b2ad8de4-a8ea-4f7b-b15c-2b045acba345 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja A                                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-304-1020/2017                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34554-2016-3                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 14 d. Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorams Ryčiui Ivanauskui ir Tomui Januškevičiui,nuteistajam D.

M. ir jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Ryčio Ivanausko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (753,20 euro) dydžio bauda. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. liepos 23 d. 13.22 val. iki 2016 m. liepos 23 d. 16.38 val. (viena para), kas prilyginama sumokėtai 2 MGL (75,32 euro) dydžio baudai, paskiriant 677,88 eurų baudÄ , kuri per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ .    Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės D. M. nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 23 d., apie 11.15 val., Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 39 folijos lankstinukus, kuriuose buvo 1,396 g. heroino. Tokiais veiksmais D. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, D.

M. veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendžiu netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei, kad nuosprendžio iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Prokuroras teigia, kad BK 260 straipsnio prasme tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiÅ¡kia kaltininko norÄ , ketinimÄ tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintai perduoti bent vienam asmeniui.

Teismas, perkvalifikuodamas D. M. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį neturėjo apsiriboti vien kaltinamojo parodymais, jog jis neturėjo tikslo įsigytas narkotines medžiagas platinti. Prokuroras akcentuoja, kad teismas turėjo atsižvelgti į prokuroro minėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis bei į Å¡ios praktikos kontekste svarbias faktines aplinkybes: narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, paruoÅ¡tų vartoti dozių skaičių, taip pat į tai, ar kaltininkas pats vartoja Å¡ias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan.

Prokuroro nuomone, nuteistojo įsigytų folijos lankstinukų su narkotine medžiaga skaičius bei tai, kad medžiagos buvo paruoÅ¡tos vartojimui yra svarbi aplinkybė. Prokuroras pabrėžia, kad kaltininko teiginį patvirtinančių duomenų apie jo retkarčiais vartojamas narkotines medžiagas byloje nėra, atlikti D. M. tyrimai parodė, kad asmens Å¡lapime narkotinių medžiagų likučių nerasta. Anot prokuroro, teismas Å¡ių duomenų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Skunde teigiama, kad teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti kaltinamojo teiginius apie narkotinių medžiagų įsigijimÄ asmeniniam vartojimui.

Pasak prokuroro, Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis keistinas ir dėl neteisingai paskirtos bausmės – nes bÅ«tina atsižvelgti į D. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ (sunkus nusikaltimas), tyčinės kaltės formÄ bei į jo asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka). Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdyje prokuroras prašė jo skundÄ tenkinti, o nuteistasis D. M. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas atmestinas, nes įvertinus bylos medžiagÄ ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, įrodymų vertinimas atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų ir faktinės bylos aplinkybės nustatytos teisingai, todėl D.

M. veika kvalifikuota tinkamai. Dėl D. M. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį pagrįstumo BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Atitinkamai BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

IÅ¡ Å¡ių baudžiamojo įstatymo normų analizės matyti, kad Å¡iuos nusikaltimus skiria požymio – tikslo platinti turimas narkotines medžiagas – buvimas kaltininko veikoje. Prokuroras pateikdamas LAT praktikos pavyzdžius siekia pagrįsti, kad nustatytos faktinės bylos aplinkybės, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, rodo, jog D. M. narkotine medžiaga disponavo turėdamas tikslÄ jÄ platinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, žemiau nurodytų argumentų bei baudžiamosios bylos duomenų pagrindu, nesutinka su tokia prokuroro pozicija.

Pirma, pasak prokuroro, D. M. tikslÄ platinti narkotines medžiagas rodo jo įgytų narkotinių medžiagų kiekis – net 39 vienetai folijos lankstinukų su narkotine medžiaga heroinu, kurio masė 1,396 g. Prokuroro įsitikinimu, tai, jog narkotinė medžiaga buvo sufasuota vartojimui taip pat ypatingai svarbu sprendžiant dėl tikslo platinti narkotines medžiagas D. M. veikoje buvimo, kas taip pat buvo neįvertinta pirmosios instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro argumentu, jog pas D.

M. policijos pareigÅ«nai rado ne vienÄ dozę narkotinės medžiagos – heroino. Tokia aplinkybė teismų praktikoje iÅ¡ tiesų pripažįstama kaip liudijanti apie tikslÄ Å¡iÄ medžiagÄ platinti. Visgi, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama atsietai nuo visos kitos bylos medžiagos ir iÅ¡ jos vienos negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados apie tikslÄ platinti narkotines medžiagas. Teismas pastebi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas heroino kiekis, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis – nors ir virÅ¡ija nedidelį Å¡ios medžiagos kiekį, visgi nesiekia didelio (daugiau kaip 2 g) ar labai didelio Å¡ios narkotinės medžiagos kiekio. Å ios aplinkybės svarbios nepaneigtų nuteistojo parodymų kontekste, kad jis gyveno Alytuje ir autobusu atvyko į Vilniuje žinomÄ romų gyvenvietę, siekdamas įsigyti neapibrėžtÄ kiekį narkotinės medžiagos, kad įsigijo jos tiek, kiek jam buvo pasiÅ«lyta, kad įsigyti 39 folijos lankstinukai jam buvo priimtini siekiant iÅ¡vengti kito važiavimo į Vilnių, juos bÅ«tų suvartojęs per ilgesnį laikÄ (b. l. 126-127; 151-152).

Pažymėtina, kad ir baigiamųjų kalbų metu prokuroras šį kiekį įvardijo tik kaip „sÄ lyginai didelį“ (b. l. 158)). Taigi, siekiant įvertinti, ar D. M. turėjo tikslÄ platinti įsigytÄ narkotinę medžiagÄ reikÅ¡mingi ir kiti žemiau nurodyti argumentai ir analizuojami bylos duomenys. Prokuroro apeliacinio skundas grindžiamas prielaida, jog ne tik lankstinukų skaičius, bet ir tai, kad narkotinės medžiagos buvo paruoÅ¡tos vartojimui leidžia konstatuoti, kad D. M. narkotinėmis medžiagomis disponavo turėdamas tikslÄ jas platinti.

Apygardos teismo vertinimu, tokioje situacijoje galima kelti ir prieÅ¡ingÄ prokuroro pozicijai versijÄ â€“ t. y., kad sunormuotų medžiagų įgijimas liudija apie tikslÄ jas vartoti, o ne platinti (nuteistasis teigė ir anksčiau įsigijęs narkotikų dozėmis (b. l. 152)). Taigi Å¡iuo atveju, aplinkybė, kad narkotikai buvo įsigyti dozėmis, jokiu bÅ«du neleidžia daryti iÅ¡vados, jog jos buvo skirtos galimam tolimesniam jų platinimui kitiems asmenims, kas, kaip dar bus aptariama, buvo tiriama taikant slapto pobÅ«džio procesines prievartos priemones.

Anot prokuroro, byloje taip pat nėra duomenų, kad D. M. retkarčiais pavartoja narkotinių medžiagų ir tai sieja su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. 1926/2016(01), kurioje nurodyta, kad pastarojo Å¡lapime, paimtame įvykio dienÄ , nebuvo rasta medžiagų, kurios liudytų apie tai, kad Å¡is asmuo pastaruoju metu vartojo tam tikrų narkotinių medžiagų. Å ių argumentų kontekste pažymėtina, jog D. M. viso proceso metu teigė retkarčiais vartojęs narkotinės medžiagas, negalėjo tiksliai nurodyti prieÅ¡ kiek laiko iki jo sulaikymo jas vartojo – laikas svyravo tarp 1 mėnesio ar 3-4 dienų iki jo sulaikymo.

Visgi tai, kad D. M. Å¡lapime nebuvo rasta narkotinių medžiagų pėdsakų savaime nereiÅ¡kia, kad Å¡is asmuo retkarčiais ar net artimu metu iki jo sulaikymo (tuo pačiu ir likus 3-4 dienoms), jo apskritai nevartojo. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ias bylai svarbias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimÄ ir teismo posėdyje apklausė Teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos vyresnįjį teismo medicinos ekspertÄ V. M., kuris paaiÅ¡kino aplinkybes apie narkotinių medžiagų aptikimÄ Å¡lapime, t. y. kokiu laikotarpiu, skaičiuojant nuo paskutinio heroino vartojimo, žmogaus organizme gali bÅ«ti aptinkama medžiagų, bylojančių apie Å¡ios narkotinės medžiagos vartojimÄ .

Ekspertas teismo posėdyje pateikė paaiÅ¡kinimus ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių užduotus klausimus, nurodydamas, kad medžiagas, kurios leidžia konstatuoti, jog asmuo vartojo heroinÄ , Å¡lapime galima aptikti apie 2-4 paras po paskutinio vartojimo (konjuguoto morfino – apie 2-4 paras nuo paskutinio vartojimo, tuo tarpu laisvo morfino dar trumpiau – tik 1-2 paras nuo vartojimo), tuo pačiu ekspertas pabrėžė, jog Å¡is laikotarpis yra orientacinis, ir iÅ¡ esmės jis priklauso nuo suvartotos heroino dozės bei individualių Å¡iÄ medžiagÄ vartojusio asmens organizmo savybių (b. l. 156-157).

Atsižvelgdama į Å¡iuos V. M. paaiÅ¡kinimus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog prokuroro nurodoma specialisto iÅ¡vada nepaneigia D. M. parodymų apie ankstesnį narkotinės medžiagos vartojimÄ ir to, kad jis galėjo vartoti heroinÄ ir jo nurodytu laiku, t.y. prieÅ¡ 3-4 dienas ar anksčiau iki jo sulaikymo, ir, nepaisant to, jo kraujyje galėjo bÅ«ti nerasta narkotinių medžiagų pėdsakų. Galiausiai ir prokuroras baigiamojoje kalboje pastebėjo – jog byloje nėra nei patvirtinta, nei paneigta, kad D.

M. narkotines medžiagas vartojo (b. l. 158). Å i aplinkybė ypatingai svarbi, nes baudžiamojoje byloje teismo iÅ¡vados privalo bÅ«ti kategoriÅ¡kos ir negali bÅ«ti grindžiamos prielaidomis. Taigi, apygardos teismas konstatuoja, jog gynybos versija, kad D. M. iki jo sulaikymo vartojo heroinÄ , taigi galėjo laikyti narkotines medžiagas sau, o ne siekdamas jas platinti, baudžiamosios bylos duomenimis ir prokuroro akcentuojama specialisto iÅ¡vada yra nepaneigta.  Sprendžiant dėl narkotinių medžiagų laikymo tikslo, pastebėtina, kad pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje D.

M. veika buvo kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o tokia kvalifikacija pakeista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tik prieÅ¡ sankcionuojant slapto pobÅ«džio procesines prievartos priemones – elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimÄ ir kaupimÄ bei slaptÄ sekimÄ (BPK 154 ir 160 straipsniai) – D. M. atžvilgiu. Dar svarbiau, kad net ir vykdant Å¡iuos slapto pobÅ«džio veiksmus nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d., t. y. tiriant versijÄ dėl galimo narkotinių medžiagų platinimo, tyrimo metu nebuvo surinkta jokių Å¡iÄ versijÄ patvirtinančių duomenų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau minėtus argumentus ir pritardama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog D. M. narkotine medžiaga – heroinu disponavo turėdamas tikslÄ jÄ platinti. Atsižvelgiant į tai Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai D. M. veikÄ kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų.

Dėl bausmės skyrimo Apeliantas teigia, jog D. M. buvo skirta neteisinga bausmė – neįvertintos tam tikros aplinkybės svarbios parenkant bausmę – nusikalstamos veikos sunkumas, tyčinė kaltės forma ir D. M. charakterizuojantys duomenys. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014;

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Pirmiausia pažymėtina, jog apeliantas praÅ¡o D. M. skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, konstatuodamas, jog pastarasis padarė sunkų nusikaltimÄ (BK 260 straipsnio 1 dalį), tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pastarajam pagrįstai inkriminuotas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 259 straipsnio 1 dalis).

D. M. atsakomybę lengvina tai, kad Å¡is pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. M. anksčiau teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymÄ (b. l. 72-79), taip pat baustas administracine tvarka, nuobaudos negalioja (b. l. 67). D. M. dirba, iÅ¡laiko nepilnametį vaikÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog bausmės paskirtis Å¡iuo atveju gali bÅ«ti užtikrinta D.

M. skiriant baudÄ . Vien aplinkybė, jog D. M. praeityje teistas, įvertinant tai, kad nuo paskutinės padarytos nusikalstamos veikos iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei 4 metai, tai, jog tokio pobÅ«džio veika D. M. inkriminuota pirmÄ kartÄ , tai, kad Å¡is asmuo yra dirbantis ir iÅ¡laiko nepilnametį vaikÄ (kas rodo ir egzistuojančius Å¡eiminius ryÅ¡ius) bei tai, kad viso baudžiamojo proceso metu D. M. savo kaltę dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pripažino visiÅ¡kai ir dėl padaryto gailėjosi, nesudaro pagrindo manyti, kad siekiant bausmės tikslų, šį asmenį bÅ«tina izoliuoti nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, kas minėta, pagrįstai manytina, jog 20 MGL dydžio baudos bausmė yra ne per Å¡velni ir proporcinga bausmė D.

M. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ . Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nuosprendis, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Ryčio Ivanausko apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai                                                                                                                                     Jurgita Mačionytė        Regina Pocienė                                   Ernestas RimÅ¡elis            Â