Legislator Case Law & Legislation
b2ae6b77-39ff-4eff-b987-21f1699df2b8 AI generated

b2ae6b77-39ff-4eff-b987-21f1699df2b8 · Kauno apygardos teismas

Case Number b2ae6b77-39ff-4eff-b987-21f1699df2b8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

D. G. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, bÅ«damas nepilnamečiu, bendrininkaudamas su D. M. bei nepilnamečiu J. B. pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibraunant į saugomÄ teritorijÄ , o bÅ«tent: 2017 m. rugsėjo 11 d., naktį, tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į aptvertÄ Ä¯monės „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ statybvietę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) ir bendrai slapta pagrobė 37 vnt. polistireno putplasčio pakus bendros 424,10 euro vertės, tuo bendrai įsibraunant į saugomÄ teritorijÄ slapta pagrobė svetimo turto už 424,10 euro.

Legislator headnote

AI generated

b2ae6b77-39ff-4eff-b987-21f1699df2b8 · Kauno apygardos teismas: Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. G. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-228-966/2019 Proceso Nr. 1-01-1-46766-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.1.; (S) 2.4.6.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nuteistojo D.

G. gynėjui advokatui Gintarui PlatÅ«kiui, nuteistiesiems D. M., J. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai laisvės atėmimo.

Taikytas BK 641 straipsnis, D. G. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Ä® paskirtÄ bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „5“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaitytas D. G. suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018-07-05 iki 2018-09-05, vienÄ suėmimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. D. G. bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. G. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, bÅ«damas nepilnamečiu, bendrininkaudamas su D. M. bei nepilnamečiu J. B. pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibraunant į saugomÄ teritorijÄ , o bÅ«tent: 2017 m. rugsėjo 11 d., naktį, tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į aptvertÄ Ä¯monės „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ statybvietę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) ir bendrai slapta pagrobė 37 vnt. polistireno putplasčio pakus bendros 424,10 euro vertės, tuo bendrai įsibraunant į saugomÄ teritorijÄ slapta pagrobė svetimo turto už 424,10 euro.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. praÅ¡o pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo, atsižvelgti į tai, kad jis yra nepilnametis, pakeisti bausmę į lygtinumÄ ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ vieneriems metams, kadangi nenori grįžti į laisvės atėmimo vietÄ .

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nuteistojo gynėjas advokatas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimÄ , prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė, teigdama, kad nuteistojo M. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, prašė jį atmesti.

4. Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Analizuojant pateikto apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad juo nesutinkama tik su nuteistajam D. G. paskirta realia laisvės atėmimo bausme, praÅ¡ant atidėti jos vykdymÄ , apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais. Atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu.

6. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. G. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu D. G. buvo nepilnametis, pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme (BK XI skyrius) įtvirtintų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis yra ne tik riboti laisvės atėmimo bausmės taikymo Å¡iems asmenims galimybes, bet ir padėti nepilnamečiams pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį, sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. BK 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad terminuotÄ laisvės atėmimÄ nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimÄ .

Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis ir bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 91 straipsnio 1 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad kartu su bausmių ypatumų nepilnamečiams normų taikymu turi bÅ«ti vadovaujamasi ir BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-222/2017).

9. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, jog skirdamas bausmę D. G., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad buvo nustatyta viena lengvinanti ir viena sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė, jog nuteistasis nusikalto bÅ«damas nepilnametis, buvo baustas administracine tvarka, jo Å¡eima nėra įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ . Buvo įvertinta tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas teistas, (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas daugiau neigiamai.

Taip pat iÅ¡ nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę D. G. atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta apysunkė nusikalstama veika, veika baigta), kaltės formÄ (veika padaryta tyčia), teismas taip pat nurodė, kad įvertina padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, nepilnamečio sveikatos bÅ«klę ir socialinę brandÄ , anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ , nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir nors pirmosios instancijos teismas plačiau aukščiau nurodytų aplinkybių neaptarė, tačiau sprendė, kad tinkama bausmė D.

G. yra laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant žemesnę nei įstatymo nustatytas vidurkis.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad D. G. iš tiesų mokyklos charakterizuojamas daugiau neigiamai, kaip nelankantis mokyklos be priežasties, neklausiantis globėjos, valkataujantis. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis, tačiau šis teistumas jam nėra pirmasis – ankščiau jis buvo teistas du kartus už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei (teistas 2017 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 d. ir 178 straipsnio 2 d. (trys veikos), 178 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), 187 straipsnio 1, 2 dalis).

D. G. ankščiau buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės skiriant įpareigojimus, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, net ir vienÄ kartÄ atmetus Probacijos tarnybos teikimÄ dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areÅ¡tu, teismo skirtų įpareigojimų ir toliau nevykdė, probacijos sÄ lygų nesilaikė, darė kitus teisės pažeidimus, todėl D. G. laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areÅ¡to bausmę. D. G. nusikalto laisvės apribojimo, t. y. Å¡velnesnės bausmės vykdymo metu.

Toks nuteistojo elgesys, įvertinus dar ir tai, kad tiek ankstesniais, tiek skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu jis buvo nepilnametis, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad laisvės atėmimo bausmė yra tinkama bausmė D.

G.. Su tokia pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšimi ir jos terminu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

11. Nuteistojo D. G. apeliacinio skundo argumentas, jog jis jau yra buvęs laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje ir nebenori į jÄ grįžti, nėra pakankamas teigti, kad jo elgesys pasikeitė ir, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės ar jos vykdymÄ atidėjus. Ankstesni teistumai, kurie susiję su nusikaltimais nuosavybei, parodo D. G. polinkį nusikalsti, o tai, kad jis, bÅ«damas du kartus teistas ir Å¡velnesne bausme, nesusijusia su realiu laisvės atėmimo bausme, nesugebėjo susitaikyti su jo priežiÅ«ra, nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, nesilaikė probacijos sÄ lygų, darė teisės pažeidimus ir vėl nusikalto, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ankstesniais nuosprendžiais neskirta reali laisvės atėmimo bausmė nepadėjo nuteistajam padaryti tinkamų iÅ¡vadų dėl savo nusikalstamo elgesio ir dėl jo galinčių kilti pasekmių, dėl ko daroma iÅ¡vada, jog bausmės tikslai vertinamu atveju bus geriausiai pasiekti taikant jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

BK nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo nepilnamečiams taisykles vertinamu atveju pažeistos taip pat nebuvo. Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant D. G. paskirtÄ bausmę buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam net ir įvertinus jo labiau neigiamai charakterizuojamÄ asmenybę, ankstesnius teistumus, tai, kad buvo nustatyta viena lengvinanti, viena sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė, buvo paskirta gerokai mažesnė nei vidurkis, artima minimaliai, laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 641 straipsniu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismo argumentus, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatuoja, jog Å¡i bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu, D.

G. paskirta teisėtai ir pagrįstai, dar labiau jÄ Å¡velninti ar kitaip Å¡velninti jo padėtį (taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ ) nėra jokio teisinio pagrindo. PrieÅ¡ingai, dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali bÅ«ti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , todėl neigiami padariniai yra natÅ«ralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl Å¡velninant D.

G. teisinę padėtį bÅ«tų nepagrįstai aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iÅ¡kelti asmeniniai nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdžiusio asmens interesai.

12. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo D. G. apeliacinį skundÄ atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Kęstutis Dargužis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Jurga Vasiliauskienė