b2acdd88-7dd5-487f-ae8a-bbb50a0f1fc4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-93-165/2015Proceso Nr. 1-10-1-01979-2008-9Procesinio sprendimo kategorijos:             1.2.14.4.2; 1.2.14.5.2; 1.2.14.1.1; 2.1.7.4; 2.1.15.1.1; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.3; 2.4.6.3.4.                                         (S)LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),teisėjų:

Valdimaro Bavėjano, Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Martynai PauÅ¡aitei, dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui,gynėjams advokatams Algirdui Grinevičiui, Stasiui Karveliui, Adomui Liutvinskui, Benediktui Paulauskui, nuteistiesiems Ž. A. (Ž. A.), A. J., R. J., V. M.,nukentėjusiesiems A. A., E. S. ir pastarojo atstovei advokatei Virginijai Pilipavičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ONKT) skyriaus prokuroro, nukentėjusiosios A.

A., nuteistųjų Ž. A. (Ž. A.), V. M. (V. M.), A. Ž. ir nuteistojo R. J. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:Ž. A. (Ž. A.) nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės) ir laisvės atėmimu 2 metams. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 2 metams. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir Ž.

A. (Ž. A.) paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. V. M. (V. M.) nuteistas:pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės) laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini) ) laisvės atėmimu 2 metams;pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės) laisvės atėmimu 1 metams.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir V.

M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.              A. Ž. nuteistas:pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir A.

Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laikÄ visiÅ¡kai įskaityta atlikta bausmė pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį.R. J. nuteistas:pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 metams;pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, ir R.

J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 ir 2 mėnesiams. Remiantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, R. J. įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbo pobūdžiu; neatlygintinai išdirbti 200 valandų per 2 metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.A. J. nuteistas:pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 metams.Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, A.

J. įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbo pobūdžiu; neatlygintinai išdirbti 200 valandų per 2 metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Iš Ž. A. (Ž. A.), A. Ž., R. J., A. J. ir O. D. solidariai priteista nukentėjusiajam E. S. 25491,48 Lt turtinei ir 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1700 Lt advokato išlaidoms atlyginti.Iš V.

M., Ž. A. (Ž. A.) ir O. D. solidariai priteista UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2299 Lt turtinei žalai atlyginti.  IÅ¡ R. J. priteista nukentėjusiajai A. A. 50 000 Lt turtinei žalai atlyginti.Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteisti O. D. ir A. V., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir prokuroro, nukentėjusiosios A. A., nuteistųjų Ž. A. (Ž. A.), V. M., A. Ž. ir nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinius skundus, n u s t a t ė:             A.

Ž., Ž. A. (vėliau vardas ir pavardė pakeisti į Ž. A.), A. J. ir R. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su O. D., pasiskirstę vaidmenimis, pagal kuriuos: O. D. surado į buto savininkÄ E. S. panašų asmenį - A. Ž., kuris 2008-07-18 E. S. vardu parašė pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad jis 2008-07-14 į seniÅ«nijÄ dėl G. A. iÅ¡registravimo iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesikreipė ir prašė Å¡io praÅ¡ymo nenagrinėti bei jį pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojams;

Ž. A. (Ž. A.), O. D. nurodymu, ne vėliau kaip 2008-07-31 Vilniuje, iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priklausiusio E. S., pagrobė E. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastarojo buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės dokumentus; A. J., O. D. nurodymu, surado minėto buto pirkėjÄ R. J., o R. J., žinodamas, kad A. Ž. prisistato E.S., kartu su O. D., Ž. A., A. J. bei A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008-07-31 atvyko į Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biurÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame R.

J. su A. Ž., prisistačiusiu notarei A. A. E. S. ir pateikus pastarojo asmens tapatybės kortelę ir buto nuosavybės dokumentus, pasirašė preliminariÄ E. S. buto pirkimo - pardavimo sutartį. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ . R. J. kartu su A. J. ir A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008-08-05 nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini), kur R. J. sumokėjo skolas už minėtÄ butÄ , o A. Ž., prisistatęs E. S., pasirašė dokumentus. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , R. J. kartu su O. D. bei A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008-08-06 atvyko į Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biurÄ , kuriame su A.

Ž., prisistačiusiu notarei A. A. E. S., R. J. pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes dėl pirkimo - pardavimo sutarties klaidų bei sandoriui tvirtinti pateiktos negaliojančios E. S. asmens tapatybės kortelės, notarės iniciatyva sutarties vykdymas buvo sustabdytas, ir tokiu bÅ«du apgaule pasikėsino įgyti teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Ž. A. (Ž. A.) ir A. Ž. nuteisti ir už tai, kad pagrobė E. S. asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o bÅ«tent: Ž. A. (Ž. A.), sukurstytas O. D., pagrobė E. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto techninės apskaitos bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du neturėdamas teisėto pagrindo juos įgijo. Tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , Ž. A. (Ž. A.) pagrobtus dokumentus perdavė O. D. ir Å¡is, neturėdamas teisėto pagrindo, Å¡iuos dokumentus laikė savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei gabeno Vilniaus mieste automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki 2008-07-18, kai perdavė pagrobtus dokumentus A.

Ž., kuris juos panaudojo prisistatant E. S. ir apgaule pasikėsinant parduoti E. S. priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko E. S. buvo padaryta didelė žala. Be to, Ž. A. (Ž. A.) ir A. Ž. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininku grupe su O. D., neturėdami teisėto pagrindo, reikalavo A. K. (A. K.) gražinti piniginę skolÄ už narkotinių medžiagų gavimÄ , atvirai A. Ž. naudai vertė A. K. perduoti turtÄ , grasindami prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtÄ , sunaikinti ar sugadinti A.

K. turtÄ , o bÅ«tent: 2008 m. rugsėjo 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kieme, O. D., A. Ž. ir Ž. A. (Ž. A.) apsupo A. K., A. Ž. pareikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo 2 000 litų, tai yra pinigų, kuriuos jis tariamai skolingas asmeniui pravarde „L“, O. D. pagrasino pavartoti fizinį smurtÄ , tai yra, kad A. K. laikas atsidurti reanimacijoje. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, O. D. priėjo prie automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A.

K., pagrasino, kad minėtÄ automobilį atsiims už skolÄ , bet A. K. paprieÅ¡taravus, pagrasino, kad kiti žmonės nužudys A. K. bei netiesiogiai pagrasino sudeginti jo namÄ . Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. Ž. liepė A. K. įsėsti į automobilį ir jį nuvežė į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančios (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kur atvykę O. D. ir Ž. A. (Ž. A.) padavė A. K. tuščiÄ vekselio blankÄ ir liepė nukentėjusiajam jį užpildyti.

A. K. užpildžius vekselį 2 000 litų sumai, O. D. 4 kartus sudavė A. K. į Å¡onÄ ir liepė nukentėjusiajam perraÅ¡yti vekselį 5 000 litų sumai, o Ž. A. vienÄ kartÄ sudavė A. K. į krÅ«tinę ir ne mažiau kaip 5-6 smÅ«gius į Å¡onus ir nugarÄ . A. K. užpildžius vekselio blankÄ , Ž. A. (Ž. A.), tęsdamas nusikalstamus veiksmus, užsidėjęs boksininko kumÅ¡tines, sudavė 3-4 smÅ«gius A. K. į kÅ«nÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . Be to, Ž. A. (Ž. A.) nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su O.

D. ir A. V., turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , panaudodami fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jie pasiskirstę vaidmenimis, pagal kuriuos O. D. automobiliu BMW, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-08-22 vežiojo bendrininkus po Vilniaus miestÄ , ir apie 23.00 val., prie pastato esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pamatęs einančias dvi moteris, parodė jas Ž. A. (Ž. A.) ir A. V. bei nurodęs pagrobti jų rankines, pats nuvažiavo laukti Ž. A. (Ž. A.) ir A. V. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) Vilniuje.

Vykdydami O. D. nurodymÄ , Ž. A. (Ž. A.) ir A. V. pribėgo prie einančių Å¡aligatviu L. K. ir T. K. ir pavartoję fizinį smurtÄ - pastÅ«mę nukentėjusiÄ sias, A. V. jėga iÅ¡plėšė iÅ¡ L. K. rankų 40 Lt vertės rankinę su joje buvusia 100 Lt vertės kosmetika, 60 Lt vertės Å¡viesiai rudos spalvos odine pinigine, 120 litais, 600 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonu ,,Samsung“ su SIM kortele, 15 Lt vertės buto raktais, 147 Lt vertės vaistais nuo astmos, L. K. vardu iÅ¡duota asmens tapatybės kortele, Vilniaus banko mokėjimo kortele, Snoro banko mokėjimo kortele, 27 Lt vertės mėnesiniu autobusų važiavimo bilietu, o Ž.

A. (Ž. A.) pagrobė nukentėjusiajai T. K. priklausančiÄ 30 Lt vertės baltÄ dirbtinės odos rankinę, su joje buvusiais 150 litų, 80 Lt vertės odine raudona pinigine, 550 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonu ,,Samsung“, 300 Lt vertės akiniais, 60 Lt vertės bordo spalvos akinių dėklu, T. K. vardu iÅ¡duotu LR piliečio pasu, pensininko pažymėjimu, 35 Lt vertės nuolatiniu važiavimo autobusu bilietu, 15 Lt vertės akiniais nuo saulės. Tokiu bÅ«du L.K. padarė 1 069 Lt, o T. K. 1 140 Lt turtinę žalÄ .

Ž. A. (Ž. A.) ir V. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su O. D. atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jie, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , pasiskirstę vaidmenimis, pagal kuriuos O. D. davė kuprinę V. M., 2008-08-25 nuvežė V. M. ir Ž. A. (Ž. A.) prie prekybos ir pramogų centro (duomenys neskelbtini) Vilniuje, bei nurodė Ž. A. iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės pagrobti kompiuterį. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas O. D. nurodymÄ , Ž.

A. (Ž. A.) minėtoje parduotuvėje 2008-08-25 apie 15.30 val. atjungė nuo apsaugos tinklo neÅ¡iojamÄ kompiuterį „TOSHIBA Satelite A100-599“, įdėjo jį į V. M. ant pečių turėtÄ O. D. duotÄ kuprinę bei abu išėjo iÅ¡ parduotuvės nesuveikus apsaugos signalizacijai. Tokiu bÅ«du, jie atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ - nurodytÄ neÅ¡iojamÄ kompiuterį ir padarė UAB (duomenys neskelbtini) 2 299 Lt turtinę žalÄ . Be to, Ž. A. (Ž. A.) ir V. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su O.

D. atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jie, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , pasiskirstę vaidmenimis, pagal kuriuos jis davė kuprinę V. M., 2008-09-03 nuvežė V. M. ir Ž. A. (Ž. A.) prie UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, bei nurodė Ž.A. (Ž. A.) iÅ¡ Å¡ios parduotuvės pagrobti kompiuterį. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas O. D. nurodymÄ , Ž. A. (Ž. A.) minėtoje parduotuvėje 2008-09-03 apie 16.32 val. atjungė nuo apsaugos tinklo neÅ¡iojamÄ kompiuterį „DELL 1525“, įdėjo jį į V.

M. ant pečių turėtÄ O.D. duotÄ kuprinę bei abu išėjo iÅ¡ parduotuvės nesuveikus apsaugos signalizacijai. Tokiu bÅ«du, jie atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ - neÅ¡iojamÄ kompiuterį ir padarė UAB (duomenys neskelbtini) 2 899 Lt turtinę žalÄ . Be to, Ž. A. (Ž. A.) ir V. M., veikdami bendrininku grupe kartu su O. D., atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jie, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , pasiskirstę vaidmenimis, pagal kuriuos O. D. davė kuprinę V. M., 2008-09-03 nuvežė V.

M. ir Ž. A. (Ž. A.) prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, bei nurodė Ž. A. iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės pagrobti kompiuterį. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas O. D. nurodymÄ , Ž. A. (Ž. A.) minėtoje parduotuvėje 2008-09-03 apie 18.40 val. atjungė nuo apsaugos tinklo neÅ¡iojamÄ kompiuterį „TOSHIBA Satelite A200-280“, įdėjo jį į V. M. ant pečių turėtÄ O. D. duotÄ kuprinę bei abu išėjo iÅ¡ parduotuvės nesuveikus apsaugos signalizacijai.

Tokiu bÅ«du, jie atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ - neÅ¡iojamÄ kompiuterį ir padarė UAB (duomenys neskelbtini) 2 999 Lt turtinę žalÄ . V. M. nuteistas dar ir už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2008-09-03 apie 21.00 val. atvyko į prekybos ir pramogų centrÄ (duomenys neskelbtini) Vilniuje, užėjo į UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvę, kur nuo prekystalio pagrobė žaidimų konsolę „SONY PSP2000“ įsidėjo jÄ Ä¯ striukės vidinę kiÅ¡enę ir norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ parduotuvės, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų.

Tokiu bÅ«du, jis pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ - žaidimų konsolę ir padarė UAB (duomenys neskelbtini) 699 Lt turtinę žalÄ R. J. nuteistas dar ir už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartÄ , grasindamas paskelbti informacijÄ , kurios atskleidimas nepageidautinas, atvirai savo naudai vertė kitÄ asmenį perduoti didelės vertės turtÄ , o bÅ«tent: po to, kai jis, veikdamas bendrininkų grupe, 2008-08-06 Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biure, žinodamas, kad A.Ž., prisistatęs notarei A.

A. buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininku E. S., pasirašė su R. J. buto pirkimo - pardavimo sutartį, jis, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, Vilniuje, Vilniaus (duomenys neskelbtini) notarų biuro patalpose, 2008-08-07, tiksliai nenustatytu metu, neturėdamas teisėto pagrindo, nes žinojo, kad pasiraÅ¡o sutartį su netikru savininku, pateikusiu notarei negaliojančiÄ E. S. asmens tapatybės kortelę, panaudodamas psichinę prievartÄ , grasindamas sužlugdyti nukentėjusiÄ jÄ A. A., paskelbdamas informacijÄ , kurios atskleidimas nepageidautinas - apie tai, kad notarė A.

A. nekompetentinga, privertė nukentėjusiÄ jÄ pasiraÅ¡yti 2008-09-16 Reikalavimo teisės pirkimo - pardavimo sutartį dėl teisės į 107 321 Lt, ir Å¡ios sutarties pagrindu 2008-09-16 Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gavo iÅ¡ notarės A. A. 50 000 Lt.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o skundžiamo nuosprendžio dalį dėl R. J. ir A. J. nuteisimo pakeisti:R. J. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 181 straipsnio 3 dalį – 6 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 7 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.A.

J. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ nustatant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti sulaikymo laikÄ nuo 2009-11-04 iki 2009-11-06. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Prokuroras nurodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių nuteistiesiems R.

J. ir A. J..Nagrinėjamoje byloje jokių išimtinių aplinkybių nustatyta nebuvo, tai konstatavo ir teismas, todėl nuteistiesiems R. J. ir A. J. nebuvo pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.Nagrinėjama byla yra pakankamai sudėtinga, buvo tiriamos septynių asmenų padarytos skirtingos nusikalstamos veikos. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008-09-07 , baigtas 2011-09-07. Tyrimas užsitęsė dėl ikiteisminio tyrimo sudėtingumo ir didelės apimties. Duomenų, kad ikiteisminis tyrimas ar bylos nagrinėjimas teisme būtų vilkinamas dėl teisėsaugos institucijų ar teismo kaltės, nėra.

Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju baudžiamojo proceso terminas virÅ¡ penkerių metų yra protingas, ir buvo bÅ«tinas tinkamai ir iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamas veikas. EŽTT sprendimuose ir Lietuvos teismų praktikoje galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu apskritai, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis, nepagrįsta pernelyg ilga jos trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ .

Teismas, taikydamas R. J. ir A. J. BK 54 straipsnio 3 dalį, neaptarė visų kriterijų, kuriais remiantis turi bÅ«ti vertinama, ar ilgai trunkantis procesas pažeidžia asmens teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimÄ . Vien tai, kad procesas užtruko ilgiau nei penkerius metus, nesuteikia pagrindo manyti, kad procesas buvo vilkinamas.Nusikaltimai, už kurių padarymÄ nuteisti R. J. ir A. J., priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, R. J. ir A. J. nusikalto veikdami bendrininkų grupe, Å¡i aplinkybė pagrįstai pripažinta nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ už tokio pobÅ«džio nusikaltimus skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Dėl to nuteistiesiems R. J. ir A. J. turėtų bÅ«ti skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės.Nukentėjusioji A. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o nuosprendžio dalį dėl            R. J. nuteisimo pakeisti: R. J. nuskalstamus veiksmus kvalifikuoti ne kaip pasikėsinimÄ sukčiauti, bet kaip baigtÄ sukčiavimÄ ir paskirti R. J. galutinę subendrintÄ bausmę - ne mažesnę kaip 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Nukentėjusioji nurodo, jog teismas netinkamai kvalifikavo R.

J. nusikalstamus veiksmus, dėl ko paskyrė neteisingÄ bausmę. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai kvalifikavo R. J. veikÄ kaip pasikėsinimÄ sukčiauti. Nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ pereina suraÅ¡ius turto priėmimo perdavimo aktÄ , todėl R. J., įgijęs nuosavybės teisę į turtÄ , įgijo ir visas turto valdymo, naudojimo ir disponavimo galimybes, todėl jo veika turi bÅ«ti kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.Nukentėjusioji nurodo, jog nuteistajam R. J. už jo įvykdytus nusikaltimus paskirtos per Å¡velnios.

R. J. nuteistas už du tyčinius sunkius nusikaltimus. Jis yra buvęs aukÅ¡tas pareigas užėmęs pareigÅ«nas, kuriam turėtų bÅ«ti taikomi aukÅ¡tesni tiek moralės, tiek elgesio reikalavimai. Turto prievartavimÄ R. J. padarė dėl savanaudiÅ¡kų merkantilistinių paskatų. R. J. savo kaltės nepripažįsta, po jam įteiktų įtarimų nepakeitė savo elgesio, jis ir toliau iÅ¡ apeliantės reikalauja pinigų, prisidengdamas reikalavimo perleidimo sutartimi, kuriÄ ji su juo sudarė tik dėl to, jog jis jÄ terorizavo ir grasino.

Apeliantės teigimu, faktas, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuo proceso pradžios praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, negali bÅ«ti pripažintas iÅ¡imtine aplinkybe. Nuteistajam R. J. paskirta bausmė pažeidžia teisingumo ir protingumo principus. R. J. prieÅ¡ jÄ naudojo psichologinį smurtÄ ir grasinimus. Byloje nenustatyta, kad jis bÅ«tų kam nors mokėjęs pinigus, Å¡iÄ aplinkybę neigia visi nuteistieji, jokių įrodymų apie 100 000 Lt sumokėjimÄ nėra. Pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta pinigų suma nepatvirtina pinigų sumokėjimo fakto.

Minėta pirkimo – pardavimo sutartis niekinė, ji yra nusikaltimo dalis, įrankis, kurio pagalba R. J. neteisėtai įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ . PrieÅ¡ jÄ vykdomas nusikaltimas buvo intensyvus ir ilgai trunkantis (daugiau kaip pusę metų). Ji patyrė didelį stresÄ dėl savo ir savo Å¡eimos saugumo. Po įtarimų R. J. pateikimo ir bylos perdavimo į teismÄ , jis toliau grasino per pažįstamus asmenis, tai rodo, kad jis nepadarė iÅ¡vadų. Apeliantė mano, kad nuteistajam R.

J. už kiekvienÄ jo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti paskirta vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė.Nuteistojo R. J. gynėjas advokatas apeliaciniame skunde praÅ¡o nuosprendžio dalį dėl R. J. nuteisimo panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.Apeliantas teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų, todėl teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byla iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai ir neobjektyviai. Teismas R. J. atžvilgiu buvo Å¡aliÅ¡kas subjektyviai ir objektyviai.

Subjektyviuoju aspektu teismo Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kė nutylint reikÅ¡mingus teisingam bylos iÅ¡sprendimui bylos duomenis, kurių atskleidimas ir jų vertinimas nepalankus notarei. Objektyviuoju aspektu teismo Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kė akivaizdžiu nusistovėjusios teismų praktikos, kuriÄ teismas ar teisėjas privalo ne tik žinoti, bet ir vadovautis, ignoravimu. Skundžiamas teismo nuosprendis suraÅ¡ytas ignoruojant BPK 302–305, 307 straipsnių normas.Apeliantas skunde nurodo, jog teismas, pripažindamas R.

J. padėjėju pasikėsinime sukčiauti, nenurodė Å¡ios R. J. inkriminuotos veikos kvalifikavimo motyvų. Teismas neatskleidė bendrininkų susitarimo turinio ir nenurodė bylos duomenų, patvirtinančių teismo iÅ¡vadÄ , kad R. J. jam inkriminuotus veiksmus atliko žinodamas, jog butÄ parduoda ne jo savininkas, o apsimetėlis, kad buto savininko asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai bei teisę į butÄ patvirtinantys dokumentai, O. D. nurodymu, buvo pavogti.Teismas, konstatuodamas, kad R. J. žinojimÄ patvirtina kiti nuteistieji bei liudytojai, neanalizavo minėtų asmenų parodymų turinio, negretino jų parodymų tarpusavyje bei su kitais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

Nei vienas iÅ¡ nuteistųjų ir byloje apklaustų liudytojų nenurodė, jog R. J. žinojo, kad jam butÄ parduoda ne buto savininkas, o O. D. parinktas į E. S. panaÅ¡us asmuo. PrieÅ¡ingai, liudytoja G. A. nuosekliai aiÅ¡kino, jog buvo dedamos visos pastangos, kad tik buto pirkėjas nesužinotų apie tikrÄ jį buto savininkÄ . Tokius liudytojos parodymus patvirtina nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s nuteistojo Z. A. parodymai apie buto pardavimo R. J. aplinkybes, kiekvieno tame procese dalyvavusio asmens vaidmenį ir konkrečius veiksmus bei tai, kad O.

D. jau ankščiau turėjo sumanymÄ atimti butÄ iÅ¡ E. S..Byloje nustatyta, kad O. D. buvo taikomos operatyvinės veiklos priemonės – slaptas telefoninių pokalbių klausymas ir jų turinio fiksavimas, tačiau Å¡ie bylos duomenys nuosprendyje neaptarti ir neanalizuoti, negretinti su kitais įrodymais gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Nuteistojo O. D. pokalbiai telefonu su Z. A., A. Ž., A. J. yra pakankamai informatyvus įrodymas sprendžiant R. J. kaltės klausimÄ . Pokalbių turinys leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad E. S. buto pardavimo operacijai vadovavo O.

D., kad jis sprendė atsiskaitymo už parduodamÄ butÄ klausimus, iÅ¡ jų ir nustatant automobilio BMW X5, kurį R. J. turėjo perraÅ¡yti O. D. parinktam asmeniui, vertę bei gautų iÅ¡ R. J. pinigų dalybas tarp bendrininkų. O. D. telefoniniai pokalbiai buvo kontroliuojami nuo 2008-05-29 iki 2008-08-23, į bylÄ pateikti pokalbiai vykę nuo 2008 m. liepos 31 d. iki rugpjūčio 6 d. Byloje esančiuose pokalbiuose nėra fiksuotas nei vienas R. J. pokalbis su byloje minimais asmenimis, tai leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji O.

D., Z. A., A. Ž., A. J. su R. J. savo veiksmų neaptarinėjo ir nederino. PrieÅ¡ingai, nuteistųjų pokalbių turinio analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad O. D. dėjo visas pastangas, kad liudytoja G. A. neprasitartų R. J. apie tikrÄ jį buto savininkÄ , kad A. Ž. įtikinamai suvaidintų buto savininkÄ , kad R. J. nepersigalvotų pirkti butÄ , kad kuo greičiau sumokėtų pinigus ir perraÅ¡ytų automobilį.Sugretinus operatyvinėmis priemonėmis užfiksuotų pokalbių turinį su nuteistųjų                  A.

Ž., Z. A., A. J. parodymais darytina iÅ¡vada, kad R. J. nežinojo ir negalėjo žinoti, jog butÄ parduoda ne buto savininkas. R. J., sužinojęs apie apgaulę, iÅ¡ karto kreipėsi į policijÄ ir prokuratÅ«rÄ .Neatitinka faktinių aplinkybių teismo iÅ¡vada, kad nusikaltimas nebuvo baigtas, nes notarės iniciatyva sutarties vykdymas buvo sustabdytas. Byloje nustatyta, kad buto pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo įregistruotas Registrų centre ne notarės, o liudytojos V. S. pastangomis. Teismas, nurodydamas, kad buto pirkimo–pardavimo sutartyje buvo padaryta klaidų, privalėjo atskleisti klaidų turinį, nurodyti tų klaidų teisinius padarinius bei asmenis padariusius tas klaidas, ir konstatuoti, kad toks sandoris apskritai negalėjo bÅ«ti sudarytas, tačiau to nepadarė.Teismas skundžiamame nuosprendyje pateikdamas apgaulės sampratÄ ir nusikaltimo padarymo mechanizmÄ , nenurodė, kurie nuteistieji ir kÄ apgavo, kas ir kokiais veiksmais pasikėsino sukčiauti, prieÅ¡ kÄ buvo naudojama apgaulė, kas buvo apgautas.

Teismo samprotavimai veikų kvalifikavimo klausimais leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apgaulė buvo naudojama prieÅ¡ R. J., kuris dėl byloje minimo sandorio prarado savo turtÄ .Be to, gynėjas teigia, kad teismas neteisingai kvalifikavo O. D., A. Ž. ir Z. A. atliktus veiksmus, nes pagal tyčios turinį jų atlikti veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystės dalyku buvo E. S. nuosavybės teise priklausantis butas, kurį pavogti galima tik per nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. E. S. asmens tapatybės kortelės vagystę apima vieningas nusikalstamas sumanymas, nors Å¡ie veiksmai ir sudaro savarankiÅ¡kÄ nusikaltimÄ .

Nuteistojo O. D. veiksmai - surandant panašų į E. S. asmenį – A. Ž., pastarojo įtraukimas į nusikaltimÄ už atlygį, A. J., siekiančio gauti turtinės naudos, veiksmai - surandant buto pirkėjÄ â€“ R. J., Z. A. veiksmai, siekiant įtikinti R. J., kad A. Ž. yra tikrasis buto savininkas, A. Ž. veiksmai – prisistatant R. J. buto savininku, įsiskolinimų už komunalines paslaugas apmokėjimas R. J. lėšomis bei sutarčių pas notarÄ pasiraÅ¡ymas E. S. vardu, atitinka BK 182 straipsnio 2 dalį, tačiau R.

J. Å¡iame kaltinimo epizode yra nukentėjusysis, nes jo atžvilgiu buvo įvykdytas sukčiavimas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, priteisdamas E. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį solidariai iÅ¡ visų nuteistųjų, nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų, neatsižvelgė į tai, kad R. J. savo lėšomis padengė E. S. padarytus didelius įsiskolinimus.Apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo R. J. ketinimÄ nusipirkti butÄ prilygino jo kaltės turiniui, t. y. kad R. J. suprato, jog butÄ parduoda ne buto savininkas ir, kad norėjo tokių padarinių, kurie jam neabejotinai buvo žalingi.Apelianto teigimu, R.

J. nepagrįstai nuteistas ir už notarės A. A. turto prievartavimÄ . Teismas skundžiamame nuosprendyje grįsdamas R. J. kaltumÄ apsiribojo tik R. J., notarės ir liudytojo M. B. parodymų iÅ¡dėstymu bei nuoroda į slaptai daryto R. J. ir notarės pokalbio įraÅ¡Ä , objektyviai nevertindamas notarės ir liudytojo M. B. parodymų patikimumo, negretindamas jų parodymų su kitais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.Nuteistasis O. D. nepatvirtino teismo minimo R. J. žinojimo, kad O. D. surado panašų į E. S. asmenį ir, kad, O.

D. nurodymu, pavogtų dokumentų pagrindu, t. y. panaudojant apgaulę, R. J. buto parduotas svetimas butas. Nuteistieji Ž. A. ir A. Ž. bei liudytoja G. A. nurodė kitas, nei nustatė teismas, buto pardavimo R. J. aplinkybes. Apelianto teigimu, faktiniai bylos duomenys leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad R. J. turėjo pakankamÄ teisinį pagrindÄ reikalauti iÅ¡ notarės žalos, padarytos jos veiksmais, atlyginimo. Notarei patvirtinus buto pirkimo – pardavimo sandorį, visi su Å¡iuo sandoriu susiję asmenys tapo teisinių santykių dalyviais.

Tačiau teismas nevertino notarės veiksmų sudarant ir tvirtinant byloje minimÄ buto pirkimo–pardavimo sutartį ir nuosprendyje nutylėjo reikÅ¡mingus teisingam bylos iÅ¡sprendimui faktinius duomenis. Vienas tokių faktų yra Notarų garbės teismo 2009-05-05 sprendimas. Notarų rÅ«mų sprendime nurodyta, kad notarė A. A. pripažino savo kaltę, gailisi ir ėmėsi realių veiksmų ginamajam padarytos turtinės žalos atlyginimui – 2008-09-16 pasirašė reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Å¡alys susitarė reikalavimÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ dėl buto pardavimo perkelti notarei A.

A., kuri R. J. sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ atlygino dalį žalos 50 000 litų. Reikalavimo teisės pirkimo–paradavimo sutartis pasiraÅ¡yta notarės ir jos advokato M. B.. Kadangi notarė A. A. vengė atlyginti likusiÄ ir sutartyje aptartÄ Å¾alos dalį, neatsakinėjo į R. J. raÅ¡tiÅ¡kus raginimus įvykdyti 2008-09-16 sutartį, 2009-01-07 R. J. pareiÅ¡kimu kreipėsi į Teisingumo ministerijÄ , o 2009-10-23 į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl likusios dalies žalos atlyginimo. Apeliantas atkreipia dėmesį į 2008-08-07 duotus notarės parodymus, kuriuose notarės nurodytos byloje minimo sandorio sudarymo aplinkybės atitiko R.

J. parodymus, iÅ¡ jų ir dėl automobilio BMW X5 perleidimo buto pardavėjui kaip dalies už perkamÄ buto sumos. Å ie notarės parodymai skundžiamame nuosprendyje neaptarti ir neanalizuoti, teismas rėmėsi vėlesniais notarės parodymais, kurie iÅ¡ esmės skiriasi nuo pirminių jos parodymų. Parodymų keitimo motyvai nuosprendyje neaptarti, todėl prieÅ¡taravimai liko nepaÅ¡alinti.Apelianto teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad notarė A. A. iki sudarant ir tvirtinant buto pirkimo–pardavimo sutartį žinojo, kad E. S. asmens tapatybės kortelė negalioja, o sutarties sudarymo metu nustatė, kad asmens tapatybės kortelėje esantis paraÅ¡as skiriasi nuo asmens, pasiraÅ¡ančio sutartį, paraÅ¡o, todėl notarė neturėjo teisės sudaryti ir patvirtinti byloje minimo sandorio.

Teismas, spręsdamas R. J. kaltės prievartavus notarės turtÄ klausimÄ , rėmėsi nepatikimais bylos duomenimis, o reikÅ¡mingų teisingam bylos iÅ¡sprendimui įrodymų nepatarė ir nevertino. Teismo iÅ¡vada, kad R. J. notarės atžvilgiu vartojo psichinę prievartÄ , grindžiamas samprotavimais, neatskleidžiant psichinės prievartos turinio. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių notarės pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkinamas. Apeliantas pažymi, kad pagal teismų praktikÄ , kiekvienu atveju, kai notaras peržengia įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdo ir dėl to atsiranda žala, tokios žalos atsiradimas pripažįstamas neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-264/2008 ir kt.).Nuteistasis Ž.

A. (Ž. A.) apeliaciniame skunde praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.Apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai kvalifikavo jo veiksmus. Apelianto teigimu, jam inkriminuotos vagystės turi bÅ«ti kvalifikuotos ne pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o pagal to paties straipsnio 1 dalį.Taip pat apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme, teigia, kad jam paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Teismas neatsižvelgė, jog jis nuoÅ¡irdžiai gailisi, pripažino savo kaltę, tik jo parodymų dėka pavyko nustatyti byloje tiesÄ .

Jis dirba, gerai charakterizuojamas, mokosi, gyvena su sugyventine, augina du nepilnamečius vaikus. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes ir tai, jog procesas Å¡ioje byloje trunka jau penkerius metus, jam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir skirtina Å¡velnesnė bausmės rÅ«Å¡is.Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o nuosprendį dėl jo nuteisimo pakeisti: kvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus.

Pagrobiant kompiuterius buvo veikiama ne atvirai, o slaptai, kad niekas nepamatytų. Buvo stebima aplinka, kad parduotuvių darbuotojai nepamatytų. Tris vagystes pavyko padaryti tik todėl, kad buvo veikiama slaptai. Jeigu parduotuvės salėje bÅ«tų darbuotojų ar kitų lankytojų, jie sutrukdytų vogti.Teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl jo veiksmus kvalifikavo kaip atvirÄ vagystę. Pagal teismų praktikÄ tokios kategorijos bylose (vagystės iÅ¡ parduotuvių, kuro iÅ¡ degalinių) kaltininkų veiksmai visada kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 2 arba 4 dalis.

Nagrinėjamu atveju teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes nepagrįstai pritaikė ,,sunkesnį“ straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas privalo iÅ¡taisyti šį pažeidimÄ ir jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai Å¡velnintina ir bausmė, konstatuojant, kad bausmės vidurkis ne 3 metai, o 18 mėnesių.Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡o jo veiksmus A. K. turto prievartavimo epizode kvalifikuoti kaip savavaldžiavimÄ ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.Apeliantas teigia, kad jis nukentėjusiojo A.

K. nemušė, jam negrasino, jokio poveikio nedarė, tai teisme patvirtino ir nukentėjusysis A. K.. A. K. patvirtino, kad jis apeliantui buvo skolingas už maÅ¡inos variklį ir kad ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nai jam darė psichologinį spaudimÄ . Apeliantas teigia, kad jo veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuoti kaip savavaldžiavimas. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė, kad dėl kitų veikų jis savo kaltę pripažino, yra suimtas jau ketveri metai. Be to, teismas nesubendrino bausmių.Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo E. S. atstovė advokatė Virginija Pilipavičienė atsikirtimuose į nuteistojo R.

J. gynėjo apeliacinį skundÄ nurodo, kad naikinti skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo nuosprendį minėtame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo ir praÅ¡o nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsikirtimuose nurodoma, kad R. J. nusikalstami veiksmai teismo pagrįstai ir teisėtai kvalifikuoti kaip padėjėjo, nes jo veiksmais buvo Å¡alinamos buto pardavimo kliÅ«tys, buvo sudarytos sÄ lygos BK 182 straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai įvykdyti. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl R.

J. kaltės pagrįstos skundžiamame nuosprendyje aptartais ir tinkamai įvertintais įrodymais, teismas vertindamas įrodymus BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė. Byloje taip pat nėra duomenų ir pagrindų pripažinti, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas R. J. atžvilgiu. Nukentėjusioji A. A. atsikirtimuose į nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinį skundÄ nurodo, kad nuteistojo gynėjo skunde dėstomi argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vadų dėl R. J. kaltumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, pagrįstai R.

J. pripažino kaltu padarius nusikaltimus ir tinkamai kvalifikavo jo nusikalstamas veikas, todėl praÅ¡o nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis A. Ž. atÅ¡aukė savo apeliacinį skundÄ .Posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė Vilniaus apygardos skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiosios A. A. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nuteistųjų Ž. A., V. M. ir nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.Apeliantė nukentėjusioji A.

A. prašė jos ir prokuroro apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, kitų nuteistųjų apeliacinių skundų tenkinimo klausimÄ paliko spręsti teismui.Nuteistasis V. M. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo V. M. apeliacinį skundÄ , kitų apeliacinių skundų tenkinimo klausimÄ paliko spręsti teismui.Nuteistojo Ž. A. gynėjas prašė tenkinti nuteistojo Ž. A. apeliacinį skundÄ .Nuteistasis A. J. ir jo gynėjas prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundÄ .Nukentėjusysis E. S. ir jo atstovė prašė nuteistojo R.

J. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, kitų apeliacinių skundų tenkinimo klausimÄ paliko spręsti teismui. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroro ir nukentėjusiosios A. A. apeliaciniai skundai atmestini.Nuteistojo R. J. gynėjo advokato A. Liutvinsko ir nuteistųjų Ž. A. (Ž. A.) bei V. M. apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas nenagrinėtinas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentų Nagrinėjamoje byloje R. J. nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymÄ :už pasikėsinimÄ sukčiauti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį;už turto prievartavimÄ pagal BK 181 straipsnio 3 dalį.Apeliantas nuteistojo R. J. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl R. J. nuteisimo panaikinti ir R. J. iÅ¡teisinti. Tokį praÅ¡ymÄ apeliantas argumentuoja teismo Å¡aliÅ¡kumu, netinkamu bylos įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadų dėl R.

J. kaltumo nepagrįstumu. Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. J. atžvilgiu buvo Å¡aliÅ¡kas. Subjektyvų teismo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantas įžvelgia reikÅ¡mingų teisingam bylos iÅ¡sprendimui bylos duomenų, kurių atskleidimas ir vertinimas nepalankus notarei, nutylėjime, o objektyvų Å¡aliÅ¡kumÄ - teismų praktikos ignoravime. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentai, kokiais grindžiamas teismo Å¡aliÅ¡kumas, yra nepagrįsti, todėl atmestini.Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra viena iÅ¡ asmens konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Å i teisė numatyta ir Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas.

Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo. Å aliÅ¡ku turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, kai bylÄ iÅ¡nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti teisėjo, nagrinėjusio bylÄ pirmosios instancijos teisme, asmeninį tendencingumÄ , ar daryti iÅ¡vadas apie neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ objektyviuoju aspektu. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytas teismo iÅ¡vadas nesietinas su teismo Å¡aliÅ¡kumu. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-359/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo R. J. teisė, kad jo bylÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas pažeista nebuvo, todėl apelianto teiginiai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo atmetami kaip nepagrįsti. Dėl įrodymų vertinimo ir teismo iÅ¡vadų pagrįstumo Esminis apelianto nesutikimo su skundžiamu teismo nuosprendžiu argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, dėl ko padarė neteisingas, bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas dėl R.

J. kaltumo, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir neteisingai iÅ¡sprendė kitus klausimus. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siÅ«lymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo ir nuosprendžio turinys rodo, kad Å¡ioje byloje teismas iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tiesiogiai iÅ¡tyrė bylos įrodymus (apklausė kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius bylos įrodymus) ir įvertinęs jų visumÄ padarė iÅ¡vadas dėl R.

J. kaltumo įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliantas nuteistojo R. J. gynėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo padarytomis iÅ¡vadomis, apeliaciniame skunde pateikia savÄ byloje surinktų įrodymų vertinimÄ , remiantis kuria praÅ¡o R. J. dėl pasikėsinimo sukčiauti ir turto prievartavimo iÅ¡teisinti. Toks apelianto praÅ¡ymas atmestinas. Dėl nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį Skundžiamu teismo nuosprendžiu R.

J. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, pasikėsino sukčiauti. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigali. 2007 m. liepos 21 d. redakcija) sukčiavimas – tai apgaule didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikėmės turinčių vertybių įgijimas savo ar kitų naudai, didelės vertės turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas, arba sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje.

Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymÄ neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimančius privalomai vykdytinÄ sprendimÄ , siekiant įgyti (užvaldyti) svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, ar apgaulės panaudojimas prieÅ¡ asmenis, turinčius reikalavimo į turtÄ teisę, iÅ¡vengti turtinės prievolės arba jÄ panaikinti.

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės iÅ¡vengimo arba jos panaikinimo bÅ«das. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtÄ , taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu bÅ«du „privertimas“ jį perduoti turtÄ kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokiÄ teisę (kasacinės nutartys 2K-620/2010;

         2K-454/2012). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, kuriai padaryti sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ ) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

Susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimÄ , nebÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-114/2012, 2K-295/2012). Apie kiekvieno bendrininko tyčiÄ gali bÅ«ti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimÄ dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamÄ veikÄ .Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25straipsnio 2 dalis).

Baudžiamajame įstatyme pateiktas iÅ¡samus baudžiamų padėjimo padaryti nusikaltimas veikas bÅ«dų sÄ raÅ¡as. Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo, iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio 6 dalis).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrininkų grupė, susidedanti iÅ¡ organizatoriaus O.

D., vykdytojų A. Ž. ir Ž. A., padėjėjų A. J. ir R. J., panaudodama apgaulę prieÅ¡ notarę, t. y. pristatydami notarei A. A. A. Ž. kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkÄ E. S., pateikdami pastarojo asmens tapatybės kortelę bei buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus, pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės, nukentėjusiajam E. S. priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes dėl pirkimo - pardavimo sutarties klaidų bei sandoriui tvirtinti pateiktos negaliojančios E. S. asmens tapatybės kortelės, notarės iniciatyva sutarties vykdymas buvo sustabdytas.

Teismas nustatė, kad R. J., kaip padėjėjo, vaidmuo pasireiÅ¡kė tokiais veiksmais: R. J., žinodamas, kad A. Ž. prisistato E. S., kartu su O. D., Ž. A., A. J. bei A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008-07-31 atvyko į Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biurÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kuriame R. J. su A. Ž., prisistačiusiu notarei A. A. E. S., pasirašė preliminariÄ E. S. buto pirkimo - pardavimo sutartį; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , R. J. kartu su A.J. ir A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008-08-05 nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini), kur R.

J. sumokėjo skolas už minėtÄ butÄ , o A. Ž., prisistatęs E. S., pasirašė dokumentus; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , R. J. kartu su O. D. bei A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008-08-06 atvyko į Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biurÄ , kuriame R. J. su A. Ž., prisistačiusiu notarei A. A. E. S., pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį. Nuteistasis R. J. neneigia, kad jis ketino įsigyti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir tuo tikslu 2008-07-31 Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biure kartu su A.

Ž., prisistačiusiu E.S., pasirašė preliminariÄ E. S. buto pirkimo - pardavimo sutartį, sumokėjo skolas už minėtÄ butÄ ir 2008-08-06 su A. Ž., prisistačiusiu E. S., pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau R. J. neigia žinojęs, kad A. Ž. nėra tikrasis jo ketinamo įsigyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas E. S., o tik juo melagingai prisistatantis asmuo. Nuteistasis R. J. teigia, kad jis buvo apgautas ir dėl to patyrė didelę turtinę žalÄ . Apeliantas nuteistojo R.

J. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, pripažindamas R. J. padėjėju pasikėsinime sukčiauti, nenurodė tokios veikos kvalifikavimo motyvų, neatskleidė bendrininkų susitarimo turinio ir nenurodė bylos duomenų, patvirtinančių teismo iÅ¡vadÄ , kad R. J. jam inkriminuotus veiksmus atliko žinodamas, jog butÄ parduoda ne jo savininkas, o apsimetėlis, kad buto savininko asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai bei teisę į butÄ patvirtinantys dokumentai, O. D. nurodymu, buvo pavogti.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi byloje surinktus, teisme iÅ¡tirtus bei patikrintus įrodymus ir įvertinusi iÅ¡ naujo jų visumÄ , konstatuoja, kad R.

J. pagrįstai nuteistas už pasikėsinimÄ sukčiauti ir teisingai nustatytas jo, kaip padėjėjo, vaidmuo Å¡io nusikaltimo padaryme, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas dėl nuteistojo R. J. sužinojimo apie vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ - sukčiavimÄ ir įsitraukimo į jÄ momento, todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).Kaip minėta, iÅ¡vadas dėl aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, teismas daro BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka įvertinęs byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus bei patikrintus įrodymus.

IÅ¡vados daromos tik tada, kai iÅ¡vadai pagrįsti pakanka patikimų įrodymų. Vienintelis asmuo tvirtinęs, kad R. J. nuo pat pradžių žinojo apie sukčiavimo faktÄ ir net buvo Å¡ios nusikalstamos veikos iniciatorius yra nuteistasis O. D.. Å is nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. vasaros pradžioje į jį kreipėsi Ž. A., praÅ¡ydamas padėti E. S. parduoti jo butÄ , (duomenys neskelbtini). Jis supažindino Ž. A. su savo pažįstamu A. (byloje nustatyta J.). Tarp buto pardavėjo E. S. ir A.

J. ar R., buto pirkėjo (byloje nustatyta J.), įvykus konfliktui, buto pirkėjas R. J. per A. J. kreipėsi į jį (O. D.), perduodamas jam E. S. asmens tapatybės kortelę ir praÅ¡ydamas surasti žmogų panašų į E. S. nuotraukÄ , kad su juo bÅ«tų galima įforminti buto pirkimo - pardavimo sutartį. Jis pažiÅ«rėjęs į nuotraukÄ prisiminė, kad turi tokį pažįstamÄ â€“ A. Ž. ir už atlygį sutiko padėti R. J.. R. J. sakė, kad su notaru viskas sutarta ir jokių problemų dėl sutarties įforminimo nebus, atlygį pažadėjo atiduoti, kai įformins ir valdys butÄ (5 t. 186-188 b. l.).

Apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis O. D. paneigė pirminius savo parodymus, teigdamas, kad jo pirminiai parodymai yra melagingi, nes jam buvo daromas psichologinis spaudimas, reikalaujama duoti parodymus prieÅ¡ R. J.. Jis R. J. nepažįsta, apie preliminarios sutarties sudarymÄ ir E. S. buto skolų sumokėjimÄ nieko nežino. Jis pažįsta A. J., bet jam apie buto pardavimÄ nepasakojo (13 t. 161-164 b. l.). Nukentėjusysis E. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis su R.

J. anksčiau nėra bendravęs, su juo susipažino policijos komisariate, paaiÅ¡kėjus jo buto neteisėtam pardavimui, pirkimo – pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ . Apie R. J. ketinimÄ Ä¯sigyti jo butÄ jam nežinoma (13 t. 139-142 b. l.). Nuteistasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu kategoriÅ¡kai neigęs, kad O. D. jam siÅ«lė butÄ (duomenys neskelbtini) g., pirmosios instancijos teisme davė prieÅ¡ingus parodymus, nurodydamas, kad O. D. siÅ«lė pirkti butÄ (duomenys neskelbtini) g., o jis, kaip tarpininkas, šį butÄ pasiÅ«lė pirkti savo pažįstamiems, tarp jų ir R.

J., kuris prieÅ¡ tai buvo jo prašęs jam surasti nebrangų butÄ . Liepos mėn. pabaigoje jie kartu su R. J. buvo nuvykę apžiÅ«rėti O. D. pasiÅ«lytÄ butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Butas buvo labai apleistas, buvo reikalingas remontas, kadangi jis užsiiminėjo buto remontais, su R. J. aptarinėjo buto remonto kainÄ . R. J. nusprendus pirkti butÄ , jis tarpininkavo R. J. ir O. D. bendravime. Kadangi už butÄ buvo daug skolų, R. J. jas dengė ir derėjosi dėl buto kainos sumažinimo, jis derybose nedalyvavo, R.

J. Å¡iuos reikalus tvarkė pats (13 t. 183-188 b. l.). Nuteistasis A. Ž. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai parodė, kad jis su buto pirkėju - R. J. anksčiau pažįstamas nebuvo, jį sutiko notarų biure, atvykęs sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį. Pas notarÄ eidavo tik jis ir pirkėjas. Jis, pirkėjas ir A. J. važiavo į Energetikos tinklus, Å ilumos tinklus, kur pirkėjas sumokėjo buto skolas. Visose įstaigose kalbėjo pirkėjas, tik vienoje įstaigoje jo paprašė parodyti dokumentus.

Jis parodė O. D. jam duotÄ E. S. asmens tapatybės kortelę ir toje įstaigoje pasirašė ant jam pateiktų dokumentų. Pirkėjas jam sakė kÄ sakyti ir kaip elgtis, visur kalbėjo pirkėjas. Surinkę visus dokumentus nuvežė juos notarui, tačiau notarė liepė pateikti dar pažymÄ apie moters, kuri gyveno bute (Ž. A. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡registravimÄ . Pirkėjas kartu su G. A. važiavo į seniÅ«nijÄ dėl jos iÅ¡registravimo iÅ¡ buto. Jiems iÅ¡važiavus, atvažiavo O. D. ir pradėjo Å¡aukti, kad Ž.

A. iÅ¡leido moterį vienÄ su pirkėju, sakė, kad ji viskÄ papasakos pirkėjui ir buto neparduos. Už valandos grįžo pirkėjas su moterimi ir pirkėjas pradėjo klausinėti, ar jis tikrasis palikuonis, buto savininkas. Pirkėjas pasakė, kad jis (A. Ž.) paėmė tikrojo brolio dokumentus ir bando juo prisistatyti. Jis (A. Ž.) viskÄ neigė, sakė, kad taip nėra, kad jis yra tikras savininkas. Pirkėjas pasakė, kad viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kins pas notarÄ . Po Å¡ių pirkėjo žodžių Ž.A. iÅ¡sigando ir pabėgo, jis taip pat išėjo ir pasislėpė už durų, pirkėjas jo nematė, bet matė kaip Ž.

A. bėga. Pirkėjui išėjus, po 10-15 min. paskambino O. D. Å¡aukdamas dėl to, kad jis pabėgo. Jis atsisakė toliau dalyvauti tame reikale, tačiau O. D. pasakė, kad viskas tvarkoje ir jam liko tik vienÄ kartÄ nuvažiuoti pas notarÄ ir pasiraÅ¡yti. Å io pokalbio metu atvažiavo A. J. ir taip pat įkalbinėjo jį pabaigti šį reikalÄ . Jam O. D. paaiÅ¡kino, kad jam reikės tik nueiti į notarų biurÄ ir pasiraÅ¡yti, kad pirkėjas butÄ perka perpardavimui. Jį nuvežė iki notarų biuro, kur jau buvo pirkėjas.

Notarų biure jam buvo paduoti 4 lapai, kur jis pasirašė kaip E. S.. Jam pasiraÅ¡inėjant notarės nebuvo. Po to atėjo notarė ir pasakė, kad jo paraÅ¡as nepanaÅ¡us, padavė lapÄ pasitreniruoti. Jis ant notarės paduoto lapo pradėjo mėgdžioti asmens tapatybės kortelėje esantį paraÅ¡Ä , treniravosi apie 4-5 min. Notarė liepė pasistengti pasiraÅ¡yti panaÅ¡iau. Jam pasibandžius buto pirkėjas pasakė, kad paraÅ¡as jau panaÅ¡us, notarė pasižiÅ«rėjusi pritarė pirkėjui, tada jis pasirašė likusiuose dokumentuose.

Išėjus iÅ¡ notarų kontoras O. D. ant jo rėkė, sakydamas, kad jis bandė apgauti, nepasiraÅ¡yti, kelis kartu jam trenkė. Pirkėjas iÅ¡važiavo. Jie nuvažiavo į picerijÄ , kur pavalgė ir jis buvo nuvežtas namo. O. D. sakė, kad už valandos susitinka su pirkėju ir tas sumokės pinigus. Po valandos jam paskambino O. D. ir pasakė, kad pinigams ,,ragai“, kad pirkėjas nedavė pinigų, kad kažkas areÅ¡tavo butÄ (8 t. 33-36 b.l.). Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. Ž. pripažino savo kaltę, tačiau teigė, kad įvykio aplinkybės buvo ne tokios, kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, jis davė neteisingus parodymus apie O.

D. dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme, teigė, kad jis su O. D. dėl buto pardavimo nebendravo, butÄ parduoti ir apsimesti kitu asmeniu jam pasiÅ«lė Ž. A.. Nuteistasis teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jis geriau atsiminė įvykio aplinkybes, Å¡iuo metu, praėjus 4 metams, jis neatsimena visų įvykio aplinkybių, tačiau tvirtina, kad jokių pinigų iÅ¡ R. J. negavo (13 t. 164-166 b.l.). Nuteistasis Ž. A. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu vienodai nurodė, kad R.J. jam nežinomas, jis pirmÄ kartÄ jį pamatė, kai Å¡is atvažiavo apžiÅ«rėti parduodamo buto (duomenys neskelbtini).

Pirminiuose parodymuose Ž. A. parodė, kad buto pirkėjui R. J. iÅ¡reiÅ¡kus norÄ pirkti butÄ , jis kartu su O. D. ir A. Ž. važiavo į (duomenys neskelbtini). esantį notarų biurÄ . Pirkėjas su A. Ž. į notarų biurÄ Ä—jo dviese. O. D. sakė, kad už buto pardavimÄ gaus BMW X5 ir 30000 litų grynais. Buto pirkėjas sumokėjo buto skolas. Jis buvo parduodamame bute, kai atvažiavęs pirkėjas klausė jo žmonos G. A., ar Å¡i iÅ¡siregistravo iÅ¡ buto, o po to jie dviese iÅ¡važiavo į seniÅ«nijÄ paimti iÅ¡sideklaravimo pažymos.

Tuo metu atvažiavo O. D. su A. Ž., po valandos grįžo G.A. su pirkėju. G. A., iÅ¡lipdama iÅ¡ automobilio, gestu parodė, kad nepavyko. O. D. pamatęs G. A. gestÄ užlipo į 5 aukÅ¡tÄ , palaukė kol pirkėjas užeis į butÄ , uždarė duris ir tuomet nusileidęs į laukÄ kalbėjo su G. A.. Tuo metu pirkėjas bute prašė A. Ž. tapatybės kortelės ir labai įtariai lygino nuotraukÄ asmens tapatybės kortelėje su A. Ž., klausė pastarojo, kas čia tikras. Atėjus G. A.

į butÄ pirkėjas klausė, ar A. Ž. yra tikrasis buto Å¡eimininkas. G. A. nieko nesakiusi nuėjo į kitÄ kambarį. Pirkėjas, turėdamas E. S. asmens tapatybės kortelę, sakė, kad važiuos į policijÄ viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, ir kažkÄ iÅ¡ jų nuÅ¡aus. Po Å¡ių žodžių jis labai iÅ¡sigando, todėl iÅ¡Å¡oko pro langÄ iÅ¡ antro aukÅ¡to ir pabėgo. Po 5 min. paskambino O. D. pasakė, kad viskas normaliai, kad jis buvo susitikęs su pirkėju ir viskÄ suderino, pradėjo įkalbinėti A.

Ž. paskutinį kartÄ nueiti pas notarÄ pasiraÅ¡yti. A. Ž. atsisakinėjo, tačiau O. D. jį sumušė ir jis sutiko. Jis, O. D. ir A. Ž. nuvažiavo prie notarų biuro. O. D. jam liepė laukti prie automobilio. Po valandos atėjęs O. D. jam sudavė, sakydamas kad jo Å¡uolis pro langÄ kainavo 20 000 Lt, nes tiek pirkėjas sumokėjo buto skolų. Jis nuo O. D. pabėgo ir grįžo namo. Po kiek laiko atvažiavo O. D. ir juos iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini) rajonÄ (7 t. 52-54 b. l.). AnalogiÅ¡kas aplinkybes nuteistasis Ž.

A. nurodė ir pirmosios instancijos teisme. Jis nuosekliai ir detaliai iÅ¡dėstė nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes. Kaip ir ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis Ž. A. parodė, kad po to, kai pirkėjas vienas nuvyko su G. A. į seniÅ«nijÄ dėl jos iÅ¡registravimo iÅ¡ buto pažymos, O. D. dėl to labai nervinosi, bijodamas, kad G. A. nepasakytų pirkėjui, kad A. Ž. netikras Å¡eimininkas, o grįžęs iÅ¡ seniÅ«nijos ir užėjęs į butÄ pirkėjas klausė, kas čia vyksta, kas yra tikrasis buto Å¡eimininkas, grasino važiuoti į policijÄ , dėl ko A.

Ž. pirmas pabėgo, o jis iÅ¡Å¡oko pro antrÄ aukÅ¡tÄ . Tačiau po to O. D. patikintas, kad viskas normaliai, A. Ž. buvo nuvežtas pas notarÄ pasiraÅ¡yti galutinį sutarties variantÄ . Jis suprato, kad O. D. susitikęs su pirkėju ar kuo kitu ,,užtrynė akis“, pažadėdamas butÄ parduoti pigiau, todėl vietoj policijos jie nuvažiavo pas notarÄ (13 t. 166-169 b. l.).Pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2008-10-16 apklausta liudytoja G. A. parodė, kad ji iÅ¡ vyro Ž. A. sužinojo, kad jis kartu su O.

D. norėjo parduoti E. S. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), be E. S. žinios, O. D. surastam pirkėjui už 100 000 Lt ir džipÄ . Ž. A. už butÄ turėjo gauti 50 000 Lt ir žadėjo jai nupirkti kaime namÄ , todėl ji kartu su vaikais iÅ¡siregistravo iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2008 m. rugpjūčio pradžioje į butÄ â€“ (duomenys neskelbtini), atėjo buto pirkėjas ir paklausė, ar yra pažymÄ apie jos iÅ¡sideklaravimÄ iÅ¡ buto. Ji tokios pažymos neturėjo, todėl kartu su pirkėju nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijÄ .

Ä® seniÅ«nija jie ėjo kartu, ten seniÅ«nijos darbuotoja pasakė pirkėjui, kad dėl minėto buto buvo atėjęs E. S. ir dar kitas vyriÅ¡kis taip pat pristatęs E. S.. Darbuotoja paprašė buto dokumentų, pirkėjas pasakė, kad dokumentus turi maÅ¡inoje. Jiems išėjus, pirkėjas pasakė, kad butas yra melagingai pardavinėjamas. Pirkėjas prie jos skambino kažkokiam ,,A.“ ar ,,A.“ ir Å¡aukė dėl buto, kad nori jį apgauti. Grįžus į butÄ , ji liko kieme, o pirkėjas nuėjo į butÄ .

Prie jos priėjo agresyviai nusiteikęs O. D. ir rėkdamas liepė eiti ir patvirtinti R. J., kad kambaryje yra R. S.. Ji nuėjo į kambarį, bet ten E. S. nebuvo, ji suprato, kad kambaryje yra E. S. antrininkas. Pirkėjo paklausta, kas gyvena bute, ji iÅ¡vardijo visus asmenis, tačiau pirkėjas apie asmenį pasivadinusį E. S. nieko neklausė ir ji nuėjo pas kaimynę. Kas toliau vyko kambaryje jai nežinoma. Vėliau, tÄ pačiÄ dienÄ , atvažiavo O. D. ir jÄ kartu su Ž. A. nuvežė į (duomenys neskelbtini) pas jos motinÄ .

Ž. A. ant jos Å¡aukė, kad per jÄ nepardavė buto, kad ji dėl visko kalta. O.D. jiems liepė (duomenys neskelbtini) nesirodyti. Ž. A. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavo po dviejų dienų, o ji (duomenys neskelbtini) buvo dvi savaites (3 t. 20-23 b. l.). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus liudytoja G. A. (buvusi A.) davė ir pirmosios instancijos teisme. Ji parodė, kad jai nežinomos E. S. buto pardavimo aplinkybės, nes jai apie tai niekas nepasakojo, ji tik vėliau suprato, kad buvo bandoma parduoti E. S. butÄ , be jo žinios, o buto pirkėjas buvo R.

J.. Ji su R. J. buvo nuvykusi į seniÅ«nijÄ dėl jos iÅ¡sideklaravimo iÅ¡ buto, nes ji neturėjo šį faktÄ patvirtinančio dokumento. Po apsilankymo seniÅ«nijoje R. J. išėjo susinervinęs, keikėsi, nes paaiÅ¡kėjo, kad yra kitas buto savininkas. Jis prie seniÅ«nijos pasakė, kad ,,jÅ«s norit apgauti su butu“. Jie įsėdę į R. J. prabangiÄ maÅ¡inÄ grįžo atgal į butÄ , važiuodami tylėjo. Atvažiavus prie buto ji liko kieme, prie jos priėjo agresyviai nusiteikęs O.

D. ir liepė eiti ir patvirtinti R. J., kad kambaryje yra E. S.. Ji nuėjo į kambarį, bet ten E. S. nebuvo, todėl ji apsisukusi iÅ¡bėgo. Jai iÅ¡bėgus, R. J. liko virÅ¡uje su A. Ž. ir Ž.A. (13 t. 155-160 b. l.). Nors nuteistasis R. J. pirmosios instancijos teisme neigė nuteistųjų A. Ž. ir Ž. A. bei liudytojos G. A. (G. A.) nurodytÄ konfliktinę situacijÄ , įvykusiÄ po jo ir G. A. apsilankymo (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, teigdamas, kad ,,nebuvo tokio pokalbio“, teisėjų kolegija tokį nuteistojo teiginį vertina kaip bandymÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija patikimais pripažįsta nuteistųjų A.

Ž. ir Ž. A. bei liudytojos G. A. (G. A.) parodymus apie jų nurodytÄ konfliktinę situacijÄ , nes jų parodymai dėl Å¡ios aplinkybės logiÅ¡ki, iÅ¡samÅ«s, vienodi, sutampa tarpusavyje ir atitinka kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes.Taigi, teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi nuteistųjų O. D., A. Ž., Ž. A., A. J., nukentėjusiojo E.S., liudytojos G. A. parodymus, juos palyginusi ir sugretinusi tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais: nuteistojo R. J., liudytojų A. A., M. M. parodymais, asmens parodymo atpažinimo pagal jo nuotraukÄ protokolais ir kitais raÅ¡ytiniais bylos įrodymais, ir iÅ¡ naujo įvertinusi jų visumÄ , konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad R.

J. 2008-07-31 pasiraÅ¡ydamas su A. Ž., prisistatančiu E. S., preliminariÄ E. S. buto pirkimo - pardavimo sutartį ir 2008-08-05 sumokėdamas už šį butÄ skolas, žinojo, kad asmuo (A. Ž.), prisistatantis E. S., nėra teisėtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Tačiau byloje pakanka patikimų, iÅ¡ skirtingų Å¡altinių gautų įrodymų, kad R. J. 2008-08-06, nuvykęs į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijÄ dėl G. A. iÅ¡sideklaravimo iÅ¡ buto pažymos, sužinojo, kad jo ketinamas įsigyti butas yra pardavinėjamas melagingai.

R. J. grįžęs iÅ¡ seniÅ«nijos ir pabendravęs su nuteistaisiais A. Ž. ir Ž. A. tuo įsitikino ir dėl to nuteistiesiems grasino kreiptis į policijÄ . Tačiau to nepadarė, pats prisijungė prie nuteistųjų pradėtos ir daromos nusikalstamos veikos ir tapo jų bendrininku. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad byloje nėra jokio raÅ¡ytinio įrodymo apie R. J. atsiskaitymÄ su tariamu E. S.. Nuteistasis R. J. teisme parodė, kad pareikalavus A. Ž., prisistačiusiam E. S., jis sumokėjo jam grynais pinigais 84 649,85 Lt bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ vykstant pas notarę pasiraÅ¡yti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį (13 t.175-183 b.l.).

Tačiau tokio teiginio apeliantas nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, teigdamas, kad jokio raÅ¡ytinio patvirtinimo apie pinigų perdavimÄ A. Ž. neturi, nėra ir šį faktÄ galinčių patvirtinti liudytojų, nes pinigų perdavimo momentu jie bute buvo dviese. Nuteistasis A. Ž. kategoriÅ¡kai neigia iÅ¡ R. J. gavęs pinigus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į A. Ž. nustatytÄ vaidmenį Å¡io nusikaltimo padaryme, tiki jo parodymais ir vertina kaip neįtikinamus nuteistojo R. J. parodymus.

Teisėjų kolegijos nuomone, R. J., bÅ«damas solidaus amžiaus, gyvenimiÅ¡kÄ ir darbo teisėsaugos institucijose patirtį turintis žmogus, negalėjo perduoti mažai pažįstamam, žymiai jaunesniam asmeniui (A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)) grynais pinigais – 84649,85 Lt sumÄ , dar iki pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, iÅ¡ jo nepareikalavęs jokio raÅ¡ytinio patvirtinimo apie jų gavimÄ . Be to, nuteistojo R. J. parodymai, kad jis atsiskaitęs su A. Ž. iÅ¡ karto su juo vyko pas notarę pasiraÅ¡yti pagrindinės sutarties, prieÅ¡tarauja nuteistųjų A.

Ž. ir Ž. A. parodymams, kurie vienodai parodė, kad A. Ž. į notarų kontorÄ pasiraÅ¡yti galutinės sutarties atvežė O. D., o pirkėjas su A. J. jų laukė notarinėje kontoroje. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paaiÅ¡kėjus, jog buto pirkimo – pardavimo sandoris sudarytas su netikru buto savininku, R. J. nuvykęs į policijos komisariatÄ niekam jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, susitikęs prie policijos komisariato su A. J. apgailestavo, kad Å¡iam neteks bute daryti remonto.

KitÄ dienÄ R. J. pateikė prokuratÅ«rai pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad forminant sandorį notarų biure Nr. (duomenys neskelbtini) notarei A. A. kilo įtarimas ar tas asmuo yra tas už kurį laiko save pardavėjas, notarei papraÅ¡ius patikslinti jo tapatybę, jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijÄ ir II â€“Ä policijos komisariatÄ ir sužinojo, kad buto pardavėjas E. S. nėra buto savininkas E. S., todėl pranešė notarei A. A. ir ji sustabdė įteisinimo registracijÄ (2 t. 1-2 b. l.).

Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad toks pareiÅ¡kimo turinys nesutampa ne tik su byloje nustatytomis nusikalstamos veikos nutraukimo aplinkybėmis (Registrų centro Vilniaus filialo 2008-08-07 sprendimas, 2 t. 115 b.l.), bet ir prieÅ¡tarauja vėliau duotiems nuteistojo R. J. parodymams, kuriuose jis teigė, kad apie tai, kad yra apgautas suprato po notarės skambučio 2008-08-06 apie 16.30 val., kai Å¡i pasakė, kas skambino tikrasis savininkas, ir po to iÅ¡ karto jis nuvažiavo į policijos komisariatÄ (13 t. 175-183 b.l.).

Tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti vienareikÅ¡mę ir kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad R. J. 2008-08-06 vykdamas į Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biurÄ pasiraÅ¡yti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, žinojo, kad asmuo, su kuriuo jis pasiraÅ¡o pirkimo – pardavimo sutartį ir kuris notarei A. A. pristato E. S., nėra tikrasis E. S., o tik juo melagingai prisistatantis A. Ž., tačiau Å¡ios aplinkybės notarei, tvirtinančiai pirkimo – pardavimo sandorį, tyčia nenurodė, pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, ir tokiais savo veiksmais, Å¡alindamas kliÅ«tis svetimam turtui apgaulės bÅ«du įgyti, padėjo bendrininkams tęsti ir užbaigti sukčiavimÄ .

Nuteistasis R. J. tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2008-08-06, Registrų centrui pateikė praÅ¡ymÄ - įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (2 t. 114 b.l.), tačiau toks jo praÅ¡ymas buvo netenkintas, nes pateiktoje 2008-08-06 pirkimo – pardavimo sutartyje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta sandorio tvirtinimo data buvo ankstesnė negu sandorio sudarymo data (2 t. 115 b. l.). Be to, dėl minėtos buto pirkimo – pardavimo sutarties neregistravimo į Registrų centrÄ kreipėsi ir sutartį patvirtinusi notarė A.

A. (2 t. 99-103 b.l.). Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad R. J. prie sukčiavimo prisijungė vėliau - 2008-08-06, apelianto skunde nurodomi duomenys, gauti taikant nuteistajam O. D. operatyvinės veiklos priemones – slaptÄ telefoninių pokalbių klausymÄ ir jų turinio fiksavimÄ , neanalizuojami ir nevertinami, nes jie, sprendžiant R. J. kaltumo dėl jo dalyvavimo pasikėsinime sukčiauti klausimÄ , įrodomosios reikÅ¡mės neturi. Sukčiavimas, įgyjant teisę į svetimÄ turtÄ , laikomas baigtu, kai kaltininkas įsigyja dokumentus, suteikiančius teisę į turtÄ .

Å ioje byloje kaltininkai tokio dokumento neįsigijo. Nors Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė A. A. 2008-08-06 patvirtino A. Ž., prisistačiusio notarei E. S., ir R. J. pasiraÅ¡ytÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau Å¡ios sutarties vykdymas dėl sutartyje padarytų klaidų ir notarės iniciatyva buvo sustabdytas. Taigi nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, todėl R. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas įvykdyti sukčiavimÄ .Dėl nukentėjusiojo E. S. civilinio ieÅ¡kinio Nuteistojo R.

J. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas E. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį solidariai iÅ¡ visų nuteistųjų, nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų.Toks apelianto skundo teiginys nepagrįstas. IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, nurodydamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnį motyvus, nurodė ir nukentėjusiojo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo motyvus (14 t. 84 b. l.). Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo 11 596, 55 Lt sumai (2 t. 33-47 b. l.), vėliau civilinį ieÅ¡kinį papildė 6894,93 Lt suma (2 t. 40-45 b. l.).

Tokiu bÅ«du nukentėjusysis byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo 18 491,48 Lt sumai. Tokio dydžio nukentėjusiojo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas dokumentais ir atitinka protingumo kriterijų (2 t. 33-47; 40-45 b. l.).Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. S. papildė civilinį ieÅ¡kinį, motyvuotai praÅ¡ydamas iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų solidariai priteisti 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (11 t. 74-75 b. l.). Pirmosios instancijos teismas šį nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ patenkino.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismo priteistas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam yra adekvatus nuteistųjų padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis E. S. nuo vaikystės yra (duomenys neskelbtini), jam nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis (11 t. 50 b. l.). Nukentėjusysis nurodė, kad jis dėl neteisėto jo buto pardavimo patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, jo patirtas didžiulis sukrėtimas peraugo į emocinę depresijÄ , paÅ«mėjo jos sveikatos problemos.

Dėl neigiamų iÅ¡gyvenimų, nuolatinės įtampos ir rÅ«pesčių paÅ«mėjo kojos traumos padariniai, dėl ko turėjo kreiptis į gydytojus (11 t. 51 b. l.), tam tikram laikui nutraukti mokslus universitete. Dėl įvykdyto nusikaltimo prarado pasitikėjimÄ Å¾monėmis, saugumu visuomenėje, iki Å¡iol jaučia emocinės depresijos padarinius, padidėjusį jautrumÄ , nemigÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis dėl nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalÄ , todėl ji turi bÅ«ti atlyginta.Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiojo E. S. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos, padarė klaidÄ nurodydamas jos dydį (25491,48 Lt).Kaip minėta, nukentėjusysis E. S. nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį ir prašė iÅ¡ kaltų asmenų priteisti turtinę žalÄ 18 491,48 Lt sumai, o civilinio ieÅ¡kinio papildyme nurodė 25491,48 Lt sumÄ kaip turtinės (18 491, 48 Lt) ir neturtinės žalos (7 000 Lt) suminį dydį (11 t. 75 b.l.).

Pirmosios instancijos teismas dėl neatidumo civilinio ieÅ¡kinio papildyme nurodytÄ 25 491,48 Lt sumÄ priteisė kaip turtinės žalos atlyginimÄ .Kadangi nuteistojo R. J. gynėjas skundžia teismo nuosprendį ir dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai nustatyto civilinio ieÅ¡kinio dydžio (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, taikomais kitiems nuteistiesiems, nuosprendį dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio dydžio keičia ne tik nuteistajam R.

J., bet ir kitiems nuteistiesiems (O. D., Ž. A. (Ž. A.), A. Ž. ir A. J.). Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, priteisdamas E. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį solidariai iÅ¡ visų nuteistųjų, neatsižvelgė į tai, kad R. J. savo lėšomis padengė E. S. padarytus didelius įsiskolinimus. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalÄ asmenys jÄ privalo atlyginti visi kartu (solidariai).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika – pasikėsinimas sukčiauti - buvo padaryta bendrininkų grupės, todėl visi nuteistieji turi pareigÄ atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad R. J. mokėdamas nukentėjusiojo E. S. buto įsiskolinimus, žinojo, kad butas parduodamas ne teisėto jo savininko, tačiau nuteistajam tai sužinojus ir prisijungus prie kitų asmenų daromos nusikalstamos veikos, jo atsakomybė yra bendra su kitais nuteistaisiais.

Dėl nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį Pagal BK 181 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas prievartavo didelės vertės turtÄ arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba prievartavo turtÄ dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Skundžiamu teismo nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartÄ , grasindamas paskelbti informacijÄ , kurios atskleidimas nepageidautinas, atvirai savo naudai vertė notarę A.

A. perduoti didelės vertės turtÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias Å¡io nusikaltimo padarymo aplinkybes: po to, kai R. J., veikdamas bendrininkų grupe, 2008-08-06 Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biure, žinodamas, kad A. Ž., prisistatęs notarei A. A. buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku E.S., pasirašė su juo ( R. J.) buto pirkimo - pardavimo sutartį, jis (duomenys neskelbtini) notarų biuro patalpose, 2008-08-07, tiksliai nenustatytu metu, neturėdamas teisėto pagrindo, nes žinojo, kad pasiraÅ¡o sutartį su netikru savininku, pateikusiu notarei negaliojančiÄ E. S. asmens tapatybės kortelę, panaudodamas psichinę prievartÄ , grasindamas sužlugdyti nukentėjusiÄ jÄ A.

A., paskelbdamas informacijÄ , kurios atskleidimas nepageidautinas - apie tai, kad notarė A. A. nekompetentinga, privertė nukentėjusiÄ jÄ pasiraÅ¡yti 2008-09-16 Reikalavimo teisės pirkimo - pardavimo sutartį dėl teisės į 107321 Lt, ir Å¡ios sutarties pagrindu 2008-09-16 (duomenys neskelbtini) notarų biure gavo iÅ¡ notarės A. A. 50 000 Lt.Nuteistasis R. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme neneigė, kad po to, kai buvo nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta apgaulės bÅ«du, jis bendravo su Å¡iÄ pirkimo - pardavimo sutartį patvirtinusia notare A.

A., skambino jai ir lankėsi jos biure, reikÅ¡damas notarei pretenzijas, kad Å¡i, nepatikrinusi dokumentų galiojimo, sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį, dėl ko jis neva patyrė didelę turtinę žalÄ . 2008-09-16 jis su notare pasirašė Reikalavimo teisės pirkimo - pardavimo sutartį dėl teisės į 107 321 Lt sumÄ ir Å¡ios sutarties pagrindu iÅ¡ notarės gavo 50 000 Lt bei reikalavo sumokėti likusiÄ sutartyje numatytos sumos dalį. Tačiau nuteistasis R. J. teigia, kad jis tokius veiksmus atliko turėdamas tam teisėtÄ pagrindÄ , nes dėl neteisėtai notarės patvirtintos sutarties jis patyrė turtinę žalÄ ir dėl to su notare pasirašė Reikalavimo teisės pirkimo - pardavimo sutartį.Apeliaciniame skunde nuteistojo R.

J. gynėjas nurodo iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes ir teigia, kad teismas, spręsdamas R. J. kaltumo prievartavus notarės turtÄ klausimÄ , rėmėsi nepatikimais bylos duomenimis, o reikÅ¡mingų bylos iÅ¡sprendimui įrodymų neaptarė ir nevertino. Apeliantas kaip nepatikimus nurodo nukentėjusiosios A. A. ir liudytojo M. B. parodymus ir reikÅ¡mingais bylai teisingai iÅ¡spręsti laiko nuteistųjų O. D., Ž. A., A. Ž. ir liudytojos G. A. nurodytas E. S. buto pardavimo aplinkybes, pagal kurias R. J. neva nieko nežinojo apie apgaulingai pardavinėjamÄ E. S. butÄ , taip pat Notarų garbės teismo 2009-05-05 sprendimÄ , kuriame nurodoma, kad notarė A.

A. pripažino savo kaltę, gailisi ir ėmėsi realių veiksmų R. J. padarytos turtinės žalos atlyginimui, 2008-09-16 pasiraÅ¡ydama reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ naujo įvertinęs byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus bei patikrintus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo ir jo gynėjo teiginiai apie nuteistojo R. J. teisinį pagrindÄ reikalauti iÅ¡ notarės turtinės žalos atlyginimo prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.Nuteistojo R.

J. veiksmų – reikalauti iÅ¡ notarės A. A. žalos atlyginimo – teisėtumas tiesiogiai susijęs su Å¡ioje byloje R. J. pateiktu kaltinimu dėl dalyvavimo pasikėsinime sukčiauti. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas R. J. nuteisimo už pasikėsinimÄ sukčiauti pagrįstumÄ , iÅ¡analizavo ir iÅ¡ naujo įvertino apelianto nurodomų nuteistųjų O. D., Ž. A. (Ž. A.), A. Ž. ir liudytojos G. A. parodymus, susijusius su R. J. vaidmeniu E. S. buto pardavime, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad R.

J. kartu su kitais nuteistaisiais dalyvavo pasikėsinime sukčiauti. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas ir anksčiau aptartas pasikėsinimo sukčiauti aplinkybes bei R.J. vaidmenį šio nusikaltimo padaryme, sprendžia, kad R. J. savo reikalavimo teisę notarei dėl žalos atlyginimo kildina iš bendrininkų grupės apgaulės būdu sudaryto sandorio, todėl toks reikalavimas negali būti pripažintas teisėtu, nes iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad notarė, sudarydama preliminariÄ ir pagrindinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, buvo apgauta, t. y. notarė buvo suklaidinta dėl buto savininko asmens tapatybės. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, kad notarė, patvirtindama pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį, žinojo, kad jai pateiktas tariamo E. S. tapatybę patvirtinantis dokumentas – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duota (duomenys neskelbtini) (2 t., 86 b. l.) negalioja.

Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantis notarės A. A. 2008-08-05 padarytas iÅ¡raÅ¡as apie asmenį E. S., kuriame nurodyta, kad galiojantis E. S. asmens dokumentas yra asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini) (2 t. 87 b. l.), Å¡iÄ aplinkybę teisme pripažino ir nukentėjusioji A. A.. Ji pirmosios instancijos teisme parodė, kad prieÅ¡ patvirtindama pagrindinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, žinojo, kad jos tvirtinamoje sutartyje yra nurodytas negaliojantis E. S. asmens dokumentas, tačiau buto pirkimo – pardavimo sutartį vis tiek pasirašė, taip gelbėdama R.

J., nes pastarasis teigė, kad buto pardavėjui sumokėjo sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ , tačiau neturi jokio raÅ¡ytinio šį faktÄ patvirtinančio dokumento (13 t. 150-155 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks notarės elgesys (sandorio tvirtinimas, žinant, kad negalioja vienos iÅ¡ sutartį pasiraÅ¡iusios Å¡alies asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas) yra nepateisinamas, tačiau teismas neturi teisinio pagrindo Å¡ioje byloje vertinti notarės atliktų veiksmų teisėtumo, nes notarės veiksmai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad dėl notarės neteisėto elgesio priimtas Notarų garbės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas, kuris Å¡ioje byloje nekvestionuojamas. Tačiau teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį, kad nei notarė A. A., pasiÅ«lydama R. J. atlyginti pastarojo neva patirtÄ turtinę žalÄ ir 2008-09-16 pasiraÅ¡ydama su juo Reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį, nei Notarų garbės teismas, priimdamas (duomenys neskelbtini) sprendimÄ , neturėjo duomenų apie R.

J. dalyvavimÄ pasikėsinime sukčiauti, nes toks įtarimas R. J. buvo pateiktas tik 2009-11-11.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. J. reikalaudamas iÅ¡ notarės neva jo patirtos turtinės žalos atlyginimo prieÅ¡ notarę naudojo psichinę prievartÄ .Psichinės prievartos panaudojimas gali pasireikÅ¡ti įvairiais grasinimais prieÅ¡ nukentėjusįjį ar kitÄ asmenį. Vienas iÅ¡ tokių grasinimų yra paskelbti informacijÄ , kurios atskleidimas nepageidautinas. Toks grasinimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas siekia sukelti nukentėjusiajam tam tikros informacijos paskelbimo baimę.

Gali bÅ«ti grasinama paskelbti tiek tikras, tiek iÅ¡galvotas žinias, kurios gali neigiamai apibÅ«dinti nukentėjusiojo, jo artimojo ar kito žmogaus asmenybę; gali tapti pagrindu apkaltinti asmenį įstatymo pažeidimu; arba kurių atskleidimas gali pakenkti asmens ekonominiam, politiniams, asmeniniams interesams.Nukentėjusiosios A. A., liudytojo M. B. parodymais nustatyta, kad nuteistasis R. J. notarei grasino paskelbti informacijÄ , kurios atskleidimas nepageidautinas, o bÅ«tent: grasino vieÅ¡ai paskelbti, kad notarė nekompetentinga, nes patvirtino pirkimo – pardavimo sutartį su negaliojančiu dokumentu.

Nors tokia žinia buvo tikra, tačiau jos vieÅ¡as atskleidimas buvo nepageidautinas, nes galėjo pakenkti nukentėjusiosios A. A. kaip notarės darbinei reputacijai, todėl notarė, nežinodama, kad R. J. dalyvavo nusikalstamoje veikoje, sutiko su juo pasiraÅ¡yti Reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kaip nepatikimus teisme duotus nukentėjusiosios A. A. ir liudytojo M. B. parodymus, nes jie abu betarpiÅ¡kai bendravo su nuteistuoju R. J., sprendžiant jam neva padarytos žalos atlyginimo klausimÄ , jų parodymai duoti teisme yra logiÅ¡ki, iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s, sutapo tarpusavyje, juos patvirtina kiti raÅ¡ytiniai bylos įrodymai.

Nukentėjusiosios A. A. ir liudytojo M. B. nurodytos turto prievartavimo aplinkybės, įvertinus jas objektyvių bylos duomenų kontekste (2009-03-09 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-39-(09) stenografuoti R. J. ir A. A. pokalbiai (t. 4, b. l. 41-65)), leidžia konstatuoti nusikalstamo įvykio buvimo faktÄ ir nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, todėl jos pripažįstamos esminėmis. Apelianto skunde minimi pirminiai notarės A. A. parodymai, duoti 2008-08-07, su aptariamu nusikaltimu nesusiję, todėl jais teismas nesivadovauja.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktikÄ asmenų – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo – parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai Å¡ie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamoje byloje pakanka patikimų įrodymų, kad nuteistasis R. J. prievartavo turtÄ iÅ¡ notarės A. A., todėl jis pagrįstai už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ nuteistas ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 3 dalį kaip didelės vertės turto prievartavimas.

Dėl nukentėjusiosios A. A. apeliacinio skundo argumentų Nukentėjusioji A. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o teismo nuosprendžio dalį dėl R. J. nuteisimo pakeisti: R. J. nuskalstamus veiksmus pasikėsinimo sukčiauti epizode kvalifikuoti kaip baigtÄ sukčiavimÄ ir paskirti R. J. galutinę subendrintÄ bausmę - ne mažesnę kaip 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliantės praÅ¡ymas - kvalifikuoti nuteistojo R. J. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ pasikėsinimÄ sukčiauti kaip baigtÄ nusikaltimÄ atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, aptardama nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, pasisakė dėl Å¡ios nuteistojo R. J. nusikalstamos veikos teisinio vertinimo, todėl dar kartÄ dėl jo nepasisako. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, nukentėjusioji prieÅ¡taringai vertina savo sudarytÄ ir patvirtintÄ buto pirkimo – pardavimo sutartį. Apeliantė, praÅ¡ydama nuteistojo R. J. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti kaip baigtÄ nusikaltimÄ , remiasi jos sudarytoje pirkimo - pardavimo sutartyje įraÅ¡ytu Å¡alių susitarimu, kad Å¡i sutartis taip pat yra perdavimo – priėmimo aktas ir nuosavybės teisė į parduotÄ turtÄ pereina pirkėjui nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, tačiau po to skunde nurodo, kad sutartyje nurodyta pirkėjo sumokėta pardavėjui pinigų suma nepatvirtina pinigų sumokėjimo fakto, nes sutartis yra niekinė.

Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, kad aptariama buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta apgaulės bÅ«du, todėl tokia sutartis (visa apimtimi) yra niekinė.Be to, nukentėjusioji nesutinka su nuteistajam R. J. paskirta bausme ir praÅ¡o jÄ griežtinti. Kadangi dėl nuteistajam R. J. paskirtos bausmės teisingumo teismo nuosprendį skundžia ir prokuroras, nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentai, susiję su nuteistajam R. J. paskirta bausme, aptariami kartu su prokuroro apeliacinio skundo argumentais.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų Prokuroras, kaip ir nukentėjusioji A. A., skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistajam R. J. paskirtos, apeliantų teigimu, aiÅ¡kiai per Å¡velnios, bausmės. Apeliantai teigia, kad nebuvo pagrindo nuteistajam R. J. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti Å¡velnesnę nei numatyta įstatyme bausmės rūšį. Todėl apeliantai praÅ¡o panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymÄ ir skirti nuteistajam R. J. už kiekvienÄ jo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmes.

Prokuroras taip pat nesutinka su nuteistajam A. J. teismo paskirta bausme bei praÅ¡o jÄ griežtinti.Prokuroro ir nukentėjusiosios A. A. praÅ¡ymai atmestini. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teismingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis 2K-7-259/2011).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus bausmės tikslus, nė vienam iÅ¡ jų nesuteikiant iÅ¡skirtinės prioritetinės reikÅ¡mės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2007, 2K-748/2007, 2K-547/2010 ir kt.). Kiekvienos bausmės kaip valstybės prievartos priemonės esmė yra nubaudimas, todėl jau vien bausmės paskyrimu pradedamas įgyvendinti ir tikslas nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems R. J. ir A. J. bausmes atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.Nagrinėjamoje byloje R. J. ir A. J. nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, o R. J. nuteistas dar ir pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyti nusikaltimai yra turtinio pobūdžio, tačiau abiejų straipsnių sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistųjų padaryta nusikalstama veika - pasikėsinimas sukčiauti (BK 22 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 6 dalis, 182 straipsnio 2 dalis) priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas tyčinis, tačiau nebaigtas, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl nesukėlė pasekmių, o tai reiškia, kad tokia veika yra mažiau pavojinga. Nuteistieji R. J. ir A. J. veikė kaip padėjėjai. Byloje nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupe.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad R. J. prie Å¡ios nusikalstamos veikos prisijungė baigiamajame etape, o tai rodo, kad jo veiksmų apimtis nusikaltimo padaryme nebuvo didelė. Abu nuteistieji apibÅ«dinami teigiamai, dirba, byloje nėra duomenų, kad jie po Å¡ioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo bÅ«tų padarę naujas nusikalstamas veikas, tai rodo mažesnį jų pavojingumÄ visuomenei. Nuteistojo R. J. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 181 straipsnio 3 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje nustatytos faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R.

J. įvykdyta nusikalstama veika, lyginant jÄ su tipinio tokio nusikaltimo pavojingumu, yra mažesnio pavojingumo. Byloje nustatyta, kad dėl Å¡io nusikaltimo nukentėjusiÄ ja pripažinta notarė A. A. taip pat atliko neleistinus veiksmus, ji, žinodama, kad negalioja buto pardavėjo pateiktas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, patvirtino buto pirkimo – pardavimo sutartį, o vėliau, siekdama nuslėpti šį faktÄ , kvietė nuteistÄ jį R. J. susitikti ir su juo pasirašė Reikalavimo teisės pirkimo - pardavimo sutartį.

Tokie nukentėjusiosios atlikti veiksmai nepateisina nuteistojo R. J. nusikalstamų veiksmų prieÅ¡ notarę, tačiau vertinant R. J. nusikalstamos veikos pavojingumÄ yra reikÅ¡mingi. Nuteistojo R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių Å¡iame epizode nenustatyta. R. J. nėra anksčiau teistas, byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų padaręs naujas nusikalstamas veikas, tai rodo mažesnį jo pavojingumÄ visuomenei. Nuteistasis R. J. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas darbingumo lygis (duomenys neskelbtini) (15 t. 74, 75,76 b. l.)Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems R.

J. ir A. J. bausmes, pažymėjo, kad nuo jų nusikaltimų padarymo iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme praėjo daugiau kaip 5 metai ir tokį laikotarpį teisingumo vykdymo prasme teismas įvertino kaip ilgÄ procesÄ ir dėl to taikė nuteistiesiems BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliantai (prokuroras ir nukentėjusioji A. A.) teigia, kad toks BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra nepagrįstas. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjama byla yra pakankamai sudėtinga, buvo tiriamos septynių asmenų padarytos skirtingos nusikalstamos veikos, todėl baudžiamojo proceso terminas virÅ¡ penkių metų yra protingas ir pateisinamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokie apelianto teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ilgo baudžiamojo proceso trukmės. Teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ilgo baudžiamojo proceso trukmės.Šioje baudžiamojoje byloje proceso eigos analizė rodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2008-09-07, baigtas – 2011-09-07, t. y. truko tris metus. Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta 2013-12-17.

Nagrinėjamoje byloje A. J. atžvilgiu buvo tiriama tik viena nusikalstama veika, o nuteistojo R. J. atžvilgiu dvi nusikalstamos veikos. Nuteistųjų R. J. ir R.J. įvykdytos nusikalstamos veikos nėra sudėtingos ar reikalaujančios atlikti daug sudėtingų ir dėl objektyvių priežasčių ilgai trunkančių tyrimo veiksmų (ekspertizių, eksperimentų, bendradarbiavimo su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis ir pan.). IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pasikėsinimas sukčiauti buvo iÅ¡aiÅ¡kintas tÄ pačiÄ dienÄ , kai jis buvo įvykdytas.

Nuteistojo R. J. įvykdyto turto prievartavimo ištyrimas taip pat nebuvo sudėtingas. Aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje buvo tiriamos kitos, su šiais nuteistaisiais nesusijusios nusikalstamos veikos, nepateisina ilgo baudžiamojo proceso trukmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytus ir teismui pateiktus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis, konstatuoja, kad nuteistiesiems R. J. ir A. J. paskyrus laisvės atėmimo bausmes, nebus pasiekti bausmės tikslai įtvirtinti BK 41 straipsnyje ir įgyvendintas teisingumo principas.

Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis nuteistiesiems R. J. ir A. J. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos pritaikytos tinkamai, todėl prokuroro ir nukentėjusiosios A. A. praÅ¡ymai griežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes atmetamas. Dėl nuteistųjų Ž. A. (Ž. A.) ir V. M. apeliacinių skundų argumentų Skundžiamu teismo nuosprendžiu Ž. A. (Ž. A.) nuteistas už 7 nusikalstamų veikų padarymÄ , o V. M. už 4 nusikalstamų veikų padarymÄ .

Abu nuteistieji skundžia teismo nuosprendžio dalį dėl jų nuteisimo už svetimo turto vagystes iš parduotuvių. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. A. (Ž. A.) nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo jo įvykdytas vagystes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir prašo šias jo veikas kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį.Apeliantas nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde taip pat prašo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad jis įvykdė ne atviras, o slaptas vagystes, bei atitinkamai sušvelninti paskirtas bausmes.

Nuteistųjų V. M. ir Ž. A. (Ž. A.) praÅ¡ymai tenkintini iÅ¡ dalies. Dėl BK 178 straipsnio 2 dalies taikymo Apeliantai nuteistieji Ž. A. (Ž. A.) ir V. M. nurodo, kad jų nusikalstamos veikos dėl svetimo turto vagysčių iÅ¡ parduotuvių neteisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir praÅ¡o jų veiksmus kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.Toks apeliantų praÅ¡ymas tenkintinas.Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį.

Å iame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis jÄ nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia vieÅ¡ai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktÄ . Kaltininkas žino, kad Å¡ie asmenys supranta jo veiksmų pobÅ«dį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai:

1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant);

2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai;

3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba paÅ¡aliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios bÅ«senos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011; 2K-91/2013). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iÅ¡ pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui paÅ¡alinių asmenų, jiems matant sÄ moningai tęsė pagrobimÄ siekdamas užvaldyti svetimÄ turtÄ .Byloje nuteistieji pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad jie padarė tris atviras vagystes iÅ¡ parduotuvių (duomenys neskelbtini) (viena veika) ir (duomenys neskelbtini) (2 veikos).

Tačiau pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų – svetimo turto pagrobimo, kvalifikavimo pagal atvirųjų vagysčių požymius, skundžiamame nuosprendyje nemotyvuotos. Nuteistieji teigia, kad jie vogė slaptai, niekam nematant. Byloje patikimų įrodymų, kurie paneigtų tokius nuteistųjų teiginius, nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji įvykio vietoje sulaikyti nebuvo. Byloje patikimų, BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančių įrodymų, kad pašaliniai asmenys būtų matę ir suvokę kaltininkų veiksmus (vagystes) byloje nėra.

Taigi byloje nenustačius aplinkybės, kad nuteistųjų veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistieji svetimÄ turtÄ pagrobė atvirai. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas netinkamai kvalifikavo kaip atvirÄ vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Nuteistųjų įvykdytos vagystės iš parduotuvių atitinka BK 178 straipsnio 1 dalies nuostatas (byloje yra parduotuvių (duomenys neskelbtini) atstovų pareiškimai (3 t. 142, 165, 173 b. l.)), todėl skundžiamas teismo nuosprendis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo keistinas (BPK 238 straipsnio 1 punktas). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje netinkamai nurodytas Ž. A. (Ž. A.) dalyvavimo jam inkriminuotose nusikalstamose veikose laipsnis.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodė, kad Ž. A. (Ž. A.) veiksmai dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų vertintini kaip vykdytojo, tačiau rezoliucinėje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje Ž. A. (Ž. A.) dalyvavimas nusikalstamoje veikoje įvertintas kaip organizatoriaus, nurodant BK 24 straipsnio 4 dalį. Šis neatitikimas tarp pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies pripažįstamas technine, rašymo klaida, kuri ištaisytina, naikinant Ž.

A. (Ž. A.) BK 24 straipsnio 4 dalies taikymÄ . Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes Ž. A. (Ž. A.) buvo visų jam inkriminuotų veikų vykdytoju, todėl jam taikytina BK 24 straipsnio 3 dalis, tačiau atsižvelgiant į BK 26 straipsnio turinį, iÅ¡ kurio seka, kad nusikaltimo vykdytojo veika kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį (kasacinė nutartis 2K-634/2007), Ž. A. (Ž. A.) nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 24 straipsnį 3 dalį nenurodomas, o nuteistajam V. M. nurodytas BK 24 straipsnio 3 dalies taikymas naikinamas kaip perteklinis.

Apeliacinės instancijos teismui konstatavus netinkamÄ baudžiamojo įstatymo - BK 178 straipsnio 2 dalies taikymÄ ir perkvalifikavus nuteistųjų nusikalstamas veikas į BK 178 straipsnio 1 dalį, skirtinos ir naujos, BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje, numatytos bausmės. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys: vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apropojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei atsižvelgdamas į nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų kiekį bei skundžiamame teismo nuosprendyje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, visiems nuteistiesiems už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ parenka laisvės atėmimo bausmę, o jos dydį nustato mažesnį nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, taikomais kitiems nuteistiesiems, nuosprendį keičia ir O. D. dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 178 straipsnio 2 dalies) taikymo ir nustato jam naujas bausmes, atsižvelgiant į skundžiamame teismo nuosprendyje nustatytas jo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo Apeliantas nuteistasis Ž. A. (Ž. A.) prašo taikyti jam BK54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį.

Toks apelianto praÅ¡ymas atmestinas.Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tik tada, jeigu nustatomos iÅ¡imtinės aplinkybės, leidžiančios padaryti iÅ¡vadÄ , jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės: jo prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis, jo Å¡eiminė padėtis (gyvena su sugyventine, augina du nepilnamečius vaikus), taip pat aplinkybės, kad jis dirba, gerai charakterizuojamas, mokosi, nevertintinos kaip iÅ¡imtinės aplinkybės, kurios leistų paskirti Å¡velnesnę negu numato įstatymo, pagal kurį jis nuteistas, sankcija bausmę.

Nuteistojo prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis yra įvertintas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į Å¡iÄ aplinkybe atsižvelgta nuteistajam nustatant bausmės dydžius. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas skunde nurodo tik teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes ir nemini, kad jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, kas rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir nedaro teisingų iÅ¡vadų.

Ž. A. (Ž. A.) visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininku grupe, buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas. Vertinant nuteistojo nurodytÄ aplinkybę, kad nuo nusikaltimo padarymo iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme praėjo daugiau kaip 5 metai, pažymėtina, kad Ž. A. (Ž. A.), prieÅ¡ingai nei nuteistieji R. J. ir A. J., nuteistas už septynių nusikalstamų veikų padarymÄ , bÅ«tent dėl byloje tiriamų nusikalstamų veikų skaičiaus baudžiamasis procesas ir užsitęsė.

Todėl remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir atsižvelgdama į bylos duomenų visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių nuteistajam Ž. A. (Ž. A.) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, todėl toks apelianto praÅ¡ymas atmetamas. Dėl nuteistojo A. Ž. apeliacinio skundo Nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, nuteistasis A. Ž. atÅ¡aukė savo apeliacinį skundÄ . BPK 316 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundÄ atÅ¡aukti.

PraÅ¡ymai dėl skundų atÅ¡aukimo gali bÅ«ti paduoti iki teismo praneÅ¡imo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laikÄ ir vietÄ (BPK 316 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. Ž. praÅ¡ymÄ dėl apeliacinio skundo atÅ¡aukimo pareiÅ¡kė nepažeisdamas BPK 316 straipsnio 3 dalies reikalavimų, todėl Å¡is praÅ¡ymas tenkinamas ir jo apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtu, o teismo procesas dėl jo apeliacinio skundo nagrinėjimo nutraukiamas.         Dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014-05-07 pirminiu praÅ¡ymu Nr. (4.22.) TPA-631 prašė iÅ¡ nuteistojo V.

M. priteisti valstybei 696,64 Lt už advokato suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ (15 t. 71 b. l.), o 2014-08-25 patikslintu praÅ¡ymu Nr. (4.22.) TPA-783 prašė priteist – 200 Lt (57,92 Eur) (15 t. 104 b. l.). PraÅ¡ymas atmestinas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymai netenkinami (kasacinės   nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K–322/2014).

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo (iÅ¡teisintojo) valios. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas iÅ¡laidas.

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 236 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 316 straipsnio 5 dalimi,n u s p r e n d ž i a:Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį pakeisti: Pasikėsinimo sukčiauti nukentėjusiojo E. S. epizode nustatyti, kad R. J., nežinodamas, kad A. Ž. prisistato E. S., kartu su O. D., Ž. A. (Ž. A.), A. J. bei A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008-07-31 atvyko į Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biurÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kuriame R.

J. su A. Ž., prisistačiusiu notarei A. A. E. S. ir pateikusiu pastarojo asmens tapatybės kortelę ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus, pasirašė preliminariÄ E. S. buto pirkimo - pardavimo sutartį, ir 2008-08-05 kartu su A. J. ir A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini), kur R. J. sumokėjo skolas už minėtÄ butÄ , o A. Ž., prisistatęs E. S., pasirašė dokumentus. Panaikinti Ž. A. (Ž. A.) BK 24 straipsnio 4 dalies taikymÄ .Ž.

A. (Ž. A.) nusikalstamas veikas dėl svetimo turto vagysčių iÅ¡ parduotuvių perkvalifikuoti:iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies (vagystė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) parduotuvės) į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams;iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies (vagystė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini)) į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 1 mėnesiui;BK 178 straipsnio 2 dalies (vagystė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini)) į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) subendrinti, iÅ¡ dalies sudedant ir apimant, su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, ir paskirti Ž.

A. (Ž. A.) galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams. Panaikinti V. M. BK 24 straipsnio 3 dalies taikymÄ .V. M. nusikalstamas veikas dėl svetimo turto vagysčių iÅ¡ parduotuvių perkvalifikuoti:iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies (vagystė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) parduotuvės) į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams;iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies (vagystė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini)) į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams;iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies (vagystė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini)) perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams;Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) subendrinti, iÅ¡ dalies sudedant, su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir V.

M. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dviem) metams. O. D. nusikalstamas veikas dėl svetimo turto vagysčių iÅ¡ parduotuvių perkvalifikuoti:iÅ¡ BK 24 straipsnio 4 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies (vagystė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) parduotuvės) į BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams;iÅ¡ BK 24 straipsnio 4 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies (vagystė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini)) į BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams;iÅ¡ BK 24 straipsnio 4 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies (vagystė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini)) į BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 5 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) subendrinti, iÅ¡ dalies sudedant ir apimant, su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, ir O.

D. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams. Sumažinti iÅ¡ nuteistųjų O. D., Ž. A. (Ž. A.), A. Ž., R. J., A. J. solidariai priteistos nukentėjusiajam E. S. turtinės žalos dydį iki 5 355, 50 € (penkių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt penkių eurų, 50 euro centų (atitinkamai 18 491,48 litų)). Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro ir nukentėjusiosios A.

A. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundÄ palikti nenagrinėtÄ ir apeliacinį teismo procesÄ nutraukti. Kolegijos pirmininkė             Elena Vainienė Teisėjai             Valdimaras Bavėjanas              Aloyzas Kruopys