b2b2f05c-7049-49bd-8e4e-c322fbc31443 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-30-675/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38229-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.1.3.2.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; (S) 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.3.4.12. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 21 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Regina Nenortienė, sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui, kaltinamajam P. Š., jo gynėjui advokatui V.

Kersnauskui, nukentėjusiajam E. Ž., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Å¡eim. padėtis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė : P. Å . 2020-09-11 vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip iki 22.05 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, įmonės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, tarpusavio, asmeninio konflikto metu, tyčia sugriebė ir parmetė ant žemės (asfalto) nukentėjusįjį E. Ž., po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus sudavė jam su ranka vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį, dėl ko E. Ž. vėl krito žemės (asfalto), po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus pasivijo E. Ž., jam kiÅ¡o kojÄ , dėl ko nukentėjusysis krito ant žemės (asfalto) ir ne mažiau kaip du kartus jam spyrė į įvairias kÅ«no vietas, t.y. pataikė į Å¡onÄ , kitas kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajam apatinio žandikaulio kÅ«no lūžimÄ deÅ¡inėje pusėje ir kairės Å¡akos srityje bei kairio skruostikaulio lanko lūžimÄ , krÅ«tinės sumuÅ¡imÄ , kairės pusės IX, X Å¡onkaulių lūžimÄ , tai yra sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis P. Å . apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad supranta kuo kaltinamas, kaltu prisipažįsta. P. Å . E. Ž. iki įvykio nepažinojo, nebuvo draugai. Jie pirmÄ kartÄ susitiko (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Tai buvo penktadienis, 2020-09-11. E. Ž. stovėjo aikÅ¡telėje su autovežiu ir gaminosi maistÄ , o jis sustojo prie jo taip pat su autovežiu ir paklausė ar galima Å¡ioje aikÅ¡telėje praleisti poilsio laikÄ .

E. Ž. atsakė, kad taip ir jis liko stovėti su autovežiu Å¡alia jo. Jis turėjo 11 valandų poilsio laikÄ , kad vėl galėtų vairuoti. Begamindamas maistÄ E. Ž. jau gurkÅ¡nojo alų ir pasiÅ«lė jam. E. Ž. buvo girtas, jo autovežis jau buvo apkrautas tuščiais alaus buteliukais. Jis taip pat nusprendė prie vakarienės iÅ¡gerti alaus. Jis iÅ¡gėrė E. Ž. duotÄ 0,5 litro talpos buteliukÄ alaus ir E. Ž. pasakė, kad jam alus pasibaigė. AikÅ¡telėje tuomet prie jų prisijungė dar trys lietuviai vairuotojai.

Tuo metu jis jų nepažinojo, nes jie visi susitiko pirmÄ kartÄ . Kaip dabar žino, tai dar prie jų prisijungė L. G., kitas asmuo A., kurio pavardės nežino, o trečio asmens visai nežino, nei vardo, nei pavardės, nes jis tik su jais iÅ¡gėrė skardinę alaus ir nuėjo nusiprausęs į savo automobilį, nes jam reikėjo anksti iÅ¡važiuoti. Jis dar turėjo nepilnÄ butelį žolelių trauktinės „(duomenys neskelbtini)“, kuriÄ jie bendrai su kitais vairuotojais bevalgydami iÅ¡gėrė.

E. Ž. jau jiems bekalbant buvo visiÅ¡kai girtas, nuolat vartojo necenzÅ«rinius žodžius bendrai ir jų atžvilgiu, tačiau jie į jį nekreipė dėmesio. E. Ž. pradėjo prie jų kabinėtis žodžiais ir tuomet nuėjęs pradėjo Å¡lapintis prie jo autovežio. Jis E. Ž. pasakė, kodėl jis taip daro, juk gali paeiti ant pievelės arba į tualetÄ , nes rytoj juk smirdės abiems. Jis tuomet pradėjo Å¡aukti, kad jis jam neaiÅ¡kintų, kad jis yra teistas, kas jis toks iÅ¡ viso, kad jam aiÅ¡kintų.

Visas jo Å¡lapimas subėgo grynai po P. Å . autovežiu. Tada jis E. Ž. pasiÅ«lė pasiimti kanistrÄ vandens ir nupilti. Tada E. Ž. prikiÅ¡o savo veidÄ prie jo veido kelių centimetrų atstumu ir pasakė "tu man neaiÅ¡kinsi". Tada E. Ž. priėjo daugiau jam iÅ¡ Å¡ono ir sulenkta ranka per alkÅ«nę pradėjo jį smaugti sugriebęs už kaklo. Jis E. Ž. tuomet sugriebė už tos rankos, kuria jis jam smaugė kaklÄ ir tiesiog permetė per save ant žemės. Toje vietoje aikÅ¡telės pagrindas asfaltas.

Jis atsistojo ir ėjo link jo lyg ketindamas pult, tačiau jam jis tikrai smÅ«gio nespėjo suduoti. Tada jis nelaukdamas, kol jis ten mosikuos prieÅ¡ais rankomis, jam vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į veido sritį. Nuo smÅ«gio E. Ž. parkrito. Po Å¡io smÅ«gio E. Ž. vis tiek nenurimo. Jis tiesiog pasėdėjo, pailsėjo ir atsirakinęs savo autovežį kažko pradėjo ieÅ¡koti. Jis tada su kitais trimis lietuviais vairuotojais tarpusavyje pradėjo kalbėtis, kad E. Ž. taip nenurims. Kiti vairuotojai pasiÅ«lė paimti nuo E. Ž. autovežio peilį, kuriuo jis gaminosi valgyti ir jį patraukti į Å¡onÄ , nes pabijojo, kad E. Ž. gali griebtis bet ko.

Jis tuomet paėmė nuo E. Ž. autovežio peilį ir jį padėjo į savo autovežį. Å iuo peiliu jokių veiksmų neatliko, tiesiog patraukė, kad E. Ž. jo nesigriebtų. Po kiek laiko priėjo E. Ž. ir pasakė, kad jis jam dantį iÅ¡mušė. Jis E. Ž. atsakė, kad jis net ne į tÄ pusę veido rodo, į kuriÄ jis jam sudavė smÅ«gį. Tada lyg ir buvo ramus, bet staiga jis vėl tik pamatė kumÅ¡tį prie savo veido. E. Ž. ketino jam suduoti smÅ«gį, tačiau tiesiog gal dėl girtumo nepataikė.

Jis tada užsimojo E. Ž., o E. Ž. pradėjo nuo jo bėgti. Jis tada jam pakiÅ¡o kojÄ , dėl ko jis pargriuvo ant kairio Å¡ono. Jam nugriuvusiam du kartus dar spyrė į Å¡onÄ . Ir tuomet tiesiog pasilenkęs prie jo paklausė "dar nori, ar jau gana", jis jam atsakė, kad gana. Tada E. Ž. nurimo ir jų konfliktas baigėsi. E. Ž. kurį laikÄ sėdėjo savo autovežyje, o po to jis nuėjo į patalpÄ , kur yra ir apsaugos darbuotojai. Jie dar pagalvojo, kad jis nuėjo praustis. Po kurio laiko tik pamatė, kad prie apsaugos darbuotojų posto atvažiuoja greitoji med. pagalba ir policija.

PareigÅ«nai tiesiog buvo priėję prie jų ir klausė, kas dalyvavo konflikte su E. Ž.. Jis prisipažino, pareigÅ«nai tik užsirašė jo vardÄ , pavardę ir asmens tapatybės kortelės numerį. Jokia jo apklausa vykdoma nebuvo. Kiek matė E. Ž. iÅ¡vežė greitosios med. pagalbos automobiliu. Dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiÅ¡kai įrodoma įrodymais, iÅ¡tirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ .

Nukentėjusysis E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)", vairuotoju ekspeditoriumi. 2020-08-29 jis išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). 2020-09-11 (duomenys neskelbtini) vairavo autovežį, įmonėje (duomenys neskelbtini) pasikrovė tris automobilius ir išvažiavo iš įmonės teritorijos. Kadangi jam buvo baigęsis 90 val. laikas ir kad jis nebūtų viršytas, sustojo minėtos įmonės aikštelėje. (duomenys neskelbtini) laiku tuo metu buvo apie 14.00 val., o Lietuvos laiku apie 15.00 val.

Minėtoje aikÅ¡telėje ruošėsi prabÅ«ti iki pirmadienio, t.y. rugsėjo 14 d. įsikÅ«rė aikÅ¡telėje, pradėjo gaminti maistÄ . Maždaug po pusantros valandos į aikÅ¡telę atvažiavo kitas autovežis, transporto priemonė sustojo gretimai jo vietos. Autovežio vairuotojas priėjo prie jo ir užkalbino. Suprato, kad jis yra lietuvis. VyriÅ¡kis prisistatė P. vardu. Bekalbant, jis nuėjo į savo transporto priemonę ir atsinešė butelį alkoholinio gėrimo. SiÅ«lė jam iÅ¡gerti, tačiau jis atsisakė.

Jis turėjo alaus butelį, kurį gurkÅ¡nojo. Ä® aikÅ¡telę atvažiavo dar keli lietuvių autovežiai. Visi vairuotojai susirinko į vienÄ vietÄ prie jo autovežio. Jie visi susipažino, bendravo. VyriÅ¡kiai gėrė degtinę, jis gėrė savo alų. IÅ¡gėrė tris butelius alaus. Jie visi bendravo draugiÅ¡kai, jokių ginčų, konfliktų nekilo. Sutemus, jis pasakė, kad eina ruoÅ¡tis miegoti ir vyriÅ¡kiams liepė nuimti butelius nuo jo autovežio ir eiti nuo jo. Jis nuėjo toliau už aikÅ¡telės nusiÅ¡lapinti.

NusiÅ¡lapinus, staiga pajuto, kaip iÅ¡ nugaros pusės kažkas jį apkabino ir per save permetė. Jis nugriuvo ant asfalto dangos. Gulint ant asfalto pajuto stiprų smÅ«gį į veido sritį, t.y. į žandikaulį. Staigiai atsistojęs prieÅ¡ais save pamatė P. Jis jam vienÄ kartÄ rankos kumščiu trenkė į veidÄ . Minėtas vyriÅ¡kis vėl jį rankomis apkabino ir metė į žemę. Jam nukritus, jis daug kartų, kiek tiksliai pasakyti negali, bet ne mažiau 6 kartus, koja spyrė jam į įvairias kÅ«no vietas.

Tuo momentu trumpam buvo praradęs sÄ monę. MinėtÄ vyriÅ¡kį kažkas nuo jo atitraukė. Jis nuėjo prie savo autovežio, kur prie jo pribėgo P., griebė ant autovežio platformos padėtÄ peilį ir užsimojo į jį. Å alia autovežio buvo kiti lietuviai, su kuriais prieÅ¡ tai bendravo ir vienas iÅ¡ jų L. G. P. liepė padėti peilį, ir jam sakė, kad jis nieko neturi. Po kurio laiko P. numetė peilį ant žemės. Jis nuėjo į autovežio kabinÄ , persirengė, po to užsirakino autovežį ir nuėjo pas aikÅ¡telės sargÄ , papraÅ¡yti, kad iÅ¡kviestų medikus, nes jam skaudėjo visÄ kÅ«nÄ .

Kol atvyko medikai, buvo pas sargÄ . Atvyko medikai ir policija. Su policijos pareigÅ«nais nuėjo į savo autovežį pasiimti asmens dokumento. P. prie tralo nebuvo. Jo policijos pareigÅ«nai tuo metu nerado, jis buvo kažkur pasislėpęs, tik vėliau jį surado. Medikai jį iÅ¡sivežė į ligoninę. Ligoninėje atliko reikiamus tyrimus. Jam buvo nustatytas skruostikaulio ir žandikaulio lūžis ir dauginiai Å¡onkaulių lūžiai. SekančiÄ dienÄ jį iÅ¡vežė į kitÄ ligoninę atlikti žandikaulio operacijÄ .

Rugsėjo 14 d. iÅ¡ ligoninės iÅ¡leido. Jis grįžo į (duomenys neskelbtini), rugsėjo 16 d. kreipėsi pas savo Å¡eimos gydytojÄ . Jam pakartotinai atliko krÅ«tinės lÄ stos rentgenogramÄ , po kurios pasitvirtino kairės pusės IX-X Å¡onkaulio lūžis. VyriÅ¡kio, kuris jį sužalojo, žino tik vardÄ . Jis buvo prisistatęs P. (t.1, b.l. 20-21). Liudytojas L. G. ikiteisminio tyrumo metu parodė, kad jis dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)", vairuotoju ekspeditoriumi. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos pasakyti negali, jis ir dar keletas draugų iÅ¡važiavo dirbti į (duomenys neskelbtini).

Kur jis (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) persėdo į jų įmonės ,, (duomenys neskelbtini) " autovežį ir nuvyko į gretimÄ miestelį, kurio pavadinimo neatsimena, nusikrauti automobilių. 2020-09-11 (duomenys neskelbtini) mieste, jam pasikrovus automobilius, iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) miestÄ . Kadangi minėtas miestas (duomenys neskelbtini) randasi prie pat (duomenys neskelbtini) sienos pervažiavus (duomenys neskelbtini) upę, jis pasiskambino savo vadybininkui ir pasakė, ar gali nusikrauti bei vėl pasikrauti automobilius.

Bet jam vadybininkas pasakė, kad reiks palaukti iki pirmadienio, nes šiuo metu nėra krovinio. Tada jis nusuko į (duomenys neskelbtini) įmonės aikštelę ir sustojo. Be jo minėtoje aikštelėje jau stovėjo du autovežiai. Jam išlipus iš savo autovežio parūkyti, prie jo priėjo "(duomenys neskelbtini)" vairuotojas, kuris jį užkalbino lietuviškai bei pasikvietė ateiti pas juos pasikalbėti. Jis sutiko ir nuėjęs pamatė, kad jie tarpusavyje vartoja alkoholinius gėrimus, tai yra geria brendį ir jie pasiūlė prisijungti prie jų. Ir tuo metu į aikštelę dar atvyko du autovežiai, kurių vairuotojai taip pat buvo lietuviai ir nieko nelaukę atėjo pas juos ir prisijungė prie jų bei vartojo alkoholį.

Pradėjus temti, E. nuėjo nusiÅ¡lapinti ir paėjęs apie du metrus ėmė Å¡lapintis prie autovežio, kuris buvo atvykęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Ir tai pamatę jie visi jam pasakė, kad taip negražu daryti, nes yra netoli tualetas ir gali nueiti nusiÅ¡lapinti ten, o jei nevalioja, tai eina daryti ant žolės, o ne ant asfalto. Tuo metu E. atsisuko į juos ir savo žargonu pradėjo jiems aiÅ¡kinti, kad čia nieko blogo nėra. Atėjęs jis po minutės laiko apsikabino ranka aplink P. kaklÄ ir tuo metu pamatė, kad P. E. meta per petį, o pastarasis krinta ant žemės. Nukritus E. ant žemės, jis atsistojo ir nieko nesakęs nuėjo į savo autovežį, o jie toliau liko stovėti.

Praėjus valandai laiko jie pamatė, kai iÅ¡ savo autovežio iÅ¡lipo E., kuris nuėjo prie savo autovežio, kur sukrauti autovežio įrankiai ir pradėjo ten kažko ieÅ¡koti. Nieko neradęs vėl atėjo prie jų ir priėjęs prie P. iÅ¡ nugaros, jam kumÅ¡timi vienÄ kartÄ trenkė į galvÄ . Gavęs smÅ«gį P. nieko nelaukęs atsisuko į E., kumÅ¡timi vienÄ kartÄ trenkė jam į veido sritį, ko pasakoje E. nuo smÅ«gio nugriuvo ant asfalto. Kas buvo toliau jis pasakyti negali, nes nuo jų atsitraukė, kiek matė, kad dar prie E. buvo priėjęs P. ir dar vienas vairuotojas, kurio vardo nežino.

Ar jie dar mušė E. pasakyti negali, nes nematė. Paskui kiek matė, E. atsikėlė, nuėjo į savo autovežį, ten nusirengė ir iÅ¡lipęs nuogas tik su glaudėmis vaikščiojo po aikÅ¡telę bei nuėjo iki apsaugos, kurie ir iÅ¡kvietė jam policijÄ bei medicinos pagalbÄ (t.1, b.l. 126-127). IÅ¡ Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryÅ¡ių valdybos pateiktos informacijos matyti, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) nacionalinio biuro gautas praneÅ¡imas, kad procedÅ«ra nepradėta, skundas neregistruotas.

Intervencija 2020-09-11, 22.05 val. Pagal liudytojus - E. Ž. pradėjo šlapintis ant P. Š. vilkiko/sunkvežimio. Įvyko žodinis konfliktas. P. Š. blokavo E. Ž. smūgį ir jam trenkė į žandikaulį (t. 1, b.l. 4-5). Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. Ž. konstatuotas apatinio žandikaulio kūno lūžimas dešinėje pusėje ir kairės šakos srityje bei kairio skruostikaulio lanko lūžimas, krūtinės sumušimas, kairės pusės IX,X šonkaulių lūžimas, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Galėjo bÅ«ti padaryti 2020-09-11, dviem poveikiais, mažai tikėtina, jog konstatuotus sužalojimus galėjo pasidaryti pats (t. 1, b.l. 110-111). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad E. Ž. konstatuoti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti jam griÅ«nant bei kontaktuojant su kietų bukų savybių turinčiais aplinkos daiktais, suduodant rankÄ Ä¯ veidÄ , spiriant į krÅ«tinės sritį ( t. 1, b.l. 116). Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos iÅ¡tyręs teisiamojo posėdžio metu, daro iÅ¡vadÄ , kad yra įrodyta, jog P. Å . tyčia padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. panaudodamas fizinį smurtÄ nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ .

Teismas jo kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo E. Ž., liudytojo L. G. parodymais, Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pateikta informacija apie įvykį. Specialisto išvadomis. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 138 straipsnio 1 dalį. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas BK 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir/arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sÄ moningai leidžia jiems kilti (BK 15 straipsnio 2-3 dalys). Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo E. Ž. bei liudytojo L. G. parodymai, kurie sutampa ir vieni kitus papildo, specialisto išvados. Be to, įvertinus kaltinamojo paaiškinimus bei kitus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmų intensyvumas ir pobūdis patvirtina, jog jo veiksmai buvo puolamojo pobūdžio, nagrinėjamoje byloje tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamasis buvo apsvaigę nuo alkoholio, o tai taip pat turėjo įtakos šiai konfliktinei situacijai kilti.

Atkreiptina, jog teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).

Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Teismas sprendžia, jog kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais jis gali sukelti nukentėjusiajam kilusias pasekmes.

Taigi kaltinamasis P. Å . nagrinėjamu atveju veikė tiesiogine tyčia, siekė sužaloti nukentėjusįjį ir sukėlė pasekmes, už kurias privalo atsakyti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taip pat pripažintina, kad nukentėjusiojo Å¡lapinimasis tarp automobilių ir vėliau kibimas prie kaltinamojo P. Å . buvo provokuojamojo pobÅ«džio. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta ankščiau, kaltinamojo P. Å . tyčinė veika, nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo E. Ž. sveikatÄ , atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Jo kaltė, padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta visiÅ¡kai. Bausmės skyrimo motyvai Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54 - 61 straipsnių nuostatomis. Kaltinamojo P. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, atlygino žalÄ Ligonių kasai ir VSDFV, be to posėdžio metu sutiko atlyginti 2000-3000 Eur žalÄ nukentėjusiajam (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nors pats tvirtina, kad gėrė mažiausiai, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis P. Å . padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika smurtinė, nusikaltimas baigtas, kaltinamasis atlygino žalÄ Ligonių kasai ir VSDFV, iÅ¡ dalies sutiko atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ .

Pagal bylos duomenis, kaltinamasis yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ , darbe charakterizuojamas teigiamai (t.2, b.l.114), administracine tvarka nebaustas, neteistas, turi nepilnametį sÅ«nų (t.2, b.l.115). Be to įvertintini nukentėjusiojo E. Ž. provokuojamieji veiksmai prieÅ¡ sužalojimo padarymÄ . Baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymÄ â€“ laisvės apribojimas, areÅ¡tas ar laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismo nuomone, atsižvelgiant į kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , taip pat į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino ir sutinka iÅ¡ dalies atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡ nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog kaltinamajam skirtinas laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), neskiriant intensyvios priežiÅ«ros, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba vairuotoju ir tai trukdys jam dirbti, bausmės vykdymo metu paskiriant įpareigojimus bei uždraudimus, kurie darytų teigiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui, o bÅ«tent įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; taip pat uždraudžiant kaltinamajam bausmės vykdymo metu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 1-7 dalis).

Kadangi teismas atliko sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti vokas su E. Ž. pateiktais dokumentais: CD - medicininiai dokumentai prancÅ«zų kalba, kompaktinis diskas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės, VÅ¡Ä® "(duomenys neskelbtini) ", Kraniograma, VÅ¡Ä® "(duomenys neskelbtini) " medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as/siuntimas, VÅ¡Ä® "(duomenys neskelbtini) " medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as/siuntimas, (duomenys neskelbtini) med. dokumentų vertimas į lietuvių kalbÄ nuosprendžiui įsiteisėjus saugomas byloje.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 136-137), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. Ž. bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė praÅ¡ymÄ pripažinti jį civiliniu ieÅ¡kovu ir padengti padarytÄ materialinę bei neturtinę žalÄ (t. 2, b.l. 122-126) bei ieÅ¡kinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos, 4950 Eur turtinės žalos.

Nukentėjusysis nurodo, jog jam buvo padaryta turtinė žala, nes jis iki sužalojimo dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigose. Dėl sužalojimo buvo nedarbingas keturis mėnesius, nuo 2020-09-11 iki 2020-11-13, per kurį jam buvo mokama tik 400 Eur į mėnesį išmoka. Dirbdamas jis būtų uždirbęs ryškiai daugiau. Realus praradimas dėl negalėjimo dirbti sudaro 4600 Eur. Taip pat nukentėjusysis turėjo išlaidų dėl grįžimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) -150,00 Eur, vaistų pirkimo, kelionių pas gydytojus, automobilio parkavimo prie gydymo įstaigų, vertimo paslaugų, bendros 200 Eur išlaidos.

Posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieÅ¡kinį palaikė. IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridėtų mokėjimo kvitų matyti, kad už vaistus atsakovas sumokėjo 27,19 Eur, už stovėjimÄ 4,50 Eur, bei mokėjimo pavedimÄ už vertimÄ 60,00 Eur, iÅ¡ viso 91,69 Eur. IÅ¡ pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį matyti, kad atsakovo gautas darbo užmokesčio vidurkis 2020 m sausio – rugpjūčio mėn 1546,40 Eur. Nors nuketėjusysis nurodė, kad buvo nedarbingas, tačiau nurodė tik du mėnesius, t.y nuo 2020-09-11 iki 2020-11-13, t.y. du mėnesiai, tai patvirtina ir VSDFV ieÅ¡kinys , iÅ¡mokėta nedarbingumo suma 1050,67 Eur, todėl manytina, kad turtinė žala dėl nedarbingumo yra 2042,13 Eur, kita patirta žala 91,69 Eur, iÅ¡ viso 2133,82 Eur turtinės žalos, kuri yra priteistina, likusioje dalyje ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atmestinas.

LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalÄ kitam asmeniui, privalo jÄ visiÅ¡kai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje gali pareikÅ¡ti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala. Nukentėjusysis E. Ž. praÅ¡o atlyginti ir patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina 5000 eurų sumai.

Kaltinamasis mano, kad neturtinė ir turtinė nukentėjusiojo žala yra 2000-3000 Eur. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai.

Jų dydį nustato teismas. Å ioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalÄ . Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniam gyvenimui.

Kaip nustatyta kaltinamasis P. Å . savo nusikalstamais veiksmais padarė E. Ž. žalÄ . Nukentėjusiajam dėl Å¡io įvykio teko kreiptis į medikus. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, Å¡eiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d.

Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir Å¡ioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumÄ , asmens turėtų galimybių praradimÄ . Be to, padariniai turi bÅ«ti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimÄ . Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiÅ¡kai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo bÅ«do, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ neigiamus padarinius kompensacijÄ už asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimÄ laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiÅ¡kumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiÅ¡kia teismo pareigÄ parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Å ioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jis jautė skausmus, patyrė įvairius nepatogumus, laiko gaiÅ¡inimÄ lankantis pas gydytojus, teko iÅ¡gyventi skausmÄ , gėrė nuskausminančius vaistus, taip pat nukentėjusiajam buvo sulaužytas skruostikaulis, žandikaulis, sumuÅ¡ta krÅ«tinė, lūžę Å¡onkauliai, taigi Å¡ios visos aplinkybės akivaizdžiai pablogino nukentėjusiojo gyvenimo kokybę.

Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais, dėl mažareikÅ¡mės dingsties. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, kad yra darbingo amžiaus, sveikas, atsižvelgiant į tai, kaltinamasis turi realiÄ galimybę atlyginti nukentėjusiajam patirtÄ Å¾alÄ . IÅ¡ dalies atsižvelgtina į tai, jog ir pats kaltinamasis įvykio metu nebuvo sužalotas, nepateikė tai įrodančių duomenų. E. Ž. konstatuotas apatinio žandikaulio kÅ«no lūžimas deÅ¡inėje pusėje ir kairės Å¡akos srityje bei kairio skruostikaulio lanko lūžimas, krÅ«tinės sumuÅ¡imas, kairės pusės IX,X Å¡onkaulių lūžimas, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teismo vertinimu praÅ¡oma priteisti 5000 Eurų neturtinė žala yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Ä®vertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog E. Ž. patirti iÅ¡gyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atsižvelgiant į patirtų pasekmių gydymo laikÄ , iÅ¡gijimo galimybes, sužalojimų padarymo aplinkybes, vertintini 3000 Eur suma, kuri priteistina iÅ¡ kaltinamojo P. Å ., nes jo veiksmų pasekoje atsiradusių sužalojimų atsirado žala.

Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ( t. 1, b.l. 84-85) prašė priteisti 337,03 Eur, kaltinamasis P. Š. sumokėjo 337,03 Eur (t.2, b.l.119), byla dėl šio civilinio ieškinio nutrauktina. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 1050,67 Eur (b.l.34-36, 39-50, 52-55, 55-73), kaltinamasis P. Š. sumokėjo 1050,70 Eur (t.2, b.l.112), byla šio civilinio ieškinio nutrauktina, metinės palūkanos nepriteistinos.

Nukentėjusysis E. Ž. nurodė, jog bylinėjimosi teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje, tačiau pateiktas kvitas (t. 2,b.l.121) apie sumokėtus 300 Eur. Todėl priteistinos 300,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : P. Å . pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; taip pat uždraudžiant kaltinamajam bausmės vykdymo metu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.(BK 48 straipsnio 1-7 dalis).

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. Å . galutinę bausmę – 8 (aÅ¡tuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; taip pat uždraudžiant kaltinamajam bausmės vykdymo metu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 1-7 dalis). Bausmės pradžiÄ P. Å . skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iÅ¡ P. Å . civilinį ieÅ¡kinį 2133,82 Eur turtinės žalos, 3000 Eur neturtinės žalos, 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų civiliniam ieÅ¡kovui nukentėjusiajam E. Ž.. Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – vokas su E. Ž. pateiktais dokumentais: CD - medicininiai dokumentai (duomenys neskelbtini) kalba, kompaktinis diskas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės, VÅ¡Ä® "(duomenys neskelbtini) ", Kraniograma, VÅ¡Ä® "(duomenys neskelbtini) " medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as/siuntimas, VÅ¡Ä® "(duomenys neskelbtini) " medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as/siuntimas, (duomenys neskelbtini) med. dokumentų vertimas į lietuvių kalbÄ nuosprendžiui įsiteisėjus saugomas byloje.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti P. Å ., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus. Teisėja Regina Nenortienė