b2ae2b41-d2f3-4418-93bd-94d37f5c8b07 · Tauragės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-2244-377/2019 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00688-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.1.; (S) 3.1.7.4.;3.2.6.6.1. TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 23 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė, sekretoriaujant Militai Balandienei, dalyvaujant ieškovei N. L., jos atstovei advokato padėjėjai R. V., atsakovui A. P., jo atstovui advokato padėjėjui D. R., trečiajam asmeniui M.

L., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyriaus atstovei L. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. L. ieÅ¡kinį atsakovui A. P., tretiesiems asmenims M. L., Tauragės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyrius dėl leidimo pakeisti nepilnamečiam vaikui pavardę be tėvo sutikimo.

Teismas n u s t a t ė : I. N. L (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo pakeisti šalių nepilnametės dukros D. P., gimusios 2014 m. gegužės mėnesio 1 d., pavardę „P“, į pavardę „L“ be atsakovo (toliau – atsakovas) A. P. sutikimo; priteisti iš atsakovo A. P. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai gyvenant kartu su atsakovu, 2014 m. gegužės 1 d. gimė dukra D, kuriai atsakovas kaip biologinis tėvas suteikėte savo pavardę ir dukros gimimo liudijime įrašyta pavardė yra - „P“.

IeÅ¡kovė su atsakovu santuokos sudarę nebuvo, gimus dukrai gyveno J. K.. Tačiau po dviejų mėnesių ieÅ¡kovė su dukra nusprendė grįžti gyventi į LietuvÄ , o atsakovas liko gyventi J. K.. Nuo tada jų santykiai atÅ¡alo. Atsakovas pirmus metus keletÄ kartų į metus atvažiuodavo į LietuvÄ aplankyti savo nepilnametės dukros, tačiau vėliau dukros lankymas retėjo, o 2017 m. iÅ¡ viso nustojo lankyti savo dukrÄ . Todėl atsakovui kaip biologiniam tėvui nepavyko sukurti jokio ryÅ¡io su savo nepilnamete dukra D.

P.. IeÅ¡kovė 2017 m. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu atsakovui dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei materialinio iÅ¡laikymo priteisimo. Byla 2017 m. vasario 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi baigta taikos sutartimi, kurioje nuspręsta Å¡alių nepilnametės dukros D gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡ atsakovo priteistas iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai po 150 Eur per mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukros pilnametystės. Nutartyje taip pat buvo nustatyta ir vaiko bendravimo tvarka su tėvu.

Tačiau po Å¡ios nutarties priėmimo, atsakovas iÅ¡ vis nustojo bendrauti su dukra, tik mokėjo teismo priteistÄ iÅ¡laikymÄ dukrai. Atsakovas, kaip dukros biologinis tėvas, su dukra nepalaiko jokių ryÅ¡ių, nesidomi jos auklėjimu, mokymusi, sveikatos bÅ«kle, o apsiriboja tik priteisto iÅ¡laikymo mokėjimu. IeÅ¡kovė 2018 m. gegužės 12 d. sudarė santuokÄ su M. L., todėl po santuokos sudarymo jai buvo suteikta pavardė „L“ bei 2018 m. lapkričio 14 d. susilaukė dukros M, kurios pavardė gimimo liudijime įraÅ¡yta “L”.

Todėl Å¡iuo metu dukra D, bÅ«dama penkerių metų amžiaus, sau vieninteliais ir artimais žmonėmis įvardija savo mamÄ N. L., tėčiu vadinamÄ M. L. bei maÅ¾Ä jÄ sesutę M. L.. IeÅ¡kovė nurodė, kad bandė ginÄÄ spręsti geruoju, tačiau vaiko tėvas, realiai niekada nedalyvavęs vaiko auklėjime, kategoriÅ¡kai atsisako duoti sutikimÄ atlikti Å¡iuos veiksmus. I. N. L teisme prašė ieÅ¡kinį tenkinti ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad buvo pateiktas oficialus raÅ¡tas atsakovui dėl pavardės pakeitimo dukrai.

Tačiau atsakovas iÅ¡kėlė sÄ lygÄ panaikinti 2017 m. vasario 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus jo atžvilgiu dėl dukros iÅ¡laikymo, tuomet duotų sutikimÄ M. L. įsivaikinti jo dukrÄ . Tačiau jos dabartinis vyras ir labai norėdamas tai padaryti negali dėl buvusio teistumo. Atsakovas dukrÄ paskutinį kartÄ lankė ir matė 2017 m. birželio mėn. Atsakovas atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė teismo jį atmesti, kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ .

Atsakovas nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu argumentavo tuo, kad vaikui gimus jis buvo įregistruotas atsakovo pavarde, nes jis su ieÅ¡kove tuo metu gyveno kartu, toks sprendimas priimtas abipusiu jų susitarimu. Å iuo metu dukrai jau penkeri metai, todėl mano, kad dukra ilgÄ laikÄ augo turėdama tėvo pavardę, ji yra pakankamo amžiaus, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog jos tapatybė yra susiformavusi, ji žino savo pavardę. Vaikas lanko darželį, gydymo įstaigas, kuriuose jos pavardė žinoma aplinkiniams, dėl to pavardės pakeitimas gali neigiamai paveikti vaiko socializacijÄ .

Akivaizdu, jog ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama keisti vaiko pavardę, vadovaujasi tik savo savanaudiÅ¡kų interesų, kad vaikas turėtų visiÅ¡kai svetimo vyro pavardę, o ne vaiko interesais. Jis mano, kad ieÅ¡kovė iÅ¡vyko gyventi į LietuvÄ , nes pati tokiu sprendimu norėjo atriboti jį nuo vaiko. Jau tuo metu ieÅ¡kovė turėjo kitÄ Å¡irdies draugÄ , su kuriuo dabar sudaryta santuoka. Jis reikalingas tik dėl finansinių sumetimų dėl vaiko iÅ¡laikymo. Jis niekada nevengė iÅ¡laikyti dukros, visÄ laikÄ rÅ«pinosi ne tik vaiko poreikiais bet ir pačios ieÅ¡kovės, aprÅ«pindavo jas įvairiais daiktais, pirkiniais, surengė ir apmokėjo vaiko krikÅ¡tynų Å¡ventę.

Jis 2015 m. rudenį grįžo į LietuvÄ , tačiau pasiÅ«lius gyventi visiems kartu, ieÅ¡kovė nesutiko, pareiÅ¡kė turinti kitÄ Å¡irdies draugÄ . Tuomet jis ieÅ¡kovei pareiÅ¡kė, kad visada rÅ«pinsis dukra, jÄ lankys, su ja leis laisvalaikį. Tačiau atvykus iÅ¡ Vilniaus į Tauragę aplankyti dukros, jis buvo žeminamas vaiko akivaizdoje, ne kartÄ buvo iÅ¡varytas iÅ¡ namų, nurodant, kad Å¡iuose namuose jis nepageidaujamas ir kad negali matytis su dukra. Jam buvo trukdoma bendrauti su dukra ir po teismo nustatyto bendravimo grafiko.

Jis dėjo maksimalias pastangas tam, kad iÅ¡saugoti ryšį su vaiku, tačiau kas kartÄ tyčiniais veiksmais jam buvo ir yra trukdoma bendrauti su vaiku. Mano, kad dukros pavardės pakeitimas prieÅ¡tarauja vaiko interesams: iÅ¡saugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo Å¡eimos santykių stabilumÄ ir tęstinumÄ , vaiko teisinio statuso aiÅ¡kumÄ . Teisme atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad pakeitus vaikui pavardę, vaikas praras savo identitetÄ , tokiu bÅ«du bus galutinai nutrauktas vaiko ir tėvo ryÅ¡ys, jis niekada neiÅ¡sižadės dukros ir kovos dėl savo teisės rÅ«pintis vaiku bei bendrauti su dukra.

Jam visus tuos metus trukdydavo, drausdavo bendrauti su dukra. Jis visada teikė teismo priteistÄ iÅ¡laikymÄ dukrai. Kreipėsi į vaikų teisių specialistus dėl rekomendacijų dėl bendravimo su vaiku, kad jam nebÅ«tų trukdoma tinkamai bendrauti. Paskutinį kartÄ bendravo su dukra apie 2017 m. birželio mėn. Mano, kad Å¡iuo metu dukra dėl savo amžiaus pamirÅ¡usi jį kaip tėvÄ , gal pamatytų, prisimintų. Å ioje byloje praÅ¡o priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Trečiasis asmuo M.

L. atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti pilnumoje. Nurodė, kad jį ir ieÅ¡kovės dukrÄ D. P. sieja itin artimas ryÅ¡ys. Mergaitė vienintele savo Å¡eima identifikuoja ,,L‘‘ Å¡eimÄ , todėl jos pavardės pakeitimas į ,,L‘‘ dar labiau sutvirtintų jų Å¡eimos ryšį. Nors jis nėra mergaitės biologinis tėvas, myli jÄ kaip savo tikrÄ dukrÄ ir atlieka visas tėvo pareigas jos atžvilgiu. Teisme M. L. patvirtino, kad jis nuo dvejų metų augina ieÅ¡kovės dukrÄ ir laiko jÄ kaip savo dukra, mergaitė jį vadina tėčiu.

Jis įstatymiÅ¡kai negali įsivaikinti mergaitės, nors toks noras yra. Jis sutinka duoti mergaitei savo pavardę. Trečiasis asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimo nepateikė. Jų atstovas į teismo posėdį neatvyko. Jiems apie posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyrius atsiliepimo nepateikė.

Jų atstovė teisme nurodė, kad ieÅ¡kovės nurodyti pavardės keitimo reikalingumo motyvai yra pagrįsti, jų tarnybai abu mergaitės tėvai yra žinomi. Sutinka, kad bÅ«tų pakeista mergaitės pavardė. Pavardės pakeitimas nedaro įtakos tėvystei, tėvo teisės ir pareigos iÅ¡lieka tos pačios. IeÅ¡kinys turi bÅ«ti tenkintinas. Liudytoja J. P. teisme nurodė, kad atsakovas yra jos sÅ«nus. Ji gal 2017 metais paskutinį kartÄ su sÅ«numi vyko į Tauragės aplankyti jo dukros, tačiau jai nebuvo leista pasimatyti su anÅ«ke.

Tuo metu sÅ«nus su dukra pasimatė. Ji bandydavo skambinti ieÅ¡kovei, tartis dėl pasimatymo su anÅ«ke, tačiau ieÅ¡kovė jai neatsakydavo nei telefonu, nei elektroniniu paÅ¡tu. Ji su sÅ«numi manė ateityje, kai anÅ«kė paaugs, kreipsis į teismÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Mano, kad anÅ«kė jos nepažįsta, nes paskutinį kartÄ bendravo tik per mergaitės krikÅ¡tynas. SÅ«nus su dukra, jos žiniomis, bendravo gal prieÅ¡ dvejus metus. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

Byloje nustatyta, kad nepilnametės D. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieÅ¡kovė N. L. ir atsakovas A. P.. Å alys santuokÄ sudariusios nebuvo. 2017 m. vasario 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi Å¡alių nepilnametės dukros D gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove pagal jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡ atsakovo priteistas iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai po 150 Eur per mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukros pilnametystės. Nutartyje taip pat nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su tėvu.

IÅ¡ gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, jog D, gimusios(duomenys neskelbtini) pavardė nurodyta ,,P‘‘, jos tėvas A. P., motina N. U.. IeÅ¡kovė 2018 m. gegužės 12 d. sudarė santuokÄ su trečiuoju asmeniu M. L., todėl po santuokos sudarymo jai buvo suteikta pavardė „L“. 2018 m. lapkričio 14 d. M. L. ir N. L. susilaukė dukros M, kurios pavardė gimimo liudijime nurodyta ,,L‘‘. Remdamasi Å¡iuo pagrindu, taip pat tuo, kad duktė D. P. savo biologinio tėvo atsakovo A.

P. dėl jo iÅ¡ dalies nusiÅ¡alinimo nuo vaiko auginimo nuo 2017 metų, tėvo nepažįsta, apie biologinį tėvÄ Å¾ino tik kaip apie egzistuojantį faktÄ , beveik nuo kÅ«dikystės vaiko gyvenime tėvo pareigas atliko tretysis asmuo M. L., ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo apginti vaiko interesÄ neiÅ¡siskirti savo pavarde iÅ¡ Å¡eimos, užtikrinti vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius, ieÅ¡kinį tenkinti, leisti be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę. Atsakovas atsiliepime bei teisme nurodydamas, kad dalyvauja dukros gyvenime, nori bendrauti su dukra, praÅ¡o teismo ieÅ¡kinį atmesti, nes prieÅ¡ingu atveju, atsakovo teigimu, bÅ«tų pažeista vaiko teisė iÅ¡saugoti savo identitetÄ , vaiko teisė žinoti savo kilmę iÅ¡ tėvo pusės liktų neapsaugota.

Civilinio kodekso 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarkÄ nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami, vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Teisingumo ministro 2008 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-415. Å ių taisyklių 15 punkte nustatyta, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali bÅ«ti pakeista tik vieno iÅ¡ tėvų pavarde.

Teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko pavardės pakeitimo, privalo atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytÄ valstybės pareigÄ užtikrinti vaiko teisę į savo identiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ - Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę iÅ¡saugoti savo identiÅ¡kumÄ , įskaitant pilietybę, vardÄ ir Å¡eimos ryÅ¡ius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kiÅ¡imosi. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas atitiktų jo interesus, jeigu pavardės pakeitimo bÅ«tinybė bÅ«tų aiÅ¡kiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

Teismas, prieÅ¡ pradėdamas teisiÅ¡kai vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, akcentuoja vaiko vardo ir pavardės klausimų reglamentavimÄ tiek nacionalinėje teisėje, tiek tarptautiniu lygmeniu. Pabrėžtina, kad vaikui vardas ir pavardė yra suteikiami nuo gimimo ir pažymi jo individualumÄ , todėl be pagrindo negalima Å¡ių asmens duomenų keisti ar taisyti. Kaip jau minėta, Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis įpareigoja valstybes užtikrinti vaiko teisę į savo identiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ .

J. T. vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta viena iÅ¡ vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardÄ ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi bÅ«ti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laikÄ . Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja Civilinio kodekso 3.167 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi.

To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarkÄ nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Teismas, sistemiÅ¡kai atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ iÅ¡imtinai tik per vaiko interesų prizmę, konstatuoja, kad egzistuoja žemiau nurodytos faktinės aplinkybės, kurios nulemia poreikį penkerių metų vaiko D. P. interesų labui keisti jos pavardę „P“ į motinos pavardę „L“. Kaip jau buvo pažymėta, dukros D motina, ieÅ¡kovė 2018 m. gegužės 12 d. sudarė santuokÄ su M.

L.. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis ieÅ¡kovės ir jos dukters gyvenime aktyviai dalyvauja nuo D kÅ«dikystės patvirtina ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu artimus moters ir vyro santykius palaiko dar nuo grįžimo į LietuvÄ iÅ¡ J. K., vadinasi, ieÅ¡kovės dukrai esant dviejų mėnesių. Aplinkybę, kad vaikas yra puikiai prižiÅ«rimas ir tinkamai auklėjamas Å¡eimoje patvirtino IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyrius atstovė, iÅ¡ dalies ir liudytoja J.

P., atsakovo mama, teisme patvirtindama, kad ieÅ¡kovė yra gera mama, todėl to ginčo nėra. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, tretysis asmuo ir nepilnametė Å¡alių dukra D kaip Å¡eimos nariai gyvena ne nuo 2018 m. gegužės 12 d. (santuokos įregistravimo momento), o nuo žymiai ankstesnio laikotarpio. Minėtiems asmenims vedant bendrÄ gyvenimÄ , o biologiniam vaiko tėvui jau dvejus metu (nuo 2017 m. birželio mėn.) visiÅ¡kai nedalyvaujant vaiko auklėjime, su vaiku nebendraujant, susiklostė tokia situacija, kad vaikas, Å¡iuo metu, bÅ«damas penkerių metų amžiaus, iki Å¡iol nepažįsta savo biologinio tėvo atsakovo A.

P., sau vieninteliais ir artimais žmonėmis vaikas įvardija savo mamÄ , tėčiu vadinamÄ M. L., bei maÅ¾Ä jÄ sesę M. L.. Nesutiktina su atsakovo argumentu, kad susiklosčiusi situacija yra nulemta vaiko motinos neteisėtų veiksmų, t. y. motinai neleidžiant (trukdant) bendrauti su mažamete dukra, bei vaikui neatskleidžiant fakto apie jos kilmę iÅ¡ tėvo pusės. Teismas, atmesdamas šį argumentÄ , akcentuoja, kad pareiga rÅ«pintis vaiku bendrai yra nustatyta tiek vaiko tėvui, tiek vaiko motinai.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad vaiko motina tinkamai atlieka savo, kaip motinos, pareigas, tuo tarpu byloje yra neginčytini faktai, kad atsakovas, bÅ«damas vaiko biologiniu tėvu, nuo vaiko auginimo proceso visiÅ¡kai nusiÅ¡alino motyvuodamas tuo, kad jam nėra leidžiama bendrauti su vaiku. Teismas, kaip neįrodytais leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, atmeta atsakovo argumentus, kad jam buvo trukdoma bendrauti su vaiku, buvo žeminamas vaiko akivaizdoje, ne kartÄ buvo iÅ¡varytas iÅ¡ namų, nurodant, kad Å¡iuose namuose jis nepageidaujamas, jam buvo trukdoma užmegzti tėvo ir dukters santykius (atsakovas teisme paminėjo, kad jam buvo trukdoma bendrauti su mažamete dukra jos namuose) , tačiau pats jokių aktyvių veiksmų dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nesiėmė, nurodydamas kaip vienÄ iÅ¡ motyvų, kad jis visada teikė teismo priteistÄ materialinį iÅ¡laikymÄ , kad jis ieÅ¡kovei buvo reikalingas dėl finansinių sumetimų.

Kaip nepagrįstus teismas taip pat atmeta atsakovo argumentus, kad vaiko teisės bus pažeistos, nes vaikas visiÅ¡kai praras ryšį su tėvu. Sutiktina su ieÅ¡kovės atstovės pozicija, kad teismas, spręsdamas šį tarp vaiko tėvų kilusį ginÄÄ , privalo nagrinėti Å¡iuo metu realiai egzistuojančias aplinkybes, siekti vaiko interesų, egzistuojančių ginčo nagrinėjimo metu, apsaugos. Ä®statymas nustato teismui draudimÄ savo sprendimÄ grįsti prielaidomis ar aplinkybėmis, kurių Å¡iai dienai nėra nustatyta.

IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp vaiko D ir motinos bei jos sutuoktinio yra susiklostę tvirti Å¡eimos santykiai. Atsakovas atsiliepime bei teismo posėdyje akcentavo, kad dukrai pavardė „P“ buvo suteikta nuo gimimo ir pažymi jos individualumÄ , todėl pavardė iki vaiko pilnametystės negali bÅ«ti keičiama tik dėl vaiko motinos ir jos sutuoktinio norų ar pageidavimų. Atsakovas, deklaruodamas tai, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu tik dėl to, kad tokiu bÅ«du siekia apsaugoti iÅ¡imtinai tik savo dukters interesus, neatsižvelgia į aplinkybę, kad savo pasyviu elgesiu jis pats pažeidė bendros ir vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimÄ ir vystymÄ si principÄ , visÄ vaiko gyvenimÄ nusiÅ¡alino nuo jam, kaip vaiko tėvui, tenkančios atsakomybės už vaiko auklėjimÄ ir vystymÄ si.

RÅ«pestis dėl dukters interesų apsaugos atiteko tik vaiko motinai ir mergaitę nuo mažų dienų padėjusiam auginti trečiajam asmeniui M. L.. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neatliko ir neatlieka jokių savo kaip tėvo pareigų nepilnametės dukters atžvilgiu, jos neauklėjo, neugdė, nedalyvavo kasdieniniame vaiko gyvenime. Vien tik teismo priteisto iÅ¡laikymo teikimas nelaikytinas dalyvavimu vaiko gyvenime. Pabrėžtina, kad atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jis negalėjo dažnai važinėti iÅ¡ Vilniaus į Tauragę, kai tuo tarpu atvykus jam neleisdavo tinkamai bendrauti su dukra.

Tačiau liudytoja J. P. teisme patvirtino, kad tik ji paskutinį kartÄ (apie 2017 metus) nebuvo įleista pasimatyti su atsakovo dukra, kai tuo tarpu atsakovas tokiÄ galimybę turėjo. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vaiko ir biologinio tėvo A. P. nesieja jokie santykiai. IÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio bei jos paaiÅ¡kinimų teisme darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių dukra D savo Å¡eimÄ Ä¯vardija kaip ,,L‘‘ Å¡eima, dukra mamai aiÅ¡kiai iÅ¡sakė pozicijÄ nesiskirti niekuo iÅ¡ kitų savo Å¡eimos narių, nes visi Å¡eimos nariai (tame tarpe ir 2018 m. lapkričio 23 d. gimusi sesuo M) yra ,,L‘‘.

Teismas pripažįsta, kad vaiko suvokimas apie jos artimuosius yra nulemtas gyvenimiÅ¡kos situacijos, kuri klostėsi nuo pat vaiko gimimo – asmenys, kurie vaikÄ augina dabar ir yra laikomi vaiko Å¡eima. Pripažintina, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę iÅ¡ tėvo pusės yra pažeista, tačiau atsakomybė už tai negali bÅ«ti perkelta vien tik motinai, kuri, kaip nustatyta byloje, visas kitas motinos pareigas vaiko atžvilgiu vykdė tinkamai. Teismo įsitikinimu, dėl Å¡ios vaiko teisės pažeidimo didžiausia atsakomybė tenka biologiniam tėvui, kuris laisva valia ir nieko neverčiamas nesiekė užmegzti tinkamų, artimų ryÅ¡ių su dukra.

Atsakovo (bei liudytojos, atsakovo mamos) paaiÅ¡kinimai, kad jie po Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo ateityje kreipsis į teismÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir sieks labiau suartėti su dukra, teismo vertinimu, tai kol kas yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai. Todėl teismas Å¡ių atsakovo ateities planų nelaiko teisiniu pagrindu, kuriuo remiantis bÅ«tų galima pripažinti ieÅ¡kovės reikalavimus nepagrįstais ir neteisėtais. Atsižvelgus į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes apie nustatytus vaiko ir jo artimųjų ryÅ¡ius, įvertinus byloje surinktus duomenis, konstatuotina, kad tėvÄ A.

P. su jo dukra D niekada nesiejo socialinis, emocinis, dvasinis ryÅ¡ys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoÅ¡irdumu. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad vaikÄ ir tėvÄ sieja tik teisinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tėvas nesirÅ«pino vaiko auklėjimu, ugdymu, iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos nesidomėjo jos sveikata bei gyvenimu. Tuo tarpu penkerių metu D teisė į jai saugiÄ aplinkÄ , teisė augti pilnavertėje Å¡eimoje, teisė turėti ir puoselėti Å¡eimos ryÅ¡ius, turėti galimybę bendrauti tiek su mama, tiek su tėčiu (kas vaiko augimo procese turi ypatingai didelę svarbÄ ) buvo užtikrinama tik vaiko motinos ir jos sutuoktinio bendromis pastangomis.

Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindÄ konstatuoti bÅ«tinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos tam, kad bÅ«tų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu „L“ Å¡eimos nariu. Laikytina, kad vaikui, kuris nepažįsta savo tėvo, pavardės pakeitimas į jo motinos turimÄ pavardę „L“, nesukels jam neigiamų padarinių. PrieÅ¡ingai, vaiko ir jį nuo gimimo auginančios motinos, jos sutuoktinio bei mažosios sesers bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas, o tai savo ruožtu užtikrins vaiko teisę į Å¡eimos, sutvirtintos santuokos įžadais, ryÅ¡ius.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinio reikalavimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieÅ¡kovės N. L. ieÅ¡kinys tenkintinas. Teismas, nustatęs ieÅ¡kinio reikalavimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , papildomai pateikia motyvus dėl vaiko teisės žinoti savo kilmę iÅ¡ tėvo pusės. Kaip jau minėta, teismas konstatavo, kad vaiko D teisė žinoti savo tėvus nėra įgyvendinta. Tačiau kaip nustatyta iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų, atsakovas ateityje ketina imtis priemonių paÅ¡alinti šį vaiko teisių pažeidimÄ , t. y., jis teismo keliu bandys keisti bendravimo su dukra tvarkÄ , daugiau bendraus su vaiku, kad tuo galėtų atskleisti vaikui biologinės tėvystės faktÄ .

Konstatuotina, kad ieÅ¡kinio patenkinimas ir leidimas be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę, netrukdys vaiko biologiniam tėvui A. P. siekti apsaugoti Å¡iÄ savo vaiko teisę, t. y. teisę ateityje sužinoti, kad vaikas yra kilęs ir iÅ¡ „P“ giminės, nes jos biologinis tėvas yra A. P.. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje patyrė 2020,70 Eur iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Tenkinus ieÅ¡kinį, Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡ atsakovo. Teismas konstatuoja, kad iÅ¡laidos už advokato suteiktÄ pagalbÄ atitinka reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio. Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 10,07 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Ieškinį tenkinus, valstybės turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį patenkinti.

Pakeisti nepilnametės D. P., gimusios 2014 m. gegužės 1 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę „P“ į pavardę „L“ be jos tėvo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020,70 Eur (du tÅ«kstančius dvideÅ¡imt eurų 70 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,07 Eur (deÅ¡imt eurų 07 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybės naudai (mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (gavėjo kodas - 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ :

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB bankas Swedbank, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB Å iaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, nurodant įmokos kodas – 5660, paskirtis – bylinėjimosi iÅ¡laidos). Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mus.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė