b2a40860-6164-4fae-b520-60dcdc1d4249 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja N       Baudžiamoji byla Nr. 1A-394-167/2016       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24938-2016-8       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1;  (S)        1.1.8.6.3; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1; 1.2.26.2.1;        2.4; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2                                                                                                                                                                                                                                           ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS   N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 7 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alfredo Vilbiko,teisėjų Ernestos Montvidienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Audronei Peleckienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui, nuteistojo B.

K. gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo B. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo B. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė B.

K. nustatyta laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, 9 punktu, 10 punktu, B. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, nesilankyti naktiniame klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ B.

K. priteista 12,19 eurų dydžio suma, dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ B. K. priteista 103,68 eurų žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: B. K. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 21 d., apie 3 val. 50 min., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, matant kitiems asmenims, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , sukėlė iÅ¡gÄ stį ir sumaiÅ¡tį: sudavė kumščiu vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam R.

V. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam R. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus – poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies srityje, tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniu skundu nuteistasis B. K. praÅ¡o nuosprendį pakeisti, B. K. skiriant bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu — baudÄ , laisvės apribojimÄ ar vieÅ¡uosius darbus, nepatenkinus Å¡io praÅ¡ymo, sumažinti skirtÄ laisvės atėmimÄ iki 3 mėnesių ir taikant BK 641 straipsnį bausmę sumažinti 1/3 bei taikant BK 75 straipsnio l dalį atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ vieneriems metams.Skunde nurodoma, kad apeliantas nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme.

Nurodo, kad nepaisant apelianto ankstesnio teistumo, akivaizdu, kad konkrečiu atveju veika įvykdyta dalinai ir dėl pačių apsaugos darbuotojų veiksmų. R. V. pripažino, kad laikė apeliantÄ prie sienos, laikant už rankų iÅ¡vedė į laukÄ , t. y. naudojo tam tikrÄ jėgÄ , nors ir pateisinamu pagrindu, tačiau galėjo lemti ir tam tikrÄ apelianto bÅ«senÄ . Apeliantas nurodė, kad į laukÄ buvo vedamas be savo virÅ¡utinio drabužio, jį įžeidinėjant. Atgavus striukę buvo su pakankama jėga iÅ¡praÅ¡ytas į laukÄ ir aiÅ¡kinantis dėl tokių veiksmų apeliantas atliko neteisėtÄ veiksmÄ .Apeliantas pažymi, kad neneigia savo kaltės, tačiau teismas turėjo įvertinti, kad tam įtakos turėjo ne itin neigiamos antisocialinės apelianto nuostatos ar visuomenės normų negerbimas, tačiau dalinai ir paties nukentėjusiojo ir kartu su juo dirbusių apsaugos darbuotojų veiksmai, kuriuos vertinant itin preciziÅ¡kai negalima bÅ«tų laikyti atliktais itin pagrįstais.

Apeliantas neteigia, kad buvo iÅ¡provokuotas smÅ«giui, tačiau kaip minėta susidariusi situacija ir paties nukentėjusiojo veikimas, dalinai neteisėtam veikimui įtakos turėjo. SmÅ«gis daugiau buvo impulsyvus, o ne siekiant demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams. Akivaizdu, kad dėl neteisėto veikimo nekilo sunkių padarinių. Pažeista įstatymo norma prilygsta nesunkaus nusikaltimo kategorijai.Skunde teigiama, kad apeliantas suvokia savo atliktų veiksmų neigiamus padarinius, dar ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris net pats iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ nepalaikyti kaltinimo apelianto atžvilgiu.

Nukentėjusysis pripažino, jog jam padaryta žala geranoriÅ¡kai buvo atlyginta. Apeliantas tai atliko ne tikslu iÅ¡vengti atsakomybės, tačiau suvokiant savo veikimo ydingumÄ . Teigiama, kad neteisėta veika, neturėjo tęstinumo ar sistemingumo, laisvės atėmimo bausmė parinkta nepagrįstai, įstatymas numato ir Å¡velnesnes poveikio priemones, kuriomis gali bÅ«ti ginami įstatymo interesai - vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.Nurodoma, jog teismas aptaria tik dvi alternatyvas, kaip negalimas taikyti baudÄ ir laisvės apribojimÄ , tačiau nevertino, kodėl negalimi vieÅ¡ieji darbai.

Apeliantas mano, kad konkrečiu atveju, vertinant veikos aplinkybes, bauda ar laisvės apribojimas buvo galimos ir įmanomos priemonės, kurios bÅ«tų adekvačios inkriminuotai veikai, kadangi laisvės atėmimo bausmė neatitinka nei proporcingumo, nei teisingumo principų ir akivaizdžiai per griežta, vertinant įvykdytos veikos pavojingumÄ , sukeltus padarinius.Skunde nurodoma, kad apeliantas dirbantis, turi patenkinti civilinius ieÅ¡kinius, kuriuos prašė ikiteisminio tyrimo metu patenkinti iÅ¡ sulaikytų sÄ skaitose lėšų, o jų esant nepakankamai sutinka tai kompensuoti iÅ¡ darbo veiklos.

Baudos padengimas taip pat realus, jÄ teismui skyrus vietoje laisvės atėmimo bausmės ir tai bÅ«tų adekvati padarytai veikai bausmė. Pažymima, kad net nekeičiant skirtos laisvės atėmimo bausmės jos dydis nėra proporcingas veikos padarinių ir pavojingumo aspektu. Laikytina, kad minimali laisvės atėmimo bausmė galėjo bÅ«ti taikoma minimali - 3 mėn., atidedant bausmės vykdymÄ pagal BK 75 straipsnį, o taikant BK 641 straipsnį bausmė sumažinta 1/3.Teigiama, kad apelianto veika nėra tiek pavojinga kiek tai bÅ«dinga tokios rÅ«Å¡ies nusikaltimams, nekilo tokioms veikoms bÅ«dingų padarinių, kurie paprastai kyla tokios kategorijos veikose, paties apelianto asmenybė, nesudaro prielaidų manyti, kad jis toliau darys nusikalstamas veikas, todėl akivaizdu, kad galutinė bausmė turėjo bÅ«ti mažesnė nei sankcijos minimumas ar net turėjo bÅ«ti skiriama, nesusijusi su laisvės atėmimu.Pažymima, kad teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimÄ , pripažino, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl egzistuoja pagrindai ir taikyti alternatyvias sankcijas.

Tuo pačiu laikytina, kad teismui skyrus 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę, o sumažinus 1/3 6 mėn. skirtas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis 2 metai akivaizdžiai neproporcingas bausmės dydžiui ir turi bÅ«ti sumažintas iki 1 metų ribos.Pažymėtina, kad toks bausmės vykdymo atidėjimo terminas atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus, kadangi pagal BK 75 straipsnio 4 dalį teismas gali vieneriems metams pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , jeigu apeliantas pažeidinėtų jam skirtus apribojimus ar darytų naujus pažeidimus.Nurodoma, kad įpareigojimas nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį laikytini pertekliniais ir taip pat neatitinka BK 75 straipsnio nuostatų, kadangi Å¡io straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad asmuo gali bÅ«ti įpareigotas gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka, tačiau byloje nėra nustatyta apelianto priklausomybės minėtoms sferoms ir nėra atitinkamai nustatyta, kad jam bÅ«tų pareiga gydytis bei gautas sutikimas (kurio nereikia, nes nėra byloje nustatyta priklausomybės alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms).

Teismo bendrinis įpareigojimas nevartoti alkoholio itin suvaržo apelianto teises, kadangi bet koks net nežymus alkoholio pavartojimas, gali bÅ«ti įvertintas kaip skirtos poveikio priemonės pažeidimas, kuri apelianto vertinimu, net negalėjo bÅ«ti jam skirta atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes. Nurodoma, kad teismas privalo pagrįsti taikomų priemonių racionalumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo B. K. gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, praÅ¡o paskirti bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, arba suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę iki 3 mėn. ir bausmės vykdymÄ atidėti metams. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis).BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikÅ¡mės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotÄ bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas B.

K. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad B. K. padarė nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, B. K. nusikalto bÅ«damas teistas, teistumui neiÅ¡nykus (1 t., 88-90, 92-105 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 84-87 b. l.). Apylinkės teismas skirdamas bausmę atsižvelgė ir pagrįstai B. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi, kad savanoriÅ¡kai atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu B. K. advokatas gynėjas pateikė mokėjimo kvitus, iÅ¡ kurių matyti, kad B. K. atlygino žalÄ Valstybinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (1 t., 181, 182 b. l.). Pažymėtina, kad nors B. K. atlygino visÄ , dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusiÄ Å¾alÄ , vis dėl to, tai nėra nauja apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir teismas negali du kartus vertinti iÅ¡ esmės tÄ pačiÄ aplinkybę, kaip asmens atsakomybę lengvinančia, ir remiantis Å¡iuo pagrindu dar labiau Å¡velninti apeliantui bausmės.Apylinkės teismas B.

K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada, nes aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ B. K. padarė bÅ«damas girtas, nurodė tik nukentėjusysis ir liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau girtumas yra tik viena iÅ¡ BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės sÄ lygų.

Norint pripažinti minėtÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, turi bÅ«ti nustatyta, kad asmens nusikalstamÄ elgesį nulėmė jo girtumas. Pažymėtina, kad pats nuteistasis apylinkės teismo posėdžio metu pripažino, kad įvykio metu buvo iÅ¡gėręs, tačiau nurodė, kad nebuvo apgirtęs ir tai neturėjo reikÅ¡mės nusikalstamos veikos padarymui. Nurodė, kad nusikalto nes buvo susinervinęs dėl apsaugos darbuotojų elgesio. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl buvusio girtumo, byloje nėra.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir panaikinama B. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Apeliantas skunde iÅ¡ esmės teigia, kad jo nusikalstamÄ elgesį iÅ¡provokavo nukentėjusiojo veiksmai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.).

Teismai paprastai nustato Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiÅ«riu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iÅ¡ dalies nulemia kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ jį. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis B. K. trenkė nukentėjusiajam baro (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojui R. V., nes buvo nepatenkintas, kad dėl netinkamo elgesio klube (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡ jo iÅ¡praÅ¡ytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, nepripažįstama provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe.Apeliaciniame skunde teigiama, kad B.

K. nusikalstama veika nėra tiek pavojinga kiek tai bÅ«dinga tokios rÅ«Å¡ies nusikaltimams, nekilo tokioms veikoms bÅ«dingų padarinių, kurie paprastai kyla tokios kategorijos veikose. Apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus laiko deklaratyviais ir juos atmeta kaip nepagrįstus, nes skunde nenurodoma, kodėl sužalojimas padarytas R. V. nelaikytinas pavojingu. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad B.

K. vieÅ¡oje vietoje, prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, matant kitiems asmenims, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , sukėlė iÅ¡gÄ stį ir sumaiÅ¡tį: sudavė kumščiu vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam R. V. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam R. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus – poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies srityje ir B. K. veiksmai buvo pripažinti pavojingais ir pagrįstai įvertinti kaip nusikalstama veika numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nevertino, kodėl nuteistajam negalima skirti viešųjų darbų bausmės. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas vertino ir iÅ¡samiai aptarė, kodėl B.

K. neskiriama Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is numatyta BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadoms, kad B. K. jau du kartus teistas, kartÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal 2015 m. balandžio 7 d. Å iaulių apylinkės teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ jau atlikinėjo viešųjų darbų bausmę, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį teistas už tris veikas ir kartÄ už tokiÄ veikÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, Å¡ios aplinkybės rodo, kad anksčiau taikytos poveikio priemonės nuteistajam nebuvo veiksmingos.

Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. vasario 25 d. Å iaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu B. K. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau B. K. naujÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje padarė 2016 m. gegužės 21 d., teismo vertinimu Å¡ios aplinkybės rodo, kad anksčiau taikyta laisvės apribojimo bausmė taip pat buvo neveiksminga. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus B.

K.už padarytÄ nesunkiÄ nusikalstama veikÄ laisvės atėmimo bausmę.B. K. už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams yra mažesnė nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis yra 1 metai 5 mėnesiai 15 dienų). Be to, nuteistajam B. K., vadovaujantis BK 641 straipsnio pagrindu, paskirta galutinė subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Nors panaikinama nepagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam B.

K. už nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausmė bei paskirta subendrinta bausmė nėra per griežta, todėl dar labiau Å¡velninti paskirtos bausmės nėra pagrindo.Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas įvertinęs B. K. charakterizuojančias aplinkybes, jo amžių, tai, kad jis dirba, rodo norÄ pasitaisyti, atlygino nukentėjusiajam R. V. padarytÄ Å¾alÄ , apeliacinės instancijos teismo metu pateikė mokėjimo kvitus įrodančius, kad B. K. atlygino padarytÄ Å¾alÄ Valstybinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, be to pats nukentėjusysis prašė bylÄ nutraukti, B.

K. smÅ«gis nukentėjusiajam, buvo vienkartinis veiksmas, o ne siekis sukelti muÅ¡tynes ar kitaip smarkiai sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , į tai, kad B. K. padarė nesunkų nusikaltimÄ , už kurį paskirtas laisvės atėmimas mažiau nei keturi metai, pagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ B. K. atidėjo.Vis dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimo trukmė, kuriÄ paskyrė apylinkės teismas, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir į proporcingumo principo reikalavimus, nagrinėjamos bylos kontekste laikytina neproporcingai ilga, B.

K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atžvilgiu. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismas gali atidėti bausmės vykdymÄ nuo vienerių metų iki trejų metų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad B. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir gailisi, atlygino visÄ nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , dirba ir kaip minėta, tai rodo jo norÄ pasitaisyti ir jo kritiÅ¡kÄ vertinimÄ dėl savo neteisėto poelgio, B. K. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl B.

K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas mažinamas iki vienerių metų.BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡ioje normoje iÅ¡vardytas pareigas. Taigi teismas gali skirti baudžiamojo poveikio priemones arba BK 75 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintas pareigas. Teisėjų kolegija įvertinus tai, kad nuteistasis B. K. dirba, nusikaltimas padarytas vakare, prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas pagrįstai paskyrė B.

K.pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 8, 9 punktuose – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, bei nesilankyti naktiniame klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad B. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė ne dėl alkoholio poveikio, jam buvo nepagrįstai paskirta pareiga nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, todėl Å¡i pareiga naikintina.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai paskirto bausmės atidėjimo (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu. n u s p r e n d ž i a: Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį pakeisti.B. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieniems) metams.Panaikinti B.

K. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.Panaikinti B. K. skirtÄ Ä¯pareigojimÄ bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas Alfredas Vilbikas Teisėjai Ernesta Montvidienė Virginija Žindulienė