2025-06-18 Nr. AB-10528-3-61-3-03560-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-422-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03560-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2022 m. liepos 28 d. raštą Nr. 2D-13821 „Dėl prašymo pakartotinai įvertinti nustatytas statybos (duomenys neskelbtini) aplinkybes, dėl kurių Inspekcijos 2021-01-13 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-210113-00001 konstatuota savavališka statyba“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Inspekciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022 m. birželio 9 d. prašymą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad tarp jo ir Inspekcijos kilo ginčas dėl to, ar medinės terasos stoginės (toliau – ir Stoginė) statyba gali būti vertinama kaip atskiro I grupės nesudėtingo statinio statyba, ar vis dėlto buvo atliekami rekonstruoto pastato-sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (žymuo plane – 50F1g), esančio žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), virš patalpų pažymėtų pastato plane 1-43, 1-44 ir 1-46 (2003 m. liepos 22 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Korporacijos „Matininkai“ parengtame pirmo aukšto plane) (toliau – ir Pastatas) rekonstrukcijos darbai.

3. Pareiškėjas teigė, kad jis kreipėsi į Inspekciją su 2022 m. birželio 9 d. prašymu, kuriuo prašė pakartotinai įvertinti ant Pastato priestato pastatytos Stoginės statybos teisėtumą (toliau – ir Prašymas). Inspekcija, ginčijamu Raštu atsakydama į Prašymą, pateikė formalią nuorodą į teisės aktuose įtvirtintas rekonstravimo ir naujo statinio statybos sąvokas, tačiau neargumentavo, kaip konkrečiai Stoginės statyba atitinka rekonstrukcijos požymius, be to, nepagrįstai šias sąvokas vertino atsietai nuo kitų terminų, todėl padarė klaidingas išvadas. Rašte nenurodyta, kokios konkrečiai, Inspekcijos nuomone, buvo keistos / įrengtos naujos Pastato laikančiosios konstrukcijos.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog Pastate nebuvo įrengta jokių naujų laikančiųjų konstrukcijų, taip pat Pastato laikančiosios konstrukcijos nebuvo keistos. Konstrukcijos buvo įrengtos tik Stoginėje, kuri pastatyta ant Pastato, ir yra tik Stoginės, o ne Pastato, sudedamoji dalis. Pareiškėjas Prašyme Inspekcijai buvo nurodęs, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau – ir STR 1.01.03:2017) VI skyriaus 2 skirsnio 3 lentelės 4.2. punktą, Stoginė yra I grupės nesudėtingas statinys, kuriam pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 3 lentelę statyba leidžiantis dokumentas neprivalomas, todėl siekiant Stoginę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nereikia rengti statinio rekonstrukcijos projekto ir gauti statybą leidžiančio dokumento, pakanka parengti nekilnojamojo daikto (šiuo atveju – Stoginės) kadastrinių matavimų bylą ir gauti žemės sklypo, kuriame yra Pastatas, ant kurio priestato dalies buvo pastatyta Stoginė, bendraturčių sutikimus įregistruoti Stoginę Nekilnojamojo turto registre.

5. Pareiškėjas nesutiko su Inspekcijos atsakymu, jog atlikti Pastato statybos darbai negali būti traktuojami kaip naujo statinio statyba. Pareiškėjas neturėjo ketinimų rekonstruoti Pastatą, todėl pastatė atskirą Stoginę. Stoginė nėra pristatyta prie Pastato, todėl negali būti vertinama kaip priestatas, tai yra atskiras statinys. Nagrinėjamu atveju statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, o atsakovas nepagrįstai apsiribojo išimtinai vien tik Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalies punkto taikymu, nevertindamas kituose teisės aktuose detalizuotų terminų. Inspekcija, reikalaudama perteklinių dokumentų, kas yra netinkamo Stoginės statybos darbų vertinimo pasekmė, pažeidė konstitucinę pareiškėjo teisę naudotis jam priklausančia nuosavybe.

6. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje neturėtų būti nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjui 2021 m. sausio 13 d. surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-210113-00001, versija Nr. 2 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas), ir 2021 m. sausio 13 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-210113-00002 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) teisėtumo, tačiau turėtų būti vertinamas Inspekcijos Rašto pagrįstumas.

8. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad statinio laikančiosios konstrukcijos nebuvo keičiamos, nes šiuo atveju yra akivaizdu, jog dėl pareiškėjo vykdytų statybos darbų pasikeitė statinio išorės matmenys. Atsakovas paaiškino, kad Inspekcija, atsižvelgdama į statinio patikrinimo metu (t. y. 2021 m. sausio 13 d.) nustatytus pažeidimus – dėl savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento rekonstruoto Pastato, surašė Savavališkos statybos aktą, kuriame užfiksavo, kad virš patalpų, pažymėtų Pastato plane 1-43, 1-44 ir 1-46, ant plokščiojo stogo įrengta medinių konstrukcijų terasa, dalis sienos apkalta medinėmis lentomis, stogas šlaitinis, stogo danga bituminė. Pareiškėjas atliko statybos darbus, kuriais keitė / įrengė naujas Pastato laikančiąsias konstrukcijas – stogą – bei pakeitė Pastato išorės matmenis. Tokie statybos darbai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje pateikta statinio rekonstravimo sąvoka.

9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jo vykdyta statyba turėjo būti vertinama kaip atskiro statinio – Stoginės, kuriai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, statyba. Remiasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalimi ir minėta rekonstravimo sąvoka, nagrinėjamu atveju nebuvo atliekama nauja statyba, nes statybos darbai buvo atliekami ne neužimtame žemės paviršiaus plote, o Pastate, todėl laikytina, kad pareiškėjas pristatė priestatą, dėl šios priežasties jo atlikti darbai negali būti laikomi naujo statinio statyba. Atsakovas teigė, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų vertinama, kad pareiškėjas pristatė Stoginės priestatą, pakitus pagrindinėms statinio konstrukcijoms, būtų vertinama, jog buvo atlikti rekonstravimo darbai, kuriems privalomas statybą leidžiantis dokumentas, o jam gauti turi būti rengiamas statinio rekonstravimo projektas.

10. Atsakovo vertinimu, Inspekcija pagrįstai pareiškėjo atliktus statybos darbus kvalifikavo kaip rekonstravimą, ir tai detaliai pagrindė, atsakydama į Prašymą. Inspekcija, priimdama Raštą, veikė pagal kompetenciją, Rašte aiškiai išdėstė poziciją ir ją pagrindė teisės aktų nuostatomis, Raštas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

II. 11. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. D. skundą.

12. Teismas byloje nustatė, kad Inspekcija 2021 m. sausio 13 d. surašė Savavališkos statybos aktą, kuriame nurodė, jog savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento, rekonstruotas Pastatas, t. y. ant plokščiojo stogo įrengta medinių konstrukcijų terasa. Tą pačią dieną Inspekcija surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 13 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Privalomajame nurodyme taip pat nurodyta išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Išardyti perstatytas ar pertvarkytas Pastato dalis, ant plokščiojo stogo įrengtą medinių konstrukcijų terasą taip, kad atitiktų Nekilnojamojo turto registre ir kadastre užfiksuotus duomenis, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Minėtas Savavališkos statybos aktas ir Privalomasis nurodymas nėra nuginčyti.

13. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 13 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. liepos 13 d. Teismas 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir pratęsė Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. liepos 13 d. Taip pat teisme, dar nepasibaigus pratęstam Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, 2022 m. liepos 11 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuriame jis prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2024 m. liepos 13 d. Teisme dėl šio pareiškėjo prašymo dar nėra priimtas sprendimas (administracinė byla Nr. eI3-705-1066/2024). Pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pakartotinai įvertinti ant Pastato priestato dalies pastatytos Stoginės statybos teisėtumą. Inspekcija dėl šio Prašymo priėmė ginčijamą Raštą.

14. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nėra skundžiami Savavališkos statybos aktas ir Privalomasis nurodymas, todėl jų patikra neįeina į bylos nagrinėjimo dalyką.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiktą Prašymą, jo turinį ir Inspekcijos atsakymą (Raštą), sprendė, kad Raštas atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. pareiškėjui, atsižvelgiant į Prašymo turinį, buvo tinkamai ir pakankamai išsamiai atsakyta. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos pateiktu situacijos vertinimu, ją kvalifikuoja kitaip, nereiškia, jog Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

16. Teismas akcentavo, kad atsižvelgiant į tai, jog Privalomasis nurodymas nėra šios bylos ginčo dalykas, pareiškėjas, teikęs Inspekcijai Prašymą dėl pakartotinio statinio statybos įvertinimo ir gavęs jį netenkinantį atsakymą bei dėl jo kreipdamasis į teismą, negali tikėtis, kad netiesiogiai bus įvertintos ir konstatuotos aplinkybės, kurios darytų įtaką Privalomojo nurodymo teisėtumui bei pagrįstumui. Nagrinėjamu atveju bylos ribas sudaro tik patikrinimas, ar Inspekcija tinkamai, išsamiai ir motyvuotai atsakė į pareiškėjo Prašymą, atsižvelgiant į jo turinį; pačių argumentų pagrįstumas nėra vertinamas. Kaip matyti iš Rašto, Inspekcija, įvertinusi pareiškėjo Prašyme keliamus klausimus, pateikė atsakymą, kuris yra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas.

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamas Raštas neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms bei nesukelia jam teisinių pasekmių. Rašte nėra jokių pareiškėjui imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, nenustatomos jo teisės ir pareigos, šiuo atsakymu pareiškėjui nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės. Pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją tik siekdamas ją įtikinti savo pozicijos tikrumu, tačiau Inspekcija pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame išdėstė savo poziciją, todėl tai nereiškia, kad šiuo Raštu kaip nors yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir interesai.

18. Teismas, nenustatęs pagrindų panaikinti Inspekcijos Raštą, atmetė pareiškėjo skundą.

III. 19. Pareiškėjas V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas nurodo, kad jis teismui pateiktame patikslintame skunde nurodė, kaip Inspekcijos Raštas pažeidžia jo teises, ir teismas priėmė nagrinėti patikslintą skundą pagal jame pareikštus reikalavimus, todėl teismo sprendime pateikti prieštaringi argumentai dėl Raštu pareiškėjui nesukeliamų teisinių pasekmių pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Pareiškėjo teigimu, teismas formaliai išnagrinėjo bylą, todėl nepagrįstai vertino, kad Raštas neturi įtakos jo (pareiškėjo) teisėms ir pareigoms.

21. Pareiškėjas pažymi, kad šioje byloje jis kėlė klausimą, ar Inspekcija teisingai aiškino ir taikė statybos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas sąvokas, t. y. ar nagrinėjamu atveju Inspekcija Rašte tinkamai kvalifikavo pareiškėjo atliktus statybos veiksmus kaip statinio rekonstrukciją, o ne atskiro statinio statybą. Teismas turėjo įvertinti, ar Inspekcija, pateikdama savo poziciją, nepažeidė sisteminio teisės aktų normų aiškinimo principo ir laikėsi Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalies, STR 1.01.03:2017 4.6. punkto ir STR 2.02.01:2004 4.27 punkto nuostatų.

22. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismui išsprendus skunde keliamą klausimą dėl rekonstrukcijos ir atskiro statinio statybos atskyrimo ir galbūt priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, jis (pareiškėjas) turėtų galimybę kreiptis į teismą su atskiru skundu dėl Savavališkos statybos akto ir jo pagrindu priimto Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo bei termino šiam skundui paduoti atnaujinimo. Šiuo atveju Inspekcijai konstatavus Pastato rekonstrukciją, o ne atskiro statinio statybą, skiriasi savavališkų statybų įteisinimui būtinų dokumentų sąrašas. Atsakovui pakeitus poziciją dėl nustatytos savavališkos statybos bei pripažinus, jog buvo atlikta ne rekonstrukcija, o atskiro statinio statyba, keičiasi jo įteisinimo tvarka.

23. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai atsisakė įvertinti atsakovo Rašte išdėstytus argumentus dėl statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir aktualių naujo statinio statybos ir statinio rekonstrukcijos sąvokų atskyrimo, todėl neatskleidė bylos esmė.

24. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Atsakovas nurodo, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su Inspekcijos Rašto pagrįstumu ir teisėtumu, todėl teismas turėjo nustatyti, ar Inspekcija, priimdama Raštą, neviršijo kompetencijos, nepažeidė teisės aktų, taip pat, ar Raštas neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra ginčijamas Inspekcijos Privalomasis nurodymas, todėl jo priėmimo faktinis ir teisinis pagrindai nėra vertinami.

26. Atsakovo teigimu, pareiškėjas siekia, kad teismas šioje byloje pasisakytų dėl Inspekcijos priimtų Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo teisėtumo, kurių pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, ir dėl kurių kilęs ginčas nėra priskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai sprendime nevertino ir nepasisakė dėl galiojančių ir teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčitinų Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo teisėtumo.

27. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepagrindė, kokias jo teises ir teisėtus interesus pažeidžia Inspekcijos Raštas. Priešingai, pareiškėjas apeliaciniame skunde savo teisių pažeidimą sieja su Inspekcijos priimtais Privalomuoju nurodymu ir Savavališkos statybos aktu. Vien tai, kad teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo patikslintą skundą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas Inspekcijos Raštą pripažino kaip pažeidžiantį pareiškėjo teises.

28. Atsakovo vertinimu, teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir vadovavosi nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo V. D. skundas dėl Inspekcijos 2022 m. liepos 28 d. rašto Nr. 2D-13821 „Dėl prašymo pakartotinai įvertinti nustatytas statybos (duomenys neskelbtini) aplinkybes, dėl kurių Inspekcijos 2021-01-13 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-210113-00001 konstatuota savavališka statyba“ panaikinimo ir įpareigojimo Inspekciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022 m. birželio 9 d. prašymą, pagrįstumo ir teisėtumo.

30. Byloje nustatyta, kad Inspekcija, atlikusi patikrinimą, 2021 m. sausio 13 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu užfiksavo, jog pareiškėjas be privalomo statybą leidžiančio dokumento atliko nesudėtingos kategorijos sandėlio rekonstrukciją, įrengiant ant plokščiojo stogo iš medinių konstrukcijų terasą, kurios plotis yra 5,58 m, ilgis, kur terasos aukštis 3,70 m, yra 20,53 m ir ilgis, kur terasos aukštis 3,10 m, yra 15,58 m. Tuo pagrindu pareiškėjui 2021 m. sausio 13 d. buvo surašyti Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-210113-00001 ir Privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas iki 2021 m. liepos 13 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip, kad jie atitiktų Nekilnojamojo turto registre ir kadastre užfiksuotus duomenis, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Savavališkos statybos aktas ir Privalomasis nurodymas teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti.

31. Pareiškėjas, nepasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, kreipėsi į teismą, prašydamas Inspekcijos nustatytų įpareigojimų terminą pratęsti iki 2022 m. liepos 13 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4239-821/2021 pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. liepos 13 d. Nepasibaigus šiam terminui, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iki 2024 m. liepos 13 d. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-705-1066/2024 atmetė pareiškėjo prašymą (teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs; pareiškėjas padavė apeliacinį skundą).

32. Pareiškėjas su 2022 m. birželio 9 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pakartotinai įvertinti ant Pastato priestato dalies pastatytos Stoginės statybos teisėtumą, nes, pareiškėjo nuomone, Stoginė yra I grupės nesudėtingas statinys, kuriam pagal STR 1.05.01:2017 3 lentelę statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas; Inspekcija pareiškėjo atliktus statybos veiksmus nepagrįstai vertino kaip statinio rekonstrukciją, o ne atskiro statinio statybą.

33. Inspekcija į pareiškėjo Prašymą atsakė ginčijamu Raštu, kuriame, be kita ko, akcentavo, kad pareiškėjas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, atliko Pastato statybos darbus, kuriais keitė / įrengė naujas Pastato laikančiąsias konstrukcijas – stogą – bei pakeitė Pastato išorės matmenis. Tokie pareiškėjo veiksmai buvo fiksuoti Savavališkos statybos akte ir įvertinti, kaip atitinkantys rekonstravimo sąvoką. Atlikti Pastato statybos darbai, ne statinių neužimtame žemės paviršiaus plote, bet ant virš Pastato pirmo aukšto patalpų, negali būti traktuojami kaip naujo statinio statyba.

34. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Inspekcijos Raštą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą, spręsdamas, kad pareiškėjas šioje byloje siekia kvestionuoti Savavališkos statybos akte ir Privalomajame nurodyme konstatuotus faktus, kurie nėra šios bylos ginčo dalykas ir kurie nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo Raštą pagal individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nenustatė pagrindo jį panaikinti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Raštas iš esmės neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms bei nesukelia jam teisinių pasekmių, nes Rašte nėra jokių pareiškėjui imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, nenustatytos jo teisės ir pareigos, pareiškėjui nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas byloje kelto ginčo dėl faktinių aplinkybių, ar pareiškėjo atlikti Savavališkos statybos akte fiksuoti veiksmai yra statinio rekonstrukcija, ar atskiro statinio statyba, neatskleidė bylos esmės. Pareiškėjas pažymi, kad jis teismui pateiktame skunde pagrindė, kokias teisines pasekmes jam sukelia Rašte nurodyti faktai, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo Raštas jam (pareiškėjui) nesukelia teisinių pasekmių. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismui išsprendus skunde keliamą klausimą dėl rekonstrukcijos ir atskiro statinio statybos atskyrimo ir galbūt priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, jis (pareiškėjas) turėtų galimybę kreiptis į teismą su atskiru skundu dėl Savavališkos statybos akto ir jo pagrindu priimto Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo bei termino šiam skundui paduoti atnaujinimo.

36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

37. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: skundą – asmens kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis); prašymą – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijusį asmens kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą, prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, t. y. konkrečiai pagal Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės).

38. Pagal Taisyklių 35 punktą prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją. Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad į prašymą institucija atsako, atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 papunktis); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 papunktis); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 papunktis).

39. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjo kreipimasis į Inspekciją su 2022 m. birželio 9 d. prašymu vertintinas kaip kreipimasis ne su skundu, bet su prašymu (su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens pasikreipimas į viešojo administravimo subjektą, prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus), kuriuo buvo prašoma iš naujo įvertinti ant Pastato priestato pastatytos Stoginės statybos teisėtumą, dėl kurios neteisėtos statybos buvo surašytas Savavališkos statybos aktas, ir į kurį atsakoma laisva forma (Taisyklių 45.4 papunktis), kas ir buvo padaryta Inspekcijos Raštu.

40. Atsakovo Raštas yra viešojo administravimo subjekto, vykdančio viešąjį administravimą plačiąja prasme, priimtas administracinis aktas, kurio patikra tam tikra apimtimi, t. y. atsakymo pakankamumo aspektu, priskirtina administraciniam teismui, todėl gali būti ginčo teisme dalyku (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1603/2012, 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-879-624/2024).

41. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde dėl Inspekcijos Rašto panaikinimo neteigė, jog Inspekcija jam neatsakė dėl Prašyme nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas Prašymu siekia ginčyti Savavališkos statybos akte ir Privalomajame nurodyme konstatuotus faktus dėl nustatytos neteisėtos statybos, t. y. pareiškėjas nesutinka, kad Stoginės ant Pastato įrengimas įvertintas kaip statinio rekonstrukcija, kuriai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o ne kaip atskiro statinio statyba, kuriai šiuo atveju leidimas nebūtų reikalingas.

42. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo teisėtumas nėra šios bylos ginčo dalykas ir jų priėmimo faktinis bei teisinis pagrindai nėra vertinami, kaip ir negali būti vertinamas pats neteisėtos statybos faktas (ar tai statinio rekonstrukcija, ar statyba). Pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad, jo nuomone, Stoginė yra I grupės nesudėtingas statinys ir statybą leidžiantis dokumentas jam neprivalomas, o Savavališkos statybos aktą surašęs darbuotojas, vertindamas faktinę ir teisinę Stoginės statybos situaciją, suklydo, turėtų teisinę reikšmę tik teisės aktų nustatyta tvarka ginčijant Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą. Administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta kompetencija nagrinėti ginčus, kilusius dėl savavališkos statybos, surašyto privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius (nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę), kai statinys jau yra pastatytas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2018; 2019 m. spalio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-75/2019; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-39/2021). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytų teiginių dėl nepagrįstai pripažintos savavališkos statybos, nes įvertintos aplinkybės netiesiogiai galėtų daryti įtaką Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo pagrįstumui ir teisėtumui.

43. Atsižvelgiant į šios nagrinėjamos bylos ribas, t. y. patikrinus, ar Inspekcija tinkamai, išsamiai ir motyvuotai atsakė į pareiškėjo Prašymą, darytina išvada, kad Raštas atitinka VAĮ reikalavimus. Atsakovas Rašte nuosekliai išdėstė faktines aplinkybes, nurodė teisės aktų nuostatas, Raštas yra priimtas kompetentingo subjekto, yra teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo Raštą panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą.

44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas