Legislator Case Law & Legislation
b2b34d71-75e5-4e36-b0f5-9d2098c3c753 AI generated

b2b34d71-75e5-4e36-b0f5-9d2098c3c753 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b2b34d71-75e5-4e36-b0f5-9d2098c3c753
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å¡alių sutarties specialiosios dalies 4.1.2 punkto, sutarties bendrosios dalies 1.21, 1.23, 10.1, 13.1, 13.2.2, 18 punktų nuostatos atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijų, 2) Å¡alių sutarties specialiosios dalies 6 punkto, sutarties bendrosios dalies 4.2.2, 5.2.4, 5.2.5, 6.1.2, 6.2, 10.4, 11.2.1, 13.1, 13.2., 14.1.5, 14.2 ir 18 punktų nuostatos atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies bendrÄ jį sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijų, t. y. pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ bei vartotojo teises ir interesus;

Legislator headnote

AI generated

b2b34d71-75e5-4e36-b0f5-9d2098c3c753 · Vilniaus apygardos teismas: Pažymėjo, kad atsakovė, priimdama sprendimÄ nutraukti su ieÅ¡kove sudarytÄ kreditavimo sutartį, įvertino ne tik tai, kad sumažėjo ieÅ¡kovės mėnesio pajamos, bet taip pat tai, jog ieÅ¡kovė nemokėjo net dalies įnašų skolai sumažinti ir neinformavo kredito davėjo apie kilusius finansinius sunkumus (b. l. 173). Teismas laikė reikÅ¡mingu tai, kad dėl kilusių sunkumų ir kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo ieÅ¡kovė į atsakovę kreipėsi tik po to, kai gavo atsakovės 2010 m. rugsėjo 17 d. praneÅ¡imÄ apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ , t. y. praėjus 9 mėnesiams nuo darbo užmokesčio sumažinimo (b. l. 25, 26).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-1394-619/2014                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19936-2013-3                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.1;42.11.2; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės I. M. (Romančuk) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. M. (ankstesnė pavardė – „Romančuk“) ieÅ¡kinį atsakovei Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių („Nordea Bank Finland Plc“ teisių perėmėjas) dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo; trečiasis asmuo – UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, iÅ¡vadÄ byloje duodanti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,                           Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė teismo pripažinti jos ir atsakovės 2008 m. sausio 4 d. sudarytos bÅ«sto kreditavimo sutarties nutraukimÄ neteisėtu; pakeisti 2008 m. sausio 4 d. bÅ«sto kreditavimo sutarties nuostatas, atidedant kredito ir palÅ«kanų mokėjimÄ iki 2014 m. birželio 1 d. ir iÅ¡dėstant mokėjimus kas mėnesį iki 2036 m. gruodžio 27 d.; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2008 m. sausio 4 d. bÅ«sto kreditavimo sutartimi atsakovė suteikė ieÅ¡kovei 121 640 eurų bÅ«sto kreditÄ butui (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) duomenys neskelbtini, pirkti ir įrengti, o ieÅ¡kovė įsipareigojo suteiktÄ kreditÄ grÄ Å¾inti nuo 2009 m. gruodžio 27 d. iki 2036 m. gruodžio 27 d. 2008 m. liepos 24 d. papildomu susitarimu kredito suma padidinta iki 130 328,60 eurų. Kreditui grÄ Å¾inti ieÅ¡kovė įkeitė nurodytÄ butÄ . Nuo 2009 m. gruodžio 1 d. sumažėjo ieÅ¡kovės pajamos iki 3520 Lt.

Dėl pagalbos kreditui laiku grÄ Å¾inti ji kreipėsi į trečiÄ jį asmenį, kuris paaiÅ¡kino, kad, norint gauti įmokų kreditui grÄ Å¾inti draudimo apsaugÄ , reikia tam tikrÄ laikÄ nemokėti įmokų bankui. Dėl to ieÅ¡kovė nuo 2010 m. sausio mėn. nemokėjo bankui jokių įmokų. IeÅ¡kovė 2010 m. rugsėjo 17 d. gavo atsakovės praneÅ¡imÄ apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ , atsakovė 2010 m. spalio 14 d. atsisakė pratęsti terminÄ skolai sumokėti bei kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto.

Vilniaus miesto 1–as apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi areÅ¡tavo 74,66 kv. m butÄ duomenys neskelbtini, nurodė, kad ieÅ¡kovės skola atsakovei 153 450,05 eurų. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 19 d. nutartimi paliko nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Vilniaus miesto 1–as apylinkės teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi nutarė parduoti iÅ¡ varžytynių butÄ . Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. paliko nepakeistÄ Å¡iÄ teismo nutartį. Antstolis 2013 m. vasario 26 d. pradėjo priverstinį vykdymÄ .

IeÅ¡kovės tvirtinimu, sutartis nutraukta nepagrįstai, atsakovė pažeidė CK 6.209 straipsnį, 6.217 straipsnio 3 dalį, nes nenustatė papildomo termino prievolei įvykdyti, sutartį nutraukė ieÅ¡kovei nepadarius esminio sutarties pažeidimo. Kreditavimo sutarties 13.1 punkte nustatyta sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo tvarka pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip vartotojos, teises, nes nustatytas 10 dienų terminas po kurio bankas įgyja teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, neproporcingai trumpas, ieÅ¡kovė negrÄ Å¾ino tik nedidelės dalies kredito, atsakovė neįvertino ieÅ¡kovės galimybių vykdyti prievoles, todėl nepagrįstai atsisakė atidėti įmokų mokėjimÄ .

IeÅ¡kovės darbo užmokestis sumažėjo 2,5 karto, to ji negalėjo numatyti. IeÅ¡kovė nurodė, kad protingas terminas atidėti kredito įmokų ir palÅ«kanų mokėjimÄ yra iki 2014 m. birželio 1 d.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodydamas, kad ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir ieÅ¡kovės atskirieji skundai byloje dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, kurie buvo atmesti. Pažymėjo, kad kreditavimo sutarties bendrųjų sÄ lygų 13.1 punktÄ atsakovė taikė palankiau negu nustatyta CK 6.217, 6.218 straipsniuose, t. y. sutartį nutraukė ieÅ¡kovei nevykdant sutarties ne 1 mėnesį, bet 9 mėnesius.

FaktiÅ¡kai ieÅ¡kovė turėjo 10 mėnesių terminÄ pradelstai skolai sumokėti. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį teisme pareiÅ¡kė po 2,5 metų nuo kreditavimo sutarties nutraukimo. IeÅ¡kovė pažeidė įmokų kreditui grÄ Å¾inti ir palÅ«kanoms mokėti grafikÄ , kurio laikymasis bankui turi esminės reikÅ¡mės. Bankas nesitiki, kad ieÅ¡kovė tinkamai įvykdys kreditavimo sutartį, nes 2010 metais sumokėjo sumÄ , lygiÄ dviems mėnesinėms įmokoms.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nesilaikė CK 6.204 straipsnyje nustatytos iÅ¡ankstinės kreipimosi į kreditorių tvarkos dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo, nes praÅ¡ymÄ pakeisti sutarties sÄ lygas kreditoriui pateikė ne iÅ¡ karto po to, kai sumažėjo jos atlyginimas (2009 m. gruodžio 1 d.), bet po 10 mėnesių nuo vėlavimo grÄ Å¾inti kreditÄ pradžios. Be to, ieÅ¡kovė sustabdė įsipareigojimų vykdymÄ , o tai draudžiama pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalį.Tretysis asmuo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovė neteisingai interpretuoja trečiojo asmens konsultacijas.

Nurodė, kad 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu sutiko iÅ¡mokėti sumažintÄ 46 962,45 eurų dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau bankas atsisakė priimti sumažintÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė byloje iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad:

1) Å¡alių sutarties specialiosios dalies 4.1.2 punkto, sutarties bendrosios dalies 1.21, 1.23, 10.1, 13.1, 13.2.2, 18 punktų nuostatos atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijų, 2) Å¡alių sutarties specialiosios dalies 6 punkto, sutarties bendrosios dalies 4.2.2, 5.2.4, 5.2.5, 6.1.2, 6.2, 10.4, 11.2.1, 13.1, 13.2., 14.1.5, 14.2 ir 18 punktų nuostatos atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies bendrÄ jį sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijų, t. y. pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ bei vartotojo teises ir interesus;

3) Å¡alių sutarties 4.2.4, 8.2, 9.1 ir 10.1 punktų nuostatos atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų nustatymo kriterijų, t. y. nustato vartotojui neproporcingÄ civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Teismo priimto procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovei dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo.

Pripažino, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės AB „Nordea Bank Finland Plc“ 2008 m. sausio 4 d. bÅ«sto kreditavimo sutarties ir 2008 m. liepos 24 d. papildomo susitarimo bendrosios dalies 13.1 punktas ta apimtimi, kiek joje nustatyta banko teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Å¡alių sutartį kredito gavėjui negrÄ Å¾inus bent vienos kredito įmokos (dalies), negalioja ab initio kaip nesÄ Å¾ininga vartojimo sutarties sÄ lyga. Priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 4 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ä®vertinęs bylos įrodymų visumÄ , teismas konstatavo, kad Å¡alių kreditavimo sutarties bendrųjų sÄ lygų 13.1 punkto sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga ta apimtimi, kiek joje nustatyta banko teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Å¡alių sutartį kredito gavėjui negrÄ Å¾inus bent vienos kredito įmokos (dalies) (CK 6.188 straipsnio 2 dalis), tačiau vertino ar Å¡i sÄ lyga ieÅ¡kovei taikyta sÄ Å¾iningai.

Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo CK 6.204 straipsnio pagrindu pakeisti Å¡alių kreditavimo sutarties sÄ lygas, atidedant įmokų kreditui grÄ Å¾inti ir palÅ«kanų mokėjimÄ iki 2014 m. birželio 1 d. teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė CK 6.204 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų kriterijų pasikeitusioms sutarties vykdymo aplinkybėms įvertinti ir rebus sic stantibus institutui taikyti. Tai, kad ieÅ¡kovės atlyginimas sumažėjo ir tapo iÅ¡ esmės lygus mėnesinei įmokų kreditui grÄ Å¾inti bei palÅ«kanoms mokėti sumai, per se neįrodo, jog ieÅ¡kovė, sudarydama su atsakove kreditavimo sutartį ir papildomÄ susitarimÄ , eidama parduotuvės vadovės pareigas, negalėjo protingai numatyti Å¡ios aplinkybės, jos kontroliuoti.

Pažymėjo, kad atsakovė, priimdama sprendimÄ nutraukti su ieÅ¡kove sudarytÄ kreditavimo sutartį, įvertino ne tik tai, kad sumažėjo ieÅ¡kovės mėnesio pajamos, bet taip pat tai, jog ieÅ¡kovė nemokėjo net dalies įnašų skolai sumažinti ir neinformavo kredito davėjo apie kilusius finansinius sunkumus (b. l. 173). Teismas laikė reikÅ¡mingu tai, kad dėl kilusių sunkumų ir kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo ieÅ¡kovė į atsakovę kreipėsi tik po to, kai gavo atsakovės 2010 m. rugsėjo 17 d. praneÅ¡imÄ apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ , t. y. praėjus 9 mėnesiams nuo darbo užmokesčio sumažinimo (b. l. 25, 26).

Å ios aplinkybės teikė pagrindui daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė buvo prisiėmusi aplinkybių, dėl kurių jai tapo sunkiau vykdyti Å¡alių sutartį, atsiradimo rizikÄ . Dėl to teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, t. y. jos darbo užmokesčio sumažėjimas, Å¡iuo konkrečiu atveju nepripažintina sutarties vykdymo suvaržymu, teikiančiu pagrindÄ keisti sutarties sÄ lygas, nes Å¡i aplinkybė neatitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose įtvirtintų kriterijų.

Pabrėžė, kad nėra pagrindo keisti Å¡alių sudarytos kreditavimo sutarties ir papildomo susitarimo sÄ lygų, nes ieÅ¡kovė pažeidė CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ kreipimosi į kreditorių tvarkÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo. IeÅ¡kovė atsakovei pranešė ne iÅ¡ karto, kai sumažėjo jos darbo užmokestis, bet po 9 mėnesių, o nuo 2010 metų kovo mėn. ieÅ¡kovė nemokėjo atsakovei jokių įmokų kreditui grÄ Å¾inti ir palÅ«kanų. Tokį ieÅ¡kovės elgesį teismas kvalifikavo kaip sutarties vykdymo sustabdymÄ , o tai daryti pagal CK 6.204 str. prievolės skolininkui draudžiama.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į ieÅ¡kovės elgesį po kreditavimo sutarties nutraukimo - sumokėtų įmokų dydį ir įvertinęs jį sprendė, kad toks ieÅ¡kovės elgesys neteikia pagrindo atsakovei tikėtis, jog ieÅ¡kovė tinkamai vykdys sutartį ateityje. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti, kad atsakovė neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kreditavimo sutartį yra nepagrįstas. Teismas laikė įrodytu, kad ieÅ¡kovė nustatytais terminais nemokėjo įmokų kreditui grÄ Å¾inti, palÅ«kanų, delspinigių, todėl atsirado skola, ieÅ¡kovė liko skolinga 20 842,69 Lt (6036,46 eurus), pradelstų mokėjimų dalis didelė, palyginus su tuo, kÄ ji įvykdė ir turėjo įvykdyti iki kreditavimo sutarties nutraukimo.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad vienaÅ¡alio kreditavimo sutarties nutraukimo sÄ lyga (t. y. kreditavimo sutarties 13.1 punktas) ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai taikyta ženkliai palankiau negu joje nustatyta tvarka, todėl nagrinėjamu atveju negalima daryti iÅ¡vados, jog atsakovė, kaip stipresnioji sutarties Å¡alis, pasinaudojo savo pranaÅ¡umu prieÅ¡ ieÅ¡kovę, kaip vartotojÄ , ir tokiu bÅ«du pažeidė silpnesniosios sutarties Å¡alies interesus. Teismo vertinimu, vienaÅ¡alis kreditavimo sutarties nutraukimas nuo 2010 m. spalio 2 d. teisėtas, iÅ¡ esmės atitinka CK 6.874 straipsnio, Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatas, nepažeidžia vartotojų apsaugos teisinio režimo, neprieÅ¡tarauja imperatyviosios teisės normos, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės 2010 m. rugsėjo 17 d. praneÅ¡imo turinys atitinka Å¡alių kreditavimo sutarčių bendrosios dalies 13.1 punkte nustatytÄ sutarties nutraukimo pagrindÄ , todėl atsakovė teisėtai nutraukė kreditavimo sutartį. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė I. M. (R.) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtÄ 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ ir tenkinti ieÅ¡kinį pilnai. Su priimti teismo sprendimu nesutinka, mano, kad jis priimtas pažeidžiant CK 6.188 str., 6.204 str., 6.209 str., 6.217 str. nuostatas, bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais.              1. Apeliantė nurodo, kad 2006 - 2008 m. jos darbo užmokestis sudarė vidutiniÅ¡kai 6 500 Lt/mėn., nuo 2009 – 12 - 01 buvo sumažintas iki 3 520 Lt/mėn., o 2010 m. vidutinis darbo užmokestis sudarė 2 622 Lt/mėn. Taigi, darbo užmokestis sumažėjo 2,5 karto lyginant su darbo užmokesčiu, buvusiu kredito sutarties sudarymo metu. Sumažėjusios ieÅ¡kovės darbo pajamos neproporcingai suvaržė jos galimybes vykdyti kredito sutartį joje numatytomis sÄ lygomis.

Å ie pokyčiai atsirado po kredito sutarties sudarymo, ieÅ¡kovė negalėjo jų protingai numatyti, kontroliuoti, nebuvo prisiėmusi jų atsiradimo rizikos (CK 6.204 str. 2 d.). IeÅ¡kovė įvykdė CK 6.204 str. 3 d. nustatytÄ prievolę kreiptis į atsakovÄ dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo 2010-09-24 raÅ¡tu praÅ¡ydama atidėti mokėjimus pagal kredito sutartį. Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad darbo užmokesčio sumažėjimas nepripažintinas sutarties vykdymo suvaržymu, teikiančiu pagrindÄ keisti sutarties sÄ lygas, nes darbo užmokesčio sumažėjimas tiek, kad jo dydis tapo mažesnis nei mėnesio įmoka bankui pagal kredito sutartį, neabejotinai laikytinas esminiu sutarties vykdymo suvaržymu, teikiančiu pagrindÄ keisti sutarties sÄ lygas CK 6.204 str. pagrindu.

Aplinkybė, kad nuo 2010 m. ieškovė neatliko mokėjimų paaiškinama tuo, kad jos pajamos tuo metu sudarė 2 008,56 Lt, tuo tarpu įmokos bankui dydis sudarė 2 700 Lt, t.y. įmoka buvo didesnė už gaunamas pajamas. Negalėjimas vykdyti sutarties dėl pasikeitusių aplinkybių nelaikytinas sutarties vykdymo sustabdymu, kadangi įmokų ieškovė nemokėjo ne savo pasirinkimu, o dėl to, kad neturėjo tam lėšų. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai konstatavo, kad neegzistuoja pagrindas CK 6.204 str. taikymui.

             2. Teismas netinkamai taikė CK 6.188 str. nuostatas. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad kredito sutarties 13.1 punkte nurodyta sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga ta apimtimi, kiek joje nustatyta banko teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Å¡alių sutartį kredito gavėjui negrÄ Å¾inus bent vienos kredito įmokos dalies. Teismas nurodo, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ , nurodančiÄ , kad 10-15 d. trukmės papildomas terminas yra laikomas nesÄ Å¾iningas vartotojo atžvilgiu, tačiau vis tik nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo ieÅ¡kovei suteiktas 15 d. trukmės terminas laikytinas protingu ir pakankamu.

IeÅ¡kovė negalėjo objektyviai įvykdyti reikalavimo per 15 dienų sumokėti 20 000 Lt įsiskolinimo, kadangi tuo metu jos darbo užmokestis sudarė apie 2000 Lt. Gavusi banko praneÅ¡imÄ apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ ji kreipėsi į bÅ«sto paskolų draudimo bendrovę bei atsakovÄ dėl sÄ lygų pakeitimo ir mokėjimų atidėjimo. Negali bÅ«ti laikomas protingu terminas, per kurį objektyviai negali bÅ«ti įvykdomas reikalavimas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad kredito sutarties 13.1 p. sÄ lyga pripažintina nesÄ Å¾ininga ir ta apimtimi, kad nenustato praneÅ¡imo termino apie kredito sutarties nutraukimÄ , ginčo sÄ lyga sukuria neapibrėžtÄ situacijÄ , suteikiančiÄ kreditoriui savo nuožiÅ«ra pasirinkti kredito sutarties nutraukimo terminÄ bei datÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡kreipiama teisių ir prievolių pusiausvyra ieÅ¡kovės nenaudai (CK 6.188 str.).

Taigi, Kredito sutarties 13.1 nuostata pripažintina nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia pilna apimtimi ir pirmosios instancijos teismo negalėjo bÅ«ti taikoma.              3. Teismas negalėjo kreditavimo sutarties nutraukimo vertinti vadovaudamasis 13.1 punkto nuostatomis, o privalėjo vadovautis įstatyme įtvirtintomis vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo nuostatomis (CK 6.217 str. 3 d., 6.209 str. 4 d.). Apeliantės nuomone, palyginus su suteikto kredito suma, 4,6 proc. visos kredito sumos dydžio mokėjimo uždelsimas savaime negali bÅ«ti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, nors formaliai ir atitiktų sutarties nuostatas.

Sutarties nutraukimas dėl 4,6 proc. atitinkančios įsipareigojimų dalies nevykdymo gali bÅ«ti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu, ypač atsižvelgiant į tai, kad kreditas yra suteiktas ieÅ¡kovės gyvenamojo bÅ«sto pirkimui ir jo grÄ Å¾inimo data 2036 metai. Apeliantės nuomone, svarbu pažymėti tai, kad nuo 2010 m. kovo mėnesio apeliantė įmokų nemokėjo todėl, kad bÅ«sto paskolų draudimo bendrovė jai nurodė, kad tokia sÄ lyga reikalinga tam, kad draudimo bendrovė laikinai perimtų iÅ¡ ieÅ¡kovės įmokų pagal kredito sutartį mokėjimÄ atsakovui.

Gavusi atsakovo 2010-09-17 reikalavimÄ , ieÅ¡kovė nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų. Pažymėjo, kad atsakovo naudai yra įkeistas didelės vertės turtas, kurio kaina ateityje tik didės, todėl sutarties nutraukimo dienai atsakovui nebuvo jokios grėsmės patirti finansinių nuostolių nenutraukus kredito sutarties, o pratęsus ar atidėjus palÅ«kanų mokėjimo terminÄ . Apeliantės nuomone, toks kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes negali bÅ«ti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, kadangi nutraukimo pasekmės yra neadekvačios pačiam pažeidimui: nutraukus sutartį, ieÅ¡kovei atsirado prievolė nedelsiant grÄ Å¾inti visÄ kredito sumÄ â€“ 130 285,80 EUR, kai tokios prievolės neįmanoma įvykdyti.

Teismas priimdamas sprendimÄ nepagrįstai sutarties nutraukimo teisėtumÄ vertino remdamasis kreditavimo sutarties 13.1 punkto nuostata, kadangi Å¡is punktas visa apimtimi laikytinas nesÄ Å¾iningu ir negaliojančiu. Net ir tuo atveju, jeigu punktas nebÅ«tų pripažintas negaliojančiu, teismas privalėjo įvertinti sutarties nutraukimo faktinius ir įstatyminius pagrindus, t.y. įvertinti sutarties nutraukimÄ Ä¯statyme įtvirtintų sutarties nutraukimo pagrindų atžvilgiu. Todėl buvo netinkamai taikyta CK 6.217 str. 3 d., 6.209 str. 4 d. nuostatos.

             Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.204 str. ir Å¡ios teismo iÅ¡vados ieÅ¡kovė nepaneigė. Nurodė, kad ieÅ¡kovė pažeidė CK 6.204 str. 3 d., nes dėl kredito sutarties mokėjimų grafiko pakeitimo kreipėsi į BankÄ pateikdama abstraktų nemotyvuotÄ praÅ¡ymÄ jau 10 mėn. iÅ¡ eilės sistemingai pažeidusi mokėjimų grafikÄ ir tik po to, kai bankas po eilės raginimų įspėjo apie kredito sutarties nutraukimÄ .

IeÅ¡kovė nuo 2009 m. gruodžio mėn. buvo raginama paÅ¡alinti mokėjimų pažeidimus, tačiau to nepadarė, vengė su banku bendradarbiauti, o 2010 m. rugsėjo 24 d. raÅ¡tÄ pateikė tik po to, kai bankas pranešė apie sutarties nutraukimÄ , bet ne po to, kai jai nuo 2009 m. gruodžio 1 d. buvo sumažintas atlyginimas. IeÅ¡kovė turėjo kreiptis per protingÄ terminÄ praÅ¡ydama pakeisti sutartį, tačiau nuo banko 2010 m. spalio 14 d. raÅ¡to Nr. 11229, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti ir pakeisti sutartį iki ieÅ¡kinio pateikimo praėjo beveik du metai ir aÅ¡tuoni mėnesiai, kas patvirtina, kad ieÅ¡kovė nebuvo ir nėra suinteresuota sÄ Å¾iningu ir realiu sutarties vykdymu.

Atsakovo tvirtinimu, ieÅ¡kovė neįrodė CK 6.204 str. nurodytų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ pakeisti sutartį. IeÅ¡kovei nepadidėjo Kredito sutarties įvykdymo kaina, ji gavo tokį Kredito sutarties įvykdymÄ , koks buvo aptartas sutartyje. IeÅ¡kovė sudarydama kredito sutartį galėjo protingai numatyti ir numatė, kad jai darbo užmokestis gali bÅ«ti sumažintas arba darbo sutartis iÅ¡ viso nutraukta, Å¡i rizika negali bÅ«ti perkelta atsakovui. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė prašė atidėti įmokų grÄ Å¾inimÄ terminui, kuris skaičiuojamas po teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, o toks reikalavimas yra ydingas CK 6.204 str. prasme ir nesÄ Å¾iningas.

Apeliantė nesiÅ«lė ir nesiÅ«lo bÅ«dų, kaip ji gali paÅ¡alinti pažeidimus, jeigu sutartis bÅ«tų pakeista ir ji turėtų galimybę toliau vykdyti sutartį. Darbo užmokesčio sumažėjimas neatitinka imperatyvių CK 6.204 str. numatytų sutarties pakeitimo sÄ lygų ir nėra tokio esmingumo ir iÅ¡imtinio masto, kuris sudarytų pagrindÄ priverstine tvarka pakeisti sutartį. Be to, bÅ«tina įvertinti tai, kad bankas nuo 2010 m. spalio 2 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį. Atsakovo tvirtinimu, nėra pagrįstais laikytini apeliantės teiginiai dėl Kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 punkto sÄ lygos negaliojimo visa apimtimi, o taip pat dėl tariamai neteisėto nutraukimo.

Atkreipia dėmesį, kad nėra ginčo dėl fakto, kad ieÅ¡kovė nuo 2009 m. gruodžio 27 d. sistemingai pažeidinėjo mokėjimų grafikÄ ir dėl Å¡io pažeidimo Vilniuas apygardos teismas jau yra priėmęs dvi nutartis (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-736-656/2012 ir civilinė byla Nr. 2S-1506-567/2012). Å ioje byloje ieÅ¡kovė jau trečiÄ kartÄ kelia tuos pačius klausimus, susijusius su Sutarties nutraukimu. IeÅ¡kovė sistemingai nesilaikė Kredito sutarties specialiosios dalies 2.10 punkto, Bendrosios dalies 11.2.1 punkte numatytų sÄ lygų mokėti kredito įmokas ir palÅ«kanas griežtai nustatytÄ kiekvieno mėnesio dienÄ .

Akcentuoja, kad Kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 punkto sÄ lyga dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo ieÅ¡kovei buvo taikyta žymiai palankiau – ji pažeidė sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ jų vykdymo pradžioje – nuo 2009 m. gruodžio 27 d., tačiau tik dėl banko geranoriÅ¡kumo Kredito sutartis buvo nutraukta tik nuo 2010 m. spalio 2 d., ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė nuo sutarties nutraukimo praėjus 2,5 metų. Taigi, kredito sutartis buvo nutraukta po deÅ¡imties mėnesių sistemingo mokėjimo prievolių pažeidimo.

Bankas teisėtai ir pagrįstai nutraukė Kredito sutartį dėl sistemingų mokėjimo grafiko pažeidimų, kurie nebuvo pašalinti ir per papildomai nustatytus terminus. Ieškovė, nevykdžiusi sutarties 10 mėnesių iš eilės, negalėjo tikėtis kitokio rezultato, pati nesirūpino tinkamu sutarties vykdymu, jos eiga. Nesutinka su skundo argumentu, kad apeliantės neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę dalį sutartinių įsipareigojimų - 4,6 proc. ir tai nėra esminis pažeidimas. Iš ieškovės elgesio akivaizdu, kad ji nėra suinteresuota vykdyti savo įsipareigojimus taip, kaip buvo sutarta Kredito sutartyje.

Pažymėjo, kad bankas maksimaliai rÅ«pestingai naudodamasis visais įmanomais bÅ«dais vykdė bendradarbiavimo pareigÄ , tačiau ieÅ¡kovė tai ignoravo. Bankas negali prisiimti ieÅ¡kovės nemokėjimo rizikÄ , nes jo interesas yra vieÅ¡as – užtikrinti finansų sistemos stabilumÄ , veikti nenuostolingai. IeÅ¡kovė panaudojo banko kreditÄ ir įsigijo bei įsirengė butÄ iÅ¡ kreditinių lėšų. Sutartį ji vykdė gana trumpÄ laikÄ , lyginant su Kredito sutarties galiojimo terminu. Nutraukus sutartį, Å¡alys iÅ¡ esmės bus grÄ Å¾intos į pradinę padėtį, be to, ieÅ¡kovė turi pareigÄ sumokėti palÅ«kanas už paimtÄ ir negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , kurios nelaikytinos dideliais neįprastais nuostoliais.

AtotrÅ«kis tarp Kredito sutartyje numatyto ieÅ¡kovės įsipareigojimo tinkamai vykdyti mokėjimus pagal grafikÄ ir tarp faktinės situacijos, kuomet ieÅ¡kovė 10 mėnesių iÅ¡ eilės nevykdė savo įsipareigojimų, nepadengė skolos yra akivaizdus ir labai didelis, todėl nukentėjusioji Å¡alis teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo sutarties nutraukimu. Pažymi, kad ieÅ¡kovė pažeidė bendradarbiavimo ir sÄ Å¾iningumo principus, vengė bendrauti su kreditoriumi, su ja negalėjo susisiekti banko darbuotojai.

Atsakovas taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovės ir UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ sutartinių santykių klausimas nėra susijęs su Kredito sutarties nutraukimo teisėtumu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados           IeÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.           Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovės apeliacinio skundo ribose.              Dėl CK 6.204 str. taikymo             Apeliantės tvirtinimu, jos darbo užmokesčio sumažėjimas 2,5 karto lyginant su darbo užmokesčiu, buvusiu kredito sutarties sudarymo metu yra neabejotinai laikytinas esminiu sutarties vykdymo suvaržymu, teikiančiu pagrindÄ keisti sutarties sÄ lygas CK 6.204 str. pagrindu. IeÅ¡kovės įmoka buvo didesnė nei jos gaunamos pajamos, todėl dėl objektyvių priežasčių ji neturėjo galimybės vykdyti sutartinius įsipareigojimus.IÅ¡tyrusi bylos įrodymų visumÄ , apeliantės skundo bei atsiliepimo į skundÄ argumentus, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad priimdamas sprendimÄ pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) bei nepagrįstai konstatavo, kad neegzistuoja pagrindas CK 6.204 str. taikymui ieÅ¡kovės atžvilgiu.

             Remiantis CK 6.204 str. 2 d. sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iÅ¡ esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , t.y. arba iÅ¡ esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iÅ¡ esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai Å¡aliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; tų aplinkybių nukentėjusi Å¡alis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; tų aplinkybių Å¡alis negali kontroliuoti; nukentėjusi Å¡alis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

PraÅ¡ymas dėl sutarties pakeitimo turi bÅ«ti pagrįstas ir pareikÅ¡tas tuoj pat po sutarties suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai Å¡aliai sustabdyti sutarties vykdymÄ . Pažymėtina, jog CK 6.204 str. numatytas sutarties pakeitimo iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms institutas yra iÅ¡imtinė privačius sutartinius santykius modifikuojanti prievolė, todėl turi atitikti visas CK 6.204 str. numatytas jos taikymo sÄ lygas.             Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovė neįrodė CK 6.204 str. 2 d. 2,3,4 punktuose nustatytų kriterijų pasikeitusioms sutarties vykdymo aplinkybėms įvertinti ir Å¡iam institutui taikyti.             Laikytini neįrodytais ieÅ¡kovės teiginiai, kad sumažėjusios darbo pajamos neproporcingai suvaržė jos galimybes vykdyti Kredito sutartį ir Å¡ių pokyčių ieÅ¡kovė negalėjo numatyti, kontroliuoti, nebuvo prisiėmusi jų atsiradimo rizikos.

Kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės dėl darbo užmokesčio sumažėjimo negali bÅ«ti kvalifikuojamos kaip tokio esmingumo ir masto aplinkybė, kuri pateisintų CK 6.204 str. numatyto sutarties pakeitimo instituto taikymÄ teismo sprendimu, kadangi ieÅ¡kovė kaip apdairi sandorio Å¡alis bÅ«sto kreditavimo sutarties sudarymo metu galėjo protingai numatyti aplinkybę, kad darbo užmokestis jai gali bÅ«ti sumažintas arba darbo sutartis iÅ¡ viso nutraukta. Kita vertus, byloje nėra pateikta įrodymų, kokios aplinkybės sÄ lygojo darbo užmokesčio sumažėjimÄ , kad buvo iÅ¡naudotos visos priemonės įgyti didesnį darbo užmokestį.

Pažymėtina, jog paraiÅ¡koje kreditui gauti ieÅ¡kovė bendras Å¡eimos pajamas atskaičius mokesčius nurodė ne tik jos gaunamÄ darbo užmokestį, bet ir 1200 Lt pajamas iÅ¡ nuomos (t.1, b.l. 164) ir kaip pagrįstai sprendimo motyvuose nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad nebegauna pajamų iÅ¡ nuomos. IeÅ¡kovė sutartiniuose santykiuose su atsakovu buvo prisiėmusi pajamų netekimo/sumažėjimo rizikÄ , todėl Å¡i asmeninė rizika teismo sprendimu priverstinai negali bÅ«ti perkelta atsakovui.

             Laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė taip pat nesilaikė CK 6.204 str. nustatytų reikalavimų dėl kreipimosi į kreditorių ir teismÄ tvarkos. IeÅ¡kovė nesikreipė į bankÄ dėl interesų suvaržymo nedelsiant po jos interesų suvaržymo – tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kė 10 mėnesių iÅ¡ eilės sistemingai pažeidusi mokėjimų grafikÄ ir tik po to, kai bankas 2010 m. rugsėjo 17 d. praneÅ¡imu įspėjo apie kredito sutarties nutraukimÄ (b.l. 25, t.1).

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovė nuo 2009 m. gruodžio 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 24 d. kreipimosi, o taip pat ir vėliau po ieÅ¡kinio pateikimo nemokėjo įmokų pagal grafikÄ , todėl pagrįstai teismo buvo laikytina pažeidusia CK 6.204 str. 3 d.. Nesutiktina su apeliantės skundo teiginiu, kad ji nesustabdė kreditop sutarties vykdymo, ieÅ¡kovė neatliko mokėjimų pagal sutartinį grafikÄ , o Å¡iuo atveju nei Kredito sutartis nei galiojantys teisės aktai neatleidžia ieÅ¡kovės nuo pareigos vykdyti mokėjimų pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ grafikÄ , net jeigu ieÅ¡kovei iÅ¡kilo finansiniai sunkumai.

Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovė pagal savo finansines galimybes neatliko jokių, net dalinių įmokų mokėjimų, kas duotų pagrindÄ daryti iÅ¡vadai, kad ji bet kokiomis iÅ¡galėmis siekė bÅ«ti sÄ Å¾ininga prieÅ¡ kreditorių ir bent jau pagal einamas finansines galimybes vykdyti įsipareigojimus.              Dėl Kredito sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo ieÅ¡kovei pažeidus sutartį             Apeliantės tvirtinimu, vadovaujantis CK 6.188 str. nuostatomis Kredito sutarties 13.1 punkto nuostata pripažintina nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia visa apimtimi ir pirmosios instancijos teismo byloje negalėjo bÅ«ti taikoma, todėl teismas netinkamai pritaikė CK 6.188 str. nuostatas.

Apeliantės tvirtinimu, ji nepadarė esminio pažeidimo ir dėl to Kredito sutartis atsakovo nutraukta nepagrįstai.              Pirmosios instancijos teismas byloje padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.1 punkto sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga ta apimtimi, kiek joje nustatyta banko teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Å¡alių sutartį kredito gavėjui negrÄ Å¾inus bent vienos kredito įmokos dalies, tačiau iÅ¡tirtų bylos įrodymų visumoje teismas vertino, kaip atsakovė faktiÅ¡kai taikė Å¡iÄ sÄ lygÄ ieÅ¡kovei, ar ji buvo taikyta sÄ Å¾iningai ar ne.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vienaÅ¡alio kreditavimo sutarties nutraukimo sÄ lyga (kreditavimo sutarties 13.1 punktas) ieÅ¡kovei buvo taikoma faktiÅ¡kai ženkliai palankiau negu joje nustatyta tvarka, todėl negalima daryti iÅ¡vados, jog atsakovė pasinaudojo savo pranaÅ¡umu prieÅ¡ ieÅ¡kovę kaip vartotojÄ ir tokiu bÅ«du pažeidė silpnesnės Å¡alies interesus. Teismo vertinimu, atsakovės nustatyti terminai aiÅ¡kÅ«s, konkretÅ«s, adekvatÅ«s, protingi ir sÄ Å¾iningi, todėl vienaÅ¡alis sutarties nutraukimas nuo 2010 m. spalio 2 d. yra teisėtas ir iÅ¡ esmės atitinka CK 6.874 str., Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 7 d. 4 punkto nuostatas, neprieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei.

Å iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta.             Sutinkamai su CK 6.217 str. 1 d. Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita sutarties Å¡alis neįvykdo arba netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Remiantis CK 6.217 str. vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukta joje numatytais pagrindais. Sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimas yra fakto klausimas, todėl kiekvienu atveju turi bÅ«ti vertinama tiek teisinis nutraukimo pagrindas, tiek tai, kaip tas pagrindas Å¡aliai buvo taikytas.

Kredito sutarties Specialiosios sÄ lygos patvirtina, kad Å¡alys susitarė, jog ieÅ¡kovė paskolÄ ir palÅ«kanas grÄ Å¾ina griežtai nustatytÄ mokėjimų dienÄ . Pažymėtina, jog kreditavimo santykiuose mokėjimų grafikas ir jo griežtas laikymasis turi esminės reikÅ¡mės kredito įstaigai iÅ¡ kredito gavėjo pusės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis Nr. 3K-3-58/2012). Bylos duomenys patvirtina ir ginčo tarp Å¡alių nėra dėl to, kad ieÅ¡kovė nuolatos ir sistemingai nuo 2009 m. gruodžio 27 d. pažeidinėjo mokėjimų grafikÄ , mokėjimų vykdymÄ sustabdė, pradelsta skola nuo 2009 m. gruodžio 27 d. iki sutarties nutraukimo sudarė 20 842,69 Lt (6036,46 eurus).

IeÅ¡kovei ne kartÄ buvo siųstas raginimas sumokėti skolÄ pagal kredito grafikÄ , pažeidimų ji nepaÅ¡alino, susidarė ženklus įsiskolinimas. Dėl apeliantės skundo argumentų, kad teismas byloje nepagrįstai nevertino sutarties nutraukimo įstatyminiu pagrindu CK 6.217 str. 1-3 dalimis, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino Å¡alių faktinį sutartinį nutraukimo pagrindÄ , pažymėtina ir tai, kad įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais jau yra konstatuotos prejudicinę reikÅ¡mę turinčios aplinkybės, ieÅ¡kovė yra iÅ¡ esmės pažeidusi kredito sutartį (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje NR. 2S-736-656/2012, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje NR. 2S-1506-567/2012).

Vertinant apeliantės argumentÄ , kad palyginus su suteikto kredito suma 4,6 proc. visos kredito sumos dydžio mokėjimo uždelsimas nėra ir negali bÅ«ti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad kreditas yra suteiktas gyvenamojo bÅ«sto pirkimui ir jo grÄ Å¾inimo data 2036 metai, teisėjų kolegija mano esant teisingai pirmos instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 p., kuriame numatyta Banko teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį esant „bent vienos“ įmokos pradelsimui yra nesÄ Å¾ininga.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai vertino kaip 13.1 punkto sÄ lyga atsakovo buvo taikoma ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad Kredito sutartis atsakovo buvo teisėtai nutraukta nuo 2010 m. spalio 2 d. CK 6.217 str. 5 d. nurodytu pagrindu, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Kredito sutarties nutraukimas atitinka CK 6.874 str. nuostatas, nepažeidžia vartotojų apsaugos teisinio režimo, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų.

Å ias aplinkybes patvirtina bylos įrodymai. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė jau nuo 2009 metų gruodžio 27 d. (sutartinių įsipareigojimų vykdymo pradžioje) sistemingai pažeidinėjo mokėjimo prievoles, tai tęsėsi ilgÄ laikÄ , ieÅ¡kinį teisme pareiÅ¡kė 2013 m. birželio 12 d., nuo sutarties nutraukimo praėjus daugiau nei 2,5 metų, nebendradarbiavo su atsakovu. Jokių argumentų, bei tai pagrindžiančių įrodymų, kad per 27 metus ieÅ¡kovės finansinė padėtis pasikeis į gerÄ jÄ pusę, teismui nepateikta (CPK 178 str.).

IeÅ¡kovė, prisiimdamas mokėjimų nevykdymo rizikÄ , žinojo ir suprato, kad tinkamai ir laiku nevykdant Bankui prievolės, pastarasis turi teisę nutraukti Sutartį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad iÅ¡ esmės Bankas netaikė Å¡ioje situacijoje pirmos instancijos teismo sprendime pripažintos nesÄ Å¾ininga Kredito sutarties 13.1 p. sÄ lygos, kadangi Sutartį nutraukė ženkliai vėliau nei po pirmos kredito gavėjo įmokos nesumokėjimo - po deÅ¡imties iÅ¡ eilės mėnesių netinkamo prievolių vykdymo.

Toks ieÅ¡kovės elgesys leidžia pripažinti, kad ji neketino toliau vykdyti įsipareigojimų pagal Kredito sutartį. Å iuo atveju reikÅ¡minga ir tai, kad ieÅ¡kovė Sutartį vykdė gana trumpÄ laikÄ , lyginant su visu kredito laiku. IeÅ¡kovė panaudojo banko kreditÄ ir įsigijo bei įsirengė įkeistÄ butÄ iÅ¡ banko gauto kredito. Kredito sutartį nutraukus, Å¡alys iÅ¡ esmės bus grÄ Å¾intos į pradinę padėtį, be to, ieÅ¡kovė turi pareigÄ sumokėti sulygtas palÅ«kanas už paimtÄ ir negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , kurios nelaikytinos neįprastais nuostoliais.

Bankas, kaip kredito įstaiga, negali atsisakyti savo lÅ«kesčių ir sudaryti kokias tai ypatingas (iÅ¡skirtines) sÄ lygas ieÅ¡kovei, nes tai neatitiktų interesų pusiausvyros, pagaliau prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams. Bankas, kaip finansų įstaiga, turi rÅ«pintis ne tik savo verslo rizika, bet ir stabdyti skolinių įsiskolinimų augimÄ . Tokiu atveju, kai Kredito sutartis buvo nutraukta ne po pirmojo Kredito sutarties pažeidimo, o nuolat pažeidžiant įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymÄ , bei nereaguojant į Banko raginimus tinkamai vykdyti prievoles (CK 6.209 str.), laikytina, kad Bankas teisėtai ir pagrįstai nutraukė Kredito sutartį dėl mokėjimo prievolių vykdymo pažeidimų.

Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad Kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 punkte nustatytas 10 dienų terminas skolai padengti buvo per trumpas. IeÅ¡kovė dar nuo 2009 m. gruodžio mėnesio nepadengė skolos, nors buvo ne vienÄ kartÄ raginama paÅ¡alinti pažeidimus. Be to, ji pati pripažįsta, kad neturi galimybių skolos padengti nei per 10 d., nei per 30 dienų terminÄ (CK 6.218 str.). Nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei apeliacinėje instancijoje ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad ji yra pajėgi paÅ¡alinti pažeidimus.

Apeliantės teiginiai, kad Kredito sutarties 13.1 punkto sÄ lyga yra nesÄ Å¾ininga dėl to, kad nenustato praneÅ¡imo termino apie kredito sutarties nutraukimÄ , o pagal CK 6.218 str. 1 d. turi bÅ«ti praneÅ¡ta, atmestini, kadangi remiantis Å¡iuo punktu nustatyta, kad nepaÅ¡alinus mokėjimo pažeidimo per papildomai nustatytÄ 10 dienų terminÄ , bankas turi teisę nutraukti sutartį, o 2010 m. rugsėjo 17 d. praneÅ¡ime Nr. 10108 atsakovas ieÅ¡kovei nurodė, kad jeigu ji nepaÅ¡alins pažeidimo, sutartis bus nutraukta nuo konkrečios datos – 2010 m. spalio 2 d..              Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi įtakos vertinant priimto sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Atsakovas pateikė duomenis, kad advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 752,75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , atsižvelgiama į bylos sudėtingumÄ , pateiktų procesinių dokumentų kiekį, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundÄ yra itin iÅ¡samus, jame plačiai įvertintos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kiekvienai jų pagrįsti nurodyta ir teisminė praktika, todėl pripažintina, kad tokiam procesiniam dokumentui parengti buvo reikalingas didesnės laiko sÄ naudos. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡vardintus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ios bylos kontekste teisingas ir protingas atlygis advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme sudarytų 2 000 Lt.          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 str. teisėjų kolegija,n u t a r i a:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 303252632) iÅ¡ ieÅ¡kovės I.

M. (R.a/k (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.  Teisėjai                                                                                                                    Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                        Rita Kisielienė                                                                                                                          Alvydas Barkauskas