nebaigtus statyti statinius), Å¡ie daiktai iki perleidimo sandorio sudarymo privalo bÅ«ti registruojami Nekilnojamojo turto registre“.

Atsakovas A. J., įregistravęs žemės sklypo kadastrinius matavimus, privalėjo kreiptis į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu įregistruoti nebaigtÄ statybÄ ir tik po jos įregistravimo galėjo sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, jame nurodant perleidžiamame sklype esančius statinius ir iÅ¡sprendžiant jų nuosavybės teisių perleidimo arba neperleidimo klausimÄ . Nagrinėjamu atveju dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo informacija apie žemės sklype esančius neįregistruotus statinius nebuvo atskleista notarei ir nebuvo įtraukta į sutartį.

IeÅ¡kovei nebuvo sudaryta galimybė statinį įregistruoti, todėl tokia sutartis yra negaliojanti ir pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ jÄ panaikinti. 20.10. Atsakovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog tardamiesi dėl perleidžiamo žemės sklypo kainos neatsižvelgė į tai, kad žemės sklypas yra iÅ¡ dalies užstatytas ir dėl to bus apsunkintas naudojimasis žemės sklypu, kas įtakoja žemės sklypo kainÄ (užstatyto ir su naudojimosi apribojimais žemės sklypo kaina yra gerokai mažesnė nei laisvo žemės sklypo kaina), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino visÄ sandorį. 20.11.

Skundžiamu sprendimu teismas taikė restitucijÄ ir ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino neįregistruotÄ nebaigtÄ statinį, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui ieÅ¡kovė turės galimybę šį nebaigtÄ statyti statinį įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka.

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiojo asmens BUAB „Statnėja“ bankroto administratorė praÅ¡o dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl naujų įrodymų priėmimo 23. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ (duomenys neskelbtini)VÄ® Registrų centras raÅ¡tÄ dėl įrodymų pateikimo. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Pateikto dokumento turinys patvirtina, kad atsakovė turėjo objektyviÄ galimybę Å¡io įrodymo pateikimu pasirÅ«pinti dar pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi prielaidų taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintos taisyklės iÅ¡imties, apelianto pateikto naujo įrodymo nepriima ir jo nevertina.

24. Byloje kilo ginčas dėl (duomenys neskelbtini)žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų A. J. ir O. C., teisėtumo. Dėl ginčo faktinių aplinkybių 25. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės (duomenys neskelbtini) nuo 2015-12-09 nuosavybės teise priklausė atsakovui A. J.. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo sklypas parduotas atsakovei O. C.. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypo naudojimo būdas (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos žemės sklypo plane nurodyti pamatai, planas pasirašytas A. J., taip pat nurodyta neregistruoto statinio savininkė – ieškovė G. M. M..

26. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino: pripažino (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų A. J. ir O. C., negaliojančia ir taikė restitucijÄ â€“ atsakovui A. J. grÄ Å¾ino nuosavybės teise įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovei G. M. M. grÄ Å¾ino neįregistruotÄ nebaigtÄ statinį (duomenys neskelbtini), ir priteisė iÅ¡ atsakovo A. J. 16 000,00 Eur O. C.; priteisė ieÅ¡kovei G. M. M. iÅ¡ atsakovų po 1483,48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

27. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, apeliantė atsakovė O. C. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, taip pat pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas ir nukrypo nuo Å¡iais klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Atsakovas A. J. nurodė, kad prisideda prie apeliacinio skundo. Dėl ieÅ¡kovės teisės ginčyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį 28. Apeliantė O. C. nurodo, kad ieÅ¡kovės G. M. M. nuosavybės teisė į pamatus nėra patvirtinta nei administracine tvarka įteisinant statybÄ , nei teismo sprendimu tenkinus ieÅ¡kovės atitinkamÄ reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės jai pripažinimo, ir ji negali ginčyti sutarties, kadangi nėra Å¡ių privačių civilinių teisinių santykių dalyvis.

29. Vertinant Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ä®statymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ vieÅ¡ajam interesui ginti (CPK 5 straipsnio 3 dalis). CK 1.78 straipsnio 5 dalis nustato, kad reikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo.

30. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CPK 2 straipsnį ir 5 straipsnio 1 dalį, yra pažymėta, kad CPK 5 straipsnyje teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įtvirtinta kaip vienas iÅ¡ civilinio proceso principų. Pagal Å¡iÄ proceso teisės normÄ teisę į teisminę gynybÄ turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ . Suinteresuotumas – tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, jog bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

31. Kasacinio teismo konstatuota, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtÄ interesÄ dėl ginčo dalyko, tai ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad jis pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesÄ dėl ginčo dalyko (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-421/2019 21 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

32. Pagal bendrÄ taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu gindamas jam pačiam priklausančiÄ teisę arba interesÄ , tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų bÅ«ti ginamas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu ginčija žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, nurodydama, kad ginčijama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo (CK 1.80 str.), kadangi joje nebuvo aptartas žemės sklype esančių statinių nuosavybės perėjimo klausimas (CK 6.395 str. 1 d.), nebuvo nurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, ir to daikto vieta atitinkamame žemės sklype (CK 6.396 str. 1 d.), be to, atsakovas A.

J. apie ketinimÄ parduoti žemės sklypÄ neinformavo ieÅ¡kovės, kuri kaip žemės sklype esančių statinių savininkė, turėjo pirmumo teisę sklypÄ pirkti tomis pačiomis sÄ lygomis (Žemės įstatymo 31 str.).

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ginčijama sutartis yra niekinė CK 1.80 str. 1 dalies, 1.91 straipsnio, 6.395 straipsnio 1 dalies, 6.396 straipsnio 1 dalies, Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies pagrindais, kadangi sudarant ginčijamÄ Å¾emės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį joje nebuvo aptartas sklype esančių statinių klausimas, ieÅ¡kovei nebuvo pasiÅ«lyta pasinaudoti pirmenybės teise pirkti žemės sklypÄ , sutartis sudaryta atsakovams apgavus notarę.

34. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ detalizavo savo pozicijÄ dėl savo teisių ir interesų pažeidimo ginčijamu sandoriu, nurodė, kad pažeistos jos, kaip ginčo žemės sklype esančių gyvenamojo namo pamatų savininkės, teisės, nes apie ketinimÄ perleisti ginčo žemės sklypÄ atsakovas A. J. jos neinformavo. Dėl ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į ginčo sklype esančius statinius 35. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nurodo, kad ginčo sklype esantys gyvenamojo namo pamatai jai priklauso nuosavybės teise CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, nustatančiu, jog nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagaminant naujÄ daiktÄ . Šį teiginį ieÅ¡kovė įrodinėja (duomenys neskelbtini) sudaryta kadastro matavimų byla, kurioje nurodyta, kad ginčo sklype esančio neregistruoto statinio savininkė yra ieÅ¡kovė G. M. M..

36. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pamatų ir dalies sienų statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 4 p.); teismo nuomone, pamatų neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į statinį; teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, registre aiÅ¡kiai užfiksuotas ginčo žemės sklypo užstatymo plotas bei kadastrinių matavimų byloje nurodyta neregistruoto statinio savininkė – ieÅ¡kovė, atsižvelgė į tai, kad atsakovai pripažino, jog ne jie statė pamatus, o pamatai buvo pastatyti dar iki atsakovui A. J. įsigyjant žemės sklypÄ .

37. Tačiau teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo sklype esantys gyvenamojo namo pamatai (neįregistruoti statiniai) nuosavybės teise priklauso ieškovei G. M. M..

38. Savininku tampama įgijus nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje, kuriame pateikiamas nebaigtinis jų sÄ raÅ¡as.  Asmuo, įrodinėdamas aplinkybę, kad jis yra turto savininkas, įrodinėja savo nuosavybės teisės į tÄ turtÄ atsiradimo pagrindÄ . TurtÄ , į kurį asmuo įgijo nuosavybės teisę, Å¡ios teisės turinį galima nustatyti pagal nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ . Daikto pagaminimas yra vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų.

Pagal bendrÄ jÄ nuosavybės įgijimo Å¡iuo pagrindu taisyklę daiktas turi bÅ«ti pagamintas laikantis jo pagaminimo momentu egzistuojančio teisinio reguliavimo, t. y. nekilnojamojo daikto statyba ar rekonstrukcija turi bÅ«ti teisėta. Daikto pagaminimo teisėtumas yra bÅ«tina sÄ lyga įgyjant nuosavybės teises į tokį daiktÄ . Taigi, kad statytojas įgytų nuosavybės teisę į statinį, turi statybÄ pradėti, vykdyti ir baigti, laikydamasis tÄ procesÄ reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Tokias nuostatas įtvirtinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje praktikoje tokio pobÅ«džio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016; kt.).

39. Kadangi pastatai yra registruotini daiktai (CK 4.253 straipsnis), tai prieÅ¡ trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs daiktÄ ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.256 straipsnis). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriais formuojami nekilnojamieji daiktai yra naujo nekilnojamojo daikto suformavimas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Ginčo sklype esantys pastatai gali bÅ«ti laikomi nebaigtais statyti statiniais. Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje yra numatyta, kad nebaigtas statinys – tai statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti; toks statinys, vadovaujantis Statybos įstatymo 39 straipsniu, turi bÅ«ti registruojamas Nekilnojamojo turto registre bei gali bÅ«ti perleidžiamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamÄ jį daiktÄ .

40. Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla buvo parengta ieÅ¡kovės užsakymu. Kadastrinių matavimų bylÄ parengusios MB „Merkatorius“ direktorė nurodė, kad žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje „Duomenys apie statinių savininkus, jeigu jie nesutampa su žemės sklypo savininku“, pamatų savininku nurodyta užsakovė G. M. M., kuri pateikė gyvenamojo namo statybos projektÄ , statybos leidimÄ , panaudos sutartį.

Atkreiptinas dėmesys, kad kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobÅ«džio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Å ie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobÅ«džio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedÅ«rose gali sudaryti pagrindÄ priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedÅ«ros metu, nors ir sudarantis pagrindÄ spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiÅ¡kai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019).

Tai reiškia, kad kadastro duomenų byla ir joje pateikti duomenys nėra daiktinių teisių, šiuo atveju – nuosavybės teisių atsiradimo teisinis pagrindas.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmenys, nesuformavę statinio Statybos įstatymo nustatyta tvarka, neturi teisės jį įregistruoti vieÅ¡ame registre kaip nekilnojamÄ jį daiktÄ ir civilinės apyvartos objektÄ , atitinkamai jie negali bÅ«ti laikomi įgijusiais nuosavybės teisės į pirmiau iÅ¡dėstytus reikalavimus atitinkantį objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-306-706/2016).

42. Nagrinėjamu atveju ginčo sklype esantys statiniai (gyvenamojo namo pamatai) nėra suformuoti ir įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jų teisinė registracija nėra atlikta. Teisėjų kolegija pagal į bylÄ pateiktus įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į ginčo sklype esančius statinius (CPK 178 str., CK 4.47 str.) 43. Civilinio kodekso 4.40 str. 1 d. nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso virÅ¡utinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Ši teisės norma reiÅ¡kia, kad žemės sklypas, visų kitų ant jo esančių objektų atžvilgiu, yra pagrindinis daiktas (Civilinio kodekso 4.12 str.), o statiniai ir kiti objektai esantys žemės sklype, yra antraeiliai daiktai, t.y.

žemės sklypo priklausiniai (Civilinio kodekso 4.13 str.). 44. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nuo 2008-07-16 nuosavybės teise priklausė UAB „Merkasta“. Klaipėdos rajono savivaldybės architektÅ«ros ir urbanistikos skyrius iÅ¡davė statytojui UAB „Merkasta“ specialiuosius architektÅ«rinius reikalavimus vieno buto gyvenamojo namo statybai. Vieno buto gyvenamojo namo projekte užsakovu nurodyta UAB „Merkasta“ . (duomenys neskelbtini) tarp UAB „Merkasta“ (direktorius S. M.) ir ieÅ¡kovės sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu UAB „Merkasta“ laikinai ir neatlygintinai perdavė valdyti ir naudoti žemės (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovė įsipareigojo vystyti (pastatyti vieno buto gyvenamÄ jį namÄ ), kurio pardavimo metu bÅ«tų atsiskaityta su UAB „Merkasta“ už žemę.

IeÅ¡kovė įsipareigojo užsakyti ir gauti vienbučio namo projektÄ bei leidimÄ statybai. Statybos darbų pradžia pagal statybos žurnalo įraÅ¡us (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktos „Google maps“ nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad 2012 m. ginčo žemės sklype yra įrengti gyvenamojo namo pamatai. Ginčo sklypas (duomenys neskelbtini) parduotas varžytynėse UAB „Litectus“. (duomenys neskelbtini) varžytinių aktu UAB „Litectus“ ginčo žemės sklypÄ nupirko be jokių statinių.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pereinant žemės sklypo nuosavybės teisei, pasikeičia ir sklype esančių neregistruotų statinių nuosavybės teisė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr., 3K-3-293/2008), todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieÅ¡kovė savo teises į ginčo sklype esančius neregistruotus statinius turėjo ginti jau parduodant sklypÄ iÅ¡ varžytynių 2013 metais.

45. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)sklypas parduotas pirkėjui UAB „Statnėja“, (duomenys neskelbtini) sklypas parduotas pirkėjui A. J., pardavėjas UAB „Statnėja“, kurį atstovavo S. M. (ieškovės sūnus) pareiškė ir garantavo, kad parduodamame ginčo žemės sklype nėra jokių pastatų ir statinių.

46. Faktinė aplinkybė, kad atsakovui A. J. priklausiusiame žemės sklype buvo teisiÅ¡kai neįregistruoti gyvenamojo namo pamatai, nepaneigia nei tokio statinio, kaip antraeilio, statuso, žemės sklypo atžvilgiu, nei tokio antraeilio daikto likimo, pereinant pagrindinio daikto (ginčo žemės sklypo) nuosavybės teisei kitam asmeniui, Å¡iuo atveju - atsakovei O. C..  BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties sudarydamas ginčijamÄ Å¾emės sklypo pirkimo pardavimo sutartį atsakovas A. J. neturėjo žemės sklype esančių nekilnojamųjų daiktų likimo aptarti sutartyje, kaip tai nustato Civilinio kodekso 6.395 str. 2 d.. Vadinasi, Å¡ioje situacijoje nekilnojamieji daiktai, esantys žemės sklype, perėjo kartu su žemės sklypo nuosavybės teise atsakovei O. C.Civilinio kodekso 6.395 str. 1 d. bei 4.14 str. 1 d. pagrindu, nes sutartyje niekaip nėra aptartas žemės sklype esančių statinių likimas.

47. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ginčijamo sandorio sudarymas pažeidė ieÅ¡kovės materialiÄ sias teises ir (ar) teisėtus interesus, nenurodė, kokius materialiuosius teisinius padarinius ieÅ¡kovei sukeltų ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas. Dėl to pripažintina, kad ieÅ¡kovė nepagrindė sÄ lygų, kurios bÅ«tinos teisminei gynybai jos reikalaujamu bÅ«du taikyti. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais, pripažįsta, kad ieÅ¡kovė neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčyti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio; tokio suinteresuotumo neturėjimas per se (pats savaime) sudaro pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį (CPK 5 straipsnis).

48. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl teisės normų, reglamentuojančių teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad byloje, kurioje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas reikalavimo teisės neturinčio ieÅ¡kovo, teismas negali ex officio konstatuoti niekinio sandorio teisinių pasekmių ir niekinio sandorio fakto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

49. Pripažinus, kad ieÅ¡kovė neturi jos nurodomo teisinio intereso dėl ginčo sandorio, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai. Dėl procesinės bylos baigties 50. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo, netinkamai taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , patenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

Tai yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ( CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 51. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Nagrinėjamu atveju, ieškinys atmestas, todėl atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 98 str.).

52. Atsakovė O. C. pirmosios instancijos teisme advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 2050 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, todėl atsakovei O.

C. iš ieškovės priteistina 2050 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje 53. Atsakovės O. C. prašymas priteisti iš ieškovės 800 teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, pateikus jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, pagal CPK 98 straipsnio ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas ir atsižvelgiant į galiojusius ir galiojančius minimalios mėnesinės algos dydžius, tenkintinas ir atsakovei O. C. iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 800 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (CPK 98 str.). Paduodama apeliacinį skundÄ atsakovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 875 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. birželio 3 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės G. M. M., asmens (duomenys neskelbtini), 2050 Eur (du tÅ«kstančius penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ir 875 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-30 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - atsakovės O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ . Teisėjai Rasa BartaÅ¡ienė Jurga Kramanauskaitė – Butkuvienė Irena StasiÅ«nienė