b2ab3638-ec6f-462e-91f3-2ed36c56ca67 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                          Â

              Civilinė byla Nr. 2A-1107-516/2010

                                              Procesinio

sprendimo kategorija: 1.2.6; 1.2.11; 121.15; 121.18.; 121.21.

                                                                                                                          Â

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei

dalyvaujant ieškovei O.B.

ieškovės atstovei advokatei Virginijai Žukienei atsakovo atstovei advokatei Stasei Kazlauskienei

Â

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB “Trikampis žiedas” apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O.D. (B.) ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Trikampis žiedas“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, drausminių nuobaudų panaikinimo, iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

                                                                     Â

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė O.D. (B.) 2009-04-10 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) pripažinti UAB „Trikampis žiedas“ vadovo 2008-12-02 įsakymÄ Nr. N-08-1109 dėl drausminės nuobaudos – papeikimo paskyrimo, 2009-02-05 įsakymÄ Nr. N-09-100 dėl drausminės nuobaudos – papeikimo paskyrimo, 2009-03-03 įsakymÄ Nr. N-09-151 dėl atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtais ir juos panaikinti; 2) pakeisti ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę, atleidimo pagrindÄ nurodant LR DK 129 straipsnį; priteisti iÅ¡ atsakovo 456,96 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio; 3) priteisti 941,60 Lt darbo užmokesčio priedÄ už valandas; 4) priteisti dviejų mėnesių dydžio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ; 5) priteisti vidurinį darbo užmokestį už pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 6) priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos; 7) priteisti 5 proc. metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas; 8) atnaujinti DK 297 str. nustatytÄ kreipimosi į teismÄ terminÄ kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2007-02-01 Darbo sutarties Nr. DS-1833 pagrindu dirbo UAB „Trikampis žiedas“ pamainos virÅ¡ininkės pareigose saugomame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). 2009-02-02 UAB „Trikampis žiedas“ vadovo įsakymu Nr. P-09-88 bei atitinkamu įraÅ¡u darbo sutartyje buvo nutarta perkelti ieÅ¡kovę dirbti į saugomÄ objektÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau O.B. su tokiu darbo sutarties pakeitimu nesutiko dėl jai nepalankių aplinkybių. Laikotarpiu nuo 2009-02-05 iki 2009-02-25 ieÅ¡kovė gydymo įstaigos iÅ¡duoto dokumento pagrindu dėl ligos nedirbo, o 2009-03-03 atvykusi į atsakovo buveinę sužinojo, jog 2009-03-03 yra priimtas UAB „Trikampis žiedas“ vadovo įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir O.B. atleidimo iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

IeÅ¡kovės nuomone, 2009-03-03 UAB „Trikampis žiedas“ vadovo įsakymas yra neteisėtas, kadangi minėtu dokumentu nuobauda ieÅ¡kovei skirta už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ vasario 26-27 dienomis, tačiau pagal atsakovo pateiktÄ grafikÄ minėtomis dienomis turėjo dirbti ne ieÅ¡kovė, o kitas asmuo. O.B. dirbant pas atsakovÄ , iki atleidimo iÅ¡ darbo momento niekada nebuvo žinoma apie UAB „Trikampis žiedas“ vadovo 2008-12-02 bei 2009-02-05 įsakymus dėl drausminių nuobaudų jai skyrimo, todėl yra įsitikinusi, kad su jais susiję dokumentai yra neteisėti, nes suraÅ¡yti neįgaliotų asmenų bei, tikėtina, atgaline data.

Aktas dėl ieÅ¡kovės atsisakymo susipažinti su 2009-02-05 įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra suraÅ¡ytas 2009-02-08 – ieÅ¡kovės nedarbingumo dėl ligos laikotarpiu, kurio metu ji nebuvo darbe. 2009-02-05 ieÅ¡kovė darbo vietoje ne darbo metu buvo tik 7 minutes, tuo tarpu atsakovas tuo metu neva spėjo atlikti eilę veiksmų, susijusių su nuobaudos skyrimu, kurių per tokį laiko tarpÄ atlikti neįmanoma. PaaiÅ¡kino, jog visus darbdavio reikalavimus pasiaiÅ¡kinti pasirašė neįgaliotas asmuo, kuris įmonėje užėmė tik pamainos vyresniojo pareigas.

Be to, visi pamainos vyresnieji, pasirašę aktus, dirbo skirtingomis mėnesio dienomis, todėl tÄ pačiÄ dienÄ negalėjo pasiraÅ¡yti aktų. IeÅ¡kovės manymu, ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių pagrindu, UAB „Trikampis žiedas“ vadovo įsakymai dėl nuobaudų skyrimo ir atleidimo iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu yra akivaizdžiai neteisėti bei pažeidžia jos teisėtus interesus.

IeÅ¡kovė pabrėžė, kad atsakovas, atleisdamas jÄ iÅ¡ darbo, liko nesumokėjęs pastarajai 456,96 Lt darbo užmokesčio, 941,60 Lt darbo užmokesčio priedo už valandas bei 2 mėnesių dydžio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos.

Pasak ieÅ¡kovės, jai atsakovas, aukščiau paminėtais neteisėtais veiksmais, nuolat darė psichologinį spaudimÄ , todėl stipriai pablogėjo O.B. sveikata. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 50 000 Lt suma.

O.B., pablogėjus jos sveikatai, rÅ«pinosi savo priežiÅ«ra bei gydymu, todėl praleido įstatymo numatytÄ senaties terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Jos nuomone, senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl praÅ¡o jį atnaujinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. vasario 4

d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Atsakovo UAB „Trikampis žiedas“ generalinio

direktoriaus 2008-12-02 įsakymÄ Nr. N-08-1109, 2009-02-05 įsakymÄ Nr. N-09-100

ir 2009-03-03 įsakymÄ Nr. N-09-151 dėl drausminių nuobaudų O.B. skyrimo ir atleidimo iÅ¡ darbo pripažino neteisėtais ir

juos panaikino, pripažindamas ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu.

           IeÅ¡kovės O.B. teismas negrÄ Å¾ino į darbÄ UAB „Trikampis žiedas“.

Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Trikampis žiedas“ ieÅ¡kovei 456,96 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 941,60 Lt nesumokėto priedo už darbo užmokesčio valandas ir 2777,57 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 1388,57 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos – 2009-03-03 iki teismo

sprendimo įsigaliojimo dienos, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo

bylos iškėlimo teisme dienos – 2009-04-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo UAB “ Trikampis žiedas ” ieškovei teismas taip pat priteisė 2100 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo, teismas konstatavo, jog nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė,

2009-03-03 po ligos atvyko į darbÄ ir sužinojo, kad ji yra atleista, jai buvo stresinė situacija, tai iÅ¡ dalies netiesiogiai patvirtino ir jos elgesys pirmųjų teismo posėdžių metu, kada teismas nutraukė teismo parengiamÄ jį posėdį, nes ieÅ¡kovė negebėjo tinkamai savęs atstovauti teisme, į darbdavį su praÅ¡ymu gauti visus su jos atleidimu susijusius dokumentus ji kreipėsi 2009-03-26, į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi pavėlavusi tik septyniomis dienomis, todėl Å¡ių įvykių seka teismo nuomone, sudaro pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ji praleido dėl jai svarbių priežasčių, todėl teismas jį atnaujino.

IÅ¡klausęs byloje dalyvaujančius asmenis, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad 2009-03-03 įsakymu drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai, nes darbdavys ieÅ¡kovei paskyrė drausminę nuobaudÄ už darbo sutartimi nesulygtų darbo funkcijų nevykdymÄ , kuris nebuvo įstatymų nustatyta tvarka tinkamai įformintas, todėl pas darbdavį susiklosčiusi situacija buvo neteisingai vertinama ir aiÅ¡kinama, dėl ko nebuvo padaryta darbo drausmės pažeidimų (pravaikÅ¡tų), sudarančių pagrindÄ skirti tokiÄ drausminę nuobaudÄ .

Teismas pažymėjo, jog siekiant tinkamai įvertinti 2009-03-03 paskirtos drausminės nuobaudos visus elementus ir jos pagrįstumÄ , bÅ«tina įvertinti tai, kad nuo 2009-02-06 darbdavys savavaliÅ¡kai buvo pakeitęs

ieškovės darbo sutartį. Teismas pažymėjo, jog kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009 m. vasario mėnesio pradžioje ieškovei buvo pateiktas naujas budėjimo grafikas darbo sutartimi

nesulygtame, t.y. kitame objekte – UAB „Prabavimo rÅ«mai“ .Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad aiÅ¡kinantis Å¡ias aplinkybes, atsakovas nepateikė jokių tokį administracijos sprendimÄ , ieÅ¡kovės darbo sutartyje įvardintÄ kaip „esant tarnybiniam bÅ«tinumui“, pateisinančių įrodymų, jog tuo metu į saugomÄ objektÄ UAB „Prabavimo rÅ«mai“ bÅ«tina perkelti darbuotojÄ iÅ¡ kurio nors kito objekto (neišėjo į darbÄ dėl ligos, kitų priežasčių), ir kad šį darbÄ bÅ«tina pavesti ne eiliniam apsaugos darbuotojui, o bÅ«tent pamainos virÅ¡ininko pareigas einančiam asmeniui ir konkrečiai ieÅ¡kovei, nenurodant, kuriam laikotarpiui ar iki kokio įvykio (juridinio fakto) tai nustatoma. Teismui atsakovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų analizė patvirtina, jog be ieÅ¡kovės sutikimo buvo pakeista

darbo sutartis, žymÄ padarant 2009-02-06, ant tarnybos vadovo G. A. 2009-02-05 data raÅ¡yto tarnybinio praneÅ¡imo,

kuriame nurodoma, kad 2009-02-05 ieÅ¡kovė atvyko į saugomÄ objektÄ UAB „Vilniaus

energija“ ne darbo laiku, yra pažymėta administracijos vadovo A.S. viza „skirti papeikimÄ O.D. pervesti į kitÄ objektÄ , informuoti inspektorių V.Ž“ ir tÄ pačiÄ dienÄ 2009-02-05 ieÅ¡kovei skirta

griežta drausminė nuobauda – papeikimas. Teismo nuomone, Å¡ių įrodymų visumos analizė patvirtina, kad ieÅ¡kovei 2009-02-05 buvo skirtos daugiau nei viena drausminė nuobauda už tai, kad ji 2009-02-05 ne savo darbo laiku, pasak darbdavio, pateko į saugomo objekto UAB „Vilniaus energija“ administracines patalpas, todėl papeikimas ir perkėlimas į kitÄ objektÄ teismo teigimu, vertintini kaip dvi skirtingos drausminės nuobaudos. Teismas konstatavo, jog darbdavys pažeidė įstatymu nustatytÄ draudimÄ skirti kelias drausmines nuobaudas už vienÄ darbo drausmės pažeidimÄ . Teismas tai pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2009-02-05 buvo ne darbo diena ne tik tarnybinį praneÅ¡imÄ suraÅ¡iusiam apsaugos darbuotojui S.S., bet ir ieÅ¡kovės ne darbo diena, kÄ patvirtino ir pats darbdavys savo raÅ¡tais. Å ių įrodymų analizė teismo teigimu, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad darbdavys be DK 239 str. pažeidimo, padarė ir kitÄ pažeidimÄ â€“ nesilaikė DK 240 str. nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Teismas pažymėjo, kad darbdavys, vykdydamas DK 240 str. 1 d. nustatytÄ pareigÄ , savo raÅ¡te darbuotojui turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimÄ , dėl kurio reikalaujama pasiaiÅ¡kinti, nustatyti protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui raÅ¡tu pateikti. Tokių reikalavimų atsakovas iÅ¡ esmės nesilaikė, nes reikalavimas pasiaiÅ¡kinti buvo suraÅ¡ytas ieÅ¡kovės ne darbo metu, nurodant, kad ieÅ¡kovė atsisakė susipažinti tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2009-02-05, kai objekte ji užtruko 7 minutes, todėl teismas pripažino, kad Å¡iuo atveju buvo pažeista darbuotojo teisė pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ per protingÄ terminÄ .

           Nustatytų aplinkybių ir nurodytų motyvų pagrindu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2009-02-05 ieÅ¡kovė nepadarė darbdavio nurodyto darbo drausmės pažeidimo, todėl nurodytos drausminės nuobaudos – papeikimas ir perkėlimas į kitÄ objektÄ jai skirtos nepagrįstai.

Teismo nuomone, aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad 2009-03-03 darbdavys nepagrįstai ieÅ¡kovei paskyrė drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tas, nes darbdavys, negavęs raÅ¡tiÅ¡ko ieÅ¡kovės sutikimo, negalėjo pavesti pastarajai atlikti nei darbo sutartimi nesulygto, nei pareiginėse instrukcijose nenurodytų pareigų vykdymo, atkreipiant dėmesį į tai, kad tarnybinio bÅ«tinumo ir tokio bÅ«tinumo laikotarpio darbdavys taip pat neįrodė.

Dėl 2008-12-02 nuobaudos teismas konstatavo, kad darbdavys nepagrįstai taikė ieÅ¡kovės atžvilgiu drausminę atsakomybę, nesant drausminės nuobaudos skyrimo pagrindų, t.y. nesant paties darbo drausmės pažeidimo fakto nei vienu iÅ¡ drausminės nuobaudos skyrimo pagrindų (nesant objektyviosios pažeidimo pusės). Todėl nustatytų aplinkybių pagrindu teismas atsakovo argumentus ir motyvus atmetė kaip nepagrįstus. Be to, teismas taip pat pažymėjo, kad darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trÅ«kumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu . Tuo tarpu darbdavys skyrė ne vienÄ , o dvi drausmines nuobaudas – papeikimÄ ir panaikino priedÄ prie atlyginimo neribotam laikotarpiui, o tai teismo nuomone, vertintina kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas be darbuotojo sutikimo.Â

Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, darbdavys ir Å¡iuo atveju pažeidė DK 240 str. 1 d. nustatytÄ pareigÄ , savo raÅ¡te darbuotojui turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimÄ , dėl kurio reikalaujama pasiaiÅ¡kinti, nustatyti protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui raÅ¡tu pateikti. Teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimus, jog netikslinga nurodyti termino pasiaiÅ¡kinimui pateikti, kai darbuotojas atsisako priimti reikalavimÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , kadangi Å¡iuo konkrečiu ginčo atveju darbdavys tokios pareigos tinkamai neįvykdė – reikalavime pasiaiÅ¡kinti apskritai nebuvo nurodytas laikas, per kurį darbuotojas turi ne tik pareigÄ , bet ir teisę pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ .

           Teismas nurodė, kad pripažinus ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir panaikinus darbdavio įsakymus, ieÅ¡kovė, jos praÅ¡ymu į darbÄ negrÄ Å¾intina dėl įtemptų santykių su darbdavio administracija, dėl ko jai gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, todėl jai už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ teismas priteisė vidutinį darbo užmokestį – 1388,57 Lt per mėnesį nuo 2009-03-03 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Panaikinus ieÅ¡kovei skirtas drausmines nuobaudas, ieÅ¡kovei teismas taip pat priteisė jos praÅ¡omas sumas – 456,96 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir 941,60 Lt nesumokėtÄ priedÄ prie darbo užmokesčio.

IÅ¡klausęs ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų dėl susiklosčiusios situacijos, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovė anksčiau drausminių nuobaudų neturėjo, atsakovas nepaneigė, kad ieÅ¡kovei iÅ¡reiÅ¡kus norÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo jai buvo pasiÅ«lytos pamainos virÅ¡ininkės pareigos, anksčiau jokių drausminių nuobaudų ieÅ¡kovė neturėjo, todėl 3 mėnesių laikotarpyje skirtos drausminės nuobaudos, atkreipiant dėmesį į tai, kad tiek skiriant pirmÄ jÄ â€“ 2008-12-02, tiek antrÄ jÄ buvo skirta ne po vienÄ , o po dvi nuobaudas iÅ¡ karto, be to, atsakovas nepateikė jokių ieÅ¡kovės teiginius paneigiančių argumentų bei įrodymų dėl ieÅ¡kovės nurodytų teiginių, kad pradėjus reikalauti laiku gauti atlyginimÄ , prasidėjo nesutarimai su administracija, pasireiÅ¡kiantys negatyviu tuometinės administracijos vadovo pozicija ieÅ¡kovės atžvilgiu, teismas manė, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti ieÅ¡kovei patyrus neturtinę žalÄ , kurios dydį teismas įvertino apytikriai kiek didesniu nei trijų ieÅ¡kovės atlyginimų, kadangi Å¡iuo laikotarpiu ir buvo skirtos drausminės nuobaudos) dydžiu – 5000 Lt.

Apeliaciniu skundu

atsakovas UAB „Trikampis žiedas“ praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. vasario 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ Â ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismas nepagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties dalyje dėl ieÅ¡kinio priėmimo. Teigia, jog DK 297 str. 1d. imperatyviai nustato atleidimo iÅ¡ darbo ginčo teisminę tvarkÄ , to negalėjo nežinoti ieÅ¡kovė ir jÄ konsultavę advokatai. Be to, teismas nepagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties dalyje dėl drausiminių nuobaudų skyrimo, nes darbuotojas privalėjo dėl drausminių nuobaudų kreiptis į darbo ginčų komisijÄ ;

2) Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės darbo vietos neteisingai aiÅ¡kino darbo sutartį sudarytÄ su ieÅ¡kove ir neteisingai aiÅ¡kino DK

95 str. Teigia, jog ieÅ¡kovė, savanaudiÅ¡kai traktuodama jos paskyrimÄ dirbti į kitÄ objektÄ kaip naujÄ darbo vietÄ nepateikė jokių įrodymų, kad darbo sutartimi buvo sulygta, jog jos nuolatinė darbo vieta yra atsakovo kliento UAB „Vilniaus energija|“ patalpose, kad UAB „Vilniaus energija“ suteikė jai asmeniÅ¡kai darbo vietÄ , nenurodo kuriame skyriuje, aukÅ¡te ir pan. Apeliantas pažymi, jog apsaugos darbuotojo paskyrimas dirbti į konkretų objektÄ yra darbdavio prerogatyva, kuriÄ Ä¯gyvendina savo įsakymais ir tai nėra darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas.

IeÅ¡kovei puikiai žinoma, kad darbdavio klientas turi teisę bet kada nutraukti sudarytÄ sutartį lygiai taip, kaip gali bÅ«ti sudarytos naujos saugos paslaugų sutartys, todėl neprotinga teigti, kad darbdavys ieÅ¡kovę priėmė dirbti konkretų saugomÄ objektÄ visam darbo sutarties laikui, o ieÅ¡kovės paskyrimÄ Ä¯ kitÄ objektÄ traktuoti kaip tarnybinę nuobaudÄ . Apeliantas pažymi, kad ieÅ¡kovė, teigdama, jog su ja buvo sudaryta darbo sutartis dirbti konkrečiame atsakovo saugomame kliento objekte neatitinka tikrovės, nes darbo sutarties 2007-09-01 pakeitime nėra nurodyta, kad ji yra perkelta į konkretaus objekto pamainos virÅ¡ininkės pareigas.

Apeliantas taip pat nurodo, jog ieÅ¡kovė yra priimta dirbti tokiomis pat sÄ lygomis kaip ir visi apsaugos darbuotojai. Teismas, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė buvo ne eilinė apsaugos darbuotoja, o pamainos virÅ¡ininkė ir kad perkėlus į saugomÄ objektÄ UAB „Prabavimo rÅ«mai“ ji tariamai praranda pamainos virÅ¡ininkės statusÄ , nes neturės kam vadovauti, neįvertino tos aplinkybės, kad apmokama faktiÅ¡kai dirbtÄ darbo laikÄ , o ne už plikÄ pareigybės pavadinimÄ ir kad ieÅ¡kovės darbo funkcijų niekas nekeitė.

Teismas visiÅ¡kai neįvertino tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovei darbdavys nekeisdamas darbo užmokesčio ir pareigų pavadinimo jos teisių nepažeidė, tik faktiÅ¡kai sumažino darbo krÅ«vį, o bÅ«tinoji daro sÄ lyga – dirbti pas darbdavį liko nepakitusi. Apeliantas pabrėžia, jog apie ieÅ¡kiniuose nurodomas aplinkybes, kad toli kitas objektas, kad darbo laikas keičiasi, kad slaugo sergančiÄ motinÄ ir tai jai netinka, ir apie kurias tik gavęs ieÅ¡kinį darbdavys sužinojo, nėra pagrindas savo nuožiÅ«ra neiÅ¡eiti į darbÄ .

Taigi iÅ¡analizavus faktines aplinkybes, atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė neteisingai aiÅ¡kindama darbo sutarties sÄ lygÄ dėl konkretaus budėjimo objekto buvimo, suklaidino teismÄ ir teismas neteisingai sprendė ieÅ¡kovės padarytus vidaus tvarkos ir darbo tvarkos pažeidimus, bei neteisingai aiÅ¡kino ir nepagrįstai panaikino ieÅ¡kovei skirtas drausmines nuobaudas, bei su pirmosiomis nuobaudomis nesusijusiÄ savarankiÅ¡kÄ nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.

3) Dėl drausminės nuobaudos, skirtos 2009 02 05 už atvykimÄ Ä¯ saugomÄ objektÄ UAB „Vilniaus energija“ apeliantas pabrėžia, jog ieÅ¡kovė darbingumo metu sÄ moningai darydama darbo tvarkos pažeidimÄ buvo įspėta apie nuobaudos skyrimÄ , tačiau jai atsisakius pasiraÅ¡yti apie dokumentų gavimÄ ir nevykdant pareigos pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu, įstatymas neatima iÅ¡ darbdavio teisės skirti nuobaudÄ ir be pasiaiÅ¡kinimo.

4) Dėl drausminės nuobaudos, skirtos 2008 12 02 už savalaikį nepateikimÄ tarnybinių praneÅ¡imų atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovė, vadovaudamasi pareiginės instrukcijos įvadinės dalies 9 punktu iÅ¡ dalies atliko savo pareigÄ , t.y. neišėjus darbuotojui į darbÄ jam skambino ne vienÄ kartÄ siekiant gauti nors žodinį paaiÅ¡kinimÄ dėl neatvykimo į darbÄ , prašė pateikti pateisinamuosius dokumentus ir surašė tarnybinius praneÅ¡imus. Tai, kad nedelsiant tarnybinių praneÅ¡imų nepateikė darbdaviui pažeidė savo pareiginę instrukcijÄ . Apelianto nuomone, todėl nepagrįstai buvo skaičiuojamas darbo užmokestis nedirbusiems darbuotojams, teikiami neteisingi duomenys sodrai ir VMI. Kadangi laiku nepateikė duomenų darbdaviui, kas yra darbo drausmės pažeidimas, todėl atsakovas pagrįstai skyrė jai drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .

5) Dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai elgėsi teigdama, kad darbo grafike tiek jos pavarde nėra pažymėtų darbo dienų. Ji susipažino su darbo grafiku 2009-02-25, matė, kad turi iÅ¡eiti į darbÄ 2009-02-26 ir 2009-02-27 dienomis. Tai, kad ji ant grafiko padarė įraÅ¡Ä apie nesutikimÄ , tik paliudija, jog ji žinojo, kada jai reikia iÅ¡eiti į darbÄ . Apelianto teigimu, ieÅ¡kovei yra puikiai žinoma, kad neatvykimas į darbÄ yra Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas ir už tai darbuotojas gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo. Remiantis tuo, ieÅ¡kovė buvo teisėtai atleista už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ;

6) Dl vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo atsakovas teigia, kad trijų mėnesių darbo užmokesčio vidutinė suma yra 718,27 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismas, nepatikrinęs apskaičiavimo teisingumo taikant Vyriausybės nutarimo 8 punktÄ , nepagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovės paskaičiavimais;

7) Dėl neturinės žalos pastebi, jog vieÅ¡oje erdvėje esanti informacija apie ligas įrodo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ anksčiau galėjo sirgti tomis ligomis ir atleidimas iÅ¡ darbo su jos susirgimais neturi nieko bendro. Taigi vien atleidimas iÅ¡ darbo nėra pagrindas priteisti neturtinę žalÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė O.B. praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. vasario 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad su ieÅ¡kove sudarytos darbo sutarties 1.2 punkte nustatyta, jog ieÅ¡kovės darbovietė UAB „Trikampis žiedas“. Tačiau 2007-09-12 darbo sutartis buvo pakeista – ieÅ¡kovė buvo perkelta į pamainos virÅ¡ininkės pareigas, jai buvo nustatytas naujas valandinis tarifinis atlygis susiejant jį su UAB „Trikampis žiedas“ ir UAB „Vilniaus energija“ saugos paslaugų sutarties galiojimo terminu. Nurodo, jog derinant sutarties pakeitimo sÄ lygas Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovė nuo Å¡iol dirbs UAB „Vilniaus energija“ objektuose. IeÅ¡kovė pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog Å¡i sutartis buvo nutraukta, kas sudarytų pagrindÄ atsakovui ieÅ¡kovę atleisti iÅ¡ darbo nelikus jos darbo vietos ar perkelti į kitÄ darbo vietÄ .

Dėl 2008-12-02 drausminių nuobaudų paskyrimo ieÅ¡kovės nuomone, teismas pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovei buvo paskirtos dvi drausminės nuobaudos – papeikimas ir priedo prie darbo užmokesčio už valandas nepriemoka, nurodant vienÄ darbo drausmės pažeidimÄ .

Dėl 2009-02-05 drausminių nuobaudų ieÅ¡kovė teigia, kad teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad 2009-02-05 ieÅ¡kovė nepadarė darbdavio nurodyto darbo drausmės pažeidimo, todėl nurodytos drausminės nuobaudos papeikimas ir perkėlimas į kitÄ objektÄ jai skirtos nepagrįstai. Be to, drausminės nuobaudos buvo skirtos nesilaikant jų skyrimo tvarkos.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo nurodo, kad teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės skaičiavimais, kadangi atsakovas pateikė paskaičiavimus, kuriuose nebuvo skaičiuojamas ieškovei priklausantis priedas bei klaidingai nurodytas 2009 metų sausio mėnesį dirbtų valandų skaičius.

IeÅ¡kovė taip pat pažymi, jog byloje yra pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovei dėl patirto streso ir įtampos sutriko nervinė sistema. Visa tai įtakojo patirtas stresas ir įtampa dėl darbdavio negatyvios pozicijos ieÅ¡kovės atžvilgiu. IeÅ¡kovė mano, kad teismas atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės bÅ«senÄ , pagrįstai įvertino ieÅ¡kovei padarytos neturtinės žalos dydį apytikriai kiek didesniu nei trijų ieÅ¡kovės atlyginimų, kadangi Å¡iuo laikotarpiu ir buvo skirtos drausminės nuobaudos, dydžiu – 5000 Lt.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl bylÄ kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Dėl DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino pradžios.

Ieškinio senaties terminas yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagrindinis ieškinio senaties teisės šaltinis yra CK; jame pateikta ieškinio senaties samprata, nustatyti ieškinio senaties terminai, ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, ieškinio senaties termino atnaujinimo taisyklės, ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės ir kt. CK nustatytas ieškinio senaties teisinis reguliavimas nėra baigtinis, tam tikrus ieškinio senaties klausimus reglamentuoja kiti įstatymai, tarptautinės sutartys.

Remiantis Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalimi, ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Darbo Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Å i taisyklė taikoma tada, kai kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokio ieÅ¡kinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju, nustatant ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ minėta CK 1.127 straipsnio 1 dalies bendrÄ ja taisykle, kurioje ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyvaus pobÅ«džio kriterijais: asmens sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ , negalima vadovautis, kadangi DK 297 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta specialioji taisyklė, pagal kuriÄ ieÅ¡kinio senaties terminas kreiptis į teismÄ darbuotojui, nesutinkančiam su jo atleidimu iÅ¡ darbo, prasideda nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos. Å ioje DK teisės normoje, skirtingai negu CK 1.127 straipsnio 1 dalies normoje, nustatytas objektyvus ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo kriterijus – atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo diena.

Taigi pagal DK 297 straipsnio 1 dalį darbuotojui, nesutinkančiam su atleidimu iÅ¡ darbo, sutrumpintas vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda kitÄ dienÄ po tos dienos, kuriÄ darbuotojas gavo darbo sutarties nutraukimÄ (atleidimÄ iÅ¡ darbo) patvirtinantį dokumentÄ , pavyzdžiui, darbdavio įsakymÄ , socialinio draudimo pažymėjimÄ ar darbo sutartį su įraÅ¡ais apie darbo sutarties nutraukimÄ . Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatyta faktinė aplinkybė, kada ieÅ¡kovei buvo įteiktas dokumentas, patvirtinantis darbo sutarties nutraukimÄ .

Byloje buvo nustatytas tik faktas, kada ieÅ¡kovė buvo supažindinta su įsakymu dėl atleidimo iÅ¡ darbodar ieÅ¡kinyje ji nurodė, jog Å¡is įsakymas jai buvo pateiktas susipažinti jo priėmimo dienÄ - 2009-03-03. Susipažinusi su įsakymu, ji pasirašė jame, nurodydama, kad nesutinka (1 t., b.l. 11). Kreipdamasi į teismÄ , ieÅ¡kovė pateikė teismui darbo sutarties kopijÄ (1 t., b.l. 4-7), kurios paskutiniame lape yra įraÅ¡as apie darbo sutarties nutraukimÄ nuo 2009-03-03. Kadangi ieÅ¡kovė turėjo darbo sutarties egzempliorių su įraÅ¡u apie darbo sutarties nutraukimÄ , o toks įraÅ¡as, remiantis Darbo kodekso 141 str. 2 d., turi bÅ«ti padarytas atsikaitymo su darbuotoju dienÄ , be to, įvertinant tai, kad patikslintame ieÅ¡kinyje (2 t., b.l.

12) ieÅ¡kovė pripažino, jog senaties termino eiga pasibaigė 2009-04-03, laikytina, kad dokumentas, patvirtinantis atleidimÄ iÅ¡ darbo (darbo sutarties egzempliorius su įraÅ¡u apie darbo sutarties nutraukimÄ ) ieÅ¡kovei buvo įteiktas jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ - 2009-03-03. Tokiu atveju, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasidėjo kitÄ dienÄ po dokumento, patvirtinančio atleidimÄ iÅ¡ darbo (Å¡iuo atvejutinkamai užpildyto darbo sutarties egzemplioriaus) įteikimo ieÅ¡kovei, t.y. 2009-03-04 (Civilinio kodekso 1.118 str. 1 d.) ir baigėsi 2009-04-06 (Civilinio kodekso 1.119 str. 2 d., 1.121 str. 2 d.), kadangi 2009 m. balandžio 4 d., kada turėjo sueiti senaties terminas, buvo Å¡eÅ¡tadienis, t.y. ne darbo diena.

IeÅ¡kinys teisme buvo gautas ir užregistruotas 2009-04-10, tai reiÅ¡kia, jog senaties terminÄ ieÅ¡kovė praleido tik keturiomis dienomis (teismo sprendime nurodytos septynios dienos, neatsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.118 str. 1 d. ir 1.121 str. 2 d. nuostatos). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė tokias termino praleidimo priežastis: atleidimo iÅ¡ darbo sukeltas stresas ir sveikatos pablogėjimas, teisinių žinių neturėjimas, dėl ko teko kreiptis į teisininkus, kad bÅ«tų parengti kreipimuisi į teismÄ reikalingi dokumentai, ieÅ¡kovės ketinimas iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai (patikslintame ieÅ¡kinyje ji nurodė, kad 2009-03-26 raÅ¡tu kreipėsi į darbdavį ne tik su praÅ¡ymu pateikti ieÅ¡kinio parengimui reikalingus papildomus dokumentus, bet ir su praÅ¡ymu pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę ir taip iÅ¡vengti galimo bylinėjimosi; raÅ¡te buvo nurodyta, kad atsakymo bus laukiama iki 2009-04-10.

Teismų praktikoje svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis pripažįstamos aplinkybės, kurios egzistuoja ieÅ¡kinio senaties termino eigoje ir sudaro objektyvias kliÅ«tis įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos. Tokiomis priežastimis įprastai nėra pripažįstamos subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybės, tokios kaip asmens nežinojimas, kaip turėtų bÅ«ti įgyvendinama viena ar kita teisė, viltis, jog Å¡alims pavyks ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai ir panaÅ¡ios aplinkybės, kurios, nors gali įtakoti asmens klaidingÄ Ä¯sitikinimÄ apie kreipimosi į teismÄ tvarkÄ , terminus, bet nesudaro objektyvių kliūčių įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ .

Tačiau kartu pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl ieÅ¡kinio senaties instituto teisinės reikÅ¡mės ir paskirties, yra pažymėjęs, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialių teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, nes kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija).

IeÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. BylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ . Konkrečioje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia vieÅ¡asis interesas užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ gali nusverti interesÄ garantuoti teisinių santykių stabilumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Likviduojama AB „Tauro“ bankas, bylos Nr. 3K-3-1123/2002; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir kiti, bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sÄ junga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kiti, bylos Nr. 3K-7-38/2008). Tai yra, teismas kiekvienu atveju turi siekti Å¡ių teisinių vertybių pusiausvyros. (2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009 R. K. L. v. V. G. ir V. S.). Nagrinėjamoje byloje, nustačius, jog ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio trukmė įstatyme nustatyta labai trumpa, lyginant su įprastais ieÅ¡kinio senaties terminais, tėra praleistas vos keturias dienas, o ginčas byloje yra kilęs dėl atleidimo iÅ¡ darbo, kuris kiekvienam asmeniui yra labai svarbi socialinė vertybė, teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsižvelgiant į termino trukmę, jo praleidimo trukmę, bei materialinių teisnių santykių faktinę sudėtį, konstatuoja, jog Å¡iuo atveju teisingumo vykdymas, kaip esminė teismo pareiga ir funkcija, reikalauja, kad senaties terminas ginčyti atleidimÄ iÅ¡ darbo bÅ«tų atnaujintas ir pažeista subjektinė teisė bÅ«tų ginama, neatsižvelgiant į atsakovo reikalavimÄ ieÅ¡kinį atmesti dėl senaties termino pabaigos (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl apelianto argumentų, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi terminÄ ginčyti anksčiau paskirtas drausmines nuobaudas: 2008-12-02 įsakymÄ bei 2009-02-05 įsakymÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog terminas Å¡ioms drausminėms nuobaudoms ginčyti, atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, negali bÅ«ti laikoma praleistu, kadangi atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų buvusi supažindinta su darbdavio įsakymais dėl Å¡ių nuobaudų skyrimo iki pat jos atleidimo iÅ¡ darbo. Taigi, ieÅ¡kinio senaties eiga Å¡ių nuobaudų ginčijimui prasidėjo nuo tada, kai ieÅ¡kovė sužinojo apie jų paskyrimÄ . Be to, kai darbuotojas iÅ¡ darbo atleistas Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu, teismas turi pareigÄ patikrinti ne tik drausminės nuobaudosatleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , bet ir ankstesnių drausminių nuobaudų, sudarančių atleidimo iÅ¡ darbo sudėtį, teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Argumentas, jog dėl 2008-12-02 ir 2009-02-05 drausminių nuobaudų panaikinimo turėjo bÅ«ti kreipiamasi į darbo ginčų komisijÄ , nepagrįstas, kadangi ieÅ¡kovės darbo santykiai su atsakovu yra nutrÅ«kę, todėl ginčas nagrinėtinas teisme (Darbo kodekso 295 str. 2 d. 5 p.).

Dėl darbdavio 2009-03-03 įsakymo ir ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo.

Darbo sutartis su ieÅ¡kove buvo nutraukta Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu (įraÅ¡as darbo sutartyje- 1 t., b.l.7, 2009-03-03 įsakymas- 1 t., b.l. 11). Å i teisės norma nustato darbdavio galimybę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjus darbuotojo, kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Toks ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas reiÅ¡kia, kad darbdavys ieÅ¡kovės neiÅ¡vykimÄ Ä¯ darbÄ objekte Lietuvos prabavimo rÅ«mai vasario

26 ir 27 dienomis nelaikė šiurkščiu vienkartiniu darbo pareigų pažeidimu (Kodekso

136 straipsnio 3 d. 2 punktas). Kai darbuotojas iÅ¡ darbo atleidžiamas darbdavio įsakyme nurodytu pagrindu, teismas, vertindamas atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ , turi patikrinti tiek pastarosios drausminės nuobaudos (atleidimo iÅ¡ darbo) paskyrimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , tiek ankstesniosios (-iųjų) drausminės (-inių) nuobaudos (-ų) paskyrimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Vertindamas, ar ieÅ¡kovė padarė darbo drausmės pažeidimÄ , neatvykdama į darbÄ objekte Lietuvos prabavimo rÅ«mai 2009 m. vasario 26 ir 27 dienomis, teismas pagrįstai aiÅ¡kinosi ir vertino aplinkybes, ar darbdavio 2009-02-02 įsakymu (1 t., b.l. 8) buvo pakeista darbo sutartyje sulygta ieÅ¡kovės darbo vieta. Å iuo atveju iÅ¡kyla darbo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo klausimas, o bÅ«tent, darbo sutarties sÄ lygos, kuria darbo sutartis buvo pakeista nuo 2007-09-01, perkeliant ieÅ¡kovę pamainos virÅ¡ininkės pareigoms (1 t., b.l. 6). IeÅ¡kovė laikėsi pozicijos, jog Å¡iuo darbo sutarties pakeitimu buvo pakeistos tokios jos darbo sutarties sÄ lygos: pareigybė, darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka, nustatyta konkreti darbo vieta. Teismas sutiko su tokiu Å¡ios darbo sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimu, pripažindamas, kad darbo sutartis 2009-02-02 įsakymu nuo 2009-02-06 darbdavio buvo pakeista vienaÅ¡aliÅ¡kai ir nesant tam pagrindo, nurodyto įsakyme bei darbo sutarties pakeitime, t.y. nesant tarnybinio bÅ«tinumo. Apeliantas skunde nurodo, kad aptariamÄ ja darbo sutarties sÄ lyga ir apskritai darbo sutartimi nebuvo susitarta dėl konkrečios ieÅ¡kovės darbo vietos (darbo UAB ,,Vilniaus energija“ teritorijoje), todėl darbdavys turėjo teisę pasiųsti ieÅ¡kovę į bet kurį saugomÄ objektÄ ir tai negali bÅ«ti vertinama kaip darbo sÄ lygos, apibrėžiančios darbo vietÄ , pakeitimas.

Apelianto argumentas, jog aptariamoje sutarties sÄ lygoje nėra tiesiogiai nurodyta ieÅ¡kovės darbo vieta, apibÅ«dinant jÄ saugomu objektu, galėtų bÅ«ti pripažįstamas iÅ¡ dalies pagrįstu: Å¡i sÄ lyga su konkrečiu objektu- UAB ,,Vilniaus energija“ siejama labiau aptariant darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkÄ , t.y. joje nustatytÄ valandinį tarifinį atlygį susiejant su paslaugų sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir UAB ,,Vilniaus energija“ galiojimu. Tačiau toks sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų tik pažodinį sutarties teksto skaitymÄ , tuo tarpu teismas turi nustatyti tikrÄ jÄ sutarties, jos sÄ lygos, esmę.

Darbo sutartis yra dviÅ¡alis sandoris, t.y. dviejų asmenų tarpusavyje suderintos valios iÅ¡raiÅ¡ka. Darbo kodekso normose bei kituose darbo teisės Å¡altiniuose nėra nustatyta, kaip turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos darbo sutarties sÄ lygos, kylant neaiÅ¡kumams. Tokiu atveju taikytina teisės analogija (Darbo kodekso 9 str. 2 d.) ir pagal darbo įstatymų pradmenis ir prasmę sutarties sÄ lygoms aiÅ¡kinti taikytinos kitų teisės Å¡akų normos, reglamentuojančios panaÅ¡ius santykius. Artimiausia pagal prigimtį teisės Å¡aka, reglamentuojanti sandorių sudarymo bei vykdymo klausimus, yra civilinė teisė, kurioje yra nustatytos ir sutarčių aiÅ¡kinimo pagrindinės taisyklės (Civilinio kodekso 6.193 str.), kuriomis pagal analogijÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi ir aiÅ¡kinant sutartis, kylančias iÅ¡ darbo santykių, kiek toks aiÅ¡kinimas neprieÅ¡tarauja darbo teisės normoms. Taigi, darbdavys ir darbuotojas, sudarydami tam tikrus susitarimus ir juos įformindami darbo sutartyje, atitinkamiems susitarimams suteikia turinį, kurio nustatymas negali bÅ«ti siejamas tik su pažodiniu teksto aiÅ¡kinimu. Svarbu nustatyti tikrÄ jį susitarimo turinį, kurio nustatymui ir gali bÅ«ti reikÅ¡mingos Civilinio kodekso 6.193 str. nustatytos taisyklės. BÅ«tent, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o nesant galimybės jų nustatytisutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys. Be to, visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes. Be to, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai; aiÅ¡kinant sutartį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad aptariama darbo sutarties sÄ lyga buvo pakeista, jai praneÅ¡us darbdaviui apie ketinimus iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Tada jai buvo pasiÅ«lyta dirbti UAB ,,Vilniaus energija“ saugomame objekte, bÅ«ti pamainos virÅ¡ininke ir gauti didesnį, negu buvo mokamas iki tol, atlyginimÄ . Kaip pagrįstai nurodė teismas skundžiamame sprendime, atsakovas Å¡ių aplinkybių bylos nagrinėjimo eigoje neginčijo. Taip pat, byloje nustatyta, jog nuo aptariamo darbo sutarties pakeitimo iki pat 2009-02-06 ieÅ¡kovė dirbo bÅ«tent saugomame objekte, priklausančiame UAB ,,Vilniaus energija“ ir darbdavys per

visÄ Å¡Ä¯ beveik pusantrų metų laikotarpį niekada nesiuntė O.D. saugoti kito objekto. AiÅ¡kindama aptariamÄ jÄ

sÄ lygÄ , teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog joks apdarus, protingas darbdavys įprastomis aplinkybėmis nesietų darbo užmokesčio dydžio ir skaičiavimo tvarkos su konkrečiu objektu, jo apsaugos sutarties galiojimu, jeigu ketintų darbuotojÄ Ä¯darbinti kitoje vietoje (kitame objekte). Taigi, tiek netiesioginis susitarimas dėl darbo vietos, jį apibrėžiant susitarimu dėl darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos, tiek sutarties vykdymo aplinkybės, t.y. sutarties Å¡alių elgesys po sutarties sudarymo liudija susitarimo dėl ieÅ¡kovės konkrečios darbo vietos nustatymo darbo sutartyje, egzistavimÄ . Apelianto argumentÄ , kad 2007-09-01 darbo sutarties pakeitimu nebuvo susitarta dėl ieÅ¡kovės darbo vietos saugomame objekte UAB ,,Vilniaus energija“ nustatymo paneigia ir paties darbdavio vėlesni veiksmaipakeisdamas darbo sutartį nuo 2009-02-06 (2009-02-02 įsakymu) darbdavys nurodė, kad ieÅ¡kovė perkeliama į saugomÄ objektÄ ,,Prabavimo rÅ«mai“. Pakeitime nurodoma, kad ieÅ¡kovė perkeliama tomis pačiomis pareigomis ir kad kitos darbo sutarties sÄ lygos nesikeičia. Taigi, pats darbdavys, pakeisdamas ieÅ¡kovės darbo vietÄ saugomo objekto aspektu, traktavo tai kaip perkėlimÄ Ä¯ kitÄ darbo vietÄ , tas liudija, kad ir pats darbdavys ankstesnįjį susitarimÄ vertino ir kaip susitarimÄ dėl konkrečios darbo vietos, susietos su UAB ,,Vilniaus energija“, o ne tik dėl darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos, susietos su Å¡iuo atsakovo klientu.

Remdamasis Å¡iais argumentais, teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog darbdavys nuo 2009-02-06 vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė vienÄ iÅ¡ esminių darbo sutarties, sudarytos su ieÅ¡kove, darbo sÄ lygų, o, kadangi jokio tarnybinio ar gamybinio bÅ«tinumo tam nebuvo, šį perkėlimÄ teismas pagrįstai ir teisingai traktavo kaip neteisėtÄ .

Atitinkamai, darbdavio reikalavimas, kad ieškovė dirbtų objekte, kuris nėra sulygtas jos darbo sutartyje, negali būti vertinamas kaip teisėtas reikalavimas, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tik teisėto darbdavio reikalavimo nevykdymas gali būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-06-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-694/2001; 2007-07-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2007).

Jeigu darbuotojo darbo drausmės nesilaikymo priežastimi buvo paties darbdavio įvykdytas pažeidimas, tai teisės taikyti darbuotojui drausminę atsakomybę tokiu atveju darbdaviui neatsiranda, nes nėra bÅ«tinos Å¡ios atsakomybės taikymo sÄ lygos – darbuotojo kaltės dėl darbo drausmės pažeidimo. Atvejai, kaip turėtų elgtis darbuotojas, gavęs, jo manymu, neteisėtÄ darbdavio arba administracijos nurodymÄ , įstatyme nereglamentuojami. Laikytina, kad tokiu atveju darbuotojas turi teisę atsisakyti vykdyti neteisėtÄ nurodymÄ , tačiau apie tai turėtų informuoti darbdavį ar administracijÄ . IeÅ¡kovė iÅ¡kilusioje konfliktinėje situacijoje Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė- darbdaviui pateikus susipažinti budėjimo grafikÄ , ji iÅ¡ karto raÅ¡tu pažymėjo, kad su juo nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2007 nurodyta, kad darbdavio nurodymÄ jo atitikties įstatymų reikalavimams aspektu darbuotojas gali vertinti subjektyviai. Tai reiÅ¡kia, kad vykdyti, jo vertinimu, neteisėtÄ darbdavio nurodymÄ darbuotojas gali atsisakyti nepriklausomai nuo to, ar jis šį nurodymÄ ginčijo, taip pat ar darbuotojo atsisakymo vykdyti darbdavio nurodymÄ metu galiojo kompetentingos institucijos sprendimas dėl darbuotojo ne(į)vykdyto darbdavio nurodymo neteisėtumo. Kartu minimoje nutartyje pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog dėl darbdavio nurodymo neteisėtumo darbuotojas gali spręsti subjektyviai, įvertintina ir tai, kad jis gali klysti ir atsisakyti vykdyti darbdavio nurodymÄ be pakankamo pagrindo. Tokiu atveju, paaiÅ¡kėjus, kad darbuotojo atsisakymas vykdyti darbdavio ar administracijos nurodymÄ buvo nepagrįstas, toks atsisakymas pripažintinas darbo drausmės pažeidimu, suteikiančiu darbdaviui teisę taikyti darbuotojui atitinkamas sankcijas. Tokia iÅ¡vada aiÅ¡kintina tuo, kad, pasinaudodamas teise atsisakyti vykdyti darbdavio nurodymÄ , jo paties subjektyviai įvertintÄ kaip neteisėtÄ , darbuotojas veikia savo asmenine rizika, prisiimdamas dėl jo subjektyvaus įsitikinimo darbdavio nurodymo neteisėtumu nepasitvirtinimo galinčias kilti teisines pasekmes. Å iuo atveju, iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme ir nustačius, kad darbdavio reikalavimas, jog ieÅ¡kovė 2009 m. vasario 26 ir 27 dienomis budėtų Lietuvos prabavimo rÅ«muose, buvo neteisėtas, o darbuotoja elgėsi sÄ Å¾iningai ir įspėjo darbdavį, kad ji su perkėlimu į kitÄ darbo vietÄ nesutinka, vertinti darbuotojos atsisakymÄ dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, nesant tam pagrindo, kaip darbo drausmės pažeidimÄ , negalima.

Remiantis išdėstytu, konstatuojama, jog 2009-03-03 įsakymu drausminė nuobauda ieškovei paskirta, nesant darbo drausmės pažeidimo.

Darbo kodekso 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas darbdavio veiksmus nuobaudos skyrimo teisėtumo aspektu, pagrįstai pažymėjo, jog drausminės nuobaudos skyrimo tvarka buvo pažeista (pažymėtina, kad faktinės aplinkybės dėl drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų yra analogiškos visų trijų ginčijamų drausminių nuobaudų atveju, todėl dėl šių pažeidimų pasisakoma apibendrintai).

Nors darbdavys apeliaciniame skunde nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad prieÅ¡ skiriant drausmines nuobaudas, iÅ¡ darbuotojos raÅ¡tu nebuvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimų, kad darbuotojai nebuvo suteiktas protingas terminas pasiaiÅ¡kinti, nes, esÄ , kai darbuotojas atsisako priimti darbdavio reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, atsisako pasiaiÅ¡kinti ir Å¡ios aplinkybės yra patvirtintos kitų darbuotojų suraÅ¡ytais ir pasiraÅ¡ytais aktais, darbdavys neprivalÄ s laukti kažkokį tai laiko tarpÄ , kad darbuotojas pateiktų pasiaiÅ¡kinimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs darbdavio pateiktus aktus, susijusius su visų trijų drausminių nuobaudų paskyrimu, pagrįstai konstatavo, jog jais remtis negalima, kadangi jų suraÅ¡ymo aplinkybės liudija, kad Å¡ie aktai buvo suraÅ¡yti formaliai, kad realiai ieÅ¡kovei nebuvo pateikti reikalavimai pasiaiÅ¡kinti, kad ji neiÅ¡reiÅ¡kė pozicijos, jog nesiaiÅ¡kins darbdaviui, jai nebuvo pateikti susipažinti įsakymai dėl drausminių nuobaudų skyrimo (iÅ¡skyrus pastarÄ jÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo).

Kad minėti aktai suraÅ¡yti formaliai, liudija tiek tai, kad juos esÄ surašę darbuotojai nurodytomis dienomis pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius nedirbo, tiek ir jų suraÅ¡ymo aplinkybės: kaip antai, tarnybiniai parneÅ¡imai apie pažeidimÄ , praÅ¡ymai pasiaiÅ¡kinti, aktai, jog ieÅ¡kovė atsisakė pasiaiÅ¡kinti, įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo bei aktas, kad ieÅ¡kovė atsisakė susipažinti su įsakymu dėl drausminės nuobaudos suraÅ¡yti tomis pačiomis dienomis (atitinkamai 2008-12-02, 2009-02-05), kas dėl 2009-02-05 drausminės nuobaudos apskritai negalėjo bÅ«ti padaryta, nes Å¡iÄ dienÄ ieÅ¡kovė nedirbo, į objektÄ buvo atvykusi trumpam, tik pasiimti asmeninių daiktų ir objekte užtruko vos septynias minutes, per kurias darbdavio atstovai fiziÅ¡kai negalėjo atlikti tokio kiekio veiksmų, juo labiau, kad jie turėjo bÅ«ti atliekami skirtingose vietose (ieÅ¡kovei neva atsisakius pasiaiÅ¡kinti, po to atsakovo biure turėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas ir darbdavio vadovo pasiraÅ¡ytas įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, jis turėjo bÅ«ti atvežtas į objektÄ , pateiktas susipažinti ieÅ¡kovei).

Akivaizdu, jog toks kiekis veiksmų per 7 minutes negalėjo bÅ«ti atliktas, todėl visų Å¡ių aktų suraÅ¡ymas viena data liudija ne tik tai, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės nebuvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti, bet ir tai, kad jie buvo įforminti visiÅ¡kai kitomis aplinkybėmis, nei juose nurodyta, todėl vertinti juos kaip raÅ¡ytinius įrodymus ir jais remtis priimant sprendimÄ nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai liudija, jog ieÅ¡kovė aktyviai reiÅ¡kė pozicijÄ tais atvejais, kai atitinkami dokumentai jai realiai bÅ«davo pateikiami susipažinti: tiek budėjimo grafike , su kuriuo ieÅ¡kovė buvo supažindinta ir su kuriuo nesutiko (vasario 26-27 dienų), tiek 2009-03-03 įsakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo yra jos įraÅ¡ai, kad susipažino ir su Å¡iais aktais nesutinka.

Å ios aplinkybės patvirtina ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kad jokie praÅ¡ymai pasiaiÅ¡kinti dėl visų pažeidimų, įsakymai (iÅ¡skyrus dėl atleidimo) jai nebuvo pateikti susipažinti, o visi tai esÄ patvirtinantys aktai suraÅ¡yti formalia, siekiant įforminti nuobaudas, o ne užfiksuoti buvusiÄ situacijÄ .

Dėl drausminių nuobaudų paskirtų 2008-12-02 ir 2009-02-05 pagrįstumo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentais, jog skirti Å¡ias nuobaudas nebuvo pagrindo, nes ieÅ¡kovė nepadarė jai inkriminuojamų darbo drausmės pažeidimų. Pirmuoju atveju (2008-12-02 nuobauda) ieÅ¡kovė buvo nubausta už pavėluotÄ tarnybinių praneÅ¡imų apie darbuotojų neatvykimÄ Ä¯ darbÄ pristatymÄ darbdaviui. Nors apeliantas ginčija teismo iÅ¡vadÄ , kad visi trys darbuotojai, dėl kurių neatvykimo į darbÄ tarnybinius praneÅ¡imus surašė O.D., dirbo ne toje pamainoje, kurios virÅ¡ininke buvo ieÅ¡kovė, t.y. kad ji nebuvo atsakinga už Å¡ių darbuotojų darbo drausmę, įrodymų, kurie paneigtų Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ , atsakovas nėra pateikęs. PrieÅ¡ingai, byloje yra duomenys apie tai, kad Å¡ie darbuotojai dirbo ne tik kitoje pamainoje, bet netgi kitame objekte, negu pati ieÅ¡kovė (Savanorių pr. 117 (1 t., b.l. 29), kai ieÅ¡kovės vadovaujama pamaina visÄ laikÄ dirbo (duomenys neskelbtini)). Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė, darbdavio papraÅ¡yta, surašė tarnybinius praneÅ¡imus dėl darbuotojų, kurie dirbo ne jos vadovaujamoje pamainoje, o kitose pamainose, negali bÅ«ti vertinama kaip įrodymas, jog už visų Å¡ių darbuotojų darbo drausmę bei atitinkamÄ reagavimÄ Ä¯ jos pažeidimus buvo atsakinga ieÅ¡kovė.

Antruoju atveju drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta už tai, kad ji nedarbo metu buvo saugomame objekte. Visų pirma, jokie bylos įrodymai nepaneigia ieškovės nurodomos aplinkybės, jog ji 2009-02-05 buvo atvykusi į UAB ,,Vilniaus energija“, tačiau saugomoje teritorijoje (objekte) nebuvo, o buvo tik tarnybinėse patalpose, kurios nuo paties saugomo objekto yra atskirtos ir kuriose yra budėtojams skirtas kambarys ir kad ji iš šioje patalpoje esančios savo asmenins spintelės pasiėmė savo asmeninius daiktus.

Byloje esantys tarnybos vadovo G.Adamonio, pamainos virÅ¡ininko V.B. bei posto darbuotojo S.S. tarnybiniai praneÅ¡imai (21 t., b.l. 38-40) patvirtina aplinkybę, kad ieÅ¡kovė buvo įėjusi į elektrinės tarnybines patalpas, o ne į elektrinės teritorijÄ . Apeliantas skunde cituoja eilę UAB ,,Trikampis žiedas“ darbo tvarkos taisyklių punktų, Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymÄ , tačiau nei vienas iÅ¡ cituojamų aktų nenustato jokio imperatyvaus draudimo darbuotojui, esant poreikiui, atvykti į darbo vietÄ jo nedarbingumo laikotarpiu.

IeÅ¡kovė 2009-02-05 jokių darbo funkcijų nevykdė, saugomoje teritorijoje nebuvo, jokių imperatyvių draudimų ar nuostatų nepažeidė (kaip antai, reikalavimas atvykti į darbÄ ir iÅ¡vykti iÅ¡ jo nustatytu laiku, nereiÅ¡kia, kad darbuotojui draudžiama atvykti į darbÄ anksčiau, arba iÅ¡vykti vėliau, arba atvykti kitu metu; reikalavimas dėl aprangos taikytinas, kai darbuotojas atlieka darbo funkcijas ir t.t.). Nei vienas iÅ¡ apelianto cituojamų aktų ar kitoks atsakovo vidaus tvarkos dokumentas (bent jau atsakovas teismui tokių dokumentų nėra pateikęs) nenustato tvarkos, kuria remdamasis darbuotojas galėtų patekti į tarnybines patalpas, kokie leidimai tokiu atveju turi bÅ«ti gaunami, arba kam iÅ¡ darbdavio atstovų turėtų bÅ«ti praneÅ¡ama apie tokį poreikį, kaip tai turėtų bÅ«ti realizuojama.

Pareiga įrodyti, kad konkrečiu atveju buvo pažeista darbo drausmė, tenka darbdaviui. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad per visÄ jos darbo objekte UAB ,,Vilniaus energija“ (duomenys neskelbtini) laikotarpį ne tik ji, bet ir kiti darbuotojai, esant poreikiui, galėjo patekti į tarnybines patalpas, bet ne į saugomo objekto teritorijÄ be jokių papildomų leidimų ar derinimų (tereikėjo turėti praėjimo kortelę ir tik jos neturint, reikėdavo praÅ¡yti, kad į patalpas įleistų budėtojas).

Atsakovas prieÅ¡ingų įrodymų nepateikė. Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovė aptariamu atveju ne tik pažeidė darbo drausmę, bet ir pažemino atsakovo autoritetÄ kliento akyse, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad UAB ,,Vilniaus energija“ bÅ«tų reiÅ¡kusi kokias nors pretenzijas dėl to, kad ieÅ¡kovė pateko į patalpas (bet ne į saugomÄ teritorijÄ ) nedarbo metu.

Dėl vertinimo, ar aptariamais dviem įsakymais (2008-12-02 ir 2009-02-05) ieÅ¡kovei buvo paskirta po dvi drausmines nuobaudas už vienÄ pažeidimÄ .

2008-12-02 įsakymu (1 t., b.l.9) ieÅ¡kovei buvo paskirta drausminė nuobaudapapeikimas; antru Å¡io įsakymo punktu nurodyta nemokėti jai priedo prie darbo užmokesčio už valandas. Darbo sutarties 2007-09-01 pakeitimu 2,14 Lt priedas prie atlyginimo buvo numatytas už nepriekaiÅ¡tingÄ pareiginės instrukcijos vykdymÄ . Taigi, darbo sutarties Å¡alys buvo susitarusios ne tik dėl atitinkamo užmokesčio dydžio, bet ir dėl atitinkamo priedo mokėjimo sÄ lygų. Todėl, nesant priedo mokėjimo sÄ lygų, t.y. tuo atveju, jeigu pareiginės instrukcijos vykdymas nebÅ«tų nepriekaiÅ¡tingas, darbdavys darbo sutarties pagrindu turėtų teisę nemokėti Å¡io priedo ir toks nemokėjimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip savarankiÅ¡ka drausminė nuobauda (ar antra drausminė nuobauda greta paskirto papeikimo). Tačiau nagrinėjamoje byloje Å¡i aplinkybė esmės nekeičia, kadangi teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieÅ¡kovė nepadarė darbo drausmės pažeidimo, už kurį jai buvo skirta nuobauda 2008-12-02 darbdavio įsakymu, todėl ir pagrindo nemokėti darbo užmokesčio priedo nebuvo. Å i aplinkybė reikÅ¡minga vertinant ne drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo klausimÄ , bet nustatant ieÅ¡kovės vidutinio darbo užmokesčio dydį, kuris yra pagrindu skaičiuojant pinigines iÅ¡mokas, susijusias su darbo santykiais.Â

Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo vertinimÄ , jog už tariamai 2009-02-05 padarytÄ pažeidimÄ ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai buvo nubausta dviem nuobaudomis, nors perkėlimas į kitÄ darbo vietÄ buvo įformintas kaip tarnybinio bÅ«tinumo sÄ lygotas darbo sutarties pakeitimas. Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog tiek darbo vietos pakeitimas, nesant tam jokio atsakovo tarnybinio bÅ«tinumo, tiek papeikimo skyrimas, nors įforminti skirtingais įsakymais, vertintini kaip dvi nuobaudos už tÄ patį pažeidimÄ , atsižvelgiant į generalinio direktoriaus A.S. vizÄ ant A.A. tarnybinio praneÅ¡imo (1 t., b.l. 38). Ir nors neteisėtas ieÅ¡kovės darbo vietos pakeitimas yra vertintinas kaip savarankiÅ¡kas jos darbo teisių pažeidimas, drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo kontekste jis teismo pagrįstai buvo traktuojamas kaip antra drausminė nuobauda už tÄ patį tariamÄ pažeidimÄ , nesvarbu, kaip darbdavys tai įformino dokumentuose.

Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas neteisėtomis ir nepagrįstomis visas ieškovei paskirtas drausmines nuobaudas, tinkamai aiškino taikė Darbo kodekso normas, teisingai vertino bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus ir šioje apimtyje apeliacinio skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais, todėl atmetami.

Dėl ieškovės vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo ir nuo jo priklausančių išmokų dydžio.

Apeliantas skunde nepagrįstai remiasi savo pateiktais paskaičiavimais. Visų pirma, kaip minėta, darbdavys nesant tam pagrindo, t.y. neteisėtai sumažino ieÅ¡kovei skaičiuotinÄ darbo užmokestį. Antra, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, laikotarpiai, kada darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo, į VDU skaičiavimui imamÄ laikotarpį yra neįskaitomi. Tai reiÅ¡kia, kad tuos mėnesius, kada ieÅ¡kovė tam tikromis dienomis nedirbo dėl ligos, nedarbingumo laikotarpis domėn neimamas ir VDU skaičiuojamas iÅ¡mokėto (ar priklausančio mokėti) darbo užmokesčio dydį dalijant iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų dienų skaičiaus. Tokiu bÅ«du nustatomas to mėnesio vienos darbo dienos užmokestis, kuris daugintinas iÅ¡ metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus. BÅ«tent taip ieÅ¡kovės VDU buvo apskaičiuotas ieÅ¡kovės pateiktame ir teismo priimtame variante. Tuo tarpu apeliantas VDU skaičiuoja už tirs mėnesius nuo faktiÅ¡kai iÅ¡mokėto darbo užmokesčio, neatsižvelgdamas į tai, jog tam tikrais laikotarpiais ieÅ¡kovė nedirbo dėl ligos, be to, remdamasis nepagrįstai sumažintu ieÅ¡kovės atlyginimu. Tokiu bÅ«du, apeliacinio skundo argumentai, susiję su neteisingu ieÅ¡kovės VDU dydžio nustatymu bei netinkamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr. 650 taikymu yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Â

Dėl neturtinės žalos esant darbo santykiams atlyginimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra savarankiÅ¡kas pažeistų darbo sutarties Å¡alių teisių gynimo bÅ«das (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos bÅ«tinosios atsakomybės sÄ lygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryÅ¡ys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

Neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimu į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimas iÅ¡ darbo visada ir kiekvienam sukelia neigiamų iÅ¡gyvenimų, tačiau atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiÅ¡kia, jog darbuotojui padaryta neturtinės žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti bÅ«tinÄ sias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sÄ lygas tenka darbuotojui.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje neįrodė konkrečių neteisėtų darbdavio veiksmų, dėl kurių galėjo kilti neturtinės žalos, ir neturtinės žalos fakto, t. y. nepateikė tinkamų įrodymų, pagrindžiančių, jog jos sveikata pablogėjo dėl darbdavio veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į Å¡ioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimo darbo santykiuose institutÄ , remdamasis vien tuo, jog atleidimas iÅ¡ darbo sukėlė ieÅ¡kovei neigiamų emocijų, bet nenustatęs, kad jos patirtos bÅ«tent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, be to, tokios stiprios, intensyvios tiek laiko, tiek masto požiÅ«riu, kad sukeltų ieÅ¡kovei sveikatos sutrikimus, ir jog tam, kad bÅ«tų apginta pažeista teisė, yra bÅ«tinas neturtinės žalos piniginis atlyginimas. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant neturtinės žalos padarymo faktÄ , negali bÅ«ti neatsižvelgta į tai, kad ieÅ¡kovė dirbo apsaugos darbuotoja, t.y. jos darbas buvo susijęs su padidinta konfliktinių situacijų rizika, taigi, toks darbuotojas turi valdyti emocijas, gebėti spręsti kylančius konfliktus bei suvaldyti situacijÄ , todėl didelis ieÅ¡kovės emocionalumas, pernelyg jautri reakcija į darbdavio veiksmus, sukėlę ieÅ¡kovei itin neigiamas emocijas, įtampÄ , stresÄ , negali bÅ«ti vertinami kaip argumentai konstatuoti neturtinės žalos padarymÄ ieÅ¡kovei. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje adekvatus ieÅ¡kovės teisių pažeidimui gynimo bÅ«das yra neteisėtai skirtų drausminių nuobaudų panaikinimas bei atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimas neteisėtu ir teismo sprendimÄ dalyje, kuria ieÅ¡kovei priteistas neturtinės žalos atlyginimas, naikina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismui panaikinus sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, atitinkama dalimi mažinamas teismo sprendimu valstybei iÅ¡ atsakovo priteistas žyminis mokestis. Teisėjų kolegija nemažina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų, atsižvelgdama į tai, kad sprendimas iÅ¡ esmės paliekamas nepakeistas, teismo sprendimu konstatuotos drausminių nuobaudų skyrimo, atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumo aplinkybės sudaro Å¡ios bylos esmę. Ä®vertindama, kad apeliacinis skundas iÅ¡ dalies patenkintas, nors Å¡i sprendimo dalis ir nėra esminė, teisėjų kolegija mažina iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovei priteistinų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų sumÄ nuo jos sumokėtų 968 Lt iki 900 Lt (Civilinio proceso kodekso 93, 98 str.). Taip pat, iÅ¡ apelianto priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos į valstybės biudžetÄ (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92,

96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

                                                    n

u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei O.B. iÅ¡ atsakovo UAB ,,Trikampis žiedas“ priteista 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. Sumažinti iÅ¡ atsakovo UAB ,,Trikampis žiedas“ priteistÄ valstybei žyminio mokesčio sumÄ iki 605,44 Lt (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkių litų ir 44 centų).

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei O.B. iš atsakovo UAB ,,Trikampis žiedas“ 900 Lt (devynis šimtus litų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti iÅ¡ UAB ,,Trikampis žiedas“ į valstybės biudžetÄ 7,15 Lt (septynis litus ir 15 centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė                                                                        Rasa

Gudžiūnienė

Kolegijos

teisėjai                                                                                Dalia

Višinskienė

                                                                                         Â

                                                                                                                 Â

         Andžej Maciejevski