b2ada98d-338b-415c-9f37-9add13ae0d33 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. e1-151-675/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37876-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022m. vasario 28 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėja Regina Nenortienė, sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui, kaltinamajam H. G., jo gynėjui advokatui Albertui Valiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje H.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukmergė, Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Å¡eiminė padėtis – nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį. n u s t a t ė : H. G. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o bÅ«tent: H. G., 2021 m. spalio 29 d, apie 20 val., Ukmergėje, Stoties g. ties namu Nr. 16, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo mopedÄ Malaguti F15 F.

F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam policijos pareigÅ«nai 20:09 val., tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0273, nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas yra daugiau nei 1,51 promilės, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis H. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2021-10-29 apie 16.00 val. tai buvo arba penktadienis, arba Å¡eÅ¡tadienis, susitiko su M. ir T.

K.. Atsimena, kad nuo pietų, t. y. apie 13:00 val., su jais susitiko prie jų namų, adresu (duomenys neskelbtini), kiemo. Jie visi susitikę iÅ¡kart nuėjo į ,,Žibinto“ garažus. Ten yra T. ir M. tėvams priklausantis garažas. Tame garaže buvo T. priklausantis mopedas Malaguti. Tas mopedas buvo juodos spalvos, valstybinių numerių jo nepamena. Atsimena, kad jie iÅ¡ neturėjimo kÄ veikti, nusprendė paremontuoti tÄ jo mopedÄ , nes jis tai kÅ«rėsi tai ne. Jie visi trys krapÅ¡tėsi prie Å¡io mopedo, kad prastumtų tiesiog laikÄ .

Jie tuo metu visi trys buvo blaivÅ«s. Atsimena, kad kai sutvarkė tÄ mopedÄ , nusprendė iÅ¡gerti. Kiek pamena, lyg tais visi trys ėjo nusipirkti alkoholio. Jie nuėjo į ,,XXL“ alkoholio parduotuvę, esančiÄ sename mikrorajone prie Maximos. Pirko alaus. ir grįžo į garažus gerti nusipirktÄ alų. Tada pritrÅ«ko ir jis tada ėjo vienas nusipirkti dar bonkę brendžio, 0.7 l. talpos. Tada vėl gėrė garažuose. Visa tai vyko dienos metu. Gėrė tik jie trise, t. y. jis, M. ir T. Tada, vakaro metu, jie dar pritrÅ«ko alkoholio ir sugalvojo vėl nusipirkti.

Tuo metu buvo likę 15 minučių, iki kol nebeparduos alkoholio, todėl, kad spėtų, sugalvojo važiuoti tuo sutvarkytu mopedu. Vairavo mopedÄ jis, o M. važiavo kartu su juo. Jis neatsimena, ar kas nors iÅ¡ jų bÅ«tų prieÅ¡taravęs, kad vairuotų T. mopedÄ . Atsimena, kad jam su M. važiuojant Stoties gatve, juos sustabdė policijos pareigÅ«nai. Ties kokiu namu sustabdė – nežino. PareigÅ«nai pasakė, kad sustabdė jį dėl Å¡viesų, kad neva nebuvo jų įsijungęs. Tada matyt jie suprato, kad buvo neblaivus, todėl jį pristatė į komisariatÄ .

Jis tiksliai, kÄ kalbėjo su pareigÅ«nais - nepamena. Atsimena, kad pareigÅ«nai tik sakė, kad mopedas bus komisariate ir jam reikės susimokėti už nutralavimÄ . Daugiau nieko iÅ¡ to vakaro nepamena. Mopedas yra ne jo, jis priklauso jo draugui T. K., jis turi to mopedo įsigijimo dokumentus. Jo draugui T. reikia to mopedo, todėl praÅ¡o jį jam grÄ Å¾inti. Tiksliai negalėjo nurodyti Å¡io mopedo vertės, bet jį kartu yra prieÅ¡ kokius metus laiko pirkęs su T. už maždaug 350 eurų. Nurodė pats vairuotojo teisių neturintis ir niekada neturėjo.

Labai gailisi, kad vairavo neblaivus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai. Be kaltinamojo H. G. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

K. V. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamÄ jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimÄ . Parodė, kad laidavimÄ supranta taip, kad palaikyti sugyventinį Å¡ioje situacijoje. Prisiima atsakomybę už savo sugyventinio ir dukters tėvo elgesį. Jie sutaria labai gerai, santykiai labai Å¡ilti. Jis labai pergyveno dėl Å¡io įvykio. Ji dirba (duomenys neskelbtini), darbe charakterizuojama teigiamai, gyvena Ukmergės m. H. G. visada klausia jos nuomonės, nuoÅ¡irdi. Administracine tvarka nebausta.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo T. K. apklausos matyti, kad 2021 m. lapkričio 5 d. liudytojo apklausos metu, parodė, kad Å¡ių metų spalio pabaigoje, tikslios datos nepamena, bet tai buvo prieÅ¡ Vėlines, dienos metu susitiko su H. G.. Jie tada ėjo link garažų. Kartu link garažų ėjo ir jo brolis M. K.. Jie ėjo į jo tėvams priklausantį garaÅ¾Ä , esantį Žibinto garažų masyve. Ten visi trys ėjo, nes reikėjo truputį patvarkyti jam priklausančiÄ matarkę.

Pradžioje jie ėjo blaivÅ«s. Betvarkydami visi trys sugalvojo iÅ¡gerti. Pirmiausia nuėjo nusipirkti alaus į XXL alkoholio parduotuvę, esančiÄ prie Anykščių gatvėje esančios Maximos. Jie nusipirko penkis ar Å¡eÅ¡is „bambalius“ 5 laipsnių stiprumo alaus. Tada su tuo alumi ėjo į garažus, kur juos iÅ¡gėrė. Tada nusipirko dar vienÄ bonkę brendžio 0,7 l. talpos. Tada garažuose vėl iÅ¡gėrė tÄ bonkę, ir kadangi vėl pritrÅ«ko, atsimena, kad H. važiavo su M. jo mopedu nupirkti dar daugiau alkoholio.

Tai jau buvo vakaras, tačiau tikslaus laiko nurodyti negali, nes nepamena. Jis tuo metu buvo jau neblaivus, taip pat ir H. su M., todėl nepagalvojo, kad turi neleisti jiems važiuoti neblaiviems. Jis žino, kad turėjo jiems neleisti važiuoti, bet taip jau nutiko. Jis tuo tarpu laukė jų grįžtančių su alkoholiu ten pat, jo tėvų garaže. Maždaug po kokio pusvalandžio jam paskambino M. ir pasakė, kad juos sustabdė policija, ir jį paleido, o G. pareigÅ«nai iÅ¡sivežė ir mopedÄ iÅ¡sivežė ant traliuko.

Jis daugiau nieko nežino apie šį įvykį. Tas motoroleris Malaguti 15, tikslesnių jo duomenų nepamena, valstybinių numerių taip pat nepamena, priklauso tikrai jam, tačiau nebeturi jo įsigijimo dokumentų, juos kažkur pametė, todėl negali jų pateikti. Šį motorolerį pirko gal prieÅ¡ metus laiko – tiksliai nepamena. Jį pirko Kaune kartu su H., už jį sumokėjo 330 eurų, nors prašė 350 eurų. Kadangi Å¡is motoroleris priklauso jam, praÅ¡o jį jam ir grÄ Å¾inti (b. l. 18-21).

IÅ¡ baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. K., apklaustos 2021 m. lapkričio 8 d. liudytojo apklausos metu parodė, kad atsimena tÄ vakarÄ , kai važiavo kartu su H. brolio motoroleriu ir juos sustabdė policijos pareigÅ«nai. Atsimena, kad tÄ dienÄ jis su savo broliu Tadu išėjo į savo namų kiemÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kur susitiko su jų draugu H. G.. Tai buvo vidurdienis, tikslaus laiko nepamena. Jie visi trys sutarė nueiti į jo mamai priklausantį garaÅ¾Ä , esantį garažuose ,,Žibintas", kur yra jo broliui priklausantis motoroleris Malaguti F15, daugiau jo požymių neatsimena.

TÄ motorolerį nusprendė paremontuoti. Jie beremontuodami sugalvojo iÅ¡gerti. Nusipirko alaus, kurį iÅ¡gėrus, dar nusipirko brendžio bonkę, kuriÄ iÅ¡gėrus norėjo nusipirkti dar butelį alkoholio. Vakaro metu, tikslaus laiko nepamena, bet atsimena, kad norėjo spėti dar prieÅ¡ aÅ¡tuonias valandas į parduotuvę, jis su H. sėdo prie sutaisyto motorolerio ir važiavo. Jis negali tiksliai pasakyti, kodėl jie važiavo, o nėjo, gal tiesiog, kad nuvažiuoti buvo greičiau. H. vairavo motorolerį, o jis sėdėjo už jo.

Atsimena, kad jiems važiuojant Stoties gatve, Ukmergėje, juos sustabdė policijos pareigÅ«nai, kurie paklausė, kodėl važiuoja be Å¡viesų. Tada pareigÅ«nai suprato, kad jie yra iÅ¡gėrę. PareigÅ«nai davė H. papÅ«sti, o jam sakė eiti namo. Jis dar Å¡iek tiek ten pastovėjo, paklausė, kas kaip bus, sužinojo, kad H. veÅ¡ į komisariatÄ , kad bus teismas dėl to, kad girtas važiavo. Tada nuėjo namų link. Tuo tarpu jo brolis T. jų laukė garaže. Jis žino, kad negerai padarė važiuodami girti, tačiau tai suprato tik tada, kai sustabdė policijos pareigÅ«nai (b. l. 24-27).

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio 2021 m. spalio 30 d. įvykio vietos ir daiktų apžiÅ«ros protokolo su fotolentelėmis nustatyta, kad atvykus adresu Ukmergėje, Stoties g. ties Nr. 16 namu, Å¡alikelėje yra matomas stovintis mopedas Malaguti F15 F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)F. ApžiÅ«rėjus mopedÄ nieko nerasta, neužfiksuota. Mopedas paimtas ir priverstinai nuvežtas į saugojimo aikÅ¡telę, esančiÄ Ukmergėje, Vytauto g. 109. Raktelis paimtas ir saugomas Ukmergės r. PK budėtojų dalyje (b. l. 9-11). 2021 m. spalio 29 d. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB – 0273, įtariamajam H.

G. pirmuoju pūtimu nustatytas 1,93 promilės girtumas, antruoju pūtimu – 2,19 promilių girtumas (b. l. 29-31). Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad H. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jos iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,51 promilės alkoholio.

Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojų T. K. ir M. K. parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami H. G. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis įvertina H.

G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su pavojaus Å¡altiniu – motoroleriu, keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuodamas bausmes už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad kaltinamasis H.

G. neteistas, vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bausmės individualizavimo sÄ lygų. Kaltinamojo H. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar iÅ¡ties kaltininkas yra tokia nesavarankiÅ¡ka, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. BÅ«tent tokiam nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingÄ jo tolesnio elgesio korekcijÄ , autoritetÄ turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiÅ«rÄ , teigiamos įtakos darymÄ , kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).

BylÄ nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį H. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sugyventinės K. V. laidavimÄ . Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumÄ teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamojo gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys.

H. G. kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu (BK 16 straipsnio 2 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiÅ¡kai, atsakomybės nevengė, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė iÅ¡samius parodymus, savo poelgį vertina kritiÅ¡kai, atsiprašė dėl tokio savo poelgio. Kaltinamasis praeityje neteistas (b.l.93-95), administracine tvarka baustas nes vairavo mopedÄ neturėdamas teisės vairuoti ir transporto priemonė nebuvo drausta civilinės atsakomybės draudimu, iÅ¡ viso administracine tvarka yra baustas 7 kartus (b. l. 86-88, 89-100).

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ vertintina ir tai, kad kaltinamasis dirba, kas patvirtina tamprius kaltinamojo socialinius bei darbinius ryÅ¡ius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Duomenų, patvirtinančių kaltinamojo nusikalstamÄ ar neteisėtÄ elgesį po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nenustatyta.

Pažymėtina, kad prokuroras pritarė ir prašė, o kiti proceso dalyviai neprieÅ¡taravo, kad kaltinamojo atžvilgiu bÅ«tų taikomas laidavimo institutas. Pagrindo teigti, jog asmeniui yra bÅ«dingas neteisėtas elgesys ir asmuo nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, nėra. H. G. asmenybę charakterizuojantys duomenys, Å¡iuo konkrečiu atveju, mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumÄ ir sudaro pagrindÄ nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ vertinti kaip atsitiktinę, o ne kaip jos susiformavusio nusikalstamo elgesio natÅ«ralų rezultatÄ .

BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikÅ¡mę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neiÅ¡vengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jos pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti H. G. pasitikėjimÄ . Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ .

Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Taigi, laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi. BylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, kad K. V. yra tinkama bÅ«ti laiduotoja, byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimÄ laiduotojÄ , todėl teismas sprendžia, kad K.

V. laikytina verta teismo pasitikėjimo. Ji neteista ir nebausta administracine tvarka, dirbanti ir darbe charakterizuojama teigiamai. Tiek kaltinamasis, tiek jo sugyventinė parodė, kad juos sieja artimi santykiai – kartu gyvena, sutaria puikiai, kartu tariasi, planuoja ir sprendžia problemas, turi bendrÄ dukrÄ . Po nagrinėjamo įvykio kaltinamasis paskambino sugyventinei, jie kalbėjosi apie šį įvykį ne vienÄ kartÄ . Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu iÅ¡vadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilÅ«s ir tamprÅ«s, kad K.

V. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad H. G. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas.

Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja K. V. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti H. G. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad K. V. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji iÅ¡reiÅ¡kė tvirtÄ sutikimÄ bÅ«ti laiduotoja. Kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių, K. V. rÅ«pi jos sugyventinio ateitis ir už jį laiduoja. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie K.

V. asmenybę, tiek jos tiek H. G. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad K. V. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamÄ Ä¯takÄ H. G., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama bÅ«ti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus. Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti H.

G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymÄ pagal laiduotojos K. V. laidavimÄ . Nustatydamas laidavimo terminÄ , teismas atsižvelgia į byloje nustatytÄ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, į kilusias pasekmes, H. G. asmenybę, taip pat teigiamÄ laiduotojos K. V. asmenybę ir daro iÅ¡vadÄ , jog laidavimas vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė H. G.. Laiduotojas per nurodytÄ laidavimo terminÄ turės galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį H.

G. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Ä®vertinus H. G. ir K. V. Å¡eimynines aplinkybes ir Å¡eimos finansinę padėtį, jų mėnesinės pajamos nėra didelės, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, H. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamojo sÄ veikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobÅ«dį paskiriant užstatÄ nėra bÅ«tinas. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas. Atsižvelgiant į tai, kad H. G., padarydamas nusikalstamÄ veikÄ privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes dar prieÅ¡ darydamas nusikaltimÄ , todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog net ir atleidus H.

G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ jam turi bÅ«ti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasi Å¡iomis teisėmis ji padarė nusikalstamÄ veikÄ . Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismas spręsdamas dėl Å¡ios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam H. G. įvertina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė naudodamasis Å¡ia teise. Nors praeityje H. G. nebuvo teistas, tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas pabrėžia, kad kaltinamasis pažeidė KET punkto reikalavimus, bÅ«damas neblaivus. Å ios aplinkybės rodo H. G. lengvabÅ«diÅ¡kÄ bei neatsakingÄ požiÅ«rį į visuomenėje galiojančiÄ visiems privalomÄ tvarkÄ , į savo paties bei kitų saugumÄ .

Pažymėtina, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumÄ pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl Å¡ios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės kaltinamojo Å¡eimai ar jai asmeniÅ¡kai negali bÅ«ti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį.

Todėl H. G. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir jai nepatiriant padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nepaskiriant bausmės ir dėl to neturint teistumo, o paskiriant vienÄ baudžiamojo poveikio priemonę, teismo manymu nelaikytina neproporcinga priemone. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, neteisėtais veiksmais sukeltos pasekmės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jos elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindÄ uždrausti kaltinamajam 2 (dvejus metus) naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones.

Teismas, vadovaudamasis BK 67 ir 71 straipsniais, apsvarstęs BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ taikymo kaltinamajam H. G. klausimÄ , konstatuoja, kad siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus, atgrasant nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo, ir nesudaryti kaltininkui bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, taip pat, kad baudžiamojo poveikio priemonės savo pobÅ«džiu neatitintų administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytų baudų, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 10 MGL įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant 4 mėnesių sumokėjimo terminÄ .

Ä®mokos dydis parinktinas atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Pažymėtina, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Ä®vykio metu vairuotas motociklas pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje: „<...> automobilis, vairuojamas neblaivaus asmens, tampa Å¡io nusikaltimo padarymo priemone. Asmuo, kuris, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, sėda vairuoti automobilį, suvokia savo veiksmų pavojingumÄ , prieÅ¡ingumÄ teisei ir automobilį tiesiogiai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Taip automobilis tampa nusikaltimo padarymo priemone“ (LAT 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad mopedas Malaguti F15 F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos periodas 1997-2003 metai, variklio darbinis tÅ«ris 49 cm3, variklio galia 3 kW, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui T. K. (b. l. 59). VieÅ¡osios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, panaÅ¡aus mopedo Malaguti F15 F. F. kaina su PVM – 220 Eur (b. l. 60). Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė, kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuris iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ , kad Å¡i bÅ«tų jam grÄ Å¾inta, iÅ¡ kaltinamojo konfiskuotina mopedo Malaguti F15 F.

F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę be PVM atitinkanti pinigų suma – 173,80 Eur. Procesiniai klausimai Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 29 d., skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, bei raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojant H. G. nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuoprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ daiktai, kurie turėjo reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti grÄ Å¾inami teisėtiems savininkams.

Atsižvelgiant į tai, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mopedas Malaguti F15 F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti T. K. 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu (b. l. 61-62), teismo nosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intinas savininkui T. K.. Kaltinamasis H. G. sumokėjo už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ paskaičiuotas proceso iÅ¡laidas – 108,90 Eur (b. l. 50). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ė :

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, H. G., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos K. V. laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nustatyti 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laiduotojos K. V. laidavimo terminÄ be užstato. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti H. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021-10-29 specialiosios teisės sustabdymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti H. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 (penkių Å¡imtų) eurų, dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Ä®moka turi bÅ«ti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ LT88 410 0510 0467 0332, Luminor Bank AS, nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ .

Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mopedÄ Malaguti F15 F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotÄ saugoti T. K. 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu (b. l. 61-62), teismo nosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti savininkui T. K.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, H. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir konfiskuoti mopedo Malaguti F15 F.

F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ be PVM – 173,80 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt tris eurus 80 centų). IÅ¡aiÅ¡kinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ H. G. ir laiduotojai K. V., kad: · laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. · jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus. Teisėja Regina Nenortienė