2016-09-28 Nr. AB-18648-3-61-3-02676-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-545-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02676-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Alytaus miškų urėdijos skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Generalinei miškų urėdijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas valstybės įmonė Alytaus miškų urėdija (toliau – ir pareiškėjas, VĮ Alytaus miškų urėdija) teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktorės 2015 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. SKP-74 (toliau – ir Sprendimas) taip pat taikyti administracinių procedūrų senaties terminą, numatytą Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje.

Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Generalinė miškų urėdija su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus 2015 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. SKP-74 „Dėl VĮ Alytaus miškų urėdijai išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ dalies susigrąžinimo“.

Pareiškėjas 2016 m. kovo 18 d. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1 166,72 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 21,72 Eur žyminis mokestis ir 1 145 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovas NMA atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė jį atmesti arba sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog administracinės bylos ginčo klausimai jau buvo nagrinėti kitose panašiose administracinėse bylose, todėl ginčo klausimai nebuvo nauji ir probleminiai, o skundo ar atsiliepimo parengimas nepareikalavo labai didelių atstovo darbo ir laiko sąnaudų. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas prašė mažinti už teisinę pagalbą prašomas priteisti išlaidas, taip pat nurodė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau –Rekomendacijos) nustatytų dydžių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi pareiškėjo VĮ Alytaus miškų urėdijos prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui VĮ Alytaus miškų urėdijai iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 166,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 44 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsnio 1 dalimi. Šioje byloje teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 11 d., todėl pareiškėjas 2016 m. kovo 18 d. pateikdamas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepraleido įstatyme nustatyto termino tokio pobūdžio prašymui pareikšti. Teismas taip pat rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostata.

Iš pareiškėjo 2015 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymo Nr. 20061973 matyti, kad pareiškėjas už skundą sumokėjo 21,72 Eur žyminį mokestį, šios pareiškėjo išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos iš atsakovo (ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas ir advokatų Vilio ir partnerių kontora AVIP 2015 m. gegužės 12 d. sudarė atstovavimo sutartį, kuria advokatei B. V. pavesta parengti skundą ir atstovauti pareiškėjo interesus teismuose. Pareiškėjas prašo priteisti 1 145 Eur išlaidas už teisines paslaugas, pateikė jas patvirtinančius įrodymus: advokatės B. V. 2015 m. liepos 8 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. BV 1-39/15, išrašytą 900 Eur sumai bei šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį pareiškėjo 2015 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. 20062142; advokatės B. V. 2016 m. vasario 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. BV 1-15/16, išrašytą 245 Eur sumai bei šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį pareiškėjo 2016 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymą Nr. 03160848; suteiktų teisinių paslaugų 2015 m. liepos 8 d. ir 2016 m. vasario 29 d. aktus. Įvertinus nurodytų dokumentų turinį matyti, jog pareiškėjas administracinėje byloje naudojosi advokatės B. V. teisinėmis paslaugomis ir patyrė su jomis susijusias išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas rėmėsi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, teisinių paslaugų teikimo metu galiojusios redakcijos Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.19, 8.20, 9 punktais.

Kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi 2015 m. gegužės 14 d., daryta išvada, jog skundo teismui parengimo teisinės paslaugos pareiškėjui buvo teikiamos 2015 m. II ketvirtį; 2015 m. rugsėjo 4 d. advokatė B. V. pateikė pareiškėjo atsiliepimą dėl administracinės bylos sustabdymo, todėl spręsta, kad šio dokumento parengimo teisinės paslaugos buvo teikiamos 2015 m. III ketvirtį; teismo posėdis administracinėje byloje vyko 2016 m. vasario 9 d., prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo gautas 2016 m. kovo 18 d., todėl daryta išvada, kad pasirengimo teismo posėdžiui, atstovavimo teismo posėdyje ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimo paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos 2016 m. I ketvirtį. Atsižvelgiant į pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų laikotarpius, teismas, spręsdamas dėl maksimalaus priteistino išlaidų už teisines paslaugas dydžio, atsižvelgė į 2014 m. IV ketvirtį, 2015 m. I ketvirtį bei 2015 III ketvirtį buvusius vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus koeficientus bei Statistikos departamento skelbiamus vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius, daryta išvada, kad maksimalus advokatės darbo užmokesčio už skundo parengimą dydis būtų 1 785 Eur (714x2,5=1 785 Eur), už atsiliepimo dėl bylos sustabdymo parengimą – 280 Eur (700x0,4=280), už pasiruošimo bylos nagrinėjimui, atstovavimo teisme valandą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą – 73,50 Eur (735x0,1=73,50).

Advokatės B. V. pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų 2015 m. liepos 8 d. ataskaitoje nurodyta 900 Eur skundo administraciniam teismui parengimo kaina. Nurodyto dydžio teisinių paslaugų, susijusių su skundo teismui parengimu išlaidų dydis neviršija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto užmokesčio dydžio, todėl laikytas pagrįstu ir priteistas pareiškėjui iš atsakovo.

Advokatės B. V. pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų 2016 m. vasario 29 d. ataskaitoje nurodyta 100 Eur kaina už pareiškėjo atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo parengimą, 120 Eur kaina už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje bei 25 Eur kaina už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą. Nurodyti užmokesčio dydžiai neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl laikyti pagrįstais ir priteisti.

Viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 166,72 Eur (21,72+900+100+120+725=1 166,72) bylos nagrinėjimo išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiai yra žymiai mažesni, nei Rekomendacijose nurodyti maksimalūs advokato darbo užmokesčio dydžiai, pareiškėjo patirtos teisinės pagalbos paslaugų apmokėjimo išlaidos laikytos protingomis, atitinkančiomis sąžiningumo ir protingumo principus. Dėl nurodytų priežasčių atmestas kaip nepagrįstas atsakovo prašymas sumažinti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį arba pakeisti šią nutartį ir sumažinti pareiškėjo prašyme prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje sprendžiami teisiniai klausimai jau buvo sprendžiami kitose panašiose bylose, iš viso administraciniame teisme yra / buvo nagrinėjamos 25 identiškos miškų urėdijų bylos, paremtos tuo pačiu teisiniu reglamentavimu bei vienodais motyvais ir dokumentais, pareiškėjo byla yra tapati, skundas identiškas anksčiau pateiktiems skundams, atstovui ginčo klausimai nėra nauji ir probleminiai, todėl tikėtina, skundo ar atsiliepimo parengimas nepareikalavo labai didelių atstovo darbo ir laiko sąnaudų, todėl prašoma atlyginti suma už atsiliepimo surašymą ir pateikimą teismui turėtų būti mažinama.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas kitose urėdijų bylose priteisė kur kas mažesnes bylinėjimosi išlaidas (VĮ Dubravos miškų urėdijos administracinėje byloje Nr. eI-3324-426/2016 priteisė 521 Eur, VĮ Šilutės miškų urėdijos administracinėje byloje Nr. eI-3885-171/2016 teismas priteisė 650 Eur bylinėjimosi išlaidų).

Pažymi, kad nėra galimybių nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Bet kokiu atveju teismas turi vertinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų protingumą ir pagrįstumą. Nė viena šalis, kurios nenaudai priimtas teismo sprendimas, negali atsidurti tokioje situacijoje, kad privalėtų besąlygiškai apmokėti kitos šalies vienašališkai nustatytas sumas. Šalys teismo procese turi būti sąžiningos ir reikalauti tik objektyvių, protingų, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis apskaičiuotų išlaidų kompensavimo, o teismas turi pareigą tokias prašomas bylinėjimosi išlaidas patikrinti.

Pareiškėjas VĮ Alytaus miškų urėdija atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo 50 Eur išlaidų advokato pagalbai (už šio atsiliepimo parengimą).

Nurodo, kad nei vienoje iš atsakovo paminėtų bylų nedalyvavo nei VĮ Alytaus miškų urėdija, nei advokatė B. V.. Be to, iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo priėmimo, nebuvo viešai skelbiama nei vieno teismo sprendimo, priimto panašiose miškų urėdijų bylose. Teigia, kad pareiškėjo skundas nėra identiškas anksčiau besiskundusių urėdijų pateiktiems skundams. Pažymi, kad priešingai, nei pareiškėjui atstovavusi advokatė, atsakovo paminėtose bylose teisines paslaugas teikė advokatai, kurie teisines paslaugas teikė ne vienai miškų urėdijai. Pažymi, jog pareiškėjo prašomos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo tenkinti atskirojo skundo reikalavimą.

Žemės ūkio ministerija sutinka su Nacionalinės mokėjimo agentūros argumentu, jog byloje sprendžiami teisiniai klausimai jau buvo sprendžiami kitose panašiose bylose, kurios paremtos tuo pačiu teisiniu reglamentavimu bei vienodais motyvais ir dokumentais. VĮ Alytaus miškų urėdijos bylos ir kitų miškų urėdijų bylų aplinkybės yra tapačios, tad atstovui ginčo klausimai nėra nauji ir probleminiai, todėl tikėtina, jog skundo parengimas nepareikalavo labai didelių atstovo darbo ir laiko sąnaudų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (ABTĮ 45 str. 2 d.).

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo pareiškėjo naudai 1 166,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovo nuomone, byla nebuvo itin sudėtinga, tie patys procesiniai dokumentai buvo rengiami ir kitose analogiškose bylose, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma naikintina arba mažintina.

Pirmiausia, atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m., 303–316 p., 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).

Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2015 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkinus ir panaikinus Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų administravimo skyriaus 2015 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. SKP-74, pareiškėjas įgijo teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 2 d.).

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros iš viso priteisti 1 166,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (21,72 Eur žyminio mokesčio, 900 Eur už skundo parengimą, 100 Eur už pareiškėjo atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo parengimą, 120 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje, 25 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Atsižvelgiant į teisinių paslaugų teikimo metu galiojusių Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19, 8.20 punktų nuostatas ir atitinkamai 2014 m. IV ketvirčio, 2015 m. I ketvirčio bei 2015 III ketvirčio vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius, šiuo atveju maksimali pareiškėjui priteistina suma už skundo parengimą yra 1 786,25 Eur (714,5 x 2,5), už atsiliepimo dėl bylos sustabdymo parengimą – 279,92 Eur (699,8x0,4), už pasiruošimo bylos nagrinėjimui, atstovavimo teisme valandą, taip pat ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą – 73,51 Eur (735,1x0,1).

Šiuo atveju pareiškėjo prašomos sumos neviršijo minėtų Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų sumų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė visą pareiškėjo prašomą sumą, nusprendęs, kad pareiškėjo patirtos teisinės pagalbos paslaugų apmokėjimo išlaidos laikytinos protingomis, atitinkančiomis sąžiningumo ir protingumo principus. Atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, o ne ją apriboti, sumažinti šią sumą nėra pagrindo. Be to, paties atsakovo veiksmai sudarė prielaidas tokio dydžio pareiškėjo patirtoms išlaidoms atsirasti, todėl jis, kaip pralaimėjusi šalis, tokias išlaidas turi atlyginti. Pažymėtina, jog toks vertinimas nepažeidžia Rekomendacijų 2 punkte numatytų vertinimo kriterijų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą. Šį prašymą pagrindžia 2016 m. balandžio 28 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. BV 1-25/16 bei 2016 m. balandžio 29 d. banko mokėjimo nurodymu.

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 302,76 Eur (756,9 Eur x 0,4). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, ši suma priteistina pareiškėjui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui valstybės įmonei Alytaus miškų urėdijai iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė