b2b5267c-ba9a-4fa2-be66-72292df84995 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                         Administracinė byla Nr. I-529-402/2017                                                                                Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02195-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1.

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 9 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui N.N., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N.N.skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-5, 11). PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki Å¡iol atlieka bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sÄ lygomis. Nurodė, jog bÅ«nant baudos izoliatoriuje ar drausmės grupėje iÅ¡leisdavo į laukÄ pakvėpuoti grynu oru tik 1 valandÄ per parÄ , o kitas 23 valandas praleisdavo uždaroje patalpoje.

Pataisos namų pastato konstrukcijoje yra asbesto (Å¡iferinis stogas, sienose, kanalizacijoje), tai sukėlė rimtÄ pavojų jo sveikatai. Lova, stalai ir spintelės, jo nuomone, pirkti 2000-2002 metais, lovos spyruoklės duria, neįmanoma iÅ¡simiegoti. Langai vienintelis ventiliacijos Å¡altinis, nesant ventiliacijos gyvenamojoje patalpoje visada buvo drėgna. Vidutinė temperatÅ«ra žiemÄ bÅ«davo +16?C, +10?C. Buvo draudžiama turėti Å¡iltus pledus. Lokaliniame sektoriuje yra tarakonų, blakių, lovos čiužinyje yra Å¡imtai parazitų, niežėdavo kÅ«nÄ , nusikasydavo iki žaizdų.

Kreipėsi į administracijÄ ir kitus vieÅ¡ojo administravimo subjektus su skundais ir praÅ¡ymais dėl informacijos apie gyvenimo sÄ lygas pateikimo, bet pareigÅ«nai atsisakė juos imti ir registruoti, grasino, kad skirs nuobaudÄ . Nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. balandžio 10 d. jis valgykloje jausdavo nemalonius kvapus, turėdavo gerti arbatÄ , pienÄ iÅ¡ metalinio dubens sriubai, nes nebuvo puodelių. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija numato, kad minimalus vidutinis gyvenamasis plotas vienam suimtajam ar nuteistajam turi bÅ«ti nemažesnis už 4 kv. m., atskaičius baldų, tualeto ir praustuvės užimamÄ plotÄ .

IÅ¡ pareigÅ«nų elgesio su juo akivaizdu, kad daugeliui iÅ¡ jų yra sadistinis asmenybės sutrikimas, o reikÅ¡minga pareigÅ«nų dalis serga sadizmu. NežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos, žeminančios žmogaus orumÄ , sukėlė jam didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , sužalojo jo sveikatÄ , todėl jam turi bÅ«ti atlyginta neturtinė žala. Anksčiau į teismÄ kreiptis negalėjo, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, kurie aiÅ¡kina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio taikymÄ , nėra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , todėl ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos, pareigÅ«nai grasino, kad jei skųsis į teismÄ , bus pagal suklastotus kaltinimus skiriamos nuobaudos, bus pavesta neatlygintinai plauti tualetus, nebus iÅ¡leistas lygtinai į laisvę, bus perkeltas į kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje bus žeminamas.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nenumato jokio senaties termino, todėl tokio termino negali numatyti ir nacionalinė teisė. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 15-21) nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. iki Å¡iol atlieka bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrame sektoriuje. PaaiÅ¡kino, kad gyvenamosiose patalpose paprastai ne visos miegamosios vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto užtenka.

Darė iÅ¡vadÄ , kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta. Pažymėjo, kad pataisos namų kameros įrengtos laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Patalpos vėdinamos per atveriamus langus. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos, susijusios su įkalinimo sÄ lygomis, yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas į pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistus ginčo laikotarpiu nesikreipė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pataisos namai ar jų pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas, ar dėl įstaigos pareigÅ«nų neveikimo ar veikimo bÅ«tų kilusi žala pareiÅ¡kėjui.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų žalos faktÄ . Mano, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė nei vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. Prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas netenkintinas.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. spalio 24 d. (skundo padavimo teismui dienos), jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti 4 kv. m. gyvenamas plotas, bÅ«nant baudos izoliatoriuje ar drausmės grupėje nebuvo suteikiama teisė ilgiau kaip 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore, pastato konstrukcijose buvo asbesto, buvo seni baldai, bloga ventiliacija, todėl patalpose buvo drėgna, žiemÄ buvo per žema oro temperatÅ«ra, valgykloje buvo nemalonus kvapas, nebuvo puodelių arbatai, pienui gerti, buvo tarakonų, blakių, kitokių parazitų, pareigÅ«nams yra sadistinis asmenybės sutrikimas.

Bylos duomenys (b. l. 16-17, 22) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN atvyko 2007 m. rugsėjo 21 d. ir atlieka bausmę iki Å¡iol (skundÄ teismui iÅ¡siuntė 2016 m. spalio 24 d.). Atsakovas praÅ¡o teismÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ Â Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str. 5 d.).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio ir atsakovo į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. spalio 24 d.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat atvykimo į PravieniÅ¡kių PN, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų į atsakovÄ arba teismÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ .

Taigi, pareiÅ¡kėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimÄ nuo 2007 m. rugsėjo 21 d., į teismÄ kreipėsi tik 2016 m. spalio 24 d. (b. l.

7) skundu, t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad negalėjo kreiptis į teismÄ anksčiau, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika į lietuvių kalbÄ nebuvo iÅ¡versta bei, kad pareigÅ«nai jam grasino, jei jis skųsis teismui dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Pastebėtina, kad lietuvių kalba yra tinkamai paskelbti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys neturtinės žalos atlyginimo bei ieÅ¡kinio senaties klausimus (pvz., Civilinis kodeksas).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , buvo sukeltas pavojus jo sveikatai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, jei pareiÅ¡kėjas jautė tokį diskomfortÄ , jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2118-520/2015; 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1096/2014; 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1961/2014 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, jog pareigÅ«nai jam grasino, jei jis kreipsis į teismÄ , tačiau konkrečių duomenų patvirtinančių jo nurodytÄ aplinkybę nepateikė ir neindividualizavo, nenurodė, kada jis ketino kreiptis į teismÄ ir jam buvo grasinama, be to, akivaizdu, kad jam nebuvo varžoma teisė (grasinama) pateikti skundÄ Å¡ioje byloje, todėl minėti termino praleidimo argumentai vertintini kritiÅ¡kai ir negali bÅ«ti laikomi svarbia priežastimi ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad senaties termino negali numatyti nacionalinė teisė, nes tokio termino nenumato Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis.

Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, jog LR Konstitucijai neturi prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat jos tarptautinės sutartys, tarp jų ir Konvencija. Ieškinio senaties terminai Konvencijoje nėra reglamentuojami. Be to, Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. išvadoje yra pasisakęs, kad Konvencija tiesiogiai neformuluoja reikalavimo, kad valstybės vidaus teisės normos paraidžiui atitiktų Konvencijos normų turinį, nes to ir negalima būtų įgyvendinti.

Joje taip pat nėra griežtai nurodoma, kokiais bÅ«dais turi bÅ«ti įgyvendinamos Konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės. Pati valstybė nustato, kokiais bÅ«dais ji užtikrins Konvencijos nuostatų taikymÄ . Konvencijos nuostatos, apibrėžiančios žmogaus teises ir laisves, gali bÅ«ti taikomos kartu su Konstitucijos nuostatomis, jeigu jos pastarosioms neprieÅ¡tarauja. Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nagrinėjamu atveju žalos atlyginimui netaikytino nacionalinės teisės aktuose nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino, atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju, atsakovo praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. iki 2013 m. spalio 24 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 24 d. iki 2016 m. spalio 23 d. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas, be kita ko, kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto normos trÅ«kumo, nurodo, kad pagal EŽTT praktikÄ vienam nuteistajam turi tekti nemažiau kaip 4 kv. m. ploto, atskaičius baldų, tualeto ir praustuvės užimamÄ plotÄ .Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, jog LR Konstitucijai neturi prieÅ¡tarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat jos tarptautinės sutartys, tarp jų ir Konvencija.

Konvencijos nuostatos, apibrėžiančios žmogaus teises ir laisves, gali bÅ«ti taikomos kartu su Konstitucijos nuostatomis, jeigu jos pastarosioms neprieÅ¡tarauja (žr., Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. iÅ¡vada). Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad vienam suimtajam ar nuteistajam tardymo izoliatoriuje turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai nagrinėjamam atvejui taikyti EŽTT jurisprudencijoje vienam nuteistajam taikomÄ ploto normÄ , atmestini kaip nepagrįsti.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose 2 sektoriaus bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: nuo 2013-10-24 iki 2014-09-22, nuo 2014-09-29 iki 2014-12-23, nuo 2015-07-22 iki 2015-11-03, nuo 2015-11-10 iki 2016-06-30– 6 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 (vienam asmeniui teko 3,15 kv. m. ploto); nuo 2015-01-21 iki 2015-01-26, nuo 2015-02-07 iki 2015-02-09, nuo 2016-06-30 iki 2016-07-04, nuo 2016-07-11 iki 2016-07-13 - 18 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1 (vienam asmeniui teko 3,19 kv. m. ploto) (b. l. 17, 37).Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais remiasi.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų. Remdamasis atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ginčo laikotarpiu gyvenant 6 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 ir 18 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1 pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN už režimo pažeidimus pareiškėjas nuobaudas atliko nuo 2-ojo sektoriaus kamerose: nuo 2014-09-22 iki 2014-09-29 kameroje Nr. 11, kurioje vienam asmeniui teko 5,84 kv. m ploto; nuo 2014-12-23 iki 2015-01-21, kameroje Nr. 6, kurioje vienam asmeniui teko 4,73 kv. m. ploto; nuo 2015-01-26 iki 2015-02-07, kameroje Nr. 2, kurioje vienam asmeniui teko 4,72 kv. m. ploto; nuo 2015-02-09 iki 2015-02-22, kameroje Nr. 2, kurioje vienam asmeniui teko 4,72 kv. m. ploto; nuo 2015-02-23 iki 2015-07-22, kameroje Nr. 14, kurioje vienam asmeniui teko 6,03 kv. m. ploto; nuo 2015-11-03 iki 2015-11-10, kameroje Nr. 11, kurioje vienam asmeniui teko 5,84 kv. m. ploto; nuo 2016-07-04 iki 2016-07-11, kameroje Nr. 13, kurioje vienam asmeniui teko 6,25 kv. m. ploto; nuo 2016-07-13 iki 2016-10-23, kameroje Nr. 13, kurioje vienam asmeniui teko 6,25 kv. m. ploto (b. l. 38, 39).

Kadangi duomenų apie kartu su pareiÅ¡kėju tam tikroje patalpoje buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas kameros plotÄ padalinant iÅ¡ toje patalpoje esančio miegamųjų vietų skaičiaus. Dėl nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinama Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma 3,6 kv. m. ir pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeista.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atliekant nuobaudas uždarosios zonos kamerose, į laukÄ jį iÅ¡leisdavo tik 1 valandÄ per parÄ .LVAT, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (toliau – ir Komitetas) mano, jog turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (žr., pvz., 2016 m. balandžio 19 d. administracinė byla Nr. A-618-552/2016).

Pastebėtina, kad Komitetas minėtÄ rekomendacijÄ teikė pareiÅ¡kėjo nurodytoje Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] ir nurodė, kad reikalavimas, jog kaliniams mažiausiai vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«tų leidžiama bÅ«ti lauke, yra pripažįstamas kaip pagrindinė jų teisė. Taigi, rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui už kameros ribų, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl teisės į aÅ¡tuonių valandų buvimÄ lauke atmestini kaip nepagrįsti.Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), nustatančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus, 103 straipsnyje.

Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ (BVK 103 str. 3 d.). Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 222 punktÄ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. kovo 31 d.) ir BVK 145 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d.), nuteistiesiems, nuobaudos tvarka perkeltiems į kamerų tipo patalpas, kasdien leidžiama vienÄ valandÄ pasivaikščioti.

Paties pareiškėjo teigimu, jam buvo skiriama viena valanda pasivaikščiojimui gryname ore, todėl jo teisės dėl pasivaikščiojimo pažeidžiamos nebuvo.Pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių PN pastatų konstrukcijose yra asbesto, dėl ko kilo pavojus jo sveikatai. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d., toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte buvo nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pastebėtina, kad asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos. Byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN ginčui aktualiu laikotarpiu bÅ«tų vykdomi remonto darbai ar bÅ«tų iÅ¡ardyti pavirÅ¡iai, kurių sudėtyje yra asbesto. PareiÅ¡kėjui nenurodžius aplinkybių, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , ir nepateikus asbesto dulkių pasklidimo aplinkoje galimybę patvirtinančių įrodymų, teismas neturi teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje aplinkoje buvo kenksmingų asbesto dulkių, kurios galėjo turėti įtakos jo sveikatai.

Šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Pareiškėjas nurodė, kad lokaliniame sektoriuje yra tarakonų, blakių, lovos čiužinyje daug parazitų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN yra sudariusi 2014 m. lapkričio 18 d. sutartį su UAB „Dezinfa“ (b. l. 42-45). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Pagal Pravieniškių PN direktoriaus 2011 m. liepos 20 d.

įsakymu Nr. V-415 patvirtintÄ Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡Ä (b. l. 46, 47) gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, sanitariniai techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai platinami ir dezinfekuojami kiekvienÄ dienÄ . Juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai. Pagal Nuteistųjų areÅ¡tu bei nuteistųjų atliekančių nuobaudas uždarosios zonos kamerose skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir pareigų apraÅ¡Ä , patvirtintÄ PravieniÅ¡kių PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d.

įsakymu Nr. V-494, nuteistieji kiekvienÄ dienÄ eilės tvarka skiriami kameros budinčiaisiais ir privalo tvarkyti kamerÄ (plauti grindis, valyti dulkes ir sanitarinius įrenginius, iÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡les, jÄ vėdinti), apie visus esamoje kameroje įvykusius gedimus ar sugadinimus, nedelsiant praneÅ¡ti sektoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus direktoriaus budinčiajam padėjėjui ar posto prižiÅ«rėtojui. Aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui, Å¡varos ir tvarkos patalpose palaikymui.

Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo valios. PareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę, jog ant kÅ«no bÅ«davo spuogų, kuriuos nusikasydavo iki kraujų, paneigia atsakovo pateikta Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažyma (b. l. 54), kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl įkalinimo sÄ lygų į Sveikatos priežiÅ«ros darbuotojus nesikreipė. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl tarakonų, blakių ir parazitų buvimo bei patirtų pasekmių - dėl jų įkandimų atsiradusių spuogų, vertintini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrysti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo draudžiama turėti Å¡iltus pledus, kad lova, stalai ir spintelės yra senai pirktos, lovos spyruoklės duria, tačiau nepateikė minėtus teiginius pagrindžiančių duomenų. Galiojantys teisės aktai nenumato atsakovui pareigos atitinkamais laikotarpiais naudojamÄ inventorių keisti. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ar pataisos namų administracijÄ su praÅ¡ymu leisti turėti Å¡iltÄ pledÄ , dėl lovos ar kito inventoriaus remonto ar pakeitimo, o pataisos namų administracija bÅ«tų atsisakiusi tokius praÅ¡ymus tenkinti.

Todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, jog negalėjo turėti Å¡ilto pledo, kad lovos, stalai ir spintelės yra per ilgai naudojami, laikytini deklaratyviais ir atmestini. PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad gyvenamųjų patalpų natÅ«ralus vėdinimas užtikrinamas tik per langus ir dėl to patalpose atsiranda drėgmė.Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ ir Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punktÄ laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs.PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai ir nekonkrečiai nurodė aplinkybes tokias kaip - valgykloje jausdavo nemalonų kvapÄ , nebuvo puodelių arbatai ir pienui gerti, daugeliui pareigÅ«nų yra sadistinis asmenybės sutrikimas, kurios, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.

PareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad jis kreipėsi į administracijÄ , kitus vieÅ¡ojo administravimo subjektus, tačiau pareigÅ«nai atsisakė juos registruoti, grasino skirti nuobaudas, vertintina kritiÅ¡kai, nes pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos sÄ lygos pateikti skundÄ teismui, nagrinėjamÄ Å¡ioje administracinėje byloje, jam pasiraÅ¡ytinai buvo įteiktas teismo Å¡aukimas. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokių duomenų pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė. Todėl darytina iÅ¡vadÄ , kad minėti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai negali bÅ«ti vertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Dėl paminėtų priežasčių ir dėl to, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių dėl valgykloje nemalonaus kvapo, puodelių trÅ«kumo nustatyti negalima, todėl tokios aplinkybės atmestinos kaip deklaratyvios ir nepagrįstos.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog patalpose buvo didelė drėgmė, per žema oro temperatÅ«ra žiemos periodu.PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo laikomas, netinkamos temperatÅ«ros žiemos metu, drėgmės. Byloje nepateikta įrodymų - t.y.

Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012-06-25 įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu Reglamentu, suraÅ¡ytų pareiÅ¡kėjo buvimo vertinamose gyvenamosiose patalpose ar panaÅ¡iu laikotarpiu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamos temperatÅ«ros, drėgmės galėjo patirti papildomus nepatogumus ir ar iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjo paminėti trÅ«kumai buvo.

Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 str. 2 p., visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios.

Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu apie netinkamÄ temperatÅ«rÄ , drėgmę bÅ«tų informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde tik konstatavo, jo manymu, atsakovo atstovo padarytus teisės aktų pažeidimus, bei deklaratyviai nurodė, kad tuo atsakovas pažeidė jo teises, tačiau pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos temperatÅ«ros žiemos periodu, drėgmės laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 57 str.). PareiÅ¡kėjas teigia, kad netinkamos kalinimo sÄ lygos sukėlė jam didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , sužalojo jo sveikatÄ . PravieniÅ¡kių PN Psichologinės tarnybos 2016 m. gruodžio 15 d. pažymoje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas į psichologus dėl nuolatinio streso, pastovios nervinės įtampos pats nesikreipė (b. l. 53). 2016 m. gruodžio 19 d. pažyma patvirtina, kad į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojus per bausmės atlikimo laikÄ pareiÅ¡kėjas taip pat nesikreipė (b. l. 54).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad kalinimo sÄ lygos galėjo įtakoti pareiÅ¡kėjo nurodytus sveikatos ar psichinės bÅ«klės sutrikimus. Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti kildinama neturtinė žala.

Nenustačius PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                Natalja Zelionkienė