b2b6d624-fe35-4d43-8ffe-5ca95426aede · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpripažino (duomenys neskelbtini)pirkimo â pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų A. J. ir O. C., negaliojanÄia ir taikÄ restitucijÄ â atsakovui A. J. grÄ Å¾ino nuosavybÄs teise įregistruotÄ Å¾emÄs sklypÄ (duomenys neskelbtini) o ieÅ¡kovei G. M. M. grÄ Å¾ino neįregistruotÄ nebaigtÄ statinį (duomenys neskelbtini), ir priteisÄ iÅ¡ atsakovo A. J. 16 000 Eur O. C.;
Legislator headnote
AI generatedb2b6d624-fe35-4d43-8ffe-5ca95426aede · Å iaulių apygardos teismas: žemÄs sklypÄ su nebaigtu statyti statiniu įsigijo lygiai taip pat iÅ¡ UAB âStatnÄjaâ, o Å¡i iÅ¡ ankstesnio savininko.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2A-30-883/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-03151-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.6; 3.3.1.18.2.; (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 23 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iš teisÄjų Rasos BartaÅ¡ienÄs, Jurgos KramanauskaitÄs â ButkuvienÄs ir Irenos StasiÅ«nienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo apeliantÄs (atsakovÄs) O.
C. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos rajono rÅ«mų 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-240-1025/2019 pagal ieÅ¡kovÄs G. M. M. ieÅ¡kinį atsakovams O. C. ir A. J. dÄl sandorio nuginÄijimo; tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, KlaipÄdos miesto 4-ojo notarų biuro notarÄ I. M., bankrutuojanti uždaroji akcinÄ bendrovÄ (toliau â ir BUAB) âStatnÄjaâ, UAB âLitectusâ ir S. M.. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :
I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ G. M. M. (toliau â ir ieÅ¡kovÄ) kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslino, atsakovams O. C. ir A. J. (toliau â ir atsakovai), praÅ¡ydama: pripažinti pirkimo â pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp atsakovų A. J. ir O. C., negaliojanÄia ir taikyti restitucijÄ , t. y. atsakovui A. J. grÄ Å¾inti žemÄs sklypÄ (duomenys neskelbtini); atsakovei O. C. priteisti iÅ¡ atsakovo A. J. 16 000 Eur; taip pat priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .
2. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad ginÄo žemÄs sklype ieÅ¡kovÄs asmeninÄmis lÄÅ¡omis buvo įrengti gyvenamojo namo pamatai, kurie nebuvo įregistruoti ValstybÄs įmonÄs (toliau â ir VÄ®) âRegistrų centrasâ. Kartu su žemÄs sklypo savininku (atsakovu) A. J. buvo tvarkomi gyvenamojo namo pamatų įregistravimo dokumentai. Mažoji bendrija (toliau â ir MB) âMerkatoriusâ atliko žemÄs sklypo kadastrinius matavimus ir sudarÄ Å¾emÄs sklypo kadastrinių matavimų bylÄ , kurioje nurodÄ duomenis apie žemÄs sklype esanÄius bei ieÅ¡kovei priklausanÄius gyvenamojo namo pamatus, atsakovas A.
J. su kadastriniais matavimais sutiko. Buvo įregistruota minÄta MB âMerkatoriusâ sudaryta žemÄs sklypo kadastrinių matavimų byla. MinÄtas žemÄs sklypas pirkimo â pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) (toliau â ir sutartis) yra parduotas atsakovei O. C., sutartyje nÄra duomenų, jog parduodamame žemÄs sklype yra ieÅ¡kovei priklausantys neįregistruoti gyvenamojo namo pamatai. IeÅ¡kovÄs nuomone, atsakovai sudarydami sutartį nesilaikÄ CK 6.396 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todÄl Å¡i sutartis yra negaliojanti CK 1.80 straipsnio pagrindu; atsakovas A.
J. žinodamas, kad žemÄs sklype yra ieÅ¡kovei asmeninÄs nuosavybÄs teise priklausantys gyvenamojo namo pamatai, neįvykdÄ Lietuvos Respublikos ŽemÄs įstatymo 31 straipsnio nuostatų ir apie bÅ«simÄ Å¾emÄs sklypo pardavimÄ nepraneÅ¡Ä ieÅ¡kovei, todÄl ji neturÄjo galimybÄs pasinaudoti pirmumo teise įsigyti žemÄs sklypÄ .
3. AtsakovÄ O. C. atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ, reikÅ¡dama reikalavimus dÄl atsakovams parduotame žemÄs sklype esanÄių ir ieÅ¡kovei priklausanÄių neįregistruotų gyvenamojo namo pamatų, nepateikÄ ieÅ¡kovÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ minÄtus pamatus pagrindžianÄių įrodymų. AtsakovÄs nuomone, žemÄs sklypo kadastrinių matavimų byla nÄra nuosavybÄs atsiradimo pagrindas ir nuosavybÄs teisÄ patvirtinantis įrodymas. IeÅ¡kovÄ nepateikÄ nuosavybÄs teisÄ galinÄių patvirtinti įrodymų bei nenurodÄ, kokiu pagrindu ir kada ieÅ¡kovÄ Ä¯gijo nuosavybÄs teisÄ. 2012 m. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas nebaigtas statinys, tuo metu žemÄs sklypo savininku ir statytoju buvo UAB âMerkastaâ.
ŽemÄs sklypo nuosavybÄs teisÄ iÅ¡ UAB âMerkastaâ turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktu parÄjo UAB âLitectusâ; pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo â pardavimo sutartį perÄjo UAB âStatnÄjaâ; pagal (duomenys neskelbtini). pirkimo â pardavimo sutartį perÄjo atsakovui A. J.; (duomenys neskelbtini) pirkimo â pardavimo sutartimi perÄjo atsakovei O. C., t. y. žemÄs sklypas su jame esanÄiu nebaigtu statyti statiniu yra sÄ Å¾iningai įgytas atsakovÄs O.
C.. AtsakovÄs nuomone, ieÅ¡kovÄ galÄtų reikÅ¡ti pretenzijas dÄl kompensacijos ir tik pirmajam žemÄs sklypo su pamatais perleidÄjui, po ieÅ¡kovÄs nuosavybÄs teisÄs į pamatus įgijimo momento. IeÅ¡kovÄs atlikti žemÄs sklypo kadastriniai matavimai neturi nieko bendra su pamatų kaip nekilnojamojo turto objektu galinÄio bÅ«ti statinio formavimu, nes jų atsakovai neturÄjo kaip identifikuoti (žemÄs sklype yra ne vien pamatai, o jau pamÅ«rytos sienos). NuosavybÄs teisÄ vien į pamatus ar į kitas neatskiriamas statinio dalis (stogÄ , langus, plytas ir panaÅ¡iai) nesukuria pastarųjų savininkui pirmumo teisÄs pirkti žemÄs sklypÄ pagal Lietuvos Respublikos ŽemÄs įstatymo 31 straipsnį, kuris Å¡iÄ teisÄ sieja su savarankiÅ¡ku statiniu ir tik ta apimtimi, kiek jis užima žemÄs bei kiek jos bÅ«tina naudoti Å¡iam objektui pagal paskirtį.
4. Atsakovas A. J. atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ reikÅ¡dama reikalavimus nepateikÄ ieÅ¡kovÄs nuosavybÄs teises pagrindžianÄių įrodymų dÄl žemÄs sklype esanÄių ir ieÅ¡kovei priklausanÄių neįregistruotų gyvenamojo namo pamatų. Taip pat, nÄra įregistruotų ieÅ¡kovei priklausanÄių daiktinių teisių. IeÅ¡kovÄs pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, kad žemÄs sklype yra ieÅ¡kovei priklausantys neįregistruoti gyvenamojo namo pamatai, nÄra nuosavybÄs teisÄ Ä¯ minÄtus pamatus patvirtinantis įrodymas.
AtkreipÄ dÄmesį, jog žemÄs sklype yra ne vien gyvenamojo namo pamatai, taÄiau nebaigtas statyti gyvenamasis namas; atsakovui (duomenys neskelbtini) pirkimo â pardavimo sutarties pagrindu įgijus žemÄs sklypÄ iÅ¡ UAB âStatnÄjaâ minÄtas statinys faktiÅ¡kai buvo; taip pat statinys faktiÅ¡kai buvo ir varžytinių metu, kuriose UAB âMerkastaâ įsigijo žemÄs sklypÄ ir pardavÄ kitam subjektui. Atsakovas A. J. yra sÄ Å¾iningas žemÄs sklypo ir jame esanÄių statinių įgijÄjas, todÄl ieÅ¡kovÄ turÄtų reikÅ¡ti pretenzijas dÄl nuostolių atlyginimo pirmajam jos pamatų (jei ji įrodys nuosavybÄs teisÄ) perleidÄjui.
Nebaigtas statyti gyvenamasis namas perÄjo atsakovo A. J. nuosavybÄn, o vÄliau â atsakovÄs O. C. nuosavybÄn pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį. Be to, nebaigto statyti statinio pamatai, kaip neatskiriama statinio dalis, nesukuria jų savininkui pirmumo teisÄs pirkti žemÄs sklypÄ pagal Lietuvos Respublikos ŽemÄs įstatymo 31 straipsnį. Atsakovo A. J. nuomone, ieÅ¡kovÄs reiÅ¡kiamas reikalavimas dÄl atsakovų sudarytos sutarties pripažinimo negaliojanÄia ir restitucijos taikymas niekaip ieÅ¡kovÄs tariamo teisių pažeidimo nepaÅ¡alintų, nes atsakovas A.
J. žemÄs sklypÄ su nebaigtu statyti statiniu įsigijo lygiai taip pat iÅ¡ UAB âStatnÄjaâ, o Å¡i iÅ¡ ankstesnio savininko.
5. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį treÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje KlaipÄdos miesto 4-ojo notarų biuro notarÄ I. M. (toliau â ir notarÄ) nurodÄ, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo â pardavimo sutartis sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais.
6. TreÄiojo asmens, nepareiÅ¡kianÄio savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje BUAB âStatnÄjaâ bankroto administratorÄ UAB âBankroto administravimo biurasâ atsiliepimu nurodÄ, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo â pardavimo sutarties pagrindu BUAB âStatnÄjaâ iÅ¡ UAB âLitectusâ įgijo žemÄs sklypÄ ; (duomenys neskelbtini) pirkimo â pardavimo sutarties pagrindu BUAB âStatnÄjaâ minÄtÄ sklypÄ pardavÄ atsakovui A. J.. Å iose pirkimo â pardavimo sutartyse nÄra duomenų apie kartu su žemÄs sklypu parduodamus ant žemÄs sklypo esanÄius gyvenamojo namo pamatus.
7. TreÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų S. M. atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodÄ, kad su ieÅ¡kinio reikalavimais sutinka. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 8. KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos rajono rÅ«mai 2019 m. birželio 3 d. sprendimu:
1) pripažino (duomenys neskelbtini)pirkimo â pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų A. J. ir O. C., negaliojanÄia ir taikÄ restitucijÄ â atsakovui A. J. grÄ Å¾ino nuosavybÄs teise įregistruotÄ Å¾emÄs sklypÄ (duomenys neskelbtini) o ieÅ¡kovei G. M. M. grÄ Å¾ino neįregistruotÄ nebaigtÄ statinį (duomenys neskelbtini), ir priteisÄ iÅ¡ atsakovo A. J. 16 000 Eur O. C.;
2) iÅ¡ atsakovÄs O. C. priteisÄ 1 483,48 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovÄs G. M. M. naudai;
3) iÅ¡ atsakovo A. J. priteisÄ 1 483,48 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovÄs G. M. M. naudai.
9. Teismo vertinimu, gyvenamojo namo pamatų ir dalies sienų statymas (statybos procese) teisÄs aktų nustatyta tvarka yra nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagrindas; ginÄo pamatų neįregistravimas nepaneigia ieÅ¡kovÄs turimų nuosavybÄs teisių, todÄl atsakovų argumentai, jog gyvenamojo namo pamatų neįregistravimas yra pagrindas sprÄsti, kad statinys neegzistuoja ir/ar negalÄjo bÅ«ti aptartas atsakovų sudarytoje pirkimo â pardavimo sutartyje, teismo vertintini kaip nepagrįsti.
10. Teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovÄ, kaip nebaigtų statinių savininkÄ, turÄjo teisÄ remtis Lietuvos Respublikos ŽemÄs įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir reikÅ¡ti reikalavimus dÄl atsakovų pirkimo â pardavimo sutarties neteisÄtumo.
11. Teismas pažymÄjo, kad notarÄ, kuri tvirtino atsakovų sudarytÄ pirkimo â pardavimo sutartį, privalÄjo atidžiau atkreipti dÄmesį į minÄtÄ aplinkybÄ, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti kam priklauso esantis statinys ir pasiÅ«lyti sutarties Å¡alims aptarti statinio nuosavybÄs teisÄs perÄjimo klausimÄ , juolab, kad žemÄs sklypo kadastrinių matavimų patikslinimas įregistruotas skubiai.
12. GinÄijamÄ Å¾emÄs sklypo pirkimo â pardavimo sutartį teismas pripažino negaliojanÄia CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip sudarytÄ pažeidžiant imperatyviÄ sias Lietuvos Respublikos ŽemÄs įstatymo 31 straipsnio 1 ir 4 dalies ir CK 6.395 straipsnio 1 dalies normas, nes parduodant ginÄo žemÄs sklypÄ , nebuvo aptartas klausimas dÄl ant žemÄs sklypo esanÄių ieÅ¡kovei nuosavybÄs teisÄs priklausanÄių statinių.
13. Nekilnojamojo turto registro pažymÄjime nurodyta, kad žemÄs sklype yra 0,0170 ha užstatyta teritorija, taip pat žemÄs sklypo kadastro duomenyse pažymÄta, jog statinio savininkÄ yra ieÅ¡kovÄ (apie tai žinojo atsakovas A. J., kuris ir užbaigÄ kadastrinių matavimų patikslinimÄ dienÄ prieÅ¡ pasiraÅ¡ant atsakovų sudarytÄ pirkimo â pardavimo sutartį). Teismo vertinimu, sutarties Å¡alys ir notarÄ privalÄjo aptarti nuosavybÄs teisÄs į statinius esanÄius ant žemÄs sklypo perÄjimo klausimÄ .
14. Sudarant atsakovų pirkimo â pardavimo sutartį notarei turÄjo bÅ«ti pateiktas žemÄs sklypo planas, iÅ¡ kurio bÅ«tų matyti, kad žemÄs sklype yra statinių, taÄiau atsakovai tai nuslÄpÄ (Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino ir sutartį tvirtinusi notarÄ). Teismas įvertinÄs nurodytas aplinkybes ir tai, jog byloje pateiktas VÄ® âRegistrų centrasâ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad žemÄs sklype užstatyta teritorija â 0,0170 ha, darÄ iÅ¡vadÄ , jog (duomenys neskelbtini) pirkimo â pardavimo sutartis, notarinio registro prieÅ¡tarauja CK 6.396 straipsnio 1 daliai.
15. Teismas neabejojo, jog apie atliktus kadastrinius matavimus atsakovui A. J. buvo žinoma, nes ieÅ¡kovÄ pateikÄ su atsakovu A. J. suderintÄ ir paraÅ¡u patvirtintÄ atnaujintÄ Å¾emÄs sklypo planÄ bei žemÄs sklypo kadastrinių duomenų bylÄ , kuri buvo pateikta elektroninÄmis priemonÄmis VÄ® âRegistrų centrasâ iÅ¡ankstiniam patikrinimui. IeÅ¡kovÄ (duomenys neskelbtini) pradÄjo nebaigtų statinių įregistravimo procesÄ su atsakovo A. J. sutikimu.
16. Nors atsakovai A. J. ir O. C. įrodinÄja, kad sudarydami sandorį, elgÄsi sÄ Å¾iningai ir teisÄtai, taÄiau bÅ«tent atsakovai nuslÄpdami esmines pirkimo â pardavimo sutarties aplinkybes, t. y. žinodami, jog ginÄo žemÄs sklype yra neįregistruoti pamatai ir atsakovui A. J. pasinaudojus skubia VÄ® âRegistrų centrasâ paslauga â įteisino kadastrinių matavimų pakeitimus, nors ieÅ¡kovÄ yra pamatų savininkÄ. Teismas darÄ iÅ¡vada, jog dÄl žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sutarties pripažinimo negaliojanÄia visos kylanÄios pasekmÄs turÄtų bÅ«ti perkeliamos atsakovams, kurių nesÄ Å¾iningumas ikisutartiniuose bei sutartiniuose santykiuose nustatytas.
17. Teismas sprendÄ, kad ginÄo žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartis pripažintina negaliojanÄia CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip sudaryta dÄl apgaulÄs ir CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieÅ¡taraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms; sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyviÄ sias CK 6.395 straipsnio 1 dalies, 6.396 straipsnio 1 dalies ir ŽemÄs įstatymo 31 straipsnio normas, nes sutartyje nebuvo aptartas nuosavybÄs teisÄs perÄjimo klausimas į žemÄs sklype esanÄius statinius (CK 6.395 str. 1 d.), nenurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , t. y. kad žemÄs sklype yra statinių (CK 6.396 str. 1 d.), pažeidžiant ieÅ¡kovÄs pirmumo teisÄ pirkti parduodamÄ privaÄiÄ Å¾emÄ, kurioje yra jai nuosavybÄs teise priklausantys statiniai â pamatai), ir žemÄ, bÅ«tinÄ naudoti statiniams pagal paskirtį (ŽemÄs įstatymo 31 str.).
Teismo nuomone, atsakovas A. J. sutartimi atsakovei O. C. negalÄjo perleisti nuosavybÄs teises į turtÄ , kurio atsakovas A. J. iÅ¡ esmÄs neturi. Atitinkamai atsakovÄ O. C. žinodama, jog neturi teisių į minimÄ turtÄ , negalÄjo pradÄti statybų proceso. Teismas įvertinÄs tai, jog atsakovÄ O. C. yra atsiskaiÄiusi su atsakovu A. J., sprendÄ, kad teismui pripažinus sutartį negaliojanÄia atsakovui A. J. turÄtų bÅ«ti grÄ Å¾intinas žemÄs sklypas, ieÅ¡kovei - nebaigtas statinys, o atsakovas A.
J. turÄtų grÄ Å¾inti atsakovei O. C. iÅ¡ jos gautus 16 000 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 18. ApeliantÄ O. C. apeliaciniu skundu praÅ¡o KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos rajono rÅ«mų 2019 m. birželio 3 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisÄtas ir nepagrįstas, nes teismas neatskleidÄ bylos esmÄs, netinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosÄiusius teisinius santykius, netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ materialinÄs teisÄs normas taip pat pažeidÄ Ä¯rodinÄjimÄ reglamentuojanÄių procesinių teisÄs normas ir nukrypo nuo Å¡iais klausimais Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotos teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. 18.2.
Teismo posÄdžio metu UAB âMerkastaâ buvÄs vadovas S. M. (ieÅ¡kovÄs sÅ«nus) nurodÄ, kad leidimÄ statybai gavo UAB âMerkastaâ, teismo posÄdyje iÅ¡ esmÄs pripažino, jog ieÅ¡kovÄ tik formali statytinÄ. S. M. nurodÄ visiÅ¡kai kitokį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , pripažindamas, kad ieÅ¡kinio formuluotÄ yra tik advokatÄs parinktas teisinis jo problemos sprendimo bÅ«das. 18.3. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovÄ paaiÅ¡kino, kad jos sÅ«nus S. M. buvo pirkÄs jai žemÄs sklypÄ per savo įmonÄ (nors byloje nustatyta, kad ginÄo žemÄs sklypas nuosavybÄs teise priklausÄ UAB âMerkastaâ), nepamena kokius dokumentus sÅ«nus teikÄ jai pasiraÅ¡yti, nÄ vieno dokumento neskaitÄ, jų neturi, sÅ«nus veikÄ pagal įgaliojimÄ , jis pirko statybines medžiagas, namas buvo pradÄtas statyti, ji ir sÅ«nus mokÄdavo statybininkams.
Byloje pateiktas įgaliojimas yra niekinis, nes ieÅ¡kovÄ juo įgalioja savo sÅ«nų sprÄsti juridiniam asmeniui UAB âMerkastaâ nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo klausimus santykiuose su visais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Nei ieÅ¡kovÄ, nei S. M. nepateikÄ Ä¯rodymų, kad statybos darbai buvo atliekami iÅ¡ ieÅ¡kovÄs lÄšų. 18.4. Teismas nevertino atsakovo A. J. paaiÅ¡kinimų, kad jis neinicijavo ir neužsakinÄjo kadastrinių matavimų. Atsakovas A. J. tiesiog buvo suklaidintas ir pasiraÅ¡Ä kadastrinių duomenų patikslinimÄ , siekdamas sudaryti sandorį su atsakove O.
C., kai notaro nurodymu tai buvo kliÅ«timi šį sandorį sudaryti. IÅ¡ Registro duomenų matyti, kad tai buvo padaryta prieÅ¡ pat sandorį, kas patvirtina atsakovo A. J. iÅ¡dÄstytas aplinkybes. 18.5. Teismo motyvas, kad kadastrinių duomenų patikslinimas nÄra ginÄijamas, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, nes įraÅ¡as kadastrinių duomenų byloje nesukuria nuosavybÄs teisių ieÅ¡kovei (nÄra nuosavybÄs teises patvirtinantis dokumentas). Be to, kadastriniai duomenys galÄtų bÅ«ti žemÄs savininko bet kada vÄl patikslinti. 18.6.
Teismas, prieÅ¡taraudamas pats sau, vien ieÅ¡kovÄs įraÅ¡ymÄ kadastro byloje jau panaudojo kaip jos nuosavybÄs teisÄ patvirtinantį įrodymÄ , nors Å¡is kadastro duomenų įraÅ¡as net nelaikomas nekilnojamojo daikto teisinÄ registracija. 18.7. Nei ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje, nei teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodÄ teisinio pagrindo, kuris atitiktų nurodytų įstatymų reikalavimus, t. y. kad ieÅ¡kovÄs tariamos nuosavybÄs teisÄs į pamatus atitinka kurį nors teisÄs normose nustatytÄ nuosavybÄs teisÄs įregistravimo vieÅ¡ame registre pagrindÄ , arba kad kadastro duomenų byla laikytina atsakovo A.
J. teisÄs perleisti žemÄs sklypÄ su jame esanÄiais pamatais suvaržymu. 18.8 NagrinÄjamu atveju, po keturių žemÄs sklypo perleidimo sandorių, teismas, ieÅ¡kovei nepareiÅ¡kus reikalavimų dÄl nuosavybÄs teisÄs į pamatus jai pripažinimo bei visų ankstesnių sandorių nuginÄijimo, iÅ¡nagrinÄjo bylÄ taip, lyg galiotų ne apeliantÄs, o ieÅ¡kovÄs nuosavybÄs prezumpcija ir taip be teisÄto pagrindo motyvuose paneigÄ atsakovÄs nuosavybÄs teisÄ pagal įstatymÄ , o ginÄijamÄ sandorį panaikino nesusijusiais su ieÅ¡kovÄs tariama nuosavybÄs teise teisiniais pagrindais.
Toks teismo sprendimas nesukuria pamatų nuosavybÄs klausimu pasekmių, kadangi apeliantÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ pamatus įstatymo nustatyta tvarka nÄra nuginÄyta, o ieÅ¡kovÄs â patvirtinta, kadangi nebuvo pareikÅ¡ta tokių reikalavimų ir atitinkamai, pastarųjų iÅ¡sprendimas neįtvirtintas sprendimo rezoliucinÄje dalyje. 18.9. NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgÄ Ä¯ CK 6.396 straipsnio sisteminį santykį su CK 6.395 straipsniu. 18.10. Teismui tenkinus ieÅ¡kinį, pamatų nuosavybÄs pripažinimo ieÅ¡kovei klausimas vis tiek liko neiÅ¡sprÄstas, nes jis nÄra patvirtintas nei administracine tvarka įteisinant statybÄ , nei teismo sprendimu tenkinus ieÅ¡kovÄs atitinkamus reikalavimus dÄl apeliantÄs nuosavybÄs teisÄs, patvirtintos eile turto perleidimo sandorių, nuginÄijimo bei nuosavybÄs teisÄs ieÅ¡kovei pripažinimo. 18.11 Teismui konstatavus, kad ginÄijama sutartimi buvo perleisti ir ieÅ¡kovei priklausantys pamatai, ir dÄl to net keliais savarankiÅ¡kais pagrindais pripažinus žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sutartį niekine ir negaliojanÄia, lieka neaiÅ¡ku, kodÄl lygiai tokiomis pat aplinkybÄmis liko galioti, t. y. teisÄti, ankstesni trys to paties žemÄs sklypo perleidimo sandoriai.
Byloje buvo nustatyta, kad pamatai buvo pastatyti jau iki pirmojo iÅ¡ jų, t. y. faktinÄ padÄtis liko ta pati, be to, pats teismas nurodÄ, kad registracija nuosavybei įtakos neturi, o Å¡iuo atveju atlikti patikslinti kadastriniai matavimai tik fiksavo senÄ pamatų faktinÄ padÄtį ir taip pat su jų kaip daikto ar kaip nebaigtos statybos teisine registracija neturi nieko bendra. 18.12. NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo kokia žemÄs sklypo dalis yra bÅ«tina tariamam statiniui ir pripažino negaliojanÄia visÄ Å¾emÄs pirkimo â pardavimo sutartį, tuo pažeisdamas ne tik Lietuvos Respublikos ŽemÄs įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatÄ bei nukrypdamas nuo teismų praktikos, bet ir pažeisdamas CK 6.226 straipsnio nuostatas. 18.13 Teismas nepagrįstai pripažino niekine ir negaliojanÄia visÄ Å¾emÄs pirkimo âpardavimo sutartį, neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ŽemÄs įstatymo nuostatÄ ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad statinių ir įrenginių savininkai neturi pirmenybÄs teisÄs į visÄ parduodamÄ bendrosios nuosavybÄs teise valdomo sklypo dalį, nebent bÅ«tų nustatyta, kad visas parduodamas sklypas bÅ«tinas statiniams.
Atitinkamai ir restitucija visa apimtimi taikyta nepagrįstai.
19. Atsakovas A. J. pateikÄ prisidÄjimÄ prie apeliacinio skundo, nurodÄ, kad prisideda prie atsakovÄs O. C. apeliacinio skundo.
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovÄ G. M. M. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti 2019 m. birželio 3 d. KlaipÄdos apylinkÄs teismo sprendimÄ , taip pat priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 20.1. S. M. į bylÄ buvo įtrauktas treÄiuoju asmeniu nereiÅ¡kianÄiu savarankiÅ¡kų reikalavimų ir byloje nebuvo nagrinÄjamas S. M. reikalavimas. Å ioje civilinÄje byloje ieÅ¡kove buvo tik G.
M. M.. TreÄiasis asmuo S. M. neturÄjo įgaliojimo atstovauti ieÅ¡kovÄs interesus civilinÄje byloje, todÄl ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra ieÅ¡kovÄs prerogatyva ir teismas yra saistomas ieÅ¡kovÄs pareikÅ¡tų reikalavimų, o ne kitų proceso dalyvių nuomonÄs apie juos. 20.2. IeÅ¡kovÄ, pagal (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį valdydama žemÄs sklypÄ , turÄjo teisÄ suteikti įgaliojimÄ bet kuriam jos pasirinktam asmeniui atstovauti jÄ sprendžiant klausimus, susijusius su Å¡iuo žemÄs sklypu, todÄl (duomenys neskelbtini) įgaliojimas yra teisÄtas ir, be to, galiojantis, kadangi nÄra nuginÄytas (tokio reikalavimo byloje atsakovai nereiÅ¡kÄ). 20.3.
IeÅ¡kovÄ pateikÄ raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinanÄius, kad ji žemÄs sklype atliko statybos darbus ir pastatÄ nebaigtÄ statyti statinį (pamatus); atsakovas A. J. VÄ® âRegistrų centrasâ įregistravo žemÄs sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu užfiksuota, kad žemÄs sklype yra ieÅ¡kovei priklausantys statinys (pamatai), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendÄ ginti ieÅ¡kovÄs nuosavybÄs teises ir tenkino ieÅ¡kinį. 20.4. Atsakovas A. J. dienÄ prieÅ¡ ginÄijamÄ pirkimo â pardavimo sutartį įregistravÄs žemÄs sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu užfiksuota, kad žemÄs sklype yra ieÅ¡kovei priklausantys statinys (pamatai), sutartį tvirtinanÄiai notarei pateikÄ senÄ , nebegaliojantį žemÄs sklypo planÄ , kuriame nebuvo fiksuoti pamatai ir notarÄs neinformavo, kad žemÄs sklype yra statiniai. 20.5.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo A. J. ir atsakovÄs O. C. veiksmus nuslepiant nuo notarÄs sutarties tvirtinti reikÅ¡mingÄ informacijÄ ir pateikiant tikrovÄs neatitinkantį žemÄs sklypo planÄ pripažino nesÄ Å¾iningais, ypaÄ atsižvelgiant į tai, kad abu atsakovai daug metų verÄiasi nekilnojamojo turto verslu ir turi patirties sudarant analogiÅ¡kus sandorius. 20.6. GinÄo žemÄs sklypas priklausÄ UAB âMerkastaâ, UAB âLitectusâ, UAB âStatnÄjaâ, taÄiau ieÅ¡kovÄ Å¡iame žemÄs sklype pagal panaudos sutartį statÄ gyvenamÄ jį namÄ ir nÄ vienas iÅ¡ buvusių žemÄs sklypo savininkų Å¡ios jos teisÄs neginÄijo bei nebaigtos statybos neapskaitÄ savo ilgalaikio turto apyraÅ¡uose kaip savo, todÄl ieÅ¡kovÄ neturÄjo pagrindo ginÄyti Å¡ių juridinių asmenų sudarytus sandorius, nes jie nepažeidÄ ieÅ¡kovÄs teisių. 20.7.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡samiai pasisakÄ dÄl atsakovų argumentų ir juos atmetÄ kaip nepagrįstus. Apeliaciniame skunde nÄra nurodyta naujų argumentų, tik dar kartÄ kartojamos tos paÄios nuostatos, jas nepagrįstai traktuojant atsakovų naudai. 20.8. Atsakovai žinodami, kad žemÄs sklype yra statiniai, sÄ moningai Å¡iÄ informacijÄ nuslÄpÄ nuo notarÄs, taip jÄ suklaidindami, dÄl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino ir CK 1.91 str. pagrindu kaip sudarytÄ dÄl apgaulÄs. NotarÄ, tvirtinusi pirkimo â pardavimo sutartį, privalÄjo atidžiau atlikti savo pareigas ir VÄ® âRegistrų centrasâ iÅ¡raÅ¡e esant duomenims apie žemÄs sklypo užstatymÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti kam priklauso žemÄs sklype esantis statinys ir pasiÅ«lyti sutarties Å¡alims aptarti statinio nuosavybÄs teisÄs perÄjimo klausimÄ , juolab, kad žemÄs sklypo kadastrinių matavimų patikslinimas įregistruotas skubiai. 20.9. (duomenys neskelbtini)Lietuvos notarų rÅ«mų raÅ¡te nurodyta, kad âatsižvelgiant į tai, kad žemÄs sklypo perleidimo sutartyje negali bÅ«ti aptarta, kad nuosavybÄs teisÄ lieka pardavÄjui į neapibrÄžtus nekilnojamuosius daiktus (neįregistruotus nebaigtus statyti statinius), Å¡ie daiktai iki perleidimo sandorio sudarymo privalo bÅ«ti registruojami Nekilnojamojo turto registreâ.
Atsakovas A. J., įregistravÄs žemÄs sklypo kadastrinius matavimus, privalÄjo kreiptis į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu įregistruoti nebaigtÄ statybÄ ir tik po jos įregistravimo galÄjo sudaryti žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sandorį, jame nurodant perleidžiamame sklype esanÄius statinius ir iÅ¡sprendžiant jų nuosavybÄs teisių perleidimo arba neperleidimo klausimÄ . NagrinÄjamu atveju dÄl atsakovų nesÄ Å¾iningumo informacija apie žemÄs sklype esanÄius neįregistruotus statinius nebuvo atskleista notarei ir nebuvo įtraukta į sutartį.
IeÅ¡kovei nebuvo sudaryta galimybÄ statinį įregistruoti, todÄl tokia sutartis yra negaliojanti ir pirmosios instancijos teismas priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ sprendimÄ jÄ panaikinti. 20.10. Atsakovai teismo posÄdžio metu patvirtino, jog tardamiesi dÄl perleidžiamo žemÄs sklypo kainos neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad žemÄs sklypas yra iÅ¡ dalies užstatytas ir dÄl to bus apsunkintas naudojimasis žemÄs sklypu, kas įtakoja žemÄs sklypo kainÄ (užstatyto ir su naudojimosi apribojimais žemÄs sklypo kaina yra gerokai mažesnÄ nei laisvo žemÄs sklypo kaina), todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino visÄ sandorį. 20.11.
Skundžiamu sprendimu teismas taikÄ restitucijÄ ir ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino neįregistruotÄ nebaigtÄ statinį, todÄl įsiteisÄjus teismo sprendimui ieÅ¡kovÄ turÄs galimybÄ Å¡Ä¯ nebaigtÄ statyti statinį įregistruoti teisÄs aktų nustatyta tvarka.
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ treÄiojo asmens BUAB âStatnÄjaâ bankroto administratorÄ praÅ¡o dÄl apeliacinio skundo sprÄsti teismo nuožiÅ«ra. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas.
22. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinÄs instancijos teismas taip pat patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. DÄl naujų įrodymų priÄmimo 23. ApeliantÄ kartu su apeliaciniu skundu pateikÄ naujÄ Ä¯rodymÄ â (duomenys neskelbtini)VÄ® Registrų centras raÅ¡tÄ dÄl įrodymų pateikimo. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galÄjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakÄ priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybÄ iÅ¡kilo vÄliau.
Pateikto dokumento turinys patvirtina, kad atsakovÄ turÄjo objektyviÄ galimybÄ Å¡io įrodymo pateikimu pasirÅ«pinti dar pirmosios instancijos teisme. TodÄl teisÄjų kolegija, nenustaÄiusi prielaidų taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintos taisyklÄs iÅ¡imties, apelianto pateikto naujo įrodymo nepriima ir jo nevertina.
24. Byloje kilo ginÄas dÄl (duomenys neskelbtini)žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų A. J. ir O. C., teisÄtumo. DÄl ginÄo faktinių aplinkybių 25. Byloje nustatyta, kad ginÄo žemÄs (duomenys neskelbtini) nuo 2015-12-09 nuosavybÄs teise priklausÄ atsakovui A. J.. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi ginÄo sklypas parduotas atsakovei O. C.. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro duomenimis žemÄs sklypo naudojimo bÅ«das (vienbuÄių ir dvibuÄių gyvenamųjų pastatų teritorijos), (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos žemÄs sklypo plane nurodyti pamatai, planas pasiraÅ¡ytas A. J., taip pat nurodyta neregistruoto statinio savininkÄ â ieÅ¡kovÄ G. M. M..
26. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino: pripažino (duomenys neskelbtini) pirkimoâpardavimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų A. J. ir O. C., negaliojanÄia ir taikÄ restitucijÄ â atsakovui A. J. grÄ Å¾ino nuosavybÄs teise įregistruotÄ Å¾emÄs sklypÄ (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovei G. M. M. grÄ Å¾ino neįregistruotÄ nebaigtÄ statinį (duomenys neskelbtini), ir priteisÄ iÅ¡ atsakovo A. J. 16 000,00 Eur O. C.; priteisÄ ieÅ¡kovei G. M. M. iÅ¡ atsakovų po 1483,48 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
27. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, apeliantÄ atsakovÄ O. C. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosÄiusius teisinius santykius, netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ materialinÄs teisÄs normas, taip pat pažeidÄ Ä¯rodinÄjimÄ reglamentuojanÄias procesinÄs teisÄs normas ir nukrypo nuo Å¡iais klausimais Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotos teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Atsakovas A. J. nurodÄ, kad prisideda prie apeliacinio skundo. DÄl ieÅ¡kovÄs teisÄs ginÄyti žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sandorį 28. ApeliantÄ O. C. nurodo, kad ieÅ¡kovÄs G. M. M. nuosavybÄs teisÄ Ä¯ pamatus nÄra patvirtinta nei administracine tvarka įteisinant statybÄ , nei teismo sprendimu tenkinus ieÅ¡kovÄs atitinkamÄ reikalavimÄ dÄl nuosavybÄs teisÄs jai pripažinimo, ir ji negali ginÄyti sutarties, kadangi nÄra Å¡ių privaÄių civilinių teisinių santykių dalyvis.
29. Vertinant Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pažymÄtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ä®statymų numatytais atvejais prokuroras, valstybÄs ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ vieÅ¡ajam interesui ginti (CPK 5 straipsnio 3 dalis). CK 1.78 straipsnio 5 dalis nustato, kad reikalavimÄ dÄl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo.
30. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CPK 2 straipsnį ir 5 straipsnio 1 dalį, yra pažymÄta, kad CPK 5 straipsnyje teisÄ kreiptis į teismÄ teisminÄs gynybos įtvirtinta kaip vienas iÅ¡ civilinio proceso principų. Pagal Å¡iÄ proceso teisÄs normÄ teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ turi asmuo, kurio teisÄ ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginÄijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisÄ kreiptis į teismÄ . Suinteresuotumas â tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. TeisÄ kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisÄ, o reiÅ¡kia galimybÄ kreiptis į teismÄ dÄl to, jog bÅ«tų apginta jo subjektinÄ teisÄ ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).
31. Kasacinio teismo konstatuota, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminÄ gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisÄs ir (ar) teisÄti interesai pažeidžiami. TaÄiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisÄ ar teisÄtÄ interesÄ dÄl ginÄo dalyko, tai ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dÄl to, kad jis pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo â asmens, kuris neįrodÄ, jog jam priklauso teisÄ, kad jo teisÄ pažeidžiama ar ginÄijama, kad jis turi teisinį interesÄ dÄl ginÄo dalyko (žr. pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e3K-3-28-421/2019 21 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).
32. Pagal bendrÄ taisyklÄ, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu gindamas jam paÄiam priklausanÄiÄ teisÄ arba interesÄ , tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisÄ pažeista ir koks saugomas interesas turÄtų bÅ«ti ginamas. IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kiniu ginÄija žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartį, nurodydama, kad ginÄijama žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinÄ dÄl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo (CK 1.80 str.), kadangi joje nebuvo aptartas žemÄs sklype esanÄių statinių nuosavybÄs perÄjimo klausimas (CK 6.395 str. 1 d.), nebuvo nurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , kurį pardavÄjas privalo pagal sutartį perduoti pirkÄjui, ir to daikto vieta atitinkamame žemÄs sklype (CK 6.396 str. 1 d.), be to, atsakovas A.
J. apie ketinimÄ parduoti žemÄs sklypÄ neinformavo ieÅ¡kovÄs, kuri kaip žemÄs sklype esanÄių statinių savininkÄ, turÄjo pirmumo teisÄ sklypÄ pirkti tomis paÄiomis sÄ lygomis (ŽemÄs įstatymo 31 str.).
33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ginÄijama sutartis yra niekinÄ CK 1.80 str. 1 dalies, 1.91 straipsnio, 6.395 straipsnio 1 dalies, 6.396 straipsnio 1 dalies, ŽemÄs įstatymo 31 straipsnio 1 dalies pagrindais, kadangi sudarant ginÄijamÄ Å¾emÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutartį joje nebuvo aptartas sklype esanÄių statinių klausimas, ieÅ¡kovei nebuvo pasiÅ«lyta pasinaudoti pirmenybÄs teise pirkti žemÄs sklypÄ , sutartis sudaryta atsakovams apgavus notarÄ.
34. IeÅ¡kovÄ atsiliepime į apeliacinį skundÄ detalizavo savo pozicijÄ dÄl savo teisių ir interesų pažeidimo ginÄijamu sandoriu, nurodÄ, kad pažeistos jos, kaip ginÄo žemÄs sklype esanÄių gyvenamojo namo pamatų savininkÄs, teisÄs, nes apie ketinimÄ perleisti ginÄo žemÄs sklypÄ atsakovas A. J. jos neinformavo. DÄl ieÅ¡kovÄs nuosavybÄs teisÄs į ginÄo sklype esanÄius statinius 35. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄ nurodo, kad ginÄo sklype esantys gyvenamojo namo pamatai jai priklauso nuosavybÄs teise CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, nustatanÄiu, jog nuosavybÄs teisÄ gali bÅ«ti įgyjama pagaminant naujÄ daiktÄ . Šį teiginį ieÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄja (duomenys neskelbtini) sudaryta kadastro matavimų byla, kurioje nurodyta, kad ginÄo sklype esanÄio neregistruoto statinio savininkÄ yra ieÅ¡kovÄ G. M. M..
36. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodÄ, kad pamatų ir dalies sienų statymas statybos procese teisÄs aktų nustatyta tvarka yra nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 4 p.); teismo nuomone, pamatų neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybÄs teisių į statinį; teismas pažymÄjo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, registre aiÅ¡kiai užfiksuotas ginÄo žemÄs sklypo užstatymo plotas bei kadastrinių matavimų byloje nurodyta neregistruoto statinio savininkÄ â ieÅ¡kovÄ, atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad atsakovai pripažino, jog ne jie statÄ pamatus, o pamatai buvo pastatyti dar iki atsakovui A. J. įsigyjant žemÄs sklypÄ .
37. TaÄiau teisÄjų kolegija neturi pakankamo pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ginÄo sklype esantys gyvenamojo namo pamatai (neįregistruoti statiniai) nuosavybÄs teise priklauso ieÅ¡kovei G. M. M..
38. Savininku tampama įgijus nuosavybÄs teisÄ. NuosavybÄs teisÄs įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje, kuriame pateikiamas nebaigtinis jų sÄ raÅ¡as.  Asmuo, įrodinÄdamas aplinkybÄ, kad jis yra turto savininkas, įrodinÄja savo nuosavybÄs teisÄs į tÄ turtÄ atsiradimo pagrindÄ . TurtÄ , į kurį asmuo įgijo nuosavybÄs teisÄ, Å¡ios teisÄs turinį galima nustatyti pagal nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagrindÄ . Daikto pagaminimas yra vienas iÅ¡ nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagrindų.
Pagal bendrÄ jÄ nuosavybÄs įgijimo Å¡iuo pagrindu taisyklÄ daiktas turi bÅ«ti pagamintas laikantis jo pagaminimo momentu egzistuojanÄio teisinio reguliavimo, t. y. nekilnojamojo daikto statyba ar rekonstrukcija turi bÅ«ti teisÄta. Daikto pagaminimo teisÄtumas yra bÅ«tina sÄ lyga įgyjant nuosavybÄs teises į tokį daiktÄ . Taigi, kad statytojas įgytų nuosavybÄs teisÄ Ä¯ statinį, turi statybÄ pradÄti, vykdyti ir baigti, laikydamasis tÄ procesÄ reglamentuojanÄių teisÄs normų reikalavimų. Tokias nuostatas įtvirtinÄs ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas suformuotoje praktikoje tokio pobÅ«džio bylose (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. rugsÄjo 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-340/2007; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-89/2013; 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016; kt.).
39. Kadangi pastatai yra registruotini daiktai (CK 4.253 straipsnis), tai prieÅ¡ treÄiuosius asmenis savo nuosavybÄs teisÄ asmuo gali panaudoti tik įregistravÄs daiktÄ ir nuosavybÄs teisÄ Ä¯ jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.256 straipsnis). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriais formuojami nekilnojamieji daiktai yra naujo nekilnojamojo daikto suformavimas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. GinÄo sklype esantys pastatai gali bÅ«ti laikomi nebaigtais statyti statiniais. Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje yra numatyta, kad nebaigtas statinys â tai statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisÄs aktuose, yra neužbaigti; toks statinys, vadovaujantis Statybos įstatymo 39 straipsniu, turi bÅ«ti registruojamas Nekilnojamojo turto registre bei gali bÅ«ti perleidžiamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisÄs aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamÄ jį daiktÄ .
40. PažymÄtina, kad ginÄo žemÄs sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla buvo parengta ieÅ¡kovÄs užsakymu. Kadastrinių matavimų bylÄ parengusios MB âMerkatoriusâ direktorÄ nurodÄ, kad žemÄs sklypo kadastro duomenų lentelÄje âDuomenys apie statinių savininkus, jeigu jie nesutampa su žemÄs sklypo savininkuâ, pamatų savininku nurodyta užsakovÄ G. M. M., kuri pateikÄ gyvenamojo namo statybos projektÄ , statybos leidimÄ , panaudos sutartį.
Atkreiptinas dÄmesys, kad kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobÅ«džio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymÄjimas vietovÄje. Å ie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobÅ«džio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinÄse procedÅ«rose gali sudaryti pagrindÄ priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dÄl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinÄs procedÅ«ros metu, nors ir sudarantis pagrindÄ sprÄsti dÄl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiÅ¡kai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019).
Tai reiÅ¡kia, kad kadastro duomenų byla ir joje pateikti duomenys nÄra daiktinių teisių, Å¡iuo atveju â nuosavybÄs teisių atsiradimo teisinis pagrindas.
41. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad asmenys, nesuformavÄ statinio Statybos įstatymo nustatyta tvarka, neturi teisÄs jį įregistruoti vieÅ¡ame registre kaip nekilnojamÄ jį daiktÄ ir civilinÄs apyvartos objektÄ , atitinkamai jie negali bÅ«ti laikomi įgijusiais nuosavybÄs teisÄs į pirmiau iÅ¡dÄstytus reikalavimus atitinkantį objektÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2016-06-13 nutartis civilinÄje byloje Nr.e3K-3-306-706/2016).
42. NagrinÄjamu atveju ginÄo sklype esantys statiniai (gyvenamojo namo pamatai) nÄra suformuoti ir įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jų teisinÄ registracija nÄra atlikta. TeisÄjų kolegija pagal į bylÄ pateiktus įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių jos nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ginÄo sklype esanÄius statinius (CPK 178 str., CK 4.47 str.) 43. Civilinio kodekso 4.40 str. 1 d. nustatyta, kad žemÄs sklypo savininkui nuosavybÄs teise priklauso virÅ¡utinis žemÄs sklypo sluoksnis, ant žemÄs sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Ši teisÄs norma reiÅ¡kia, kad žemÄs sklypas, visų kitų ant jo esanÄių objektų atžvilgiu, yra pagrindinis daiktas (Civilinio kodekso 4.12 str.), o statiniai ir kiti objektai esantys žemÄs sklype, yra antraeiliai daiktai, t.y.
žemÄs sklypo priklausiniai (Civilinio kodekso 4.13 str.). 44. Byloje nustatyta, kad ginÄo žemÄs sklypas (duomenys neskelbtini) nuo 2008-07-16 nuosavybÄs teise priklausÄ UAB âMerkastaâ. KlaipÄdos rajono savivaldybÄs architektÅ«ros ir urbanistikos skyrius iÅ¡davÄ statytojui UAB âMerkastaâ specialiuosius architektÅ«rinius reikalavimus vieno buto gyvenamojo namo statybai. Vieno buto gyvenamojo namo projekte užsakovu nurodyta UAB âMerkastaâ . (duomenys neskelbtini) tarp UAB âMerkastaâ (direktorius S. M.) ir ieÅ¡kovÄs sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu UAB âMerkastaâ laikinai ir neatlygintinai perdavÄ valdyti ir naudoti žemÄs (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovÄ Ä¯sipareigojo vystyti (pastatyti vieno buto gyvenamÄ jį namÄ ), kurio pardavimo metu bÅ«tų atsiskaityta su UAB âMerkastaâ už žemÄ.
IeÅ¡kovÄ Ä¯sipareigojo užsakyti ir gauti vienbuÄio namo projektÄ bei leidimÄ statybai. Statybos darbų pradžia pagal statybos žurnalo įraÅ¡us (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktos âGoogle mapsâ nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad 2012 m. ginÄo žemÄs sklype yra įrengti gyvenamojo namo pamatai. GinÄo sklypas (duomenys neskelbtini) parduotas varžytynÄse UAB âLitectusâ. (duomenys neskelbtini) varžytinių aktu UAB âLitectusâ ginÄo žemÄs sklypÄ nupirko be jokių statinių.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad pereinant žemÄs sklypo nuosavybÄs teisei, pasikeiÄia ir sklype esanÄių neregistruotų statinių nuosavybÄs teisÄ (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008-06-19 nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr., 3K-3-293/2008), todÄl, apeliacinÄs instancijos teismo nuomone, ieÅ¡kovÄ savo teises į ginÄo sklype esanÄius neregistruotus statinius turÄjo ginti jau parduodant sklypÄ iÅ¡ varžytynių 2013 metais.
45. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)sklypas parduotas pirkÄjui UAB âStatnÄjaâ, (duomenys neskelbtini) sklypas parduotas pirkÄjui A. J., pardavÄjas UAB âStatnÄjaâ, kurį atstovavo S. M. (ieÅ¡kovÄs sÅ«nus) pareiÅ¡kÄ ir garantavo, kad parduodamame ginÄo žemÄs sklype nÄra jokių pastatų ir statinių.
46. FaktinÄ aplinkybÄ, kad atsakovui A. J. priklausiusiame žemÄs sklype buvo teisiÅ¡kai neįregistruoti gyvenamojo namo pamatai, nepaneigia nei tokio statinio, kaip antraeilio, statuso, žemÄs sklypo atžvilgiu, nei tokio antraeilio daikto likimo, pereinant pagrindinio daikto (ginÄo žemÄs sklypo) nuosavybÄs teisei kitam asmeniui, Å¡iuo atveju - atsakovei O. C..  BÅ«tent dÄl Å¡ios priežasties sudarydamas ginÄijamÄ Å¾emÄs sklypo pirkimo pardavimo sutartį atsakovas A. J. neturÄjo žemÄs sklype esanÄių nekilnojamųjų daiktų likimo aptarti sutartyje, kaip tai nustato Civilinio kodekso 6.395 str. 2 d.. Vadinasi, Å¡ioje situacijoje nekilnojamieji daiktai, esantys žemÄs sklype, perÄjo kartu su žemÄs sklypo nuosavybÄs teise atsakovei O. C.Civilinio kodekso 6.395 str. 1 d. bei 4.14 str. 1 d. pagrindu, nes sutartyje niekaip nÄra aptartas žemÄs sklype esanÄių statinių likimas.
47. ApeliacinÄs instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, įvertinÄs dalyvaujanÄių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄstytus argumentus, konstatuoja, kad ieÅ¡kovÄ neįrodÄ, jog ginÄijamo sandorio sudarymas pažeidÄ ieÅ¡kovÄs materialiÄ sias teises ir (ar) teisÄtus interesus, nenurodÄ, kokius materialiuosius teisinius padarinius ieÅ¡kovei sukeltų ginÄijamo sandorio pripažinimas negaliojanÄiu ir restitucijos taikymas. DÄl to pripažintina, kad ieÅ¡kovÄ nepagrindÄ sÄ lygų, kurios bÅ«tinos teisminei gynybai jos reikalaujamu bÅ«du taikyti. TeisÄjų kolegija, remdamasi pirmiau iÅ¡dÄstytais argumentais, pripažįsta, kad ieÅ¡kovÄ neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo ginÄyti žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sandorio; tokio suinteresuotumo neturÄjimas per se (pats savaime) sudaro pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį (CPK 5 straipsnis).
48. Kasacinis teismas, sprÄsdamas dÄl teisÄs normų, reglamentuojanÄių teisÄs į teisminÄ gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad byloje, kurioje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas reikalavimo teisÄs neturinÄio ieÅ¡kovo, teismas negali ex officio konstatuoti niekinio sandorio teisinių pasekmių ir niekinio sandorio fakto (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2009).
49. Pripažinus, kad ieÅ¡kovÄ neturi jos nurodomo teisinio intereso dÄl ginÄo sandorio, teisÄjų kolegija nepasisako dÄl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinÄių įtakos procesinei bylos baigÄiai. DÄl procesinÄs bylos baigties 50. Remdamasi nurodytais argumentais, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo, netinkamai taikydamas proceso teisÄs normas, reglamentuojanÄias teisÄs į teisminÄ gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , patenkino ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį.
Tai yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti ( CPK 326 str. 1 d. 2 p.). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 51. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinÄs instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinÄti, pakeiÄia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeiÄia bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ .
NagrinÄjamu atveju, ieÅ¡kinys atmestas, todÄl atsakovams priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 98 str.).
52. AtsakovÄ O. C. pirmosios instancijos teisme advokatui už teisines paslaugas sumokÄjo 2050 Eur. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad praÅ¡omos priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, todÄl atsakovei O.
C. iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteistina 2050 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄje instancijoje 53. AtsakovÄs O. C. praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 800 teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme, pateikus jas patvirtinanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, pagal CPK 98 straipsnio ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas ir atsižvelgiant į galiojusius ir galiojanÄius minimalios mÄnesinÄs algos dydžius, tenkintinas ir atsakovei O. C. iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteistina 800 Eur teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų (CPK 98 str.). Paduodama apeliacinį skundÄ atsakovÄ sumokÄjo 75 Eur žyminio mokesÄio, todÄl iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteistina 875 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisÄjų kolegija n u s p r e n d ž i a: KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos rajono rÅ«mų 2019 m. birželio 3 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovÄs G. M. M., asmens (duomenys neskelbtini), 2050 Eur (du tÅ«kstanÄius penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ir 875 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme.
Panaikinti KlaipÄdos apylinkÄs teismo 2018-04-30 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - atsakovÄs O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausanÄio žemÄs sklypo, (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ . TeisÄjai Rasa BartaÅ¡ienÄ Jurga KramanauskaitÄ â ButkuvienÄ Irena StasiÅ«nienÄ