b2a7aee9-558e-436f-b425-bea05656ddd4 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla Nr Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-361-606/2019

Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00197-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi M. S. (M. S.) administracinio nusižengimo bylÄ pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus virÅ¡ininko R. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. spalio 24 d. nutarties,

n u s t a t ė :

1. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimu M. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. 9.49 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) (kairė pusė), 14 kilometre, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,09 promilės girtumas.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartimi pakeistas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimas – M. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas sutrumpintas iki šešių mėnesių.

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus virÅ¡ininkas R. S. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. spalio 24 d. nutartį, paliekant galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimÄ be pakeitimų.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, siekį užkirsti keliÄ galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo Å¡eimos interesas negali bÅ«ti dominuojantis prieÅ¡ vieÅ¡Ä jį interesÄ . Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes prieÅ¡ingu atveju ji bÅ«tų beprasmiÅ¡ka.

3.2. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, iÅ¡skirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos nuomone, tokių aplinkybių Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Ä® tai, kad pažeidėjas gailisi dėl padaryto nusižengimo, į nusižengimo pobÅ«dį, buvo atsižvelgta administracinio poveikio priemonės skyrimo procese. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos pareigÅ«nas, priimdamas nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir M. S. skyrė minimalų specialiosios teisės atėmimo terminÄ ir minimaliÄ piniginę administracinę nuobaudÄ .

3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. S. nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra bÅ«tina susisiekimui, darbo funkcijoms vykdyti, rÅ«pinimuisi mažamečiais vaikais ir pasiligojusiais tėvais, asmeniui jau turėjo bÅ«ti žinomos prieÅ¡ padarant nusižengimÄ . Be to, M. S. nustatytas girtumo laipsnis (1,09 prom.) nėra artimas leistinai ribai (0,4 prom.), prieÅ¡ingai – daugiau nei du su puse karto virÅ¡ija Å¡iÄ ribÄ . M. S. galėjo ir privalėjo suvokti, jog nėra pakankamai blaivus vairuoti automobilį ir, kad vairavimas tokios bÅ«senos yra neatsakingas, pavojingas ir draudžiamas. Pažymima, kad įstatymų leidėjas tokį žymų leistinos neblaivumo ribos virÅ¡ijimÄ vairuojant transporto priemonę laiko pavojingu ir itin Å¡iurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Aplinkybė, jog nusižengimo padarymo metu nekilo realių padarinių, Å¡iuo atveju vertinama kaip laimingas atsitiktinumas, jis nemažina veikos pavojingumo. Konkrečiu atveju Å¡velnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas nesuderinamas nei su teismų praktika analogiÅ¡kose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimÄ esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovė advokatė G. G. praÅ¡o palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. spalio 24 d. nutartį.

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

7. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

8. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Å¡io kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

9. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai. Tai reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartÄ konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

11. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ yra iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

12. Å iame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iÅ¡ Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymÄ .

13. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).

14. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tuo, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai taikė administracinėn atsakomybėn patrauktam M. S. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sumažino paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminÄ .

15. Apygardos teismas akcentuoja, kad skunde apylinkės teismui M. S. nurodytos aplinkybės ir skundžiamoje nutartyje pripažintos svarbiomis bei, dėl kurių buvimo taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, t. y. kad M. S. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl asmeninių ir Å¡eimos poreikių, egzistavo ir iki jam padarant administracinį nusižengimÄ , už kurį jis nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, todėl dar prieÅ¡ sėsdamas už vairo, bÅ«damas neblaivus, turėjo įvertinti gresiančiÄ atsakomybę už tokio pobÅ«džio administracinio teisės pažeidimo padarymÄ .

M. S. paskirtÄ baudÄ sumokėti privalėjo, nes prieÅ¡ingu atveju ji bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. Pažymėtina, kad natÅ«ralu, jog dauguma asmenų yra dirbantys, turintys Å¡eimas ir senyvus, jau pasiligojusius tėvus, ne retai asmeniui teisė vairuoti transporto priemones tiesiogiai susijusi su atliekamomis darbo funkcijomis (pvz., vairuotojo), tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, jog jie turi iÅ¡skirtinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus asmenis taikant specialiosios teisės atėmimÄ . Prie iÅ¡skirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų bÅ«ti priskiriamas nedidelis veikos pavojingumas, kelios pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kitos, konkrečiu atveju, itin reikÅ¡mingos aplinkybės. Å iuo atveju M.

S. padarė labai Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , jis kėlė grėsmę eismo saugumui, savo bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, o pasekmių buvo iÅ¡vengta tik dėl atsitiktinumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. S. vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas net 1,09 promilės girtumas. Ir Å¡i aplinkybė labai reikÅ¡minga iÅ¡ esmės sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tai, ar asmuo vartojo alkoholį iÅ¡ vakaro ar tÄ pačiÄ dienÄ , kai vairavo transporto priemonę, jo veikos pavojingumo visiÅ¡kai nesumažina.

Pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiÅ¡kai judėti, nuvykti į kitÄ vietÄ , tinkamai atlikti savo darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

16. Pažymėtina, kad skiriant nuobaudÄ , administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ â€“ ir nustatant jos terminÄ , buvo vadovautasi ANK 32 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis, atsižvelgta į sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nes jam atimta teisė vairuoti transporto priemones tik minimaliam terminui (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

17. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, į M. S. charakterizuojančius duomenis, administracinės nuobaudos tikslus, Å¡iuo atveju nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta tik minimali bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – minimaliam terminui (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam M. S. nustatytÄ neblaivumo laipsnį vairavimo metu, paskirtÄ administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ â€“ suÅ¡velninus dar labiau, nuobauda bÅ«tų aiÅ¡kiai per Å¡velni ir netinkamai individualizuota, nebÅ«tų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Todėl skundžiama nutartimi apylinkės teismas taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir M. S. sumažino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ visiÅ¡kai nepagrįstai.

18. Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartis naikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimÄ , kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, palikti nepakeistÄ .

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Edita Lapinskienė