2018-05-17 Nr. AB-10537-3-61-3-02681-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2018-05-17 Nr. AB-10537-3-61-3-02681-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – atsakovas, Administracija) vilkina pateikti Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 rugpjūčio 3 d. sprendimą; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nedelsiant per teismą pareiškėjui pateikti Komisijos 2017 rugpjūčio 3 d. sprendimą, patvirtintą parašais įstatymų nustatyta tvarka.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-327-261/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02681-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 53.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – atsakovas, Administracija) vilkina pateikti Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 rugpjūčio 3 d. sprendimą; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nedelsiant per teismą pareiškėjui pateikti Komisijos 2017 rugpjūčio 3 d. sprendimą, patvirtintą parašais įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas prašymą grindė aplinkybėmis, kad Komisija 2017 m. rugpjūčio 3 d. turėjo nagrinėti pareiškėjo skundą dėl atsakovo 2017 m. liepos 10 d. rašto Nr. A63-465/17(46841)(3.2.1-EM4), priimti sprendimą ir jį, pasirašytą komisijos posėdžio pirmininko ir kitų dalyvavusių nagrinėjime narių, išsiųsti šalims, tarp jų ir pareiškėjui, ne vėliau kaip kitą dieną po jo priėmimo. Pareiškėjo teigimu, 2017 m. rugpjūčio 4 d. jis gavo elektroninį laišką iš Komisijos sekretorės ir atsakovo Personalo departamento Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus vyriausiosios specialistės G. Ū., tačiau siunčiamas sprendimas nebuvo pasirašytas. Pareiškėjo nuomone, Komisijos posėdis įvyko 2017 m. balandžio 3 d. ir tą pačią dieną buvo priimtas ir surašytas sprendimas, kuris kitą dieną po jo priėmimo nebuvo pateiktas pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka ir pasirašytas Komisijos posėdžio pirmininko bei kitų dalyvavusių nagrinėjime narių. Pareiškėjo teigimu, atsakovas vilkina pateikti pareiškėjui patvirtintą Komisijos sprendimą, pateikdama parašais nepatvirtintą el. bylą, nurodant, kad originalo paštu neteiks. Todėl atsakovas įpareigotinas pateikti pareiškėjui patvirtintą sprendimą vietoje atvaizdo, kuris gali būti netikslus ar suklastotas, nes šis dokumentas bus pareiškėjui reikalingas kaip rašytinis įrodymas rengiant ieškinį teismui dėl susijusio administracinio nusižengimo.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Komisija 2017 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą pagal pareiškėjo 2017 m. liepos 10 d. skundą. Patikrinus informaciją Vilniaus miesto savivaldybės informacinėje valdymo sistemoje nustatyta, kad Komisijos 2017 rugpjūčio 3 d. sprendimo nuorašas išsiųstas 2017 m. rugpjūčio 4 d. 11 val. 47 min. pareiškėjo nurodytu el. pašto adresu. Pažymi, kad pareiškėjo skundas buvo gautas elektroniniu būdu, pareiškėjas nenurodė, kad pageidauja skundą gauti kitu būdu, todėl atsakymas į pareiškėjo skundą buvo išsiųstas jo paties nurodytu elektroninio pašto adresu. Pareiškėjui buvo išsiųsta nuskaityta popierinė versija ir toks Komisijos sprendimo pateikimas yra visiškai teisėtas ir tinkamas.
Atsakovas pažymėjo, kad teismui patenkinus pareiškėjo prašymą įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui Komisijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, šis veiksmas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukeltų, nes pareiškėjas šį sprendimą jau yra gavęs bei atsisakęs pasiūlyto papildomo išsiuntimo registruotu paštu. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė bylą nutraukti, o netenkinus šio prašymo – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisija 2017 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. liepos 10 d. rašto Nr. A63-465/17(46841)(3.2.1-EM4)“, kuris 2017 m. rugpjūčio 4 d. lydraščiu Nr. A63-543/17(46841)(3.2.1-EM4), išsiųstas pareiškėjo elektroniniu paštu 2017 m. rugpjūčio 4 d. 11.47 val.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas gavo prašomą pateikti sprendimą, kurio teisėtumas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis buvo patikrintas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-357-171/2018. Todėl teismas sprendė, kad skunde nurodomos aplinkybės neturi įtakos pareiškėjo teisėms, skundo nagrinėjimas teisme ir teismo sprendimo priėmimas netenka prasmės, tampa betikslis, nebeatitinka asmenų pažeistų teisių gynimo teisme paskirties ir pareiškėjo reikalavimai nėra susiję su jo teisių gynimu.
Teismas pažymėjo, kad tam tikrų faktų įvertinimas ir jų konstatavimas yra įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo dėl byloje pareikštų reikalavimo proceso dalis, todėl pareiškėjo reikalavimas pripažinti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vilkinant pateikti Komisijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, nenagrinėtinas kaip savarankiškas reikalavimas teismuose.
III. Pareiškėjas G. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, netinkamai jas taikė ir aiškino (ABTĮ 147 str.); pažeidė procesinės teisės normas ir dėl pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str.).
Pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai sprendė, kad atsakovas išsiuntė Komisijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą pareiškėjui, nes jis nebuvo išsiųstas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 20 str. 8-9 d.), pareiškėjas negavo komisijos sprendimo pasirašyto komisijos posėdžio pirmininko ir kitų administracinių ginčų komisijos narių, dalyvavusių bylos nagrinėjime. Atsakovo minimas nuorašas nėra Komisijos sprendimas.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai konstatavo, jog pareiškėjas jau realizavo teisę į gynybą siekiant patikrinti prašomo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes šios bylos dalykas (pareiškėjo reikalavimas) nėra sprendimo teisėtumo patikrinimas, bet paties sprendimo pateikimas pareiškėjui. Be to, teismo nurodytoje byloje sprendimas nebuvo įsiteisėjęs bylos nagrinėjimo dieną ir nėra įsiteisėjęs dabar, todėl teigti, kad susijęs Komisijos sprendimas buvo teisėtas nėra pagrindo. Taip pat privalo būti pateiktas net ir neteisėtas sprendimas, kuris buvo priimtas.
Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad skunde nurodomos aplinkybės neturi įtakos pareiškėjo teisėms, kadangi pareiškėjo teisė gauti Komisijos sprendimą, patvirtintą jos narių parašais, buvo pažeista, t. y. pareiškėjas neturi patvirtinto Komisijos sprendimo, todėl asmenys, kuriems pareiškėjas teiks niekaip nepatvirtintą sprendimo nuorašą, gali abejoti jo tikrumu. Taigi pareiškėjo skundo reikalavimas turi įtakos jo teisėms.
Pareiškėjas pažymi, kad skundžiama teismo nutartis yra iš esmės be motyvų ir prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.). Pareiškėjo prašymas pripažinti atsakovą vilkinant pateikti dokumentą nėra atskiras reikalavimas, bet turi būti aiškinamas kaip vientisas su reikalavimu įpareigoti pateikti Komisijos sprendimą, todėl teismo motyvas nutraukti visą bylą dėl pareiškėjo reikalavimo nepagrindinio reikalavimo yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija rašytiniuose paaiškinimuose prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas iš esmės pateikia argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymėdamas, kad teismas teisingai sprendė, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės neturi įtakos jo teisėms, skundo nagrinėjimas teisme ir teismo sprendimo priėmimas tampa betikslis, nebeatitinka asmenų pažeistų teisių gynimo teisme paskirties. Atsakymas į elektroniniu būdu gautus skundus visada pateikiamas tik elektroniniu būdu pagal teisės aktų nuostatas. Šiuo atveju pareiškėjui buvo išsiųsta būtent nuskaityta popierinė versija, toks Komisijos sprendimo pateikimas neprieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamento tvirtinimo Nr. 40-79“ patvirtintam Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamentui (toliau – Reglamentas), todėl yra visiškai teisėtas ir tinkamas. Pažymi, atsakovas, gavęs pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 16 d. skundą, 2017 m. rugsėjo 5 d. atsakyme nurodė tikslią datą ir laiką, kada jam buvo išsiųstas Komisijos sprendimas, taip pat jam buvo pasiūlyta papildomai išsiųsti registruotu paštu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu. Nors buvo nurodytas kontaktinis asmuo, į kurį reiktų kreiptis dėl išsiuntimo paštu ir kitų papildomų paaiškinimų, tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo, į nurodytą asmenį nesikreipė. Taigi pareiškėjas savo valia nusprendė nebendradarbiauti su atsakovu ir atsisakė, kad jam sprendimas būtų išsiųstas pakartotinai. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, nurodydamas, jog pareiškėjas gavo prašomą pateikti sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą pagal pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis priimta remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, kuriame nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija vilkina pateikti Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 rugpjūčio 3 d. sprendimą; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nedelsiant per teismą pareiškėjui pateikti Komisijos 2017 rugpjūčio 3 d. sprendimą, patvirtintą parašais įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas laikosi pozicijos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek teikdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui, kad Komisijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas pareiškėjui nebuvo išsiųstas įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjo skundo reikalavimas turi įtakos jo teisėms, pareiškėjo prašymas pripažinti atsakovą vilkinant pateikti dokumentą nėra atskiras reikalavimas, o skundžiama teismo nutartis yra iš esmės be motyvų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; LVAT 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Šioje byloje siekiant išspręsti ginčą ir nustatyti, ar pareiškėjas gavo Komisijos sprendimą pagal teisės aktų reikalavimus, pirmiausia turi būti išsiaiškintas teisinis reguliavimas ir aplinkybės, ar minėtu aspektu atsakovo veiksmai atitiko teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias interesantų aptarnavimų atsakovo institucijoje.
Pagal Reglamento 23 punktą asmenų prašymai ir skundai, pateikti elektroniniu būdu ir pasirašyti elektroniniu parašu (arba per Savivaldybėje naudojamą pareiškėjo identifikavimo sistemą), nagrinėjami taip pat, kaip rašytiniai prašymai ir skundai. Atsakymai į šiuos prašymus ar skundus pateikiami interesantui tik elektroniniu būdu, jeigu asmuo arba Lietuvos Respublikos norminiai teisės aktai nenustato kitaip. Prašymai ir skundai, pateikti Savivaldybės oficialiais elektroniniais pašto adresais, turi būti sudaryti taip, kad būtų galima suprasti prašymo turinį, taip pat turi būti nurodytas pareiškėjo vardas ir pavardė arba pavadinimas ir adresas arba kiti kontaktiniai duomenys. Reglamento 25 p. nurodo, kad atsakymas elektroniniu būdu turi būti parengtas ir pasirašytas Savivaldybės vadovo arba jo įgalioto asmens saugiu elektroniniu parašu Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-158, nustatyta tvarka. Atsakymas į elektroniniu būdu gautą dokumentą gali būti siunčiamas ir be elektroninio parašo (tokiu atveju siunčiama nuskaityta atsakymo popierinė versija, o originalas lieka Savivaldybėje su prierašu „Originalas paštu nebus siunčiamas“).
Šiuo atveju Komisijos sprendimo nuskaityta versija atsakovas 2017 m. rugpjūčio 4 d. lydraščiu Nr. A63-543/17(46841)(3.2.1-EM4) išsiuntė pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu 2017 m. rugpjūčio 4 d. 11.47 val., kadangi pareiškėjas kreipėsi į atsakovą būtent el. paštu. Taigi visiškai sutiktina su atsakovu, kad pareiškėjui pasikreipus į atsakovą el. paštu, atsakovas privalėjo tokiu pačiu būdu jam ir atsakyti pagal Reglamento 23 ir 25 punktus, t. y. būtent dėl aplinkybės, kad pats pareiškėjas nenurodė, jog pageidauja sprendimą gauti kitu būdu. Pažymėtina, kad atsakovo 2017 m. rugsėjo 5 d. atsakyme į pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 16 d. skundą atsakovas nurodė tikslią datą ir laiką, kada jam buvo išsiųstas Komisijos sprendimas, taip pat jam buvo pasiūlyta papildomai išsiųsti registruotu paštu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, tačiau, bylos duomenimis, pareiškėjas į nurodytą atsakovo darbuotoją nesikreipė ir šios aplinkybės pareiškėjas neneigia. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas (kurį pareiškėjas atskirajame skunde apibūdina kaip pagrindinį, esminį) pateikti Komisijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą yra įvykdytas, todėl reikalavimas pateikti įstatymų nuostatas atitinkantį sprendimą vertintinas kaip pakartotinis, įvykdytas, apginti jo teisės arba įstatymų saugomo intereso šiuo atveju byloje nėra galimybės, todėl sprendimo rezultatas nesukeltų pareiškėjui realių teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija šiuo aspektu taip pat pažymi, kad pareiškėjas negali piktnaudžiauti savo teise į teisminę gynybą tokiu atveju, kai jo reikalavimas yra įvykdytas.
Padarius išvadą, kad pareiškėjas gavo prašomą pateikti sprendimą ir nesureagavo į atsakovo pasiūlymą papildomai išsiųsti sprendimą registruotu paštu, nėra pagrindo nagrinėti ir pareiškėjo reikalavimo pripažinti, jog atsakovas vilkina pateikti Komisijos 2017 rugpjūčio 3 d. sprendimą. Pats pareiškėjas šį savo reikalavimą vertina kaip išvestinį, o ne savarankišką skundo reikalavimą, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka, pažymėdamas, kad prašymai konstatuoti faktus negali būti vertinami kaip reikalavimai ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-17-415/2018).
Taigi konstatavęs pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo skundo dalyku išnykimą, pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai pradėtą administracinę bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė