2020-09-16 Nr. AB-16965-3-61-3-00478-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1713-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00478-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. (G. R.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. sausio 31 d. neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu bei naudojantis dušu. Tai, kad nuteistajam (suimtajam) turi būti užtikrintas privatumas ne tik nuo kameroje esančių asmenų, bet ir nuo pareigūnų, pripažįstama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Tokie pažeidimai pareiškėjui sukėlė ilgalaikius dvasinius, emocinius neigiamus išgyvenimus.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai (juridinis asmuo Lukiškių TI-K pasibaigė dėl reorganizavimo) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad administracinėje byloje Nr. I-6159-815/2016 jau buvo įvertintas pareiškėjo skundas dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, sanitarinio mazgo, privatumo ir kitų nusiskundimų laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 26 d. Lukiškių TI-K taip pat prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 tam tikrose gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 m (0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas nutraukė administracinės bylos dalį už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. vasario 22 d. įskaitytinai dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. sausio 31 d.

7. Teismas nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovo prašymu taikė trejų metų senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas praleido senaties terminą skundui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2002 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. sausio 31 d. įskaitytinai ir pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo nagrinėjo tik dėl laikotarpio nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.

8. Teismas iš informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2018 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1795-473/2018 pasisakė dėl pareiškėjo skundo argumento, jog jam naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas jo privatumas laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 22 d. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas administracinės bylos dalį dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu nutraukė už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. vasario 22 d. įskaitytinai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu. Teismas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu vertino laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2019 m. sausio 31 d., o dėl privatumo pažeidimo naudojantis dušu – laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.

9. Dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad į bylą pateiktas Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimas dėl G. R. skundo, kuriame nurodyta, jog sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m pertvara kamerose Nr. 60, 61 ir 62A. Nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos. Teismas sprendė, kad toks atitvėrimas yra nesuderinamas su tinkamu privatumo užtikrinimo reikalavimu. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime taip pat nurodyta, kad tam tikrose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 60, 61 ir 62A, kuriose pagal bylos medžiagą sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, tačiau, remiantis naujausia LVAT praktika, net ir tada negalima teigti, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo užtikrinta, kadangi pareiškėjo teisė į privatumą vis vien galėjo būti pažeidžiama fragmentiškai, net ir nekalint kartu su kitais asmenimis. Atsižvelgęs į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir nurodytą teismų praktiką, teismas konstatavo, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas užuolaidomis ir 1,5 m sienele neužtikrina visapusiškos asmens privatumo apsaugos tiek nuo kameros, tiek nuo priežiūros akutės bei įeinančių prižiūrėtojų, todėl Lukiškių TI-K veiksmai negali būti laikomi teisėtais. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2019 m. sausio 31 d., iš viso 1 074 parų, buvo laikomas kamerose Nr. 60, 61 ir 62A vienas arba su kitu asmeniu neužtikrinant jo privatumo.

10. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d., pažymėjo, jog Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių aukštis yra 1,6 m (0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Į dušinės patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. LVAT yra pripažinęs, jog Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiškėjui privatumo naudojantis dušu (žr. 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018). Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjui trejus metus naudojantis dušu, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinama su asmens teise į privatumą, todėl konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis dušu.

11. Įvertinęs nustatytus pažeidimus, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nors kamerose ir buvo laikomas vienas arba su kitu asmeniu netinkamai atskyrus sanitarinį mazgą nuo prižiūrėjimo akutės, taip pat ilgą laiką (apie 3 metus) naudojosi dušu pažeidžiant privatumą ir tokie pažeidimai buvo tęstiniai bei ilgalaikiai, teismas konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisti pareiškėjui 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. 12. Atsakovo atstovas Vilniaus PN (juridinis asmuo Lukiškių TI-K pasibaigė dėl reorganizavimo) padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo. Pažymi, jog nors EŽTT praktikoje yra nurodoma, jog kamerose turėtų būti atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais, tačiau nacionaliniuose teisės aktuose (higienos normose) tokie reikalavimai nėra nustatyti. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Nurodo, kad kamerose Nr. 252–257, 386–395, 406–417, 418–426 sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos. Pažymi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės.

14. Atsakovo atstovas pažymi, kad, siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 m (0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Į dušinės patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų.

15. Atsakovo atstovas taip pat dėsto argumentus, susijusius su civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygomis bei neturtinės žalos atlyginimu. Atkreipiamas dėmesys, kad žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankišku asmens teisių gynimo būdu. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – neteisėta veika ar neveikimas. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus ar analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų tariamai jam padarytą žalą, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje tikrinamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. sausio 31 d., atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus: pareiškėjo skundo reikalavimų daliai dėl laikotarpio nuo 2002 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. sausio 31 d. įskaitytinai pritaikė ieškinio senaties terminą, administracinės bylos dalį dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu nutraukė už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. vasario 22 d. įskaitytinai (ABTĮ 103 str. 2 p.), dėl likusio laikotarpio konstatavo, kad pareiškėjui nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2019 m. sausio 31 d. (1 074 parų) nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis dušu. Teismas pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų patirtai neturtinei žalai atlyginti priteisė 2 000 Eur.

18. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad sanitariniai mazgai ir dušo patalpos yra įrengti tinkamai.

19. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

20. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyti reikalavimai, jog kamerose turi būti įrengta atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), kt.). EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

21. Prisijungdama prie Konvencijos, Lietuvos Respublika įsipareigojo užtikrinti jos nuostatų taikymą savo teritorijoje. Nors prisijungimas prie Konvencijos neatima valstybės teisės nacionalinėje teisėje pačiai apibrėžti tam tikrus žmogaus teisių ir laisvių standartus (nagrinėjamu atveju reikalavimus, susijusius su kalinimo sąlygomis, įskaitant sanitarinių mazgų įrengimą), tačiau nacionalinėje teisėje įtvirtintas standartas negali būti žemesnis nei nustatytas Konvencijoje, t. y. Lietuva privalo vykdyti įsipareigojimus, kylančius iš visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų, pagal kurias niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Savo valia prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis ir pagarba visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, taip pat pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) principui, yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės teisinė tradicija ir konstitucinis principas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Be to, valstybiniai organai, vykdantys teisinę gynybą, turi tiesiogiai taikyti Konvencijos nuostatas, kurios turi tapti valstybės vidaus teisės sudedamąja dalimi, ir neturi būti jokių kliūčių joms taikyti teismuose ir kituose teisinę gynybą vykdančiuose organuose (žr. Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvadą). Taigi EŽTT jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra aktuali ir Lietuvos teisės aiškinimui ir taikymui (žr. Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. ir kt. nutarimus).

22. LVAT praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele taip pat nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

23. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 1 074 parų nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes jis galėjo būti matomas kitų kameroje esančių asmenų bei prižiūrėtojų, ir konstatavo tokio pobūdžio pareiškėjo teisių pažeidimą.

24. Vertinant atsakovo atstovo argumentus dėl dušo įrengimo, pažymėtina, kad pagal vyraujančią vėliausiąją LVAT praktiką dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1229-624/2020, 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-929-556/2020). Todėl nagrinėjamo ginčo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi, kad Lukiškių TI-K dušai buvo atskirti 1,6 m aukščio (0,4 m atstumas tarp pertvarų ir grindų) ir 1,2 m pločio pertvaromis (šiais Lukiškių TI-K nurodytais duomenimis nėra pagrindo abejoti), konstatuoja, kad pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu pažeidimas skundžiamu teismo sprendimu konstatuotas nepagrįstai.

25. Visgi nustačius, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) buvo pažeista (pažeistas Konvencijos 8 str.), pripažintina, kad Lukiškių TI-K šiuo aspektu veikė neteisėtai (CK 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

26. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovo atstovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti būtų pakankama satisfakcija jo pažeistos teisės į privatumą pažeidimo pripažinimas. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pareiškėjui priteisti piniginę kompensaciją už patirtą neturtinę žalą.

27. Įvertinus pareiškėjui padaryto teisės į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimo pobūdį ir trukmę (1 074 paros), tai, kad pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu pažeidimas skundžiamu teismo sprendimu konstatuotas nepagrįstai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju adekvati suma pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti yra 1 300 Eur.

28. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui G. R. (G. R.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), priteisti 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė